Kauno apygardos teismo nutartis

2017-05-17 · Civilinė byla Nr. 2S-1152-555/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-17
Bylos Nr.
2S-1152-555/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-00777-2017-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Pareiškėjas
S. P.
Suinteresuotas asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1152-555/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00777-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.4.5.11.; 3.5.21.1.; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 17 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4864-717/2017 pagal pareiškėjo S. P. skundą dėl antstolės G. A. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. P. skundu kreipėsi į antstolį, prašydamas panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems); jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos lėšos, įpareigoti antstolę jas grąžinti. Skunde nurodė, kad antstolė, vykdydama Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojo UAB „Swedbank lizingas“ naudai, areštavo skolininko S. P. pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas įrodinėjo, jog negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA).Nesutikdama su pareiškėjo skundu, antstolė G. A. 2016 m. sausio 6 d. patvarkymu Nr. S-65947 atsisakė jį tenkinti ir skundą kartu su vykdomąją byla persiuntė nagrinėti teismui. Patvarkyme nurodė, kad užklausus Vilniaus pataisos namus buvo nustatyta, kad pareiškėjas, atklikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, nedirba ir pajamų negauna, taip pat negauna ir piniginių lėšų iš trečiųjų asmenų. Vilniaus pataisos namų administracija skiria nuteistajam pašalpas ir išmokas. Pareiškėjas netrukdomai naudojasi jam skiriamomis išmokomis ir apsipirkinėja parduotuvėje, tuo tarpu į antstolio depozitinę sąskaitą jokių pareiškėjo lėšų nurašyta nebuvo. Vykdant priverstinį išieškojimą antstolis nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, šiuo atveju antstolis turi ne teisę, o pareigą nukreipti išieškojimą į skolininko pinigines lėšas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 9 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, kad jam priskirtoje laisvės atėmimo vietos sąskaitoje yra gaunamas darbo užmokestis, priešingai – iš Vilniaus pataisos namų 2016 m. kovo 1 d. – 2016 m. rugpjūčio 31 d. apskaitos žiniaraščio nustatė, kad pareiškėjas nedirba ir pajamų, susijusių su darbo užmokesčiu, negauna. Tuo tarpu CPK 688 straipsnyje numatytas 1 MMA apribojimas galėtų būti taikomas lėšoms, kurios liko skolininkui iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Šiuo atveju pareiškėjas nedirba ir darbo užmokesčio ar jam prilyginamų sumų negauna, o nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo jo skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, jog pagal naujausią teismų praktiką, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą neviršijančią 1 MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet yra išieškoma ir iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Šiuo atveju yra vykdomas išieškojimas iš jo turimo turto CPK 668 straipsnio nustatyta tvarka, o ne iš jo gaunamų pajamų CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo S. P. skundas dėl antstolės G. A. veiksmų, areštuojant ir vykdant išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, pagrįstumo ir teisėtumo.Antstolės pateiktos vykdomosios bylos ir nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės G. A. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 416,18 Eur išieškojimo iš skolininko S. P. išieškotojos UAB „Swedbank lizingas“ naudai. Nustačius, kad skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose, antstolė 2016 m. liepos 18 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo, kuriuo įpareigojo Vilniaus pataisos namus iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį atlikti nurodyto dydžio išskaitas. Tą pačią dieną, t. y. 2016 m. liepos 18 d., antstolė taip pat priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštuotas lėšas pervedant į antstolė G. A. depozitinę sąskaitą. Pažymėtina, kad nors pareiškėjas skunde dėl antstolės veiksmų nėra nurodęs, su kokiais konkrečiai antstolės priimtais patvarkymais jis nesutinka, tačiau tiek iš pateikto skundo dėl antstolės veiksmų, tiek ir atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su antstolės priimtu 2016 m. liepos 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštuojant skolininkui priklausančias lėšas, esančias įstaigos Vilniaus pataisos namai sąskaitoje. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau vertina ir pasisako būtent dėl antstolės veiksmų teisėtumo, priimant nurodytą patvarkymą. Tiek antstolei, tiek ir pirmosios instancijos teismui atmetus pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų, atskiruoju skundu pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis naujausia teismų praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą neviršijančią 1 MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet yra išieškoma ir iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto, tuo tarpu ginčo atveju yra skundžiamas patvarkymas, kuriuo yra vykdomas išieškojimas iš jo turimo turto CPK 668 straipsnio nustatyta tvarka, o ne iš jo gaunamų pajamų CPK 733-743 straipsniuose nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į CPK 668 straipsnio 1 dalies ribojimus, pakitusią teismų praktiką, todėl be teisinio pagrindo nusprendė, jog antstolės patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nepažeidžia imperatyvių įstatymų reikalavimų, teisėtų pareiškėjo interesų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai padarė išvadą, kad CPK 688 straipsnyje numatytas 1 MMA apribojimas galėtų būti taikomas tik toms lėšoms, kurios liko skolininkui iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, tokiu būdu pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, ir neteisingai aiškino ir taikė naujausią kasacinio teismo praktiką. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, išaiškino, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Paminėta kasacinio teismo nutartis pakeitė iki jos priėmimo dominavusią teismų praktikos nuostatą, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (pervedamos, pvz.: kaip artimųjų parama), nepatenka į CPK 668 straipsnio 1 dalyje nurodyto turto sąrašą, iš kurio negali būti išieškoma. Pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis). Todėl nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų teismas nesiremia teismine praktika, kuri neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotų CPK 668 straipsnio 1 dalies aiškinimo taisyklių.Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant šią nuostatą, toks pats draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte.Atkreiptinas dėmesys, jog Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti pinigų jie perduodami. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.Be to, įkalinimo įstaiga, kurioje atidaryta apelianto lėšų sąskaita, nėra kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaiga, bet, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog kitokiais legaliais būdais atsakovas lėšų negali turėti ir jomis naudotis, finansinių įstaigų paslaugos jam taip pat šiuo metu objektyviai neprieinamos, CPK 689 straipsnio nuostatos, nesant specialaus reglamentavimo, pagal analogiją taikytinos ir įkalinimo įstaigos atidarytoje sąskaitoje tvarkomoms skolininko lėšoms ( CPK 3 straipsnio 6 dalis). Taigi, minėtas antstolės nurodymas (priimtas patvarkymas dėl lėšų arešto ir jų nurašymo) reiškia visų piniginių lėšų, esančių (ar būsimų) skolininko sąskaitoje areštą ir nurašymą, skundžiamame patvarkyme nustatytose ribose, todėl pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai apeliacinės instancijos teismo vertinami kaip pagrįsti. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad apeliantas gali netrukdomai naudotis jam Vilniaus pataisos namų administracijos skirtomis pašalpa ir išmokomis nepaneigia 2016 m. liepos 18 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumo (jame nenurodžius, jog išieškojimas galimas tik iš pinigų sumos, viršijančios 1 MMA), kadangi šios pinigų sumos ir taip patenka į CPK 739 straipsnio 6 punktu reglamentuojamą atvejį. Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl apribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, ir šis procesinės teisės pažeidimas sąlygojo iš dalies neteisingo sprendimo priėmimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės veiksmai, 2016 m. liepos 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), pripažintini neteisėtais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu atveju išieškojimas iš skolininko turto gali būti vykdomas tik iš pinigų sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną MMA. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sprendžiama dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų, nes tam, kaip minėta šios nutarties 13 punkte, yra skirtas atskiras reglamentavimas (CPK LI skyrius, 733-743 straipsniai), o skundžiamas antstolės veiksmas nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio.Apeliantas skundu dėl antstolės veiksmų prašė ne tik panaikinti priimtą patvarkymą dalyje, kuria nėra ribojamas išieškojimas iš jo turto, tačiau taip pat prašė tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos skolininkui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas arba panaikinti areštą tokioms lėšoms. Apeliantas nenurodo, iš vykdomųjų bylų taip pat nenustatyta, kokia pinigų suma iš jo jau buvo išieškota skundžiamais antstolės patvarkymu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo atmestas pareiškėjo skundas ir šioje dalyje, laikyti neteisėta ir ją panaikinti. Atskirasis skundas šioje dalyje netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 9 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo S. P. skundas dėl antstolės veiksmų, ir šioje dalyje išspręsti klausimą iš esmės.

Pareiškėjo S. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtais antstolės G. A. veiksmus, 2016 m. liepos 18 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį išieškojimą nukreipiant į skolininko S. P. pinigų sumą dalyje, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (1 MMA).

Kitoje dalyje nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas