- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-03-07
- Bylos Nr.
- Ik-1244-562/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03334-2010-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Dirvonas, Rosita Patackienė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- R. A. V.
- Atsakovas
- Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai
- Trečiasis asmuo
- Druskininkų savivaldybės tarybai
- Advokatai
- Justas Čobotas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Arūno Dirvono ir Rūtos Miliuvienės, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Justui Čobotui, atsakovės atstovei Agnei Karalienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. A. V. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Druskininkų savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. A. V. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b.l. 1-10), prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK, Komisija) 2010-10-25 sprendimą Nr. KS-69 „Dėl R. A. V.”. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad jis yra Druskininkų savivaldybės tarybos narys, taip pat viešojo juridinio asmens Druskininkų rankininkų klubas valdybos narys. Būdamas Druskininkų savivaldybės tarybos nariu, jis dalyvavo balsuojant dėl 2009-02-26 sprendimo Nr. T1-45 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, tvirtinimo” ir 2009-05-26 sprendimo Nr. T1-135 „Dėl Tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-45 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, tvirtinimo” pakeitimo”. Pažymėjo, kad jis nedalyvavo rengiant šių sprendimų projektus, taip pat svarstant juos Druskininkų savivaldybės tarybos komitetuose. 2010-10-25 VTEK priėmė sprendimą Nr. KS-69, kuriuo pripažino jį pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 2 punktą, 7 straipsnio 2 dalį, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pareiškėjo nuomone, skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi jis neturėjo „privataus intereso”, susijusio su skundžiamame sprendime nurodytų tarybos sprendimų priėmimu, Komisija nepagrįstai sutapatino jo interesus su Druskininkų rankininkų klubo interesais. Paaiškino, kad Druskininkų rankininkų klubas yra juridinis asmuo, kurio turtas yra atskirtas nuo jo steigėjų ir/arba narių turto, todėl pareiškėjas jokios turtinės naudos iš to, kad Druskininkų rankininkų klubas gauna pinigines lėšas, jokia forma negavo ir negali gauti (Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 17 str. 4 d.), klubas yra viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus (LR Civilinio kodekso 2.34 str. 2 d.). Be to, Druskininkų rankininkų klubo projekto „Rankinio populiarinimas Druskininkuose”, kuriam buvo skirtas finansavimas, tikslai yra išimtinai viešojo pobūdžio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-05-21 nutartyje analogiškoje situacijoje (administracinė byla Nr. A-4-516/2007) konstatavo, kad interesų konflikto sąvoka siejama ne su bet kokiu interesu, o su privačiu (asmens ar jo artimų giminaičių ar šeimos narių) turtiniu ar neturtiniu interesu, tuo tarpu rūpinimasis viešosios įstaigos gerove nėra rūpinimasis privačiais interesais. Pareiškėjas pabrėžė, kad rankininkų klubo tikslai, kaip ir konkrečios sporto programos, kuriai buvo skirtas finansavimas, tikslai nėra susiję su jo asmeniniais interesais, todėl lėšų klubo vykdomai programai skyrimas nėra ir negali būti susijęs su pareiškėjo asmeniniais interesais. Mano, kad priimdama skundžiamą sprendimą VTEK turėjo aiškiai nustatyti, kokį konkrečiai privatų interesą turėjo R. A. V., kuriuo tariamai vadovavosi dalyvaudamas balsavime. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad visi interesų konflikto elementai (privatūs ir vieši) turi būti nustatyti ir įvardinti. Pažymėjo, kad nenurodydama pažeidimo atsakovė pažeidžia jo konstitucinę teisę į gynybą. Byloje nėra paneigta jo nekaltumo prezumpcija, nėra pašalintos abejonės dėl pareiškėjo privataus intereso, neįrodyta privataus intereso galima įtaka sprendimų priėmimui. Pareiškėjo manymu, atsakovė grindžia skundžiamą sprendimą abstrakčiais teiginiais. Atsakovės motyvas, jog neva jis yra asmeniškai suinteresuotas, kad klubas gautų finansavimą iš savivaldybės biudžeto, nėra paremtas jokiais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad jis neužsiima aktyvia sportine veikla ir nedalyvauja klubo organizuojamose varžybose, todėl asmeniškai nesinaudojo už savivaldybės skirtas lėšas nupirktomis prekėmis, paslaugomis ar darbais. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo sporto projektas skirtas visai savivaldybės visuomenei (ne tik sporto klubo nariams ar sporto visuomenei), todėl dalyvaudamas Druskininkų savivaldybės tarybos posėdyje ir balsuodamas už nurodytus sprendimus pareiškėjas vykdė savo kaip tarybos nario pareigas, gynė viešąjį (ne privatų) interesą, susijusį su Druskininkų miesto savivaldybės jaunimo užimtumo, ugdymo, sporto veikla. Pažymėjo, kad Darbo grupė galimiems Druskininkų savivaldybės tarybos narių viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimams, pagal pateiktą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos informaciją, ištirti 2010-04-19 sprendime Nr. 9 „Dėl R. A. V.” nustatė, kad R. A. V. Įstatymo nepažeidė. Atsižvelgus į tai, kad, balsuodamas dėl 2009-02-26 ir 2009-05-26 Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimų, jis jokio privataus intereso neturėjo, pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad jam nebuvo pagrindo papildyti privačių interesų deklaraciją.
Atsiliepimas
Atsakovė – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (I t., b.l. 90-93) paaiškino, kad Komisija nėra įgaliota skirti asmeniui, pripažintam pažeidusiu Įstatymo nuostatas, tarnybines, drausmines ar administracines nuobaudas, Komisijai priėmus sprendimą administracinė atsakomybė nekyla. Todėl pareiškėjas visiškai nepagrįstai reikalauja, kad Komisijos sprendimams būtų taikomi administracinio teisės pažeidimo protokolui keliami reikalavimai. Atsakovės nuomone, Komisija tinkamai nustatė ir išdėstė sprendime reikšmingas faktines aplinkybes bei pateikė jų teisinį vertinimą. Pareiškėjas nepagrindė savo teiginio, kad Komisijos priimtas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pažymėjo, kad Komisija atliko tyrimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo numatytose ribose (23 straipsnis), todėl pareiškėjo teiginys, kad Komisija nukrypo nuo tyrimo dalyko, yra atmestinas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Įstatymu siekiama įtvirtinti valdžios, taip pat ir vietos savivaldos įstaigų sprendimų nešališkumą, pašalinant bet kokią galimybę juos svarstant ar priimant dalyvauti jais asmeniškai suinteresuotiems asmenims ar interesų grupėms. Asmeninių interesų turėjimas svarstomų klausimų atžvilgiu visuomet neišvengiamai sukompromituoja ir tokius sprendimus, o kartu pakerta bendruomenės pasitikėjimą jai tarnaujančia vietos valdžia. Toks valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesys neabejotinai prieštarauja Įstatymo nuostatomis saugomam viešajam interesui – visuomenės lūkesčiams, kad šie visus jiems pavestus klausimus spręstų tik objektyviai ir nešališkai, – t.y. be jokio asmeninio suinteresuotumo (1 str., 2 str. 3 d.). Įstatyme apibrėžtas interesų konfliktas apskritai neturi nieko bendra su pareiškėjo subjektyviai suprantama viešojo intereso plačiąja prasme, kaip visuomenės gerovės, naudos daugumai, sąvoka. Pažymėjo, kad viešojo intereso, kaip filosofinės kategorijos, negalima tapatinti su specialia Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka, skirta specifiniams valstybės valdymo tikslams – užtikrinti sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo procese dalyvaujančių asmenų nešališkumą. Atsakovė pabrėžė, kad Komisija neginčija Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimo skirti finansavimą asociacijos projektams teisėtumo ir pagrįstumo bei asociacijos veiklos naudingumo ir pan. Tačiau pareiškėjas nepagįstai teigia, kad narystė asociacijoje nėra jo privatus interesas ir kad jam nekilo interesų konfliktas dalyvaujant tarybos posėdžiuose, kai buvo skiriamas finansavimas Druskininkų rankininkų klubo projektams, kadangi įstatymų leidėjas besąlygiškai nustatė, jog valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens narystė bei pareigos asociacijoje yra traktuojamos kaip privataus intereso buvimas (Įstatymo 4 str. 1 d., 6 str. 1 d. 4 p.). Pareiškėjas turėjo privatų interesą, pasireiškusį jo naryste ir pareigomis asociacijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas negali teisintis tuo, kad svarstydamas klausimą skirti lėšų Druskininkų rankininkų klubo projektams savivaldybės taryboje jis gynė tik viešą interesą, nes šiuo atveju, atsakovės manymu, šio klausimo svarstymas liečia pareiškėjo privatų interesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-11- 26 nutartyje (administracinė byla Nr. A14-844/07) išaiškino, jog nėra būtina nustatyti, kad pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, t.y. neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Atkreipė dėmesį į tai, kad nėra kvestionuojama pareiškėjo galimybė ir pareiga vykdyti jo, kaip savivaldybės tarybos nario, kompetenciją sudarančias funkcijas, susijusias su savivaldybės gyventojų interesų ir poreikių tenkinimu, bei galimybė dalyvauti visuomeninėje veikloje (būti asociacijų nariu ir (ar) eiti jose pareigas), tačiau tarybos narys turi atlikti jo kompetencijai priskirtas funkcijas tokiais būdais, kurie nekelia abejonių, jog jis veikia nešališkai (jo veiksmai nekelia interesų konflikto), kaip to reikalauja Įstatymo 3 straipsnio 2 punktas. Taip pat akcentavo, kad priklausymas vienai ar kitai konkrečiai asociacijai ar vadovavimas jai, rūpinimasis jos veikla neįeina į tarybos nario kompetenciją. Remdamasi šiais motyvais, atsakovė mano, kad ginčijamas VTEK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Tretysis suinteresuotas asmuo – Druskininkų savivaldybės taryba palaikė pareiškėjo R. A. V. skundą ir prašė jį tenkinti. Atsiliepime į skundą (I t., b.l. 86-89) paaiškino, kad VTEK atliko Druskininkų savivaldybės tarybos priimtų sprendimų ir savivaldybės tarybos narių deklaruotų privačių interesų lyginamąją apžvalgą ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 25 straipsniu, priėmė sprendimą perduoti šią informaciją tirti Druskininkų savivaldybei. Druskininkų savivaldybės meras 2010-03-10 potvarkiu Nr. M3-4 sudarė Darbo grupę galimiems Druskininkų savivaldybės tarybos narių viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimams, pagal pateiktą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos informaciją, ištirti (toliau – Darbo grupė). Darbo grupė, vadovaudamasi Įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 5 ir 10 punktais, Valstybės politikų elgesio kodeksu ir Darbo grupės veiklos reglamento 15.1 ir 15.3 punktais, nusprendė, kad Druskininkų savivaldybės tarybos narys R. A. V., balsuodamas priimant 2009-02-26 Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T1-45 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto tvirtinimo“ ir 2009-05-26 sprendimą Nr. T1-135 „Dėl Tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-45 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto tvirtinimo pakeitimo“, Istatymo 3 straipsnio 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų nepažeidė. Darbo grupė, išnagrinėjusi pateiktus dokumentus, nustatė, kad nei R. A. V., dalyvaudamas priimant nurodytus sprendimus, nei jam artimas asmuo jokio privataus intereso neturėjo, t.y. jokio asmeninio turtinio ar neturtinio suinteresuotumo, galinčio turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, nebuvo, taip pat nebuvo situacijos arba aplinkybių, dėl kurių galėjo kilti interesų konfliktas. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad R. A. V. nedalyvavo rengiant minėtų sprendimų projektus ir svarstant šiuos projektus Druskininkų savivaldybės tarybos komitetuose. Šiuo atveju nesusidarė Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte minima situacija, balsavimas už sprendimų priėmimą nesukėlė interesų konflikto ir dėl to nesumažėjo visuomenės pasitikėjimas Druskininkų savivaldybės tarybos priimamų sprendimų skaidrumu ir nešališkumu. Darbo grupė konstatavo, kad balsuodamas dėl minėtų sprendimų pareiškėjas vykdė savo, kaip tarybos nario pareigas, gynė viešąjį (ne privatų) interesą. Atsižvelgdama į tai, Darbo grupė nusprendė, kad Druskininkų savivaldybės tarybos narys R. A. V. nepažeidė Įstatymo nuostatų. Tretysis suinteresuotas asmuo palaiko Darbo grupės sprendimą, taip pat pabrėžė, kad išrinkto vietinės valdžios organo atstovo – tarybos nario – pareigos leidžia jam nevaržomai atlikti savo funkcijas, todėl priimant aukščiau nurodytus sprendimus pareiškėjas neturtinio suinteresuotumo (moralinės naudos) neturėjo.
Teismo posėdžiuose trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo, apie posėdžius pranešta tinkamai (II t., b.l. 7, 10, 18, 35-37).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2010-10-25 sprendimu Nr. KS-69 nusprendė, kad Druskininkų savivaldybės tarybos narys R. A. V., dalyvaudamas Tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su finansavimo skyrimu sporto projektams, kai paraiškas gauti finansavimą buvo pateikusi asociacija, kurios valdybos narys yra jis pats, nevykdė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio-2 punkto prievolės teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, ir pažeidė šios įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; R. A. V., paaiškėjus naujoms aplinkybėms (svarstymas ir priėmimas Tarybos sprendimų, susijusių su finansavimo skyrimu sporto projektams, tarp kurių - ir asociacijos, kurios valdybos narys (valdybos pirmininkas) yra jis pats, projektai), dėl kurių jo tarnybinėje veikloje galėjo kilti ir kilo interesų konfliktas, ir nepapildęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas; rekomenduoti R. A. V., atliekant tarnybines pareigas Druskininkų savivaldybės taryboje, vengti interesų konflikto ir nedalyvauti sprendimų, susijusių su asociacija Druskininkų rankininkų klubu, rengimo, svarstymo ir priėmimo procedūrose (b.l.15-17).
Aktualios redakcijos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (Žin., 1997, Nr. 67-1659; Žin., 2000, Nr. 18-431), kuriuo siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje (Įstatymo 1 str.), 2 straipsnyje apibrėžiama, kad privatūs interesai – tai asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas; viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai; interesų konfliktas – tai situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais; asmeninis suinteresuotumas – tai valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas, turtinė ar neturtinė nauda arba kitas panašaus pobūdžio interesas. (Įstatymo 2 str. 1-4, 6 d.). Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintos asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, prievolės viešųjų interesų viršenybei užtikrinti: 1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; 2) teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra; 3) nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti; 4) priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu; 5) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar kita su savo veikla susijusia informacija kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai; 6) nesinaudoti ir neleisti naudotis jokia valstybės ar savivaldybių nuosavybe, taip pat valstybei ar savivaldybėms nuomojama nuosavybe kitokia tvarka ir mastu, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai. Įstatymo 11 straipsnio, reglamentuojančio pareigą nusišalinti, 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, prieš pradedant tokio sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūrą arba pačios procedūros metu asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, privalo informuoti savo tiesioginį vadovą ar institucijos vadovo įgaliotą atstovą bei asmenis, kurie kartu dalyvauja sprendimo rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo tolesnėje procedūroje. Pagal Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai suteikti įgaliojimai kontroliuoti, kaip asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, vykdo šio įstatymo nuostatas.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija prižiūri, kaip asmenys vykdo Įstatymo nuostatas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Įstatymo 23 str.). Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (Žin., 2008, Nr. 81-3176), nustatančio Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą (VTEK įstatymo 1 str.), 17 straipsnio, reglamentuojančio VTEK įgaliojimus, 1 punkte numatyta, kad VTEK prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti VTEK kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikia rekomendacijas dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priima sprendimus bei rezoliucijas šiais klausimais. Atlikusi tyrimą, VTEK priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų, įskaitant sprendimus pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas arba pripažinti, kad asmuo Įstatymo nuostatų nepažeidė (VTEK 29 str. 1 d. 1 ir 5 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Druskininkų rankininkų klubas, kurio vienas iš steigėjų yra R. A. V., juridinių asmenų registre įregistruotas 1998 m. gruodžio 8 d.(1tb.l.189-190); 2008 m. lapkričio 10 d. steigiamajame klubo susirinkime R. A. V. išrenkamas į valdybos narius bei išrenkamas valdybos pirmininku (b.l.156). Taip pat šiame posėdyje R. L. įgaliojamas parengti ir pateikti Savivaldybei projektą dėl finansavimo gavimo (1tb.l.157). Klubo steigiamajame susirinkime 2009 m. sausio 6 d. sudaryta valdyba, į kurią išrinktas A. R. V. paskirtas valdybos pirmininku; 2009 m. vasario 11 d. Klubo steigiamojo susirinkimo posėdyje A. R. V. pagal jo pateiktą prašymą atleistas iš valdybos pirmininko pareigų (1tb.l.12-14, 18-22). Druskininkų savivaldybės taryba, kurios narys yra R.A. V., 2009-02-26 nusprendė patvirtinti Druskininkų savivaldybės 2009 metų sporto projektus, finansuojamus iš savivaldybės biudžeto, kurio pagrindu Druskininkų rankininkų klubui rankinio populiarinimui skirta iš savivaldybės biudžeto 14 000 Lt suma (1t.b.l.33,34). Druskininkų savivaldybės taryba 2009-05-26 sprendimu Nr. T1-135 „Dėl Tarybos 2009 m. vasario 26 d. sprendimo Nr. T1-45 „Dėl Druskininkų savivaldybės 2009 m. sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, tvirtinimo” pakeitimo”, pakeitė Tarybos 2009-02-26 sprendimą ir pagal išdėstytą naują redakciją Druskininkų rankininkų klubui rankinio populiarinimui skirta iš savivaldybės biudžeto 11 800 Lt (1t.b.l.35,36).
Nagrinėjamu atveju Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2010-10-25 sprendimu Nr. KS-69 pripažino, kad Druskininkų savivaldybės tarybos narys R.A. V., dalyvaujant Savivaldybės tarybai svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su finansavimo sporto projektams skyrimu, nevykdė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintos prievolės teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, bei pažeidus šios įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kuri patvirtina, kad R.A. V. dalyvaudamas Druskininkų savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su finansavimo skyrimu sporto projektams, kai paraiškas gauti finansavimą buvo pateikęs klubas, kurio valdybos nariu buvo išrinktas, pateko į interesų konflikto situaciją.
Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo deklaruoti privačius interesus privačių interesų deklaracijoje, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą, viena iš privačių interesų deklaracijoje nurodomų duomenų rūšių yra duomenys apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ir jo sutuoktinio narystę bei pareigas asociacijose. Tokios įstatymo nuostatos reiškia, jog valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ir jo sutuoktinio narystė bei pareigos asociacijoje yra traktuojamos kaip privataus intereso buvimas.
Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad interesų konfliktas yra situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas turėjo privatų interesą, pasireiškusį jo naryste ir pareigomis Druskininkų rankininkų klube. Todėl R.A. V., dalyvaudamas Tarybos posėdžiuose ir balsuodamas už sprendimus dėl sporto projektų priėmimo, pateko į interesų konflikto situaciją ir, vadovaudamasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punktu, privalėjo imtis priemonių šiai interesų konflikto situacijai pašalinti. Tokia priemone, vadovaujantis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turėjo būti pareiškėjo nusišalinimas nuo šio klausimo sprendimo. Tačiau pareiškėjas tokio nusišalinimo nepareiškė ir tokiu būdu pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punktą bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalis. Pažymėtina, jog nėra būtina nustatyti, kad pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra kvestionuojamos pareiškėjo, kaip savivaldybės tarybos nario, galimybės atlikti savo, kaip tarybos nario/savivaldybės bendruomenės atstovo funkcijas sprendžiant bendrus viešuosius savivaldybės bendruomenės poreikius ir interesus, tačiau jis tai turi daryti būdais, nekeliančiais abejonių, jog yra interesų konfliktas, kaip to reikalauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 2 punktas. LR Vietos savivaldos įstatymo 23 str.4 punkte taip pat nustatyta pareiga tarybos nariui nebalsuoti savivaldybės tarybos ir jos komitetų posėdžiuose, kai jo balsavimas svarstomu klausimu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymui. Nagrinėjamoje situacijoje egzistuojanti tam tikra savivaldybės tarybos nario pareigų priešprieša turėjo būti sprendžiama pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 d. nuostatas suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto. Pareiškėjui neįvykdžius šios pareigos, Komisija turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 2 p. įtvirtintą prievolę teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto bei Įstatymo 11 str. 1 ir 2 d. nustatytą draudimą. Dėl nurodytų motyvų, skundžiama Komisijos nutarimo dalis dėl Įstatymo 3 str. 2 p., 11 str. 1, 2 d. pažeidimo neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, priimant sprendimą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl sprendimas šioje dalyje yra teisėtas ir naikinti jo nėra pagrindo (ABTĮ 3 str., 89 str., Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 d.).
Pareiškėjas nurodo, kad Komisija, vertinusi jo veiksmus ir 2008-02-12 savivaldybės tarybos posėdyje nukrypo nuo tyrimo dalyko.
Ginčijame VTEK sprendime nurodoma, kad iš papildomai Komisijos tyrimo metu gautų dokumentų matyti, jog tarp sporto projektų, kuriems 2008 m. vasario 12 d. Tarybos sprendimu Nr. TI-23 „Dėl sporto projektų, finansuojamų iš savivaldybės biudžeto, tvirtinimo" skirtas finansavimas yra ir 2007 m. lapkričio 28 d. Klubo pateiktas projektas (paraiška); šią paraišką Savivaldybės finansavimui gauti pasirašė R. A. V., kaip organizacijos vadovas; R. A. V. 2008 m. vasario 12 d. Tarybos posėdyje dalyvavo ir balsavo už sprendimo dėl sporto projektų finansavimo iš savivaldybės biudžeto tvirtinimo priėmimą (sprendimas priimtas vienbalsiai). Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 28 straipsnis nustato, kad tyrimas pradedamas VTEK pirmininko ar jį pavaduojančio VTEK nario nurodymu arba VTEK sprendimu. Apie tyrimo pradžią per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos raštu informuojamas pareiškėjas, asmuo, kurio veika tiriama, ir valstybės ar savivaldybės institucijos, kurioje jis dirba, vadovas. Jeigu pranešimo tyrimo metu paaiškėja, kad gauti du ar daugiau skirtingų pareiškėjų pranešimai dėl to paties asmens veikos, VTEK gali sujungti pranešimus į vieną tyrimą. Asmuo, kurio veika tiriama, turi teisę susipažinti su VTEK gautais dokumentais, teikti jai paaiškinimus. Asmeniui pranešama apie VTEK posėdžio, kuriame bus svarstoma jo veika, vietą ir laiką. Asmuo turi teisę dalyvauti VTEK posėdyje, kuriame bus svarstomas jo pranešimas. VTEK ištiria pranešime nurodytas aplinkybes ir papildomai tyrimo metu gautą informaciją ir priima sprendimą. Sprendime nurodomos tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai ir asmens veikos teisinis įvertinimas. Sprendimą VTEK priima ne mažiau kaip 3 VTEK narių balsų dauguma. Sprendimą pasirašo VTEK pirmininkas. Toks nustatytas reglamentavimas patvirtina, kad VTEK ištiria pranešime nurodytas aplinkybes ir papildomai tyrimo metu gautą informaciją ir tuo pagrindu priima sprendimą. Kadangi Komisijos nagrinėjimo ir vertinimo dalykas buvo R. A. V. dalyvavimas Savivaldybės tarybai svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su finansavimo sporto projektams skyrimu, nors paraišką gauti finansavimą yra pateikęs ir Klubas, kurio valdybos nario (pirmininko) pareigas R. A. V. eina (1t.b.l.15-17), nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjo nurodytus argumentus, kad atsakovas, vertindamas jo veiksmus 2008-02-12 savivaldybės tarybos posėdyje, nukrypo nuo tyrimo dalyko. Šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovas tinkamai nustatė ir sprendime išdėstė reikšmingas faktines aplinkybes nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 23 bei 28 straipsnių nuostatų.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija prižiūri, kaip asmenys vykdo Įstatymo nuostatas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Įstatymo 23 str.). Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio, reglamentuojančio VTEK įgaliojimus, 1 punkte numatyta, kad VTEK prižiūri, kaip įgyvendinami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas, kiti VTEK kompetencijai priskirti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojantys teisės aktai, teikia rekomendacijas dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo ir priima sprendimus bei rezoliucijas šiais klausimais. Atlikusi tyrimą, VTEK priima vieną iš šio įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų, įskaitant sprendimus pripažinti, kad asmuo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas arba pripažinti, kad asmuo Įstatymo nuostatų nepažeidė (VTEK 29 str. 1 d. 1 ir 5 p.). Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrįstai sutapatina administracinio teisės pažeidimo procedūras su VTEK atliekamu tyrimu dėl asmenų veikos atitikties teisės aktų reikalavimams, nurodytus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose bei remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis, kuriose nagrinėjamas administracinio teisės pažeidimo protokolų teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu suformuota 2007-05-21 nutartyje Nr.A-4-516/2007. Tačiau teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t.y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės bylos aplinkybės tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas analogiškas precedentas, faktines aplinkybes. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinimas tik atsižvelgiant į konkrečios bylos kontekstą.
Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privačių interesų deklaraciją privalo papildyti tuo atveju, jeigu paaiškėja naujos aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrą asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ar pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikroms konkrečioms šios veiklos vykdymo aplinkybėms (atsiradus reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, išreiškiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su minėtomis konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis virsta interesų konfliktu.Taigi reikia skirti aplinkybes, kurios yra prielaidos interesų konfliktui kilti, nuo konkrečių tarnybinės veiklos aplinkybių, kurios minėtas prielaidas paverčia interesų konfliktu. Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, privačių interesų deklaracija turi būti papildoma tik paaiškėjusiomis naujomis aplinkybėmis, kurios yra prielaidos interesų konfliktui kilti, bet ne konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis, kurios tokias prielaidas paverčia interesų konfliktu. Nagrinėjamu atveju prielaida pareiškėjo interesų konfliktui kilti buvo narystė bei pareigos asociacijoje ir būtent ši aplinkybė turėjo būti deklaruota pareiškėjo privačių interesų deklaracijoje.
Pareiškėjas šią aplinkybę savo privačių interesų deklaracijoje buvo nurodęs, todėl papildomai jos deklaruoti nebeturėjo (2t.b.l.1-4). Atsakovas ginčijame sprendime nurodo, kad R. A. V., paaiškėjus naujoms aplinkybėms (svarstymas ir priėmimas Tarybos sprendimų, susijusių su finansavimo skyrimu sporto projektams, tarp kurių - ir asociacijos, kurios valdybos narys (valdybos pirmininkas) yra jis pats, projektai), dėl kurių jo tarnybinėje veikloje galėjo kilti ir kilo interesų konfliktas, ir nepapildęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Viešųjų
ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas. Tokiu būdu, atsakovas nagrinėjamu atveju reikalauja, kad pareiškėjas deklaruotų ne aplinkybes, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, bet patį jau kilusį interesų konfliktą. Tačiau įstatymas interesų konflikto kilimo atveju numato asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, nusišalinimą, o ne kilusio interesų konflikto deklaravimą (Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, Komisijos sprendimo dalis - 2 punktas dėl Įstatymo 7 str. 2 d. pažeidimo yra naikinamas (ABTĮ 89 str.1p., 88 str.1 p.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p.,2p., 89 str., 127 str., 129 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo R. A. V. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2010-10-25 sprendimo Nr. KS-69 2 dalį, kad R. A. V., paaiškėjus naujoms aplinkybėms (svarstymas ir priėmimas Tarybos sprendimų, susijusių su finansavimo skyrimu sporto projektams, tarp kurių - ir asociacijos, kurios valdybos narys (valdybos pirmininkas) yra jis pats, projektai), dėl kurių jo tarnybinėje veikloje galėjo kilti ir kilo interesų konfliktas, ir nepapildęs privačių interesų deklaracijos, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.