- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-20
- Bylos Nr.
- I-1491-583/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00942-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- G. Č.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės, Eglės Kiaurakytės,
2017 m. spalio 3 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
2017 m. rugpjūčio 27 d. teismo nutartimi priimtas nagrinėti pareiškėjo G. Č. (toliau – ir pareiškėjas) patikslintas skundas atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (toliau – ir atsakovas), dalyje dėl 2017 m. gegužės 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. AD1-1336 „Dėl maudymosi sezono trukmės nustatymo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas) panaikinimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos miesto paplūdimiai neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1055 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ (toliau – ir Higienos norma) reikalavimų. Nurodo, jog Higienos norma privaloma visiems Lietuvos juridiniams ir fiziniams asmenims projektuojantiems, įrengiantiems, įteisinantiems bei naudojantiems paplūdimius ir jų maudyklas, institucijoms, vykdančioms valstybinę priežiūrą ir kontrolę, bei lankytojams. Vadovaujantis Higienos normos 13 punktu prieš maudymosi sezoną savivaldybės jų teritorijoje esančius paplūdimius įteisina naudoti savivaldybių institucijų sprendimais/įsakymais, sudarydamos galimybę suinteresuotai visuomenės grupei dalyvauti ir teikti pasiūlymus. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas nesudarė galimybės suinteresuotoms visuomenės grupėms teikti pasiūlymus ar pastabas dėl miesto paplūdimių. Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybėje nėra patvirtintos paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo bei naudojimo taisyklės, nėra pažymėtos ir atitvertos vaikų maudymosi vietos, jūros dugne esančios duobės nėra pažymėtos spalvotais plūdurais, nevalomas viršutinis paplūdimių smėlis. Teigia, kad aukščiau paminėti pažeidimai prieštarauja Higienos normos reikalavimams ir tai sudaro pagrindą naikinti skundžiamą įsakymą.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą nurodo, kad su jame išdėstytais argumentais nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad skundžiamu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatyta maudymosi sezono trukmė bei pavedimas biudžetinei įstaigai „Klaipėdos paplūdimiai“ maudymosi sezono metu laikotarpiu pagal kompetenciją Klaipėdos miesto paplūdimiuose užtikrinti žmonių gyvybės apsaugą vandenyje ir vidurinio medicinos personalo paslaugos teikimą ligoniams ne ligoninėse. Pabrėžia, kad įvertinus skundžiamo įsakymo turinį matyti, jog šiuo įsakymu pareiškėjui nesukuriama jokių pareigų, todėl jis neturi teisinio pagrindo ginčyti įsakymo teisėtumą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 13 dalimi ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi norminis teisės aktas – tai įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Tuo tarpu aukščiau paminėti teisės aktai individualų teisės aktą apibrėžią kaip vienkartinį teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintai subjektų grupei. Akcentuoja, jog atsižvelgiant į skundžiamo įsakymo turinį akivaizdu, kad skundžiamas įsakymas yra norminis teisės aktas, kadangi adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui.
Pareiškėjas ir atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą proceso šalims pranešta tinkamai – išsiųsti teismo šaukimai. Teisme gautas pareiškėjo prašymas nagrinėti administracinę bylą jam nedalyvaujant. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjui ir atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. AD1-1336 „Dėl maudymosi sezono trukmės nustatymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamu įsakymu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 ir 7 punktais, Higienos normos 12 punktu, nustatė maudymosi sezono trukmę nuo šių metų birželio 1 d. iki šių metų rugsėjo 15 d. bei pavedė biudžetinei įstaigai „Klaipėdos paplūdimiai“ maudymosi sezono laikotarpiu nuo 9.00 val. iki 21.00 val. pagal kompetenciją Klaipėdos miesto paplūdimiuose užtikrinti žmonių gyvybės apsaugą vandenyje ir vidurinio medicinos personalo paslaugos teikimą ligoniams ne ligoninėse.
Higienos normos 12 punktas numato, kad maudymosi sezonas – laikotarpis, kurio metu galima tikėtis didelio besimaudančiųjų skaičiaus, pagal Lietuvos gamtines sąlygas prasideda birželio mėnesio 1 d. ir baigiasi rugsėjo mėnesio 15 d. (savivaldybių institucijų sprendimu maudymosi sezonas gali būti koreguojamas). Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai įgyvendindamas įstatymus, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimus, gali kreiptis į valstybinio administravimo subjektus, leisti įsakymus, privalomus savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams, seniūnijoms, į struktūrinius padalinius neįeinantiems valstybės tarnautojams, taip pat jam priskirtos kompetencijos klausimais – savivaldybės gyventojams ir kitiems savivaldybės teritorijoje esantiems subjektams. Aukščiau paminėto straipsnio 8 dalies 7 punkte numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus jam priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas. Vadovaujantis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu konstatuotina, jog skundžiamas įsakymas yra kompetentingo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuriuo įgyvendinami Higienos normoje numatytieji reikalavimai, o būtent nustatoma konkreti maudymosi sezono trukmė 2017 metais.
Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą pabrėžia, kad skundžiamas įsakymas yra norminis administracinis aktas. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 punktas teigia, jog norminis administracinis aktas - teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad Norminiams teisės aktams priskiriami rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinti bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, orientuoti į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-739-662/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 punktą, individualus administracinis aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Individualus administracinis teisės aktas yra įstatymo normų ar kitų hierarchiškai aukštesnės pakopos norminių teisės aktų normų taikymo priemonė tuo atžvilgiu, kad šis aktas turi būti pagrįstas inter alia teisės aktų normomis (Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.), o norminis administracinis aktas yra įstatymo normų taikymo aktas todėl, kad juo iš esmės nustatoma atitinkamo įstatymo normų įgyvendinimo tvarka ir sąlygos. Skiriamasis jų bruožas yra tas, kad norminiu administraciniu aktu, nepaisant minėto jo taikomojo pobūdžio, yra nustatomos teisės normos, o individualiu administraciniu aktu teisės normos yra išimtinai tik taikomos.
Vadovaujantis aukščiau cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika konstatuotina, kad norminiam administraciniam aktui būdingos šios savybės: 1) aktas sukuria elgesio taisykles – teisės normas; 2) priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdančio administracinį reglamentavimą; 3) adresuotas neapibrėžtam asmenų ratui, arba ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais; 4) aktas išdėsto bendro, abstraktaus pobūdžio nuostatas, kurios apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius; 5) aktas yra visuotinai privalomas.
Analizuojant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. AD1-1336 „Dėl maudymosi sezono trukmės nustatymo“ matyti, jog įsakymo 1 punktas, kuriuo nustatoma maudymosi sezono Klaipėdos miesto paplūdimiuose trukmė, yra adresuotas individualiais požymiais neapibrėžtai asmenų grupei, tačiau jame nėra suformuluota jokių privalomų elgesio taisyklių – teisės normų. Skundžiamu įsakymu yra tik taikomas Higienos normos 12 punktas, kuris numato, jog pagal Lietuvos gamtines sąlygas maudymosi sezonas prasideda nuo birželio 1 d ir baigiasi rugsėjo 15 d. Taigi taikydamas šią Higienos normą atsakovas netgi nesinaudojo jam suteikta diskrecija nustatyti kitą maudymosi sezono trukmę nei tai yra numatyta Higienos normos 12 punkte. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamo įsakymo 2 punktas yra adresuotas konkrečiam subjektui t. y. biudžetinei įstaigai „Klaipėdos paplūdimiai“. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. AD1-1336 „Dėl maudymosi sezono trukmės nustatymo“ neatitinka visumos norminiam aktui būdingų požymių, todėl laikytinas individualiu administraciniu aktu, o atsakovo atsiliepime pateikti argumentai dėl akto norminio pobūdžio atmestini kaip nepagrįsti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis formuodamas teisminę praktiką yra pažymėjęs, jog administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-143-560/2010 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. AD1-1336 „Dėl maudymosi sezono trukmės nustatymo“ nėra tiesiogiai skirtas pareiškėjui. Kaip jau ir aukščiau minėta, skundžiamo įsakymo 1 punktas adresuotas neapibrėžtai asmenų ratui, o 2 punktu biudžetinė įstaiga „Klaipėdos paplūdimiai“ įpareigota maudymosi sezono laikotarpiu Klaipėdos miesto paplūdimiuose užtikrinti žmonių gyvybės apsaugą vandenyje ir vidurinio medicinos personalo paslaugos teikimą ligoniams ne ligoninėse. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nepateikė argumentų leidžiančių pagrįstai konstatuoti, kad skundžiamu įsakymu yra daroma įtaka jo teisėms ar pareigoms. Pareiškėjas skunde akcentuoja, kad Klaipėdos miesto paplūdimiuose nėra užtikrinamas poilsiautojų saugumas, paplūdimiai neatitinka higienos reikalavimų, todėl keliamas pavojus jo ir jo šeimos saugumui. Pabrėžtina, jog Klaipėdos miesto paplūdimių infrastruktūros atitikimas Higienos normų reikalavimams nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pareiškėjo patikslintas skundas teismo 2017 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi priimtas toje apimtyje, kurioje pareiškėjas prašė panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. AD1-1336 „Dėl maudymosi sezono trukmės nustatymo“, o likusioje apimtyje, kurioje pareiškėjas skundą grindė ir paplūdimių įteisinimo nepagrįstumu dėl jų neatitikties Higienos normų reikalavimams, skundą atsisakyta priimti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimtoje administracinėje byloje Nr. AS-834-438/2017, nutarė 2017 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kurio kito teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl paties pareiškėjo subjektinės teisės. Pareiškėjas G. Č. skunde nenurodė jokių konkrečių argumentų, pagrindžiančių jo teisių pažeidimą. Konstatuotina, kad skundžiame įsakyme jokių pareigų pareiškėjui nėra nustatyta, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 24 d. įsakymas Nr. AD1-1336 „Dėl maudymosi sezono trukmės nustatymo“ objektyviai negalėjo pažeisti pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų.
Byloje nenustačius pareiškėjo G. Č. materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. gegužės 24 d. įsakymą Nr. AD1-1336 „Dėl maudymosi sezono trukmės nustatymo“, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo G. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.