Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-422-135/2015

Teisėjas Alfredas Vilbikas Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00854-2014-1

2015 m. gruodžio 2 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (pardavė V. A.) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį (pardavė V. Š.) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir nuteistas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, pridedant dalį švelnesnės bausmės ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. K. nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas A. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-08-05 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra iki 2015-07-17.

Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2015-07-17.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltais pripažinti A. D., V. A., A. M., V. Š., tačiau apeliacinių skundų šioje dalyje negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nuteistas už tai, kad jis 2014-08-04, laikotarpyje nuo 18.47 val. iki 18.54 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo pirmos laiptinės rūsyje, neteisėtai už 40 litų V. A. pardavė ne mažiau kaip 0,005 g psichotropinės medžiagos amfetamino.

Be to A. K. nuteistas už tai, kad 2014-08-04, laikotarpyje nuo 21.46 val. iki 22.08 val., (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo pirmos laiptinės rūsyje, neteisėtai už 120 litų V. Š. pardavė 0,007 g psichotropinės medžiagos amfetamino.

Be to A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 13,004 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) ir 0,010 g psichotropinės medžiagos amfetamino, iš kurių 0,627 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 3,521 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai laikė prie sandėliuko Nr. 6, esančio (duomenys neskelbtini), pirmos laiptinės rūsyje iki tol, kol 2014-08-05 kratų metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai, o 0,010 g psichotropinės medžiagos amfetamino neteisėtai laikė elektros instaliacijos mazge, esančiame (duomenys neskelbtini) pirmos laiptinės rūsyje, 8,856 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) neteisėtai laikė (duomenys neskelbtini) priklausančiame sandėliuke Nr. 5, esančiame pirmos laiptinės rūsyje iki 2014-08-06, kol kratų metu šią psichotropinę ir narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai, neturėdamas leidimo, pirmos laiptinės rūsyje esančiame sandėliuke Nr. 5, priklausančiame butui (duomenys neskelbtini), laikė pistoletą Nr. ET-780084 pramoninės gamybos, 8 mm kalibro, pusiau automatinį, C kategorijos, tinkamą šaudymui, EKOL Tuna dujinį-garsinį šaunamąjį ginklą iki 2014-08-06, 18.40 val., kol kratos metu policijos pareigūnai pistoletą rado ir paėmė.

Be to A. K. nuteistas už tai, kad 2014-08-05, apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) namo kieme, būdamas policijos pareigūnų sulaikytas dėl nusikalstamos veikos padarymo, panaudodamas fizinį smurtą siekė išsilaisvinti iš jį sulaikiusio, savo pareigas atliekančio valstybės tarnautojo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo P. P. rankų, o būtent: bandė jam smūgiuoti surakintomis antrankiais rankomis, stumdėsi, sukiojo surakintas antrankiais rankas ir tokiu būdu padarė P. P. muštinę žaizdą kairės plaštakos IV piršte, nubrozdinimus kairės plaštakos IV piršte ir dešinės plaštakos II piršte, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką ir išsilaisvindamas iš P. P. rankų bandė pabėgti, tokiais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus vyresniajam tyrėjui P. P..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Apeliantas skunde prašo taikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. LR BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, apeliantas skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už 5 nusikalstamas veikas, iš kurių 3 veikos (BK 260 str. 1 d.) priskirtinos prie tyčinių sunkių nusikaltimų, 1 veika (BK 253 str. 1 d.) – prie tyčinių apysunkių nusikaltimų ir 1 veika (BK 286 str.) – prie tyčinių nesunkių nusiklatimų. Nusikalstamos veikos baigtos ir padarytos tiesiogine tyčia, apeliantas savo kaltę pripažino visiškai. Taip pat matyti, kad apeliantas prieš šias nusikalstamas veikas buvo teistas 11 kartų, baustas administracine tvarka (6 t., 105-111, 129-138 b. l.).

Pabrėžtina, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas LR BK 75 str. taikymo sąlygas, gali, tačiau neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę A. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas, įvertino jų pobūdį bei pavojingumo visuomenei laipsnį, atsižvelgė į apelianto asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, lengvinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad apeliantas prisipažino ir gailėjosi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė.

Vertinant apeliacinio skundo pagrįstumą, šiuo atveju reikšmingos BK 27 str. 1 d. nuostatos. Minėtas straipsnis nustato, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. K. skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas tyčines nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniam teistumui už tyčinius nusikaltimus, todėl jis yra recidyvistas ir tai neigiamai apibūdina jo asmenybę.

Kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo, kad apeliantas nelinkęs laikytis visuomenėje priimtų bendro elgesio taisyklių, linkęs pažeidinėti įstatymus, nusikalsti, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, todėl šios nurodytos aplinkybės pagrįstai leido apylinkės teismui manyti, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti nuteistasis A. K., kaip recidyvistas, gali būti pataisytas ir perauklėtas tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nepakanka. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.

Apelianto skunde nurodomos aplinkybės, kad jis pripažino nusikaltęs ir dėl to gailėjosi, kad jis yra mažamečio vaiko tėvas, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su juo ir sūnui reikalinga visapusiška nuteistojo priežiūra ir pagalba, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skiriant bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir parenkant jų dydį, todėl pakartotinai nevertinamos. Kitos apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis, būdamas laisvėje dirbtų ir greičiau atlygintu priteistą neturtinę žalą, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo švelninti A. K. pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės.

Apeliantas skunde taip pat prašo sumažinti jam paskirtos bausmės laiką ir įvertinti tai, kad jis jau yra atlikęs beveik 12 mėnesių paskirtos bausmės. Kolegija pažymi, kad dėl aukščiau išdėstytų motyvų nėra teisinio pagrindo skirti nuteistajam A. K. mažesnės trukmės laisvės atėmimo bausmes, kaip nėra teisinio pagrindo ir mažinti subendrintos bausmės trukmę, nes jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo subendrintos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatų.

Pažymima, kad atliekant realią laisvės atėmimo bausmę ir siekiant sutrumpinti atliekamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laiką įstatymų leidėjas yra numatęs kitą institutą – lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų, kuris taikomas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso IX skyriuje 7 skirsnyje nustatyta tvarka.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. liepos 17 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.