Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-11-06 · Civilinė byla Nr. 2A-475/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-11-06
Bylos Nr.
2A-475/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Vasarienė, Danutė Milašienė, Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
J. P., A. P.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Meyer & John“, Meyer
Kategorijos
  • 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-475/2012Proceso Nr. 2-55-3-02264-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2.; 44.5.2.16; 16.2.1.; 121.18 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Vasarienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. P., J. P. (J. P.) ir A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų J. P., J. P. ir A. P. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Meyer & John“ ir Meyer & J. G. & Co. KG dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovų po 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ieškovai nurodė, kad S. P. yra J. P. sutuoktinis ir J. P. bei A. P. tėvas, kuris nuo 2008 m. birželio 2 d. dirbo pas atsakovą – vairuotoju hidromanipuliatorių operastoriumi. Jis, 2009 m. rugsėjo 2 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu, mirė darbo vietoje virtus tranšėjų sutvirtinimo įrangai. Ieškovams yra padaryta didelė neturtinė žala. Dėl S. P. mirties jie patyrė didelį stresą ir tebeišgyvena dvasinį sukrėtimą ir emocinę depresiją, dėl patirtų dvasinių išgyvenimų sutriko miegas, poilsis, nuolatos lydi vienatvės skausmas, nevisavertiško gyvenimo jausmas. Po nelaimingo atsitikimo J. P. buvo diagnozuota varginanti nemiga, nerimas, veiksmingumas, liūdesys, bloga nuotaika, atminties pablogėjimai, potrauminio streso sindromas, nuovargis, ryškios vegetacinės reakcijos, lankėsi pas psichiatrą, diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, mišri nerimo ir depresinė reakcija, apetito nebuvimas, savijauta pablogėjusi po vyro S. P. mirties, skirtas gydymas. Ieškovams A. P. ir J. P. netekus tėvo, tai turės reikšmės visam tolesniam gyvenimui. Paties artimiausio giminaičio netektimi padarytas negatyvus poveikis jų psichikai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. sprendimu už akių ieškovų ieškinį patenkino iš dalies. Teismas priteisė iš UAB „Meyer & John“ ieškovei J. P. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ieškovams A. P. ir J. P. priteisė po 8000 Lt t neturtinei žalai atlyginti. Kitą ieškovų ieškinio dalį teismas atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad mirusįjį S. P. ir atsakovą UAB „Meyer & John“ įvykio, kuriame S. P. buvo sužalotas, metu siejo darbo santykiai. S. P. mirė dėl sužalojimų, padarytų jam mechaniniu kėlimo įrengimu kraunant krovinį į transporto priemonę, darbus vykdant atsakovo UAB „Meyer & John“ darbuotojams. Kėlimo įrenginys, kurį valdant padaryta žala, yra ekskavatorius, kurį teismas pripažino padidinto pavojaus šaltiniu. Todėl teismas sprendė, kad ginčo santykiui byloje be DK 250 straipsnio taikytinas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnis, o atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti neturi būti nustatoma kaltė, kaip delikto sudėtinis elementas. Teismas pažymėjo, kad tinkamu atsakovu byloje yra tik UAB „Meyer & John“, nes atsakovas Meyer & J. G. & Co. KG negali būti laikomas padidinto pavojaus šaltinio valdytoju ir nebuvo mirusiojo darbdavys, todėl, nenustačius civilinės atsakomybės pagrindų, ieškinys atsakovui Meyer & J. G. & Co. KG atmestas. Preziumuodamas atsakovo UAB „Meyer & John“ kaltę, teismas konstatavo, jog ieškovams dėl atsakovo veiksmų, sąlygojusių jų artimo asmens mirtį, padaryta neturtinė žala, kuri turi būti atlyginta. Ieškovei J. P., kaip ypatingai artimu ryšiu su mirusiuoju turėjusiam, savo gyvenimą su juo susiejusiam ir dėl to ypatingą egzistencinį praradimą patyrusiam asmeniui, priteisė 50 000 Lt jos patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismas nurodė, kad ieškovai J. P. ir A. P. yra pilnamečiai mirusiojo S. P. vaikai, savarankiškai kuriantys savo ateitį. Neabejodamas jų glaudžiu ryšiu su mirusiuoju, teismas vertino, kad neturtinė žala šiems ieškovams yra padaryta ir turi būti kompensuota. Teismas nustatė 8000 Lt kompensacijos dydį kiekvienam ieškovui.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantai – ieškovai J. P., J. P. ir A. P. – apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą už akių panaikinti ir tenkinti jų ieškinį visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimas už akių dėl priteisto neturtinės žalos dydžio yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas turėjo atsižvelgti į jų dvasinius išgyvenimus, pažeistos neturtinės vertybės specifiką, pažeidimo pobūdį. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, didinančias priteistinos neturtinės žalos dydį: ieškovė J. P. prarado sveiką, gerą, rūpestingą, mylintį sutuoktinį, vaikai A. ir J. P. neteko tėvo, kurį mylėjo ir gerbė. Po vyro mirties ji liko su dviem vaikais, viena turi rūpintis jų išlaikymu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad artimo asmens gyvybės atėmimo atveju atsakovams turi būti priteisiamos didžiausios neturtinės žalos sumos, nes gyvybė yra fundamentaliausia vertybė.Teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo, nes rėmėsi tik keliomis bylomis ir jų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Reikia remtis ne tik civilinėse, bet ir baudžiamosiose bylose formuojama neturtinės žalos priteisimo praktika. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad bylose priteistos neturtinės žalos svyruoja nuo 30 000 Lt iki 150 000 Lt, todėl ieškovams buvo priteista per maža neturtinės žalos suma.Teismas neteisingai individualizavo neturtinės žalos dydį. Teismui teikia 2011 m. vasario 28 d. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“ išrašą iš medicininių dokumentų, patvirtinantį, jog J. P. vis dar dominuoja depresijos sutrikimai, kartojasi depresinė simptomatika, kas ypač apsunkina jos socialinį gyvenimą, darbingumą. Mirusiojo vaikai, nors ir yra pilnamečiai, tačiau buvo itin glaudžiais moraliniais ir materialiniais ryšiais susieti su tėvu, jis finansiškai juos išlaikė, kadangi jie yra dar jauno amžiaus, mokosi aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, nedirba, nes be aukštojo išsilavinimo diplomo bei darbo patirties beveik neturi jokių galimybių įsidarbinti, o be to, yra dieninio skyriaus studentai. A. P., taip pat iki šiol turi sveikatos sutrikimų, ką patvirtina pridedamas 2011 m. vasario 21 d. UAB „Baltupių šeimos medicinos centras“ medicininis pažymėjimas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Meyer & John“ prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

Ieškovų reikalavimas padidinti priteistinos neturtinės žalos dydį nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Apeliantai tik įvardina kriterijus, kuriais turėtų vadovautis teismas nustatydamas priteistiną neturtinės žalos dydį, tačiau nepagrindžia kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymo nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, neatskleidžia jų reikšmės bei įtakos, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį šioje konkrečioje byloje. Pagal formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo darbuotojų padarytas darbų saugos norminių aktų pažeidimas ar elementarios savisaugos reikalavimų nesilaikymas gali būti teismo pripažintas kaip vienas iš kriterijų, reikšmingų padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2008). S. P. buvo apmokytas bei instruktuotas saugiai dirbti, o nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl nukentėjusiojo žinių dėl saugaus darbo stokos ir netinkamo saugaus darbo organizavimo ir vykdymo, bet dėl jo didelio neatsargumo, savavališkų veiksmų, kuriais nebuvo laikomasi elementaraus saugaus elgesio. Nukentėjusysis nelaimingo atsitikimo metu turėjo galiojantį hidromanipuliatoriaus operatoriaus atestacijos pažymėjimą. Pažymėjimas išduotas išklausius hidromanipuliatorių operatoriaus mokymo programą, į kurią įtrauktas ir krovinių kabinimas ir perkėlimas, supažindinimas su hidromanipuliatorių operatoriaus saugos ir sveikatos instrukcijų reikalavimais krovinių kabinimui, perkėlimui, pakrovimo-iškrovimo darbų vykdymui. Didelį nukentėjusio neatsargumą patvirtina ir nelaimingą įvykį matę kiti įmonės darbuotojai. Nukentėjusysis S. P. savavališkai, negavęs darbdavio nurodymo, ėmėsi tranšėjų sutvirtinimo įrangos lyginimo darbų. Didelis nukentėjusio neatsargumas nulėmė jo žūtį. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas individualizavo neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį, teismas vertino J. P. kaip ypatingai artimu ryšiu su mirusiuoju turintį, savo gyvenimą su juo susiejusį ir dėl to ypatingą egzistencinį praradimą patyrusį asmenį. Teismas pagrįstai ieškovei J. P. padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 50 000 Lt. Tokia suma atitinka ir net viršija panašiose į nagrinėjamą situaciją bylose priteisiamos neturtinės žalos gyvybės atėmimo atveju dydį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį C.B. Nr. 3K-3-560/2010). Mirusiojo vaikai yra pilnamečiai, savarankiškai kuriantys savo ateitį, teismas, įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, pagrįstai kiekvienam mirusiojo vaikui priteisė po 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Didesnės kompensacijos priteisimas iš esmės pažeistų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Byloje nustatyta, kad S. P. buvo J. P. sutuoktinis, J. P. ir A. P. tėvas. Jis nuo 2008 m. birželio 2 d. dirbo pas atsakovą UAB „Meyer & John“ vairuotoju-hidromanipuliatorių operatoriumi. 2009 m. rugsėjo 2 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe metu, virtus tranšėjų sutvirtinimo įrangai, S. P. mirė darbo vietoje. Dėl sutuoktinio ir tėvo mirties ieškovai patyrė neturtinę žalą. Ieškovai prašė priteisti po 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas šį reikalavimą tenkino iš dalies, priteisė ieškovei J. P. 50 000 Lt, o ieškovams J. P. ir A. P. po 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Tarp šalių kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Ieškovai teigia, kad teismas nepakankamai įvertino jų patirtą neturtinę žalą ir nepagrįstai ieškinį tenkino iš dalies.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Neturtinės žalos atlyginimas asmens gyvybės atėmimo atveju reglamentuojamas CK 6.250 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.263 straipsnyje. Šios normos yra bendrosios ir nustato deliktinę civilinę atsakomybę už dėl gyvybės atėmimu atsiradusią žalą. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2011 nurodė, kad dėl sveikatos sužalojimo priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003).

Pažymėtina, kad, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovų ir mirusio asmens santykis. Dėl to kiekvienu atveju turi būti ištirtas šių asmenų tarpusavio ryšys, jo pobūdis, kokybė, intensyvumas, nuoširdumas, pastovumas, juos siejantis giminystės laipsnis, bendro gyvenimo trukmė, nukentėjusių asmenų galimybės ateityje sukurti panašius į prarastus šeimos ar kitokius santykius, visiškai ar bent iš dalies sukonstruoti panašaus bendravimo modelį. Esant keliems ieškovams byloje dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina individualizuoti neturtinės žalos dydį pagal kiekvieno iš ieškovų ryšį su mirusiuoju ir dėl tokio ryšio praradimo patiriamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į aplinkybes, didinančias priteistinos neturtinės žalos dydį: ieškovė J. P. prarado sveiką, gerą, rūpestingą, mylintį sutuoktinį, vaikai A. ir J. P. neteko tėvo, kurį mylėjo ir gerbė. Po vyro mirties ji liko su dviem vaikais, viena turi rūpintis jų išlaikymu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad artimo asmens gyvybės atėmimo atveju atsakovams turi būti priteisiamos didžiausios neturtinės žalos sumos, nes gyvybė yra fundamentaliausia vertybė. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiais apeliantų argumentais iš dalies sutinka. teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismo sprendime turi būti pateikti motyvuoti argumentai dėl to, kokiais kriterijais remdamasis teismas sprendžia, kad konkrečiu atveju neturtinė žala turi būti įvertinama būtent tokia pinigų suma.

Dėl ieškovės J. P. patirtos neturtinės žalos dydžio

Nagrinėjamoje situacijoje nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo ieškovės J. P. sutuoktinis. Ieškovė neteko vieno iš pačių artimiausių žmonių, su kuriuo santuokoje išgyveno daugiau nei dvidešimt metų (t. 1, b. l. 9-10), kartu užaugino du vaikus (t. 1, b. l. 11-12, 13-14). Santykiai šeimoje buvo itin glaudūs ir artimi, todėl neabejotinai sutuoktinio mirtims ieškovei sukėlė skaudžius dvasinius sukrėtimus bei išgyvenimus, o jų praradimai, t. y. nutrūkę darnūs šeimos ryšiai su sutuoktiniu, yra negrįžtami. Teismas ieškovės patirtos neturtinės žalos dydį vertino 50 000 Lt. Teismas nurodė, kad J. P. su mirusiuoju – savo sutuoktiniu – buvo susijusi ypatingai artimu ryšiu, susiejusi su juo savo gyvenimą, dėl to patyrusi ypatingą egzistencinį praradimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad po sutuoktinio mirties (2009-09-18) ieškovei diagnozuota varginanti nemiga, nerimas, liūdesys, bloga nuotaika, atminties pablogėjimas (t. 1, b. l. 134), 2009 m. lapkričio 20 d. nustatyta nemiga, nerimas, o 2009 m. gruodžio 23 d. diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, mišri nerimo ir depresinė reakcija (t. 1, b. l. 135, 136). Taigi išrašai iš medicininių dokumentų patvirtina, kad ieškovei J. P. po vyro žūties itin pablogėjo jos psichologinė būsena. Ji lankėsi pas psichiatrą, kas patvirtina, kad ieškovė sunkiai susitaikė su vyro netektimi ir patyrė didelius išgyvenimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo ieškovei priteistinos kompensacijos dydžiu, vertina, kad 50 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra tinkama, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, bylos aplinkybes bei teismų praktiką panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Todėl tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti ieškovei didesnio dydžio sumą neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo.

Dėl ieškovų J. P. bei A. P. patirtos neturtinės žalos dydžio

Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovai J. P. bei A. P. yra pilnamečiai, savarankiškai kuriantys savo ateitį, buvo glaudžiu ryšiu susiję su mirusiuoju, todėl jų neturtinę žalą įvertino 8000 Lt. Teisėjų kolegijos manymu, toks neturtinės žalos dydis neatitinka panašiose bylose formuojamos teismų praktikos, kadangi bylose dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimo priteistinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 30 iki 150 000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010).

Nagrinėjamoje situacijoje nelaimingo atsitikimo darbe metu žuvo ieškovės J. P. sutuoktinis ir J. P. bei A. P. tėvas

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pilnamečiams vaikams ir jos dydžio klausimą, reikia atsižvelgti į šių asmenų santykius su žuvusiuoju. Byloje yra nustatyta, kad ieškovų santykiai su žuvusiu tėvu buvo artimi ir glaudūs (šios aplinkybės atsakovas neginčijo), žala padaryta įstatymu saugomai svarbiausiai vertybei – žmogaus gyvybei. Ieškovai neteko tėvo, dėl to patyrė didelius dvasinius ir psichologinius išgyvenimus. Žala atsirado nelaimingo atsitikimo darbe metu, paties darbuotojo (žuvusiojo) didelis neatsargumas nebuvo nustatytas, priešingai, nelaimingo atsitikimo darbe akte nurodyta, kad S. P. nebuvo instruktuotas darbo vietoje, neapmokytas atlikti stropuotojo darbą, o ekskavatoriumi tranšėjų sutvirtinimo įrangą į automobilį kėlęs A. N. neapmokytas atlikti krovinio krovimo darbų (t. 1, b. l. 18-20). Akte taip pat nurodyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra netinkamas pavojingų darbų organizavimas ir vykdymas, pavojingos zonos nepažymėtos signaline juosta, technologinėje kortelėje trūksta išsamių saugaus darbo sprendimų (t. 1, b. l. 19). Taigi atsakovas yra atsakingas už saugių darbo sąlygų pažeidimą. Akte nurodytos aplinkybės patvirtina atsakovo kaltę, neužtikrinant darbuotojams saugių darbo sąlygų, nevykdant darbuotojų apmokymų saugiai dirbti jiems pavestą darbą (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 27 str.). Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai ieškovų patirtą neturtinę žalą įvertino tik 8000 Lt. Tai, kad ieškovai yra pilnamečiai ir savarankiškai kuriantys savo ateitį, nesuponuoja mažesnių ieškovų patirtų išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo ar patirto skausmo dėl tėvo žūties. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovų J. P. bei A. P. individualūs santykiai su mirusiuoju ir dėl jų nutrūkimo kilę padariniai yra panašūs, galima sakyti, jog tokie patys. Tačiau teigti, kad ieškovai J. P. ir A. P. patyrė šešis kartus mažesnę neturtinę žalą nei ieškovė J. P., nėra pagrindo.

Ieškovai nurodė, kad po tėvo mirties jiems pablogėjo sveikata, tačiau iš medicininių dokumentų matyti, kad ieškovai skundėsi pilvo skausmais, pakilusia temperatūra. Ieškovui J. P. nustatyta bakterinė žarnyno infekcija, o A. P. nustatyta jersiniozė, todėl nėra pagrindo sutikti su apeliantų teiginiu, kad būtent dėl tėvo žūties ieškovai turėjo tokių sveikatos sutrikimų (t. 1, b. l. 144, 153). Teisėjų kolegija, nustatydama ieškovų patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad ieškovai yra dieninių skyrių studentai, gyveno kartu su tėvais. Iš ieškovų parodymų matyti, kad tėvas rūpinosi vaikų ateitimi, siekė, kad vaikai įgytų išsilavinimą (t. 1, b. l.167, 168), todėl galima daryti išvadą apie tėvo ir vaikų emocinį tvirtumą ir artumą. Be to, atsakovas nepagrįstai nurodo, kad ieškovams J. P. ir A. P. didesnės nei po 8000 Lt neturtinės žalos priteisimas pažeistų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Aplinkybė, kad atsakovas ieškovams savanoriškai sumokėjo 12 405 Lt kompensaciją, nesutiekia pagrindo ieškovams J. P. ir A. P. mažinti priteistinos neturtinės žalos dydžio (t. 1, b. l. 199-200). Taip pat atsižvelgtina į atsakovo turtinę padėtį: atsakovas yra juridinis asmuo, todėl turi galimybę atlyginti ieškovų patirtą neturtinę žalą. Duomenų apie sunkią atsakovo finansinę padėtį byloje nėra. Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3k-7-255/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. 3k-3-371/2003).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, įvertinusi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką tokios kategorijos bylose, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ieškovams J. P. ir A. P. priteisdamas po 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti, neteisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį, nepakankamai įvertino pažeistos neturtinės vertybės pobūdį, jos svarbą, netinkamai parinko kiek galima teisingesnę kompensaciją už patirtą neturtinę žalą, todėl yra pagrindas iš dalies pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą už akių, padidinat ieškovams J. P. ir A. P. neturtinės žalos dydį iki 20 000 Lt kiekvienam (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos apeliacinis teismas iš dalies tenkino ieškovų apeliacinį skundą, padidindamas ieškovams J. P. ir A. P. priteistos neturtinės žalos dydį nuo 8000 Lt iki 20 000 Lt kiekvienam, t. y. papildomai ieškovams priteisė 24 000 Lt sumą. Kadangi ieškovai buvo atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 3 p.), iš atsakovo valstybei priteistinas 720 Lt žyminis mokestis nuo papildomai ieškovams apeliacinės instancijos teisme priteistos 24 000 Lt sumos.

Ieškovė už apeliacinį skundą advokatui sumokėjo 847 Lt (t. 1, b. l. 239). CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, teismas priteisia iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo minėto straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų reikalavimas yra dėl neturtinės žalos priteisimo, kurios dydį nustato teismas, ir pareiškiant ieškinį tiksliai neturtinės žalos dydžio nustatyti negalima, be to, išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, nurodyto vienam procesiniam dokumentui surašyti (8.2. p.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, nors ieškovų apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, teisinga ir protinga priteisti ieškovei visas 847 Lt išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 88 str., 1 d. 6 p., 93 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą už akių pakeisti.

Padidinti ieškovams J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Meyer & John“, į. k. 300149374, priteistos neturtinės žalos sumą nuo 8000 Lt (aštuonių tūkstančių litų) iki 20 000 Lt (dvidešimties tūkstančių litų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Meyer & John“, į. k. 300149374, 847 Lt (aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių litų) išlaidas už advokato teisines paslaugas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Meyer & John“, į. k. 300149374, 720 Lt (septynių šimtų dvidešimties litų) žyminio mokesčio, mokėtino apeliacinės instancijos teisme.

TeisėjaiVirginija ČekanauskaitėDanutė MilašienėDalia Vasarienė