Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis Airijoje, įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, teistas 2016-03-29 pagal BK 294 str. 2 d. 90 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ str. sumažinta 1/3 ir galutinė bausmė paskirta 60 parų arešto, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. 2013 m. rugsėjo 7 d., apie 21 val., (duomenys neskelbtini), „IKI Cento” parduotuvės kieme, veikdamas bendrai su tyrimo metu nenustatytais trimis asmenimis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą – sumušti nukentėjusįjį L. P., jei šis neperduos 500 litų (144,81 eurų), bei vieną kartą tyčia ranka suduodamas L. P. į galvos sritį, kas sukėlė fizinį skausmą, taip panaudodamas fizinį smurtą prievartavo turtą, dėl ko išsigandęs nukentėjęs L. P. jam perdavė 100 litų (28,96 eurus);

tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrai kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, A. B. 2013 m. rugsėjo 14 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) kieme, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindamas nukentėjusiajam L. P. panaudoti fizinį smurtą – sumušti, jei šis neperduos 500 litų (144,81 euro), o tyrimo metu nenustatytam asmeniui vieną kartą tyčia ranka sudavus nukentėjusiajam L. P. į krūtinę, bei grasinant atimti automobilį, tuo bendrai nukentėjusiajam sukeldami fizinį skausmą, vertė nukentėjusįjį L. P. perduoti turtą – 500 litų (144,81 eurą);

tęsdamas nusikalstamą veiką, veikdamas bendrai kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, A. B. 2013 m. rugsėjo 16 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) kelio sankryžoje, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo naudai, grasindamas nukentėjusiajam L. P. panaudoti fizinį smurtą, jei šis neperduos 500 litų (144,81 eurų), atvirai savo naudai vertė nukentėjusįjį perduoti turtą – 500 litų (144,81 eurą).

Kaltinamasis apklausos pradžioje kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 7 d. jis su nukentėjusiuoju atsitiktinai susitiko kaltinime nurodytoje vietoje. Kartu dar buvo brolis A. B. ir pusbrolis A. S.. Jis pareikalavo iš L. P. pinigų už gėrimus, kuriuos prieš maždaug mėnesį laiko vykusiose išgertuvėse buvo nupirkęs ir už kuriuos buvo susitarę sumokėti po lygiai. Nukentėjusiajam atsisakius mokėti, pagrasino panaudoti fizinį smurtą, jei šis neperduos 500 litų, ir stuktelėjo jam į petį, gal galėjo užkabinti ausį, nes smūgis buvo iš viršaus į apačią, tačiau į veidą nukentėjusiajam tikrai nesudavė. Viskas baigėsi tuo, kad L. P. davė 100 litų, nes daugiau su savimi neturėjo, ir jie išsiskirstė. Po šio įvykio praėjus kelioms dienoms vėl paskambino nukentėjusiajam ir reikalavo iš jo 500 litų, tačiau šis atsisakė mokėti. Tačiau apklausos eigoje jis pripažino, kad neturėjo jokios priežasties reikalauti iš nukentėjusiojo pinigų, tam pretekstą pats sugalvojo. Dėl rugsėjo 14 d. įvykio paaiškino, kad viskas įvyko taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte. Jis kartu su D. P. ir jo draugu, kurio vardo nežino, atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur atsitiktinai pamatė nukentėjusiojo automobilį. Priėjęs prie L. P. jis ir D. P. grasino panaudoti fizinį smurtą, jei šis neduos pinigų. Atimti automobilį negrasino, galėjo grasinti D. P.. Nukentėjusiajam nesudavė, į krūtinę šiam vieną kartą trenkė D. P.. Pinigų tą dieną negavo. Rugsėjo 16 d. vėl paskambino nukentėjusiajam ir pagrasinus panaudoti smurtą, šis tuomet sutiko sumokėti pinigus. Nuvažiavo į jų sutartą vietą, kurioje buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kaltinamasis A. B. taip pat paaiškino, kad labai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, nukentėjusiojo atsiprašė, dabar tikrai taip nesielgtų, nes susitvarkė savo gyvenimą, turi draugę, su kuria planuoja sukurti šeimą, iki sulaikymo turėjo pastovų darbą Airijoje, kur jį ir toliau priimtų dirbti. Sutinka, kad iš jo būtų išieškotos išlaidos dėl jo ekstradicijos. Jis pripažino, kad išvykdamas į užsienį žinojo, jog jam pareikštas įtarimas ir paskirtos kardomosios priemonės, ir suprato, kad jis gali būti ieškomas, tačiau išvyko, nes Lietuvoje neturėjo lėšų pragyvenimui, o Airijoje gavo gerą darbo pasiūlymą.

Nukentėjusysis L. P. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta kaip draugo A. B. brolį. Pirmą kartą A. B. reikalavo iš jo pinigų rugsėjo 7 d., apie 21 val., prie „IKI Cento“ parduotuvės. Prieš tai nebuvo jokių išgertuvių ir 100 litų skolos, tai kaltinamasis išsigalvojo. Visas aplinkybes geriau prisiminė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo metu jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, padaryta 100 litų žala atlyginta, A. B. atleidžia.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. P. paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 7 d., apie 21 val., jis nuvažiavo į Marijampolėje esančią parduotuvės „IKI“ aikštelę susitikti su draugu R. R.. Susitikus, netrukus prie jų sustojo kaltinamojo ir jo brolio automobilis „Honda Civic“, kurį vairavo A., o šalia sėdėjo jo brolis A.. A. B. savo automobilį pastatė taip, kad jis neišvažiuotų, ir išlipęs iš automobilio pradėjo šaukti, kad jis prisidirbo ir kad dabar turės sumokėti 500 litų. Klausė, ar turi minėtą pinigų sumą, grasino, kad jeigu neturi, tai nepaleis ir blogai baigsis. Iš kažkur atsirado dar trys nepažįstami vyriškiai, kurie prisidėjo prie tokio reikalavimo. Šio incidento metu reikalaudamas pinigų A. B. ranka sudavė jam į veidą. Išsigandęs grasinimų susidoroti, smurto, nukentėjusysis davė jam 100 litų. 2013 m. rugsėjo 14 d., apie 20 val., nuvažiavo susitikti su draugais – R. R., G. G. ir M. K. į (duomenys neskelbtini). Tuomet prie jų atvažiavo sidabrinės spalvos „VW Golf‘ automobilis, kurį vairavo asmuo pravarde „D.“, o šalia sėdėjo A. B. bei dar vienas nepažįstamas jaunuolis. Iš automobilio išlipo visi trys ir jo draugams liepė dingti. Draugai, išsigandę, nuėjo ir jį paliko vieną. Kadangi šiems asmenims paaiškino, jog pinigų neturi, jie pradėjo gąsdinti, reikalauti kuo skubiau susirasti pinigus, nes kitaip grasino jį sužaloti ar net nužudyti. Vienu metu prie jo priėjo automobilio vairuotojas ir kumščiu sudavęs į krūtinę paklausė, kada bus pinigai. Nuo smūgio sužalojimo nepatyrė, tačiau suduotą vietą laikinai skaudėjo. Pinigus buvo liepta sumokėti iki kitos dienos 12 val. po to minėti asmenys išvažiavo. Kitą dieną po šio įvykio jam vėl daug kartų skambino A. B., ir vis pilktai klausdavo, kada bus pinigai, grasindavo pavartoti smurtą. Kadangi grasinimai nesiliovė, 2013 rugsėjo 16 d. kreipėsi į policijos pareigūnus. Jam dar bebūnant policijos įstaigoje vėl paskambino kaltinamasis ir reikalavo pinigų. Jis pamelavo, kad pinigus surinko ir jie susitarė susitikti. Kaltinamojo nurodymu susitikimas turėjo įvykti prie miškelio (duomenys neskelbtini) kelio sankryžoje. Atvyko automobiliu kartu su policijos pareigūnais. Sustojus prie automobilio priėjo A. B. ir atidaręs dureles, griežtu tonu pareikalavo pinigų. Tai jis pakartojo kelis kartus. Tuo metu iš automobilio išlipo policijos pareigūnai ir pasiviję kaltinamąjį sulaikė (1 t., b. l. 22-24, 26, 27-29, 44-47).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis L. P. atpažino D. P. kaip asmenį pravarde „D.“, kuris 2013-09-14 vakare (duomenys neskelbtini), kartu su A. B. iš jo reikalavo pinigų ir sudavė smūgį į krūtinę (1 t., b. l. 30-33).

Liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje metu L. P. nurodė visas jam žinomas įvykdytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Parodė aikštelę Marijampolėje, kurioje 2013-09-07 iš jo buvo reikalaujama pinigų ir kurioje A. B. jam ranka sudavė į veidą, bei vietą, kurioje jam padavė 100 litų. Taip pat parodė vietą (duomenys neskelbtini), kur 2013-09-14 iš jo buvo reikalaujama pinigų ir kur „D.” jam ranka sudavė į krūtinę, bei vietą, kurioje 2013-09-16 kurioje jo laukė A. B. (1 t., b. 1. 34-43).

Asmens atpažinimo pagal balsą metu nukentėjusysis L. P. iš pateiktų garso įrašų atpažino A. V., A. B., A. B. ir savo balsus, taip pat vyriškio, jam žinomo kaip „D.”, balsą kalbant telefonu (1 t., b. l. 48).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Marijampolės poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 1033/14(09) konstatuota, kad jei L. P. 2013-09-14 buvo suduotas smūgis į krūtinę, tai jis galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. 1. 50).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu liudytojas M. K. iš pateiktų nuotraukų nurodė, kad D. P. yra panašiausias į asmenį, kurį žino kaip „D.”, ir kuris 2013-09-14 ranka sudavė į krūtinę L. P., iš jo reikalaudamas pinigų (1 t., b. 1. 58-61).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu liudytojas R. R. iš pateiktų nuotraukų atpažino A. B., kuris 2013-09-07 Marijampolėje iš L. P. reikalavo 500 litų (1 t., b. l. 64-67).

Iš ieškomos transporto priemonės išrašo ROIK 0313000016734 matyti, kad 2013-09-20 paskelbta galimai pagrobto automobilio „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) paieška (1 t., b .l. 101-102).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis L. P. savo iniciatyva pateikė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6230i“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 115). Apžiūrėjus mobilaus ryšio telefoną „Nokia 6230i“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir iš jo išimtas šešias bylas su balso įrašais, padarytos garso įrašų stenogramos, iš kurių matosi, kad kalbama apie pinigus, kuriuos reikalinga perduoti, bei grasinama (1 t., b. l. 116- 121, 123-129).

Išanalizavus nukentėjusiojo L. P., A. B., A. B., D. P. mobiliojo ryšio telefonų įeinančių ir išeinančių skambučių, taip pat įeinančių ir išeinančių SMS ir MMS išklotines laikotarpyje nuo 2013-09-09 iki 2014-03-01, nustatyta, kad nukentėjusiajam L. P. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo daugybę kartų skambinta iš A. B. priklausančio mobilaus ryšio telefono numerio, taip pat rašytos trumposios žinutės, iš A. B. priklausančio telefono numerio buvo skambinta A. V. ir D. P., iš D. P. priklausančio mobilaus ryšio telefono buvo skambinta A. B., A. V., taip pat nustatyta kad D. P. priklausančio mobilaus ryšio telefono numeris 2013-09-14, nuo 21.43 val. iki 22.00 val., jungėsi prie Kalvarijoje esančio telefono bokšto (1 t., b. l. 149).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusįjį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskelbimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą. Pagal šio straipsnio 2 dalį numatyta atsakomybė tam, kas prievartaudamas turtą (atlikdamas pirmoje dalyje numatytus veiksmus) panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos,

Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad turto prievartavimo esmė – nukentėjusiajam pareiškiamas neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus arba nuo jų susilaikyti panaudojant psichinę prievartą, fizinį smurtą. Taigi kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą svarbiausia, kad nukentėjusiajam išsakytas reikalavimas būtų neteisėtas, o grasinimas ar smurtas būtų realus ir asmuo, atliekantis tokius veiksmus, tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis.

Kaip matyti iš kaltinamojo A. B. parodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu, savo apklausos pradžioje jis aiškino, kad reikalauti iš nukentėjusiojo pinigų – 500 Lt pagrindas buvo, kadangi su L. P. prieš kurį laiką buvo sutarę, kad šis už jo (A. B.) nupirktus alkoholinius gėrimus atiduos pusę išleistos pinigų sumos, tačiau šios sumos neatidavė. Tačiau vėliau savo apklausos metu A. B. pripažino, kad jokio pagrindo reikalauti svetimo turto – 500 Lt iš L. P. neturėjo, o tokį reikalavimo pagrindą buvo sugalvojęs, norėdamas palengvinti savo padėtį. Kad A. B. nebuvo jokio pagrindo reikalauti 500 Lt, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kategoriškai tvirtino ir nukentėjusysis – jis nurodė, kad alkoholinių gėrimų su kaltinamuoju niekada nepirko ir sumokėti už juos nežadėjo, A. B. skolingas nebuvo. Todėl teismui nekyla abejonių, kad A. B. reikalavo iš nukentėjusiojo jo turto – 500 Lt, neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo. Kad pinigai buvo reikalaujami, be paties kaltinamojo prisipažinimo, L. P. parodymų, patvirtina ir baudžiamojoje byloje ištirtų garso įrašų turinys, taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu liudytojas R. R., kuris ne tik atpažino A. B., bet ir nurodė, kad šis asmuo iš nukentėjusiojo reikalavo 500 Lt (1 t., b. l. 64-67). Be to, nukentėjusiajam L. P. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo daugybę kartų skambinta iš A. B. priklausančio mobilaus ryšio telefono numerio, taip pat rašytos trumposios žinutės, tuo tarpu pats L. P. kaltinamajam neskambino nei karto, kas patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad jam dažnai skambindavo A. B. ir grasindamas reikalavo pinigų (1 t., b. l. 149). Nekyla abejonių ir dėl to, kad reikalavimo metu L. P. buvo grasinama, taip pat jo atžvilgiu buvo pavartotas ir fizinis smurtas. Tai pripažįsta (grasinęs bei pavartojęs smurtą) pats kaltinamasis, patvirtina nukentėjusysis L. P., asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukas metu smurto panaudojimą buvus patvirtino ir liudytojas M. K. (1 t., b. 1. 58-61). Ir kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų kaltinamasis veikė ne vienas, kartu su juo buvo ir kiti asmenys, kurie irgi grasino, o vienas jų 2013 m. rugsėjo 14 d. ir pavartojo smurtą L. P. atžvilgiu – vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į krūtinę.

Dėl to kas paminėta teismas laiko įrodyta, jog kaltinamasis A. B., neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai, grasindamas pavartoti fizinį smurtą, taip pat tokį smurtą pavartodamas pats ir jį pavartojus vienam iš kartu veikusių asmenų, anksčiau nuosprendyje išnagrinėtomis aplinkybėmis prievartavo svetimą turtą – 500 Lt ir dalį šios sumos – 100 Lt iš nukentėjusiojo L. P. paėmė. Kaltinamojo padaryta veika kvalifikuota teisingai pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Tačiau iš kaltinimo pašalinama, kad fizinį smurtą A. B. pavartojo ir 2013 m. rugsėjo 14 d., kadangi kaip matyti tiek iš jo paties, tiek iš nukentėjusiojo L. P. parodymų, tą dieną smurtą pavartojo tik kitas, nenustatytas, asmuo, veikęs kartu su kaltinamuoju.

Skiriant A. B. bausmę atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad atlygino nusikaltimu padarytą žalą (100 Lt) (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

A. B. prieš šio nusikaltimo padarymą yra padaręs dar vieną nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas 2016 m. kovo 29 d. (2 t., b. l. 157-159), aštuoniolika kartų buvo baustas ir administracinėmis nuobaudomis už įvairius administracinės teisės pažeidimus, tame tarpe ir grubius (1. T., b. l. 20-30), taigi iš esmės charakterizuojamas neigiamai. Vis dėlto kaltinamasis laikomas teisiamu pirmą kartą, iki suėmimo paskutiniu metu jis dirbo, šiose darbo vietose charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 171-176), gyveno su drauge, kaip jau minėta, atlygino padarytą žalą (2 t. b. l. 170). Skiriant bausmę įvertinama ir tai, kad prievartauto turto vertė nėra didelė, o pavartotas smurtas nebuvo intensyvus, tokiais veiksmais kūno sužalojimai nebuvo padaryti. Dėl šių priežasčių A. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytinas artimesnis minimaliam. Be to, dėl to kas išvardinta, įvertinus paskutinius pokyčius kaltinamojo gyvenime – pastovų darbą, ketinimus sukurti šeimą, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A. B. atžvilgiu bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą ir paskiriant atitinkamus įpareigojimus (BK 75 straipsnis).

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos VRM dėl A. B. ekstradicijos patyrė 3121,42 Eur dydžio žalą (2 t. b. l. 160-168), kurią sudaro lėktuvo bilietų kaina, apgyvendinimo išlaidos, dienpinigiai. Kadangi šias išlaidas nulėmė paties kaltinamojo veiksmai, kai jis, pradėjus ikiteisminį tyrimą ir paskyrus A. B. švelnesnes kardomąsias priemones, pasislėpė, išvyko iš Lietuvos, ši suma pripažintina proceso išlaidomis ir išieškotina iš A. B. (BK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 298, 302, 305, 307 str. teismas

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2016 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę A. B. paskirti 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 5 punktu, 4 dalimi, BK 70 straipsniu, 71 straipsniu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams įpareigojant A. B. šiuo laikotarpiu tęsti darbą, taip pat per metus laiko nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlikti 100 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose ir (per tą patį laikotarpį) sumokėti 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Kardomąją priemonę, suėmimą, panaikinti.

Išieškoti iš A. B. 3121,42 Eur dydžio Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos VRM naudai.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 (dvi) kompaktines plokšteles su išklotinėmis ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.