- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- e2A-46-856/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-23-3-01089-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- J. K.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. spalio 5 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-11061-446/2022 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui J. K. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „NEO Finance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. K. 8 589,34 Eur negrąžintą kredito dalį, 899,86 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2022 m. liepos 12 d., 130,75 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 24 procentų (4 744,47 Eur) negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, t. y. 8 589,34 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos – 2026 m. rugpjūčio 30 d., 1 280,34 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, 51,84 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 353 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur procesinių dokumentų parengimo išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2022 m. spalio 5 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo J. K. ieškovei AB „NEO Finance“ 8 589,34 Eur negrąžinto kredito dalį, 899,86 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2022 m. liepos 12 d., 130,75 Eur tarpininkavimo mokestį, 24 procentų (4 744,47 Eur) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. liepos 12 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. rugpjūčio 30 d.), 51,84 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. rugsėjo 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 508,68 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas atmetė ieškinį dalyje dėl 1 280,34 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos.
3. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 8 589,34 Eur negrąžinto kredito dalį, 899,86 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas ir 130,75 Eur tarpininkavimo mokestį, priskaičiuotą iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos – 2022 m. liepos 12 d.
4. Teismas iš vartojimo kredito sutarties specialiųjų sąlygų ir jame esančio mokėjimų grafiko nustatė, jog kiekvieną mėnesį atsakovo mokėtina pelno palūkanų suma yra apskaičiuota nuo kiekvieną mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Vadinasi, tinkamo atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymo atveju, pagal mokėjimo grafiką laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 12 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo data) iki sutarties termino pabaigos (2026 m. rugpjūčio 30 d.), ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti mokėjimo palūkanų sumą, apskaičiuotą taikant vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytą 24 procentų metinę palūkanų normą nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 24 procentų negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2022 m. liepos 12 d., iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2026 m. rugpjūčio 30 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti negrąžintos vartojimo kredito likučio sumos, ir todėl ieškovės prašoma priteisti 4 744,47 Eur negautų pajamų (nuostolių) už negražintą vartojimo kredito suma yra pagrįsta.
5. Teismas nurodė, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo; tai reiškia, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1 280,34 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos priteisimo, atmestinas.
6. Teismas nurodė, kad Sutarties 6.1 punkte sutarta dėl delspinigių, kurių norma - 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Prašoma priteisti delspinigių norma neviršija įstatymo nustatytos normos (Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis), todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 51,84 Eur delspinigių.
III. Apeliacinio skundo argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. spalio 5 d. sprendimą už akių: dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio ir priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo J. K. 1 280,34 Eur tarpininkavimo mokesčio; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti atsižvelgiant į pirmame ir antrame prašymuose nurodytus spendimus; kitą Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. spalio 5 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo J. K. 29 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalyje numatyta tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus teisė gauti atlygį iš paskolos davėjo ir (arba) paskolos gavėjo ir jam taikomus ribojimus. Minėta teisės norma numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų tarpusavio skolinimo platformos operatoriui paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo mokamo atlygio turi būti skaičiuojama proporcingai nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų. Taigi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Taikomas tarpininkavimo mokestis ir laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies prasme.
7.2. Apeliantę prižiūrinčios institucijos – Lietuvos Banko – aiškinimu, būtent toks atlygio taikymas yra tinkamas atsižvelgiant į vartotojo interesus: „Priežiūros tarnybos nuomone, nepriklausomai nuo to, kaip vadinami atitinkami paskolos davėjo ir (arba) vartojimo kredito gavėjo operatoriui mokami mokesčiai (atlygis), t. y. „sėkmės mokesčiu“, administravimo mokesčiu, mokesčiu už kredito reitingo suteikimą, duomenų bazių patikrinimą ar pan., atlygis gali būti skaičiuojamas tik nuo paskolos davėjui vartojimo kredito gavėjo grąžintų įmokų, o ne, pavyzdžiui, sumokamas iš anksto arba iš karto po to, kai sudaroma vartojimo kredito sutartis.“ (Priežiūros tarnybos nuomonė dėl vartojimo kredito rinkos dalyvių pateiktų klausimų, susijusių su vartojimo kredito įstatymo, vartojimo kredito gavėjų mokumo vertinimo ir atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimų aiškinimu ir taikymu).
7.3. Apeliantė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį apeliantė įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Apeliantei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, kuris galėtų būti suprantamas kaip apeliantės pajamos visu sutarties laikotarpiu. Be to, apeliantė, siekdama vartotojo interesų pusiausvyros, išdėsto dalimis vartotojui ne 50 procentų taikomo mokesčio, o jį visą. Todėl nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas, ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys.
7.4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi byloje Nr. e2A-2393-653/2021 nustatė, jog sutarčių specialiosiose sąlygose nurodytas tarpininkavimo mokestis, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, bet to, šis mokestis yra įskaičiuotas į bendras vartojimo kredito sumas, kurias atsakovas turi sumokėti, šis mokestis nesusietas su tinkamu sutarčių vykdymu. Be to, asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą (VKĮ 2 straipsnio 14 punktas), turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.
7.5. Tarpininkavimo mokestis yra teisėtas, leistinas ir pagrįstas atlygis apeliantei už teikiamas paslaugas. Apeliantė apskaičiuoja atlygį kiekvienai vartojimo kredito sutarčiai prieš ją sudarant, tačiau negalėdama taikyti vienkartinio mokesčio, šią sumą išskaido iki vartojimo kredito sutarties galiojimo termino pabaigos, ir atimant teisę apeliantei taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, ši praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant principinę verslo subjekto teisę gauti pelną.
7.6. Nors vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie savo ruožtu sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė ieškiniu prašė priteisti ir negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų – investuotojų – teisėtų lūkesčių interesas. Apeliantė savo ruožtu jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.
7.7. Sudarydamos sutartį šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Paskolos gavėjas (atsakovas) žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės, jos turėtų būti vertinamos kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.
7.8. Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-862-638/2022 negautos pajamos, pasireiškiančios nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu nuo Sutarties nutraukimo iki Sutarties pabaigos, yra laikomos patirtais nuostoliais, todėl yra priteistinos iš atsakovo. Minėtoje nutartyje akcentuota, kad visas tarpininkavimo mokestis buvo įskaičiuotas į bendrą kredito kainą, vartotojas informuotas tinkamai ir aiškiai, todėl negautas tarpininkavimo mokestis turėjo būti įskaičiuotas į ieškovės nuostolius, kurių pastaroji negavo dėl netinkamo sutarties vykdymo (VKĮ 5, 11 straipsnis).
7.9. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. birželio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1442-656/2022 nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tarpusavio skolinimo platformos operatorius turi teisę gauti tik už tarpininkavimą administruojant tinkamai vykdomas vartojimo kredito sutartis, o nutraukus dėl netinkamo vykdymo paskolos sutartis, administravimas turi būti atliekamas neatlygintinai. Teismas pabrėžė, kad paskolos gavėjas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apelianto (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės, jos turėtų būti vertinamos kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.
8. Atsiliepimas į apeliacinį skundą per tesimo nustatytą terminą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
9. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės prašymas priteisti 1 280,34 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.
12. Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.2 punkte nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas privalo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka numatyta vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3 punkte, pagal kurį tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jei įmokos mokėjimas yra pradelstas (Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.1 papunktis).
13. Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Palūkanos, paskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui sutartį vykdant tinkamai.
14. Nagrinėjamu atveju Specialiosiose Sutarties sąlygose susitarta dėl 9,90 procentų dydžio tarpininkavimo mokesčio nuo kiekvienos grąžintos įmokos ir nurodyta 1 537,92 Eur bendra tarpininkavimo mokesčio suma. Iš byloje esančios informacijos apie vartojimo kredito gavėjo, tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus ir paskolos davėjo teises ir pareigas (kredito pasiūlyme) nustatyta, kad minėta tarpininkavimo mokesčio suma įtraukta į kas mėnesį mokėtinų įmokų sumą. Iš ieškovės byloje pateikto mokėjimo grafiko nustatyta, kad kas mėnesį paskolos gavėjui buvo numatyta mokėti 35,40 Eur – 25,63 Eur preliminariai paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio visą 60 mėnesių laikotarpį.
15. Apeliantė apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog šalys Sutartimi buvo sutarę dėl aiškios, konkrečios, VKĮ reikalavimus, taikomus bendrai vartojimo kredito kainai, atitinkančios tarpininkavimo mokesčio - vienintelių apeliantės pajamų - sumos, tačiau apeliantė jos negavo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Dėl šios priežasties apeliantė, remdamasi CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu visiško nuostolių atlyginimo principu, reikalauja priteisti 1 280,34 Eur negautų pajamų (nuostolių), kurios pasireiškia apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, taip pat ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
17. Kasacinis teismas yra taip pat pažymėjęs, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).
18. Pažymėtina, kad apeliantės nurodyta aplinkybė, jog Sutarties Specialiosios dalies sąlygose tarp šalių sutarta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš Sutarties Bendrosiose sąlygose pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Tuo tarpu, kaip jau minėta, vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo.
19. Kaip jau minėta, Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, jog vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Tame pačiame Sutarties Bendrųjų sąlygų punkte įtvirtinta, kad palūkanos, apskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito davėjui sutartį vykdant tinkamai. Taigi, įvertinus Sutarties Bendrųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatas, matyti, kad Sutartyje nenumatyta, jog nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų laikomas ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais), nes pagal šį Sutarties punktą tik palūkanos, paskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos ieškovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias ieškovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, ir kurias vartojimo kredito gavėjas įsipareigojo padengti.
20. Kadangi nutraukus vartojimo kredito sutartį jokie veiksmai, už kuriuos tarpininkavimo mokestis apskaičiuotas, neatliekami, apeliantė negali reikalauti 1 280,34 Eur negautų pajamų (nuostolių), kurios pasireiškia apeliantei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-569/2022, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, kt.).
21. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog ieškovė yra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos susiklosčiusiems vartojimo kredito santykiams tarp apeliantės ir kredito gavėjo (nagrinėjamu atveju atsakovo).
22. Dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų kitų apygardų teismų išaiškinimų pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apygardų teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo praktikos, todėl jų priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikiamos tam tikros išvados nesaisto šią civilinę bylą nagrinėjančio teismo.
23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl 1 280,34 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo iki sutarties termino pabaigos, yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl tarpininkavimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šio ieškovės ieškinio reikalavimo netenkino.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei įvertino šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą už akių, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
25. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. spalio 5 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.