- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-01
- Bylos Nr.
- I-11174-580/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04677-2015-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- D. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Z. prašo įpareigoti atsakovą Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – ir Lukiškių TI-K) nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam būtų skiriama ne mažiau kaip 4 kv. m atskaičius tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, bei iš Lietuvos valstybės priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.
Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra nuo 2012-05-11 iki šiol. Buvo laikomas kamerose, kurių plotas 6,43 kv. m – 8,1 kv. m. Kamerose laikoma po 3-4 asmenis. Laikė, kad į plotą neturi būti įskaičiuojamas baldų užimamas plotas. Sanitariniai mazgai atskirti nedidele sienele, tualetas už 1,5 m, kur žmonės valgo. Pasinaudojus tualetu lieka nemalonūs kvapai. Pilna tarakonų, nevalomi langai, patys negali išsivalyti dėl grotų. Mano, kad suimtasis ar nuteistasis turi ne mažiau kaip 8 val. praleisti lauke. Lukiškių TI-K dažnai nebūna karšto vandens, todėl negalima praustis kartą per savaitę. 15 min. naudojimosi dušu trukmė pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnį. Neveikia ventiliacija, drėgna, tamsu, pūva čiužiniai, rūdija metalinės lovos. Oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų. Natūrali šviesa silpnai patenka į patalpas. Kamerose įrengtos 26 vatų lempos, nuo stiprios šviesos skauda akis. Patys išjungti šviesos negali, nes nėra jungiklių. Žiemą temperatūra siekia 10-14 C, o vasarą iki 35 C. Neužtikrinamas tinkamas maitinimas, maisto energetinė vertė nuo 1300 iki 1500 kcal, svoris 70 kg, kasdien sportuoja.
Dėl gyvenamojo ploto bei kitų pažeidimų sutriko miegas, pradėjo jausti depresiją, kildavo buitiniai, psichologiniai konfliktai. Laikė, kad tai ne tik fiziniai nepatogumai, bet ir žeminimas.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad paduodamas skundą 2012-09-22, pareiškėjas praleido ieškinio senaties terminą, numatytą Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo su pertraukomis laikomas nuo 2012-05-11 iki 2014-05-05 ir nuo 2015-02-13 iki 2015-09-09. Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 76:2010) minimalios gyvenamojo ploto normos nenustato. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Tam tikrais pareiškėjo kalinimo laikotarpiais ploto reikalavimai užtikrinti. Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti tardymo izoliatorių, kalėjimą ir areštinę. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vieną (tik retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis).
Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.
Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą.
Kameros įrengtos pagal Kalėjimų depatamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles. Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Dėl mažo kamerų ploto negalima įrengti papildomų baldų.
Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.
Pažymėjo, kad tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.
Higienos priemonėmis nuteistieji ir suimtieji aprūpinami vadovaujantis teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir higienos priemonėmis normas. Vyrams išduodamas muilas, tualetinis popierius, o suimtiesiems ir dantų šepetėlis, dantų pasta ir vienkartiniai skustuvai.
Suimtieji turi teisę ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Lukiškių TI-K I. II ir III korpusuose yra 48 pasivaikščiojimų kiemeliai. Lukiškių TI-K gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai nenaudojami.
Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-04-29 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.
Ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai organizuojami laikantis Bausmių vykdymo kodekso 85, 86 ir 94 straipsnių reikalavimų. Trumpalaikiai pasimatymai vyksta Lukiškių TI-K atstovo akivaizdoje, o ilgalaikiai pasimatymai galimi tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimu giminaičiu. Tvarką reglamentuoja Giminaičių ir kitų asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju arba nuteistuoju areštu išankstinio registravimo bei elgesio pasimatymo metu tvarkos aprašu, patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-05-13 įsakymu Nr. 1-89.
Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta per elektroninių paslaugų portalą bei teismo šaukimu. Nedalyvavimo byloje priežastys nepraneštos, byla nagrinėjama atstovams nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje I. O. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Alytaus pataisos namų, Klaipėdos apskrities VPK ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog neturtine žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).
Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kamerų ploto trūkumų, kitų kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 50 000 Eur.
Dėl senaties taikymo
Pareiškėjas skundą paštui įteikė 2015-09-23. Lukiškių TI-K prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo padavimo dienos. Pareiškėjas reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2012-09-23 praleido ieškinio senaties terminą.
Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas sirgo, ar kas nors atėmė visas galimybes anksčiau kreiptis į teismą, tame tarpe skundą teismui išsiųsti paštu. Neturtinės žalos atsiradimas siejamas su asmens patirtomis kančiomis, kurių pareiškėjas negalėjo nepastebėti, todėl jo nurodymas, kad tik dabar sužinojo apie jo teisių pažeidimą yra nepagrįstas. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Taigi, pareiškėjas teisę į žalos atlyginimą turi nuo 2012-09-23.
Dėl ploto reikalavimų laikymosi
Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Taigi, pareiškėjo reikalavimas perkelti jį į gyvenamąją patalpą, kurioje vienam asmeniui būtų skiriama ne mažiau kaip 4 kv. m atskaičius tualeto, sanitarinio prausyklos ir baldų užimamą plotą, atmestinas kaip nepagrįstas.
Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K nuo 2012-09-23 iki 2014-05-05, išskyrus 7 dienas (2013-08-29, 2014-01-08, 2014-01-15, 2014-02-05, 2014-02-06, 2014-02-21, ir 2014-03-13) buvo pažeisti ploto reikalavimai Pažeidimas sudaro 588 dienas. Pakartotinai pristačius pareiškėją į Lukiškių TI-K pažeidžiant ploto reikalavimus jis buvo laikytas nuo 2015-02-13 iki 2015-02-17, nuo 2015-02-18 iki 2015-03-12, nuo 2015-03-14 iki 2015-03-15, 2015-03-18, nuo 2015-03-20 iki 2015-03-24, nuo 2015-03-26 iki 2015-04-04, nuo 2015-05-27 iki 2015-05-28, 2015-05-30, viso 58 dienas. Bendra pažeidimo trukmė 646 dienos.
Dėl Lukiškių TI-K perpildymo
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo" 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių TI-K didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimas yra perpildytas. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21-30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu.
Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo
Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Lukiškių TI-K 2015-10-06 pažymoje Nr. 24-6862 (b. l. 26) nurodyta, kad visose kamerose, kuriose buvo apgyvendintas pareiškėjas, yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Ši patalpa nuo likusios kameros atskirta 1,5 m aukščio sienele, padengta lengvai valoma, drėgmei, dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto reikalavimus, tačiau mažoje patalpose laikant kelis asmenis tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte nurodoma, kad kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Tai rodo, jog atskirtos sanitarinio mazgo patalpos įrengimas neprieštarauja asmenų nuolatinės stebėsenos vykdymui.
Dėl kamerų apšvietimo, drėgmės, temperatūros, patalpų vėdinimo ir kitų reikalavimų
Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktus gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktą gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų periodu turi būti 18-22°C, santykinė drėgmė 35-60, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 54 punktas nurodo, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Lukiškių TI-K 2015-10-06 pažymoje Nr. 24-6862 nurodyta, kad kameros vėdinamos natūraliai per langą. Kamerų lango angoje įstatytos grotos.
Iš administracinėje byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo atlikti patikrinimai. 2013-05-17 patikrinimo aktu (b. l. (29-30) nustatyta, kad kameroje Nr. 163 pajuodę lubos. 2015-03-02 patikrinimo aktu (b. l. 31) kamerose Nr. 313, 315, 373 nustatyti pelėsio požymiai. 2015-04-10 patikrinimo aktu (b. l 32-33) atlikta grįžtamoji kontrolė. 2015-05-06 patikrinimo aktu (b. l. 37-38) kamerose Nr. 111, Nr. 115 rasti atsilupę dažai, nuskilusi plytelė. 2015-06-19 patikrinimo aktu (b. l. 40-41) nurodyta kai kuriose kamerose pašalinti sienų nelygumus. 2015-07-10 patikrinimo aktu (b. l. 42-43) rasta kameroje Nr. 316 pelėsis, kameroje Nr. 405 dirbtinė apšvieta 141 lx, kamerose Nr. 220, Nr. 245 sienų nelygumai. 2015-01-23 patikrinimo aktu (b. l. 52-53) kameroje Nr. 170 atšokę lubų dažai. 2015-03-12 patikrinimo aktu (b. l. 54-56) rasta kameroje Nr. 157 dirbtinė naktinė apšvieta 7 lx, kameroje Nr. 137 pelėsis, kameroje Nr. 170 atsilupę dažai, kameroje Nr. 381 atsilupusios plytelės. 2015-06-18 patikrinimo aktu (b. l. 64) atlikta grįžtamoji kontrolė.
Iš administracinėje byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad Vilniaus visuomenės centras tikrina Lukiškių TI-K kameras, nustato kai kuriuos kalinimo sąlygų pažeidimus, tačiau šie pažeidimai nėra esminiai. Nustačius pažeidimus duodamas terminas trūkumams pašalinti, kontroliuojama trūkumų pašalinimo eiga. Kitų duomenų, kurie galėtų įrodyti kalinimo sąlygų pažeidimus nepateikta, Lukiškių TI-K dažnai tikrinamas Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kamerose matuojamos įvairūs parametrai, tačiau neatitikimai taisyklėms nustatomi gana retai ir dažnai nebūna tokio masto, kad sukeltų ypatingus nepatogumus. Pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, tačiau patikrinimų pagal pareiškėjo skundus nebuvo. Šiuo metu surinkti duomenis apie pareiškėjo kalinimo metu buvusią oro temperatūrą, apšvietą ar drėgmę nėra galimybių.
Pareiškėjas teigia, kad neveikia ventiliacija, pūva čiužiniai, rūdija lovos. Vilniaus visuomenės centras tikrina ir minėtus parametrus, tačiau patikrinimo aktuose neatitikimo higienos normų reikalavimams nenustatė.
Dėl pasivaikščiojimų
Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio suimtųjų teisę pasivaikščioti gryname ore, 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Atsakovo pateikti duomenys atsiliepime rodo, jog Lukiškių TI-K yra net 48 pasivaikščiojimų kiemeliai. Iš esmės pareiškėjas neginčija, jog jis buvo išvedamas pasivaikščioti laikanti teisės aktuose nurodyto periodiškumo. Teisės aktai nenumato, jog suimtieji turi turėti galimybę lauke praleisti 8 valandas, todėl pareiškėjo reikalavimai nėra pagrįsti. Tik išvykęs į laisvę, pareiškėjas ir vėl buvo suimtas, nors gerai žinojo apie kalinimo sąlygas.
Dėl naudojimosi dušu
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę bei apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, prausimasis duše organizuojamas vadovaujantis 2010-03-04 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo nuostatomis (b. l. 83-86). Taigi, teisės pareiškėjui kartą per savaitę 15 minučių praustis duše pažeidimas nebuvo nustatytas. Pareiškėjas konkrečiai nenurodo, kada dėl karšto vandens nebuvimo jis neturėjo galimybės pasinaudoti dušu, todėl teismas negali šios aplinkybės ištirti ir laiko ją deklaratyvia.
Dėl maitinimo
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Higienos normos HN 76:2010 8, 9 punktuose nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti patiekiamas maistas, atitinkantis fiziologines mitybos normas. Vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos. Nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal. Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus. Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2013-12-19 tyrimų protokolu Nr. 9749 (b. l. 87) tirtas nedirbančių vyrų paros maisto davinys. Davinį sudarė 2,380 kg, kurio 100 g. sudarė 120 kcal, t. y. 2856 kcal. Byloje nėra duomenų, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino šio teisės akto reikalavimų laikymąsi.
Dėl tarakonų
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (b. l. 65-70). Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimą (b. l. 71-74. 2015-01-02 tokia sutartis buvo sudaryta su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba (b. l. 75-77). Šiomis sutartimis kenkėjus naikinančios bendrovės įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Patikrinimų metu graužikų, tarakonų bei kitų buitinių parazitų buvimo požymių vizualiai nenustatyta. Pažymėta, kad informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą Lukiškių TI-K registruojama.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, tualeto neatskyrimo. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.
Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam bei gydomam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai.
Nustatant žalos atlyginimo dydį, įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2015 m. liepos mėnesį sudarė 256,81 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, šiuo metu sudaro 325 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.
Dėl įpareigojimo nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį
Pareiškėjas kelia reikalavimą nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti pareiškėją į gyvenamąją patalpą, kurioje jam būtų skiriama ne mažiau kaip 4 kv. m atskaičius tualeto, prausyklos ir baldų užimamą plotą, Jau buvo išaiškinta, jog teisės aktai nenumato teisės į didesnį nei 3,6 kv. m plotą, todėl šis reikalavimas atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjo pateiktas skundas žyminiu mokesčiu neapmokestintas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktas), duomenų apie kitas patirtas išlaidas nepateikta, todėl laikoma, kad rašytinio prašymo ir konkretaus bei išsamaus šių išlaidų apskaičiavimo ir pagrindimo, kaip to reikalauja Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalis, nepateikė ir teismas neturi galimybės įvertinti prašymo atlyginti teismo išlaidas pagrįstumo. Dėl šios priežasties pareiškėjo prašymas dėl teismo išlaidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu. Analogišką praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2009-05-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-599/2009). Pažymėtina, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio ne vėliau kaip 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos paduoti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
Skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti D. Z. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą skundo dalį atmesti.
D. Z. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.