- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-841-198/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė, Birutė Jonaitienė (pran.), Eigirdas Činka
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- D. P.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-841-198/2015
2015 m. lapkričio 10 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5482-956/2015 pagal ieškovės UAB „Gelvora” ieškinį atsakovui D. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5128,36 Eur skolą, 4594,44 Eur palūkanas, 945,70 Eur delspinigius, 837,65 Eur palūkanų delspinigius, 106,74 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,40 procentų dydžio metines palūkanas nuo 5128,36 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-07-02 AB „Swedbank“ ir atsakovas sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas sutartyje numatytas sumas AB „Swedbank“ naudai. Atsakovas netinkamai vykdė minėtą sutartį, todėl AB „Swedbank ją nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovo grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovui dėl atitinkamų palūkanų, delspinigių ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2009-05-21 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi AB „Swedbank“ atlygintinai perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu. Ieškovė pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus, tačiau atsakovas prievolės neįvykdė. Ieškovė prašė atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį priimti sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. birželio 25 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo D. P. 5128,36 Eur skolą, 1531,48 Eur palūkanas, 594,45 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,40 procentų dydžio metines palūkanas už 5128,36 Eur negrąžinto kredito sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2015-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 162 Eur žyminio mokesčio dalį UAB „Gelvora“ naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Grąžino UAB „Gelvora“ 46,55 Eur žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas tinkamai nevykdė įsipareigojimų pagal Vartojimo kredito sutartį, nurodė, jog byloje nepateikta duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė sutartinius įsipareigojimus, iš atsakovo ieškovei priteisė 5128,36 Eur skolą. Teismas atsižvelgė, kad ieškovė pagal sutartį už laikotarpį nuo 2009-06-26 iki 2015-04-30 atsakovui paskaičiavo 4377,57 Eur palūkanas, o reikalavimo perleidimu ieškovė įgijo teisę į AB „Swedbank“ iki 2009-06-26 paskaičiuotas palūkanas – 216,87 Eur. Ieškovės paskaičiavimu pagal sutartį už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2015-04-30 susidaro 923,10 Eur delspinigių, o reikalavimo perleidimu ieškovas įgijo teisę į AB „Swedbank“ iki 2009-06-26 paskaičiuotus delspinigius – 22,60 Eur, viso 945,70 Eur delspinigių (b.l. 13), taip pat 827,00 Eur palūkanų delspinigių nuo 2014-11-01 iki 2015-04-30, o reikalavimo perleidimu ieškovė įgijo teisę į AB „Swedbank“ iki 2009-06-26 paskaičiuotus palūkanų delspinigius – 10,65 Eur, t.y. iš viso 837,65 palūkanų delspinigių. Vadovaudamasis, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas sprendė, kad ieškovės prašomos priteisti 4594,44 Eur palūkanos, 945,70 Eur delspinigiai ir 837,65 Eur palūkanų delspinigiai laikytini neprotingai dideliais. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad prašoma priteisti palūkanų ir delspinigių suma viršija skolos sumą (5128,36 Eur); sutartis sudaryta juridinio asmens ir fizinio asmens – vartotojo, kuris turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų; į tai, kad kredito sutartis nutraukta 2009 m. birželio 26 d., tačiau dėl skolos priteisimo į teismą kreiptasi tik 2015 m. birželio 4 d.; į tai, kad didžioji dalis prašomų priteisti palūkanų ir delspinigių ieškovo paskaičiuota jau po kredito sutarties nutraukimo ir reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo (b.l. 13-15), ir sprendė, jog delspinigiai ir palūkanų delspinigiai, sudarantys 1783,35 Eur (945,70 Eur + 837,65 Eur) sumą, mažintini iki 594,45 Eur, o palūkanos, sudarančios 4594,44 Eur sumą mažintinos iki 1531,48 Eur. Teismas sprendė, kad tokia delspinigių ir palūkanų suma yra pakankama atlyginti dėl prievolės neįvykdymo ieškovo patirtus nuostolius ir užtikrinti abiejų šalių teisių ir teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas, vertindamas prašomas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, pažymėjo, kad ieškovo nurodomos išlaidos, t. y. darbo priemonės (popierius, vokas), spausdinimas, pakavimas, skambinimas yra išimtinai susijusios tik su paties ieškovo vykdoma tiesiogine veikla ir negali būti priskiriamos prie CK 6.249 str. 4 d. 3 p. numatytų protingų išlaidų, susijusių su skolos išieškojimo ne teismo tvarka. Ieškovo išlaidas už pranešimų siuntimą bei užklausas registrams teismas pripažino ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidomis, tačiau nurodė, kad jos turi būti pagrįstos CPK 177 str. numatytais įrodymais, o kadangi tokių įrodymų ieškovas nepateikė, reikalavimas dėl ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu UAB „Gelvora“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-06-25 sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje atmestas ieškovo prašymas priteisti 3062,96 Eur palūkanų ir papildomai iš atsakovo priteisti 3062,96 Eur palūkanų, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Apeliantė nurodė, kad Vartojimo kredito sutartyje numatytos 14,4 proc. sutartinės (pelno) palūkanos neprieštarauja nei įstatymams, nei protingumo bei sąžiningumo principams, todėl teismas nepagrįstai nepriteisė 3062,96 Eur palūkanų. Metinė kredito grąžinimo norma sudaro 16,25 proc. per metus ir tai yra daug mažesnis dydis už numatytąjį šiuo metu galiojančiose vartojimo kredito sutarčių normose. Nesant kitų argumentų, patvirtinančių šio dydžio nepagrįstumą, teismas neturėjo teisinio pagrindo laikyti palūkanas neprotingai didelėmis ir pažeidžiančiomis sąžiningumo bei teisingumo principus. Apeliantas taip pat pažymėjo, kad teismo sprendimas yra prieštaringas, nes sumažinęs ieškovo prašomas pelno palūkanas iki kreipimosi į teismą, teismas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisė numatyto dydžio pelno palūkanas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2008 m. liepos 2 d. AB „Swedbank“ ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 08-072424-GV, pagal kurią bankas atsakovui suteikė 5792,40 Eur (20000 Lt) kreditą, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis kreditą grąžinti, sumokėti palūkanas ir įvykdyti kitas sutartyje nustatytas prievoles . Atsakovas tinkamai nevykdė sutarties, nesilaikė nustatyto kredito grąžinimo, palūkanų ir delspinigių mokėjimo grafiko, todėl AB „Swedbank“ vartojimo sutartį nutraukė. 2009 m. gegužės 21 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 09-20-54 AB „Swedbank“ atlygintinai perleido ieškovei visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu. CK 6.109 str. nustatyta tvarka ieškovė 2009 m. liepos 2 d. pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Ieškovė 2015-06-04 pareiškė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo ir prašė iš atsakovo priteisti 5128,36 Eur skolą, 4594,44 Eur palūkanas, 945,70 Eur delspinigius, 837,65 Eur palūkanų delspinigius, 106,74 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,40 procentų dydžio metines palūkanas nuo 5128,36 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliaciniu skundu ieškovė skundžia tik Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti 3062,96 Eur palūkanų, dėl kitos teismo sprendimo dalies ginčo nėra, todėl teismas pasisako tik dėl šios teismo sprendimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str.).
Palūkanas pagal pinigines prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalys susitarimu (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė palūkanų paskirtis – mokėjimas kreditoriui už naudojimąsi pinigais. Vartojimo kredito sutartyje pirminis kreditorius ir atsakovas susitarė dėl 14,40 proc. metinių palūkanų normos. Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. Tai reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.). Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, teismas turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti palūkanas, delspinigius ir palūkanų delspinigius laikė neprotingai dideliais ir atsižvelgęs į tai, kad prašoma priteisti palūkanų ir delspinigių suma viršija skolos sumą, sutartis sudaryta juridinio asmens ir fizinio asmens – vartotojo, į tai, kad kredito sutartis nutraukta 2009 m. balandžio 26 d., tačiau dėl skolos priteisimo į teismą kreiptasi tik 2015 m. birželio 4 d.; kad didžioji dalis prašomų priteisti palūkanų ir delspinigių ieškovės paskaičiuota jau po kredito sutarties nutraukimo ir reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo, delspinigius ir palūkanas mažino.
Apeliantė nurodo, kad sutartinės palūkanos mažintos nepagrįstai, kadangi skolininkas kreditoriui turi mokėti už naudojimąsi jo pinigais, o sutartyje numatytos 14,4 proc. metinės palūkanos neprieštarauja įstatymams ar protingumo, sąžiningumo principams. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad sutarties sudarymo metu (2008 m. liepos mėn. 2 d.) komercinių bankų taikyta palūkanų norma buvo 6,73 proc., o sutartyje šalys susitarė dėl dvigubai didesnių metinių palūkanų dydžio – 14,40 proc. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovas, kaip vartotojas, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Nustatyta, kad pirmą kartą dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo ieškovė į teismą kreipėsi tik 2015-06-04, nors kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vartojimo kredito sutartis su atsakovu D. P. buvo nutraukta 2009-06-26, o naujasis kreditorius apie įsiskolinimą atsakovui pranešė 2009-07-02 bei įspėjo, kad per tris dienas nepadengus skolos, bus imtasi priemonių skolai išieškoti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Gelvora“, teikianti skolų išieškojimo paslaugas, yra savo srities profesionalas, perėmęs skolą iš pirminio kreditoriaus, turėjo imtis veiksmų skolai išieškoti, o ne iki 2015-06-04 nieko nedaryti ir tuo metu skaičiuoti kuo didesnį nesumokėtų palūkanų dydį. Toks ieškovės elgesys negali būti pripažintas sąžiningu ir teisingu. Būdama stipresniąja šalimi, atsižvelgiant į sutartimi sulygtų palūkanų dydį, ieškovė savo teise kreiptis dėl susidariusios skolos priteisimo iš atsakovo galėjo pasinaudoti anksčiau bei operatyviau, taip nepažeidžiant šalių teisių ir pareigų pusiausvyros. Ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tokį ilgą delsimo išieškoti skolą laikotarpį esant pagrįstą ir objektyvų.
Atsižvelgęs į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai didelės ir prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, todėl skundžiamu sprendimu pagrįstai sumažintos 4594,44 Eur, t. y. iki 1531,48 Eur.
Vadovaudamasi išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą išsprendė teisingai ir nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 25 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.