- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-597/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Alvydas Poškus, Algirdas Gailiūnas
- Atsakovas
- L. J., V. V., A. M., E. M.
- Ieškovas
- L. J., V. V.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų L. J. ir V. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1147-524/2010 pagal ieškovų L. J. ir V. V. ieškinį atsakovui A. M., E. M. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas tiek dėl to, ar teismas išsprendė visus pareikštus reikalavimus (ar išsprendė atsakovų reikalavimą iš grąžintino avanso atskaičiuoti nuostolius), tiek dėl to, ar vienas iš ieškovų (V. V.) reikalavo priteisti sumas iš atsakovų solidariai.
Šalies argumentai
Ieškovai L. J. ir V. V. ieškiniu prašė iš atsakovo A. M. ieškovei L. J. priteisti 65 000 Lt skolą; 8,31 proc. metines palūkanas nuo 2008-09-02 iki 2009-12-24, t. y. 7074,40 Lt; 5 proc. metines palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, t. y. 1691,80 Lt; ieškovui V. V. priteisti: 50 000 Lt skolos; 8,31 proc. metines palūkanas nuo 2008-09-02 iki 2009-12-24, t. y. 5439,60 Lt; 5 proc. metines palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, t. y. 1301,40 Lt; priteisti ieškovams 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad su atsakovu buvo sudaryta preliminarioji sutartis dėl namo ir žemės sklypo pirkimo ateityje. Šioje sutartyje nebuvo numatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti, tačiau per kelis kartus atsakovui buvo perduota 115 000 Lt suma. 2009-05-19 atsakovas per notarę atsiuntė pareiškimą dėl pagrindinės sutarties sudarymo, prie pareiškimo pridėjo pagrindinės sutarties projektą, kuriame buvo įrašytos nuostatos, dėl kurių šalys nesitarė. Atsakovui ieškovams pateikus perkamų daiktų nuosavybės dokumentus, ieškovas sužinojo, kad namas statytas prieš 23 metus, o ne prie 13 metu, kad žemės sklypas patenka į elektros linijų apsaugos zoną ir kelių apsaugos zoną. Sužinoję šias aplinkybes ieškovai atsisakė sudaryti namo ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį ir pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus. Sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovas turi grąžinti jam sumokėtus pinigus.
Ieškovai prašė priteisti 8,31 proc. palūkanas už laikotarpį nuo 2008-09-02 iki 2009-12-24 (CK 6.872 str. 1 d.), ir pagal palūkas už termino įvykdyti pagrindinę prievolę pažeidimą (CK 6.210 str. 1 d.).
Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2009-04-26, tačiau nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės ieškovams atsisakius ją sudaryti, todėl atsakovas turi teisę negrąžinti tokios avanso dalies, kiek jis patyrė nuostolių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2010-11-16 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
priteisė V. V. 50 000 Lt, L. J. 65 000 Lt negrąžinto avanso bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš A. M. ir E. M.;
priteisė L. J. iš A. M. ir E. M. po 1805 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant ieškinį.
Teismas nustatė, kad 2008-04-26 ginčo šalys sudarė rankpinigių sutartį, kuri iš esmės atitinka preliminariosios sutarties požymius, o pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta per vienerius metus nuo preliminariosios sutarties sudarymo. Kitos rankpinigių sutartys, sudarytos 2008-05-10 ir 2008-09-02, laikytinos avansinio mokėjimo sutartimis (CK 6.98 str. 2 d.). Šalys nebuvo sutarę dėl sutartinių netesybų, jeigu pagrindinė sutartis nebus sudaryta dėl vienos iš šalių kaltės.
Atsakovai šioje byloje nereiškė priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo ir neprašė patvirtinti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (CK 6.309 str.), tačiau kitoje byloje (Nr. 2-1390-370/2010) įrodinėja patyrę nuostolius dėl ieškovų atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį. Šiais nuostoliais grindžia atsisakymą grąžinti ieškovams avansą, t.y. siekia, kad kitoje byloje įrodinėjami nuostoliai būtų įskaityti į avansą. Teismo vertinimu toks atsakovų reikalavimas, šalims nesusitarus dėl sutartinių netesybų ir nereiškiant priešieškinio, neturi teisinio pagrindo ir neatitinka teismų praktikos (CK 6.315 str., Lietuvos Aukščiausiojo 2006-11-06 nutarimas byloje Nr. 3K-P-382/2006).
Byloje nėra įrodymų, kad ieškinio pareiškimo dieną ieškovas V. V. buvo neveiksnus, jis išreiškė savo poziciją pasirašydamas ieškinį, kurio esmė yra prašymas grąžinti avansą. Byloje nenustatyta, kad ieškovai nėra bendraieškiai, jų interesams atstovauja advokato padėjėja, įgaliojimai jai nėra panaikinti. Bylos stabdymas dėl ieškovo ligos užvilkintų bylos nagrinėjimą.
Kadangi šioje byloje nesprendžiamas nuostolių atlyginimo klausimas, teismas kaip nereikšmingos aplinkybės neanalizavo šalių kaltės dėl preliminariojo susitarimo nevykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai A. M. ir E. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-16 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1147- 524/2010 ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o nustačius, kad nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir kad bylos esmė atskleista - pakeisti ginčijamą sprendimą, sumažinant kiekvienam ieškovui priteistiną sumą po 123,00 Lt, bei nurodant, kad V. V. priteisiama tik iš A. M.. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Tiesioginiai nuostoliai kaip ir netesybos yra nekvestionuojamai atlyginamas dalykas, todėl jie (nagrinėjamu atveju – 246 Lt) gali būti išskaitomi iš grąžintino avanso sumos besąlygiškai ir tam nereikia reikšti priešieškinio, o pareikštas reikalavimas nuostolius įskaityti yra laikomas atskiru reikalavimu, dėl kurio teismas privalo pasisakyti.
2. Teismo pozicija, kad įstatymai nenumato galimybės pardavėjo nuostolių įskaityti į gautą avansą, kad ieškovai nuostolių neįrodinėjo, o šalių kaltės dėl nesudarytos sutarties klausimas nereikšmingas, todėl nenagrinėtinas, prieštarauja teismų praktikai (LAT 2006-11-06 nutartis byloje Nr. 3K-P-382/2006) ir bylos medžiagai.
3. Atsakovai dėl neįvykusio pagrindinio sandorio turėjo tiesioginių nuostolių (notarui sumokėtos sumos už dokumentų parengimą (b.l. 133 ir 134)).
4. Teismas nepagrįstai ieškovui V. V. priteisė pinigus solidariai iš abiejų atsakovų. E. M. procesinė padėtis iš trečiojo asmens į atsakovę buvo pakeista bylos eigoje. V. V. nereiškė solidaraus reikalavimo abiem atsakovams, įgalinimų reikšti tokį reikalavimą nebuvo suteikęs L. J., kuri sudarė atstovavimo sutartį su advokato padėjėja atstovauti V. V. interesus. Įgaliotinis negali perįgalioti kito asmens atlikti tų veiksmų, kurių neturi teisės atlikti jis pats. V. V. nebuvo L. J. suteikęs įgaliojimų didinti ar mažinti ieškinio reikalavimų, taip pat perįgalioti, išskyrus teisę sudaryti teisinės pagalbos sutartis su advokatu ar jo padėjėju. Teisė reikšti ieškinio reikalavimus ir perįgalioti atstovui turi būti aptarta įgaliojime atskirai (CPK 59 str. 2 d.).
Atsiliepimas
L. J. taip pat atstovaudama ir tėvą V. V. atsiliepimu prašo skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas išsprendė visus reikalavimus, o atsakovai priešieškinio nebuvo pareiškę. E. M. atsakove buvo įtraukta tik bylos eigoje išaiškėjus, kad ji nėra išsiskyrusi su atsakovu.
Preliminarioji sutartis buvo sudaryta 2008-04-26, o pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta 2009-04-26. Apeliantai tik 2009-05-19 kreipėsi į notarą, t.y. jau praleidus vienerių metų terminą, todėl tarp jų nurodomų nuostolių (išlaidos notarui) ir pagrindinės sutarties nesudarymo nėra priežastinio ryšio.
V. V. pinigų sumos pagrįstai priteistos iš solidariai iš A. M. ir E. M.. V. V. pats pasirašė ieškinį (pats pareiškė reikalavimus teisme). Jo interesus byloje atstovavo advokato padėjėja I. M., su kuria pats V. V. sudarė teisinės pagalbos sutartį, kurioje aptarta atstovavimo apimtis ir suteiktos teisės. Advokato padėjėjai V. V. suteikė teisę reikšti ieškinį, o ši teisė apima teisę tikslinti ieškinį. Tik susirgus V. V., pagal notariškai patvirtintą įgaliojimą atstovavimo sutartį su advokato padėjėja sudarė jo dukra L. J., kuri buvo įgaliota sudaryti teisinės pagalbos sutartį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Išnagrinėjusi apeliacinį skundą teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos išnagrinėjimui svarbias bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (2006-11-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006) tinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius ir nustatė, kad šalys yra sudarę preliminariąją sutartį bei ieškovai yra sumokėję avansą. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai vadovavosi minėta kasacinio teismo nutartimi, kadangi iš ieškovams grąžintino sumokėto avanso neišskaitė atsakovų turėtų tiesioginių nuostolių (notarui sumokėta 246 Lt suma). Šioje kasacinio teismo nutartyje be kita ko išaiškinta, kad avansą arba preliminariosios sutarties įvykdymui užtikrinti pinigų sumą sumokėjusi šalis turi teisę reikalauti grąžinti juos, išskyrus atvejus, kai iš preliminariosios sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių susitarimą dėl atsakomybės už šioje sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma. Tokią sankciją sutartyje nustačius, reikalavimas grąžinti tokias pinigų sumas negali būti tenkinamas ta apimtimi, kiek jis įskaitomas priešpriešiniu vienarūšiu reikalavimu taikyti netesybas. Byloje nėra ginčo, kad šalys nebuvo sutarę dėl netesybų.
Nėra ginčo, kad pagal įstatymą ir teismų praktiką preliminarios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti nuostolių atlyginimo. Apeliaciniu skundu teigiama, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ne visų pareikštų reikalavimų, t.y. nepasisakė dėl reikalavimo iš ieškovams grąžintino avanso išskaičiuoti atsakovų turėtus tiesioginius nuostolius (po 123 Lt, viso 246 Lt išlaidų, kurias atsakovai turėjo sumokėdami notarui). Apeliaciniame skunde teigiama, kad tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.)).
Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Atsiliepimuose į ieškinį atsakovas A. M. ir tretysis asmuo E. M. prašė sustabdyti bylą, kadangi dar nėra žinomi jų nuostoliai dėl ieškovų atsisakymo sudaryti sutartį. Šie nuostoliai, atsakovų teigimu, priklauso nuo kitos bylos (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. 2-1390-370/2010) baigties, kurioje sprendžiamas klausimas dėl A. M. teisės atgauti P.V. R. sumokėtą avansą (sutarties A. M. su P.V. R. negali sudaryti dėl to, kad ieškovai atsisakė iš A. M. pirkti nekilnojamąjį turtą). Šiuos argumentus A. ir E. M. pakartojo ir triplike.
Tik 2010 m. gegužės 31 d. jau bylą nagrinėjant iš esmės teismo posėdyje (t.1. b.l. 141-142) atsakovo atstovas paprašė prijungti prie bylos įrodymus apie išlaidas notarui (22 Lt – t.1., b.l. 133 ir 144 Lt – t.1, b.l. 134) ir teismas šiuos dokumentus protokoline nutartimi prijungė prie bylos.
Esant tokiai proceso eigai, kai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovai procesiniuose dokumentuose (atsiliepimas, triplikas) nereiškė reikalavimo atlyginti dėl sutarties nesudarymo turėtus nuostolius, nurodė, kad dar nežino, kokio dydžio nuostolius patyrė (priklauso nuo kitos bylos baigties), nereiškė priešieškinio reikalaudami turėtų nuostolių atlyginimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje apsiribojo pasisakydamas dėl atsakovų pareigos ieškovams grąžinti avansą ir susijusių reikalavimų (palūkanų), bei nurodė, kad atsakovo turėtų nuostolių atlyginimo klausimas galėtų būti išsprendžiamas kitoje byloje (šioje byloje neanalizuojamas nuostolių atlyginimo klausimas, atitinkamai nebuvo kaip reikšmingas analizuotas ir šalių kaltės dėl preliminarios sutarties neįvykdymo klausimas). Pažymėtina, kad civiliniame procese galioja dispozityvumo principas (CPK 6 str.), kuris, be kita ko reiškia, kad šalys pačios nusprendžia dėl reiškiamų reikalavimų apimties, o bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas šalių pasirinkimo dėl ieškinio (priešieškinio) dalyko.
Apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškovui V. V. priteisti sumokėtą avansą solidariai iš A. ir E. M., abejojama, ar toks sprendimas atitiko V. V. valią. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Pagal bylos duomenis V. V. yra sudaręs atstovavimo sutartį su advokato padėjėja I. M. (t 1., b.l. 7) ir sutartyje be kita ko numatyta atstovės teisė reikšti ieškinį. Ši sutartis nebuvo nutraukta, nėra duomenų, kad V. V. būtų pakeitęs savo valią dėl atstovavimo. Į bylą vėliau (t. 1, b.l. 164) buvo pateikta dar viena atstovavimo sutartis, kurią už V. V. pagal įgaliojimą pasirašė L. J.. Ši sutartis pateikta vykdant teismo įpareigojimą pateikti įrodymus, kad pasikeitus advokato padėjėjos praktikos vadovui, ieškovus atstovaujanti advokato padėjėja turi praktikos vadovo leidimą atstovauti byloje. Todėl advokato padėjėja 2010-10-04 teismo posėdyje (protokolo 4 lapo antra pusė) atstovaudama V. V. neviršijo įgaliojimų teisėjai paaiškindama, kad ieškovai nežinojo atsakovų šeimyninės padėties ir sutinka, kad E. M. procesinė padėtis būtų pakeista iš trečiojo asmens į atsakovės.
Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, apeliantų turėtos bylinėjimosi išlaidos jiems neatlyginamos.
Pagal bylos duomenis procesinių dokumentų įteikimo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtintos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš proceso dalyvių nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.