Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad 2024-07-25 pareiškėjas pagal grafiką turėjo sumokėti 6 000 Eur mėnesio įmoką, tačiau tokios sumos neturėjo, todėl sumokėjo tik 200 Eur. Suprasdamas, kad tokio dydžio įmokos pažeidžia Paskolos sutartį, todėl 2024-08-14 pateikė pakartotinį prašymą pakeisti Paskolos sutartį, tačiau buvo konstatuota, kad prašymas neatitinka nustatytų reikalavimų. Teigia 2024-09-09 pateikęs prašymą ir jį patvirtinančius dokumentus, tačiau, neišnagrinėjusi pareiškėjo 2024-09-09 prašymo, Inspekcija 2024-11-07 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-105156 nutraukė Paskolos sutartį ir 2024-11-11 atsakė į jo 2024-09-09 prašymą - atsisakė pakeisti Paskolos sutartį. Nesutikdamas su Inspekcijos 2024-11-07 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-105156 nutraukti Paskolos sutartį ir 2024-11-11 sprendimu atsisakyti pakeisti Paskolos sutartų, nurodo 2024-12-05 kreipęsis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau - Komisija). Pareiškėjui inicijavus ginčą Komisijoje, Inspekcija areštavo visas pareiškėjui priklausančias banko sąskaitas ir nurašė virš 2 600 Eur jose buvusių lėšų. Pareiškėjo prašymu, Inspekcija sąskaitų areštus panaikino, tačiau nurašytų lėšų pareiškėjui negrąžino.

Sprendimą laiko nepagrįstu, paremtu neobjektyvia bei neteisinga 2025-01-09 išvada, kurioje nurodyta ir įvertinta tik dalis su pareiškėjo turtine padėtimi susijusios informacijos.

Nelogišku laiko tai, kad Sprendimas priimtas Inspekcijos iniciatyva po pareiškėjo anksčiau teiktų mažiausiai trijų prašymų pakeisti Paskolos sutartį (2024-04-30, 2024-08-14 ir 2024-09-09). Mano, kad Sprendimas priimtas tik formaliai, iš esmės neatlikus jokio objektyvaus pareiškėjo turtinės padėties vertinimo, neatsižvelgus į pareiškėjo 2024-12-05 skunde Komisijai išdėstytus argumentus, neatnaujinus duomenų, susijusių su pareiškėjo turtine padėtimi, kurią jis išsamiai aprašė ir pagrindė savo skunde Komisijai. Teigia, kad Inspekcija realiai nesiekė pakartotinio ir išsamaus situacijos vertinimo, tačiau, tikėtina, bandė išvengti savo prieš tai padarytų procedūrinių pažeidimų pasekmių, ir, formaliais pagrindais užbaigusi šalių ginčo nagrinėjimą Komisijoje, sukūrė analogišką situaciją.

Vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Inspekcijos viršininko 2024-10-23 įsakymu Nr. VA-83 patvirtintų Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 6 punktu, Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Inspekcijos viršininko 2019-05-06 įsakymu Nr. VA-38 patvirtintų Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos) 1, 18.1, 18.2, 18.4, 19.1, 19.2, 19.3 punktais ir teigia, kad pareiškėjas 2024-09-09 pateikė prašymą dėl Paskolos sutarties pakeitimo, laikydamas, jog jis atitinka mažiausiai tris Rekomendacijų 3 priede išvardintus pagrindus (3 priedo 1, 2 ir 7 punktai) - jo finansinė padėtis itin sudėtinga, mokestinės nepriemokos mokėjimas apribotų jo galimybes vykdyti kitus jo turimus įsipareigojimus, o taip pat, egzistuoja pagrįsta galimybė mokestinę nepriemoką sumokėti artimoje ateityje, pardavus pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Kadangi Inspekcija, nusprendusi pakartotinai nagrinėti Paskolos sutarties pakeitimo klausimą po to, kai gavo pareiškėjo 2024-12-05 skundą Komisijai, neprašė pareiškėjo atnaujinti ar patikslinti 2024-09-09 prašyme nurodytų duomenų, mano, kad Inspekcija turėjo ir galėjo vadovautis pareiškėjo 2024-12-05 skunde išdėstytais paaiškinimais apie jo turtinę padėtį 2024 m. pabaigoje. Nurodo, kad Inspekcija nereikalavo pareiškėjo jokių papildomų veiksmų ir (ar) dokumentų ir laikė, kad jos turimi ir vertinami dokumentai yra aktualūs ir pakankami turtinei padėčiai įvertinti.

Paaiškina, kad pareiškėjui taip pat priklauso nekilnojamasis turtas - žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau už šį turtą iki pat šios dienos pareiškėjas iš asmeninių lėšų moka paskolą pagal 2015-03-12 kredito sutartį Nr. 2501-2015-99803 su AB DNB banku (dabar Luminor); negrąžinta kredito suma – 33 640,36 Eur, kredito mokėjimo laikotarpis - iki 2040-02-06, mėnesinė įmoka - 263 Eur. Nors pagal sudarytą kredito sutartį pareiškėjas yra solidarus skolininkas su savo buvusia sutuoktine G. Z., tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT- 26086-752/2018 jis buvo įpareigotas šią prievolę vykdyti asmeniškai. Užtikrinant paskolą, pareiškėjo turimas nekilnojamasis turtas įkeistas sutartine hipoteka.

Teigia šiame name gyvenantis vienas, moka komunalinius mokesčius - 300-400 Eur žiemą ir apie 150 Eur vasarą, moka už turto draudimą (paskutinė įmoka - 173 Eur), teikia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT- 26086-752/2018 po 230 Eur priteistą išlaikymą savo nepilnametėms dukroms (viso 460 Eur), kurį buvusios sutuoktinės reikalavimu padidino iki 564 Eur, nuo 2024 m. sausio mėn. papildomai prie 564 Eur teikiamo išlaikymo perveda po 70-100 Eur dukrai U. už jos lankomus būrelius, prisideda prie neordinarinių išlaidų - sezoninio rūbų atnaujinimo, gimtadienių švenčių ir teigia, kad vaikams teikiamas išlaikymas per mėnesį vidutiniškai siekia apie 650 Eur ir dažnai ir viršija. Kadangi dukros pilnametėmis taps atitinkamai tik 2025 ir 2029 metais, vadinasi, pareiškėjo finansinis įsipareigojimas joms bus vykdytinas atitinkamai 10 ir 50 mėnesių. Nurodo, kad šiuo metu pareiškėjo teikiamas išlaikymas nesiekia teismų praktikoje įprastai priteisiamų dydžių, todėl artimiausiu jis neabejotinai didės. Teigia jokio kito nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ar nuomoti ir taip generuoti pajamas, neturintis, nuosavybės teise turi transporto priemonę - 2008 m. automobilį (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2 500 Eur, taupydamas lėšas, dažniausiai naudojasi viešuoju transportu. Nurodo, kad be mokestinės nepriemokos, kas mėnesį išleidžiantis 1 300 Eur (265 Eur paskola, 650 Eur išlaikymas vaikams, 350 Eur komunaliniai mokesčiai), tačiau į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nevertino naujai pateiktų duomenų.

Pažymi, kad 2025-01-09 išvadoje nėra įvardinti kiti pareiškėjo įsipareigojimai (išlaikymas dukroms, įsipareigojimas bankui) ir kitos privalomos mokėti mėnesinės įmokos, nors šią informaciją Inspekcija neabejotinai žino, turi rašytinius tai patvirtinančius duomenis. Teigia, kad 2025-01-09 išvadoje taip pat nėra nurodyti pareiškėjo turimų banko sąskaitų likučiai, nors teigia juos patvirtinančius išrašus pateikęs kartu su skundu Komisijai. Mano, kad pareiškėjo turimi mėnesio įsipareigojimų (265 Eur paskola ir 650 Eur išlaikymas), banko sąskaitose esančių pinigų likučiai patvirtina, jog pareiškėjo turtinė padėtis yra itin bloga, todėl nesudaranti galimybių tinkamai ir savalaikiai vykdyti įsipareigojimą pagal Paskolos sutartimi sulygtą grafiką, Sprendimas akivaizdžiai formalus, Inspekcija neturėjo tikslo realiai įvertinti pareiškėjo turtinę padėtį ar realiai svarstyti Paskolos sutarties pakeitimo klausimą, pažeidė efektyvumo, išsamumo, objektyvumo ir kitus viešojo administravimo principus.

Paaiškina, kad 2025-01-09 išvadoje neįvertintas pareiškėjo planas ir galimybė padengti mokestinį įsipareigojimą iš pajamų, kurios bus gautos pardavus turimą nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad Komisijai, taigi ir Inspekcijai pateikti duomenys patvirtino, kad pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – Registrų centras) 2024 m. viešai skelbtus duomenis pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto vertė siekė 356 600 Eur (289 000 Eur - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, 67 600 Eur žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė), 2025 m. vertė padidėjo iki 395 400 Eur (317 000 Eur gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, 78 400 Eur žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė). Turtas yra itin patrauklioje vietoje ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ploto gyvenamasis namas patogiai išplanuotas, tinkamas gyventi tiek poroms, tiek šeimoms, nuo turto įgijimo pareiškėjas jį prižiūrėjo ir saugojo, 2020 m. atliko remontą ir atnaujinimus, kurie neginčijamai padidino turto vertę ir turtą padarė patrauklesniu. Nurodo, jog tikisi turimą turtą parduoti už ne mažesnę nei 450 000 Eur sumą.

Paaiškina, kad Inspekcija su pareiškėju 2021-09-01 sudarė Paskolos sutartį dėl 230 309,19 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo iki 2026-09-25, mokėjimo pradžią atidedant iki 2021-09-25. Mokestinė nepriemoka buvo išdėstyta maksimaliam 5 metų laikotarpiui, pagal pareiškėjo pageidautą mokėjimo grafiką įmokas mokant po 400 Eur nuo 2021-09-25 iki 2023-12-25, po 500 Eur nuo 2024-01-25 iki 2024-06-25, po 6 000 Eur nuo 2024-07-25 iki 2025-12-25, po 13 000 Eur nuo 2026-01-25 iki 2026-08-25 ir paskutinę 4 109,19 Eur įmoką sumokant 2026-09-25. Nurodo, kad Inspekcija 2024-09-09 pakartotinai (po Inspekcijos viršininko 2024-06-20 sprendimo nepakeisti Paskolos sutarties sąlygų) gavo pareiškėjo prašymą pakeisti Paskolos sutarties sąlygas. Inspekcija, įvertinusi 2024-09-09 prašymą, nustatė kad jis neatitinka teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimą ir (ar) išdėstymą, nustatytų reikalavimų, todėl 2024-10-04 raštu RNA-32533 paprašė pareiškėjo pateikti papildomus duomenis/dokumentus, reikalingus prašymui nagrinėti. Pareiškėjas per Inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI papildomus dokumentus pateikė 2024-10-27. Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir papildomus dokumentus, nustatyta, kad pateikti dokumentai neįrodė pareiškėjo realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas pakeisti Paskolos sutartį. Prašymo netenkinimo motyvai buvo išdėstyti Inspekcijos 2024-11-13 rašte Nr. RM-43010.

Pareiškėjo skundo argumentą dėl finansinės būklės pagėrėjimo su ateityje planuojamomis gauti pajamomis iš turimo nekilnojamojo turto pardavimo laiko deklaratyviu ir nepagrįstu įrodymais, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas paduoti turtą, surado potencialų turto pirkėją, sudarė preliminarią turto-pirkimo pardavimo sutartį ir kt.

Pažymi, kad pagal Rekomendacijų 3 priedo 14 punktą, atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas taip pat laikomas prašymo netenkinimo pagrindu. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 6.9301 straipsniu ir teigia, kad teisės aktai nenumato jokių šios teisės normos taikymo išimčių.

Paaiškina, kad iš pareiškėjo pateikto (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo nustatė, jog pinigų likutis 2024-06-06 buvo 32 770,88 Eur, iki 2024-09-09 išlaidos sau ir kitiems fiziniams asmenims sudarė 35 731,45 Eur; (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenimis nuo 2024-06-01 iki 2024-09-09 gavo sudarė 18 770 Eur, panaudojo 21 164,63 Eur, sąskaitos likutis 2024-09-09 – 1 763,70 Eur. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas gavo 18 770 Eur, išleido 56 896,08 Eur. Taigi, pareiškėjas, turėdamas piniginių lėšų, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, nesilaikydamas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo – lėšas panaudojo ne Paskolos sutarties įsipareigojimų vykdymui. Pažymi, kad laikotarpyje nuo 2024-06-06 iki 2024-09-09 pareiškėjos turėjo sumokėti 12 500 Eur įmokų pagal Paskolos sutarties pagal grafiką tačiau sumokėjo tik 900 Eur (mažiau nei 10 procentų (4,79 proc.) visų gautų pajamų). Pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su gautų piniginių lėšų pasauga ir naudojimu tik pagal tam tikrą paskirtį, laiko deklaratyviais ir nepagrįstais rašytiniais įrodymais ir neeliminuoja pareiškėjo pareigos vykdant mokėjimus laikytis CK 6.9301 straipsnyje nustatytos mokėjimų eiliškumo tvarkos.

Mano, kad šiuo atveju pagrįstai pritaikyti Rekomendacijų 3 priedo 12 ir 14 punktuose nustatyti kriterijai, kurių pagrindu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti Paskolos sutarties sąlygas. Atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunamos lėšos visuomenės poreikiams tenkinti. Subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai nemokantis mokesčių, elgiasi nesąžiningai, pažeidžia viešąjį interesą, mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principus, nes mokesčių nemokantys subjektai atsiduria geresnėje padėtyje, nei juos mokantys (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-11-17 nutarimas, LVAT 2011-09-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556– 2255/2011 ir kt.).

Teigia, kad Inspekcija atsižvelgė į sudėtingą pareiškėjo finansinę situaciją, sudarydama su juo mokestinės paskolos sutartį, pritaikė jam lengvatas - suteikė galimybę nepriemoką sumokėti dalimis per tam tikrą laikotarpį, tačiau pareiškėjas savo pareigų nevykdė, todėl turi prisiimti dėl to kilusias teisines pasekmes.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Inspekcija 2021-08-30 sprendimu nusprendė išdėstyti pareiškėjo 230 309,19 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą nuo 2021-08-05 iki 2026-09-25 (b. l. 18-19) ir 2021-09-01 sudarė su pareiškėju Paskolos sutartį (b. l. 20-21). Mokestinė nepriemoka buvo išdėstyta 5 metų laikotarpiui įmokas mokant tokia tvarka: po 400 Eur nuo 2021-09-25 iki 2023-12-25, po 500 Eur nuo 2024-01-25 iki 2024-06-25, po 6 000 Eur nuo 2024-07-25 iki 2025-12-25, po 13 000 Eur nuo 2026-01-25 iki 2026-08-25 ir paskutinę 4 109,19 Eur įmoką sumokant 2026-09-25 (b. l. 79-80).

Pareiškėjas Inspekcijai pateikė 2024-09-09 prašymą, kuriame nurodė, jog, susidarius sunkiai ekonominei situacijai, jis nepajėgia sumokėti mėnesio įmokų, todėl nurodė norintis sudaryti naują mokestinės paskolos sutartį. Tuo pačiu prašyme nurodė turintis paskolos sutartį su banku, apie 4 000 Eur skolą Sodrai, 564 Eur teikia išlaikymą dvejiems nepilnamečiams vaikams, todėl mokant įmokas pagal mokestinės paskolos sutartį, pareiškėjui nelieka pinigų pragyvenimui. Šiame prašyme pareiškėjas prašė sudaryti naują mokestinės paskolos sutartį 5 metų laikotarpiui, nurodė, kad, pasibaigus ekonominei krizei, per 2-4 metus jis paduos savo būstą ir sumokės skolas Inspekcijai (b. l. 81-121).