- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-04-14
- Bylos Nr.
- I3-1168-811/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00320-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- Ž. Z.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 12.13.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Violetos Petkevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. Z. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Regionų administraciniam teismui pateiktame skunde prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) viršininko 2025-01-13 sprendimą Nr. (23.24-08) 327-4085 (toliau – Sprendimas) ir priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų (b. l. 1-11).
Pareiškėjas nurodo, kad Inspekcija 2021-08-30 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-64537 išdėstė pareiškėjo turėtos 230 309,19 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą laikotarpyje nuo 2021-08-05 iki 2026-09-25. Teigia, kad 2021-09-01 sudaryta ir patvirtinta Mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-46456 (toliau – Paskolos sutartis), pagal kurią pareiškėjas laikotarpyje nuo 2021-09-25 iki 2023-12-25 įsipareigojo mokėti po 400 Eur mėnesio įmoką, laikotarpyje nuo 2024-01-25 iki 2024-06-25 po 500 Eur mėnesio įmoką, laikotarpyje nuo 2024-07-25 iki 2025-12-25 – po 6 000 Eur mėnesio įmoką, laikotarpyje nuo 2026-01-25 iki 2026-08-25 – 13 000 Eur mėnesio įmoką, 2026-09-25 pareiškėjas turi sumokėti 4 109,19 Eur likutį.
Pareiškėjo teigimu, toks mokėjimo grafikas patvirtintas jam pasikonsultavus su Inspekcijos vyr. specialiste R. K., kuri pareiškėjui buvo nurodžiusi, kad pareiškėjas ateityje galės prašyti pakeisti mokestinę paskolos sutartį (atitinkamai pratęsiant mokėjimo grafiką) ir grafike numatytos itin didelio dydžio įmokos (6 000 ir 13 000 Eur per mėnesį) galės būti papildomai išdėstytos, pateikus įrodymus apie sudėtingą pareiškėjo turtinę padėtį (jeigu tokia aktualiu laikotarpiu egzistuos). Pareiškėjo teigimu, toks mokestinės nepriemokos ir palūkanų mokėjimo grafikas jam buvo priimtinas, jis sąžiningai mokėjo nustatyto dydžio įmokas tikėdamasis, kad esant objektyviam poreikiui, nuo 2024-07-25 mokėtinos didelio dydžio įmokos galės būti papildomai išdėstytos.
Teigia 2024 m. pavasarį susisiekęs su Inspekcijos specialiste R. K. ir, jos paskatintas, pateikė prašymą pakeisti galiojančią Paskolos sutartį, išdėstant likusią 216 609,19 Eur nepriemoką iki 2029-04-25 ir jį pagrindžiančius dokumentus, tačiau Inspekcijos 2024-06-20 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-64537 pareiškėjo prašymas nebuvo patenkintas.
Paaiškina, kad 2024-07-25 pareiškėjas pagal grafiką turėjo sumokėti 6 000 Eur mėnesio įmoką, tačiau tokios sumos neturėjo, todėl sumokėjo tik 200 Eur. Suprasdamas, kad tokio dydžio įmokos pažeidžia Paskolos sutartį, todėl 2024-08-14 pateikė pakartotinį prašymą pakeisti Paskolos sutartį, tačiau buvo konstatuota, kad prašymas neatitinka nustatytų reikalavimų. Teigia 2024-09-09 pateikęs prašymą ir jį patvirtinančius dokumentus, tačiau, neišnagrinėjusi pareiškėjo 2024-09-09 prašymo, Inspekcija 2024-11-07 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-105156 nutraukė Paskolos sutartį ir 2024-11-11 atsakė į jo 2024-09-09 prašymą - atsisakė pakeisti Paskolos sutartį. Nesutikdamas su Inspekcijos 2024-11-07 sprendimu Nr. (23.24-08) 327-105156 nutraukti Paskolos sutartį ir 2024-11-11 sprendimu atsisakyti pakeisti Paskolos sutartų, nurodo 2024-12-05 kreipęsis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau - Komisija). Pareiškėjui inicijavus ginčą Komisijoje, Inspekcija areštavo visas pareiškėjui priklausančias banko sąskaitas ir nurašė virš 2 600 Eur jose buvusių lėšų. Pareiškėjo prašymu, Inspekcija sąskaitų areštus panaikino, tačiau nurašytų lėšų pareiškėjui negrąžino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad 2024-12-27 gavo Inspekcijos raštą, kuriame nurodyta, jog Inspekcija savo iniciatyva panaikino 2024-11-07 sprendimą Nr. (23.24-08) 327-105156 nutraukti Paskolos sutartį, ir priėmė sprendimą atkurti 2021-08-30 sprendimą išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą, 2021-09-01 Paskolos sutartį, dokumentams suteikiant naujus unikalius numerius, t. y. 2021-08-30 sprendimas išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą Nr. (23.24-08) 327-117510 ir 2021-09-01 mokestinės paskolos sutartis Nr. (23.24-08) 327-117515. Tuo pačiu Inspekcija nurodė pakartotinai nagrinėsianti pareiškėjo prašymą pakeisti Paskolos sutarties sąlygas. Komisijos 2025-01-15 sprendimu Nr. 2lRE-34(AG-983/01-2024) pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, nusprendus, kad išnyko ginčo dalykas. Paaiškina, kad 2025-01-14 gavo šioje byloje skundžiamą Sprendimą, kuriuo pakartotinai nuspręsta nepakeisti sprendimo išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą bei Paskolos sutartį ir atidėti / išdėstyti nurodytos mokestinės nepriemokos mokėjimą nurodytam laikotarpiui.
Nurodo, kad 2025-02-09 pareiškėjas gavo Inspekcijos įspėjimą Nr. FR1093 apie ketinimą nutraukti Paskolos sutartį, jeigu per 20 dienų nuo įspėjimo įteikimo pareiškėjas nesumokės 64 438,50 Eur.
Sprendimą laiko nepagrįstu, paremtu neobjektyvia bei neteisinga 2025-01-09 išvada, kurioje nurodyta ir įvertinta tik dalis su pareiškėjo turtine padėtimi susijusios informacijos.
Nelogišku laiko tai, kad Sprendimas priimtas Inspekcijos iniciatyva po pareiškėjo anksčiau teiktų mažiausiai trijų prašymų pakeisti Paskolos sutartį (2024-04-30, 2024-08-14 ir 2024-09-09). Mano, kad Sprendimas priimtas tik formaliai, iš esmės neatlikus jokio objektyvaus pareiškėjo turtinės padėties vertinimo, neatsižvelgus į pareiškėjo 2024-12-05 skunde Komisijai išdėstytus argumentus, neatnaujinus duomenų, susijusių su pareiškėjo turtine padėtimi, kurią jis išsamiai aprašė ir pagrindė savo skunde Komisijai. Teigia, kad Inspekcija realiai nesiekė pakartotinio ir išsamaus situacijos vertinimo, tačiau, tikėtina, bandė išvengti savo prieš tai padarytų procedūrinių pažeidimų pasekmių, ir, formaliais pagrindais užbaigusi šalių ginčo nagrinėjimą Komisijoje, sukūrė analogišką situaciją.
Vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) 88 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Inspekcijos viršininko 2024-10-23 įsakymu Nr. VA-83 patvirtintų Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo ir (ar) išdėstymo taisyklių (toliau - Taisyklės) 6 punktu, Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijas, patvirtintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Inspekcijos viršininko 2019-05-06 įsakymu Nr. VA-38 patvirtintų Mokesčių mokėtojo, turinčio mokestinę nepriemoką, arba asmens, kuriam paskirta bauda už administracinį nusižengimą, finansinės būklės vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau - Rekomendacijos) 1, 18.1, 18.2, 18.4, 19.1, 19.2, 19.3 punktais ir teigia, kad pareiškėjas 2024-09-09 pateikė prašymą dėl Paskolos sutarties pakeitimo, laikydamas, jog jis atitinka mažiausiai tris Rekomendacijų 3 priede išvardintus pagrindus (3 priedo 1, 2 ir 7 punktai) - jo finansinė padėtis itin sudėtinga, mokestinės nepriemokos mokėjimas apribotų jo galimybes vykdyti kitus jo turimus įsipareigojimus, o taip pat, egzistuoja pagrįsta galimybė mokestinę nepriemoką sumokėti artimoje ateityje, pardavus pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Kadangi Inspekcija, nusprendusi pakartotinai nagrinėti Paskolos sutarties pakeitimo klausimą po to, kai gavo pareiškėjo 2024-12-05 skundą Komisijai, neprašė pareiškėjo atnaujinti ar patikslinti 2024-09-09 prašyme nurodytų duomenų, mano, kad Inspekcija turėjo ir galėjo vadovautis pareiškėjo 2024-12-05 skunde išdėstytais paaiškinimais apie jo turtinę padėtį 2024 m. pabaigoje. Nurodo, kad Inspekcija nereikalavo pareiškėjo jokių papildomų veiksmų ir (ar) dokumentų ir laikė, kad jos turimi ir vertinami dokumentai yra aktualūs ir pakankami turtinei padėčiai įvertinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, jis 2024-12-05 skunde nurodė dedantis visas pastangas kuo daugiau dirbti, tačiau ilgą laiką jo pajamos yra nedidelės. Pateikta gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) deklaracija už 2023 m. patvirtino, kad pareiškėjas 2023 m. deklaravo 31 187,62 Eur pajamų: 6 500 Eur dividendų, 22 400 Eur pajamų iš individualios veiklos ir 2 287,60 Eur darbo užmokesčio. Nurodo pateikęs duomenis apie tai, kad 2024 m. iki 2024-12-05 buvo gavęs viso 32 970 Eur pajamų iš individualios veiklos ir 2 133,8 Eur darbo užmokesčio (973,80 Eur atlyginimas (duomenys neskelbtini) ir 1 160 Eur atlyginimas (duomenys neskelbtini)). Mano įrodęs, kad didžiąją dalį pajamų generuoja iš pagal verslo liudijimą vykdomos veiklos, teikdamas buitinės technikos ir automobilių remonto paslaugas Lietuvos Respublikoje ir užsienyje, nurodė aktyviai ieškąs darbo galimybių, patvirtino, kad veiklą pagal verslo liudijimą organizuojasi ir vykdo taip dažnai, kaip sugeba, dėdamas maksimalias pastangas generuoti pajamas, pakankamas turimiems įsipareigojimams dengti.
Paaiškina, kad pareiškėjui taip pat priklauso nekilnojamasis turtas - žemės sklypas ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), tačiau už šį turtą iki pat šios dienos pareiškėjas iš asmeninių lėšų moka paskolą pagal 2015-03-12 kredito sutartį Nr. 2501-2015-99803 su AB DNB banku (dabar Luminor); negrąžinta kredito suma – 33 640,36 Eur, kredito mokėjimo laikotarpis - iki 2040-02-06, mėnesinė įmoka - 263 Eur. Nors pagal sudarytą kredito sutartį pareiškėjas yra solidarus skolininkas su savo buvusia sutuoktine G. Z., tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT- 26086-752/2018 jis buvo įpareigotas šią prievolę vykdyti asmeniškai. Užtikrinant paskolą, pareiškėjo turimas nekilnojamasis turtas įkeistas sutartine hipoteka.
Teigia šiame name gyvenantis vienas, moka komunalinius mokesčius - 300-400 Eur žiemą ir apie 150 Eur vasarą, moka už turto draudimą (paskutinė įmoka - 173 Eur), teikia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-12-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT- 26086-752/2018 po 230 Eur priteistą išlaikymą savo nepilnametėms dukroms (viso 460 Eur), kurį buvusios sutuoktinės reikalavimu padidino iki 564 Eur, nuo 2024 m. sausio mėn. papildomai prie 564 Eur teikiamo išlaikymo perveda po 70-100 Eur dukrai U. už jos lankomus būrelius, prisideda prie neordinarinių išlaidų - sezoninio rūbų atnaujinimo, gimtadienių švenčių ir teigia, kad vaikams teikiamas išlaikymas per mėnesį vidutiniškai siekia apie 650 Eur ir dažnai ir viršija. Kadangi dukros pilnametėmis taps atitinkamai tik 2025 ir 2029 metais, vadinasi, pareiškėjo finansinis įsipareigojimas joms bus vykdytinas atitinkamai 10 ir 50 mėnesių. Nurodo, kad šiuo metu pareiškėjo teikiamas išlaikymas nesiekia teismų praktikoje įprastai priteisiamų dydžių, todėl artimiausiu jis neabejotinai didės. Teigia jokio kito nekilnojamojo turto, kurį galėtų parduoti ar nuomoti ir taip generuoti pajamas, neturintis, nuosavybės teise turi transporto priemonę - 2008 m. automobilį (duomenys neskelbtini), kurios vertė 2 500 Eur, taupydamas lėšas, dažniausiai naudojasi viešuoju transportu. Nurodo, kad be mokestinės nepriemokos, kas mėnesį išleidžiantis 1 300 Eur (265 Eur paskola, 650 Eur išlaikymas vaikams, 350 Eur komunaliniai mokesčiai), tačiau į šias aplinkybes neatsižvelgė ir nevertino naujai pateiktų duomenų.
Pažymi, kad 2025-01-09 išvadoje nėra įvardinti kiti pareiškėjo įsipareigojimai (išlaikymas dukroms, įsipareigojimas bankui) ir kitos privalomos mokėti mėnesinės įmokos, nors šią informaciją Inspekcija neabejotinai žino, turi rašytinius tai patvirtinančius duomenis. Teigia, kad 2025-01-09 išvadoje taip pat nėra nurodyti pareiškėjo turimų banko sąskaitų likučiai, nors teigia juos patvirtinančius išrašus pateikęs kartu su skundu Komisijai. Mano, kad pareiškėjo turimi mėnesio įsipareigojimų (265 Eur paskola ir 650 Eur išlaikymas), banko sąskaitose esančių pinigų likučiai patvirtina, jog pareiškėjo turtinė padėtis yra itin bloga, todėl nesudaranti galimybių tinkamai ir savalaikiai vykdyti įsipareigojimą pagal Paskolos sutartimi sulygtą grafiką, Sprendimas akivaizdžiai formalus, Inspekcija neturėjo tikslo realiai įvertinti pareiškėjo turtinę padėtį ar realiai svarstyti Paskolos sutarties pakeitimo klausimą, pažeidė efektyvumo, išsamumo, objektyvumo ir kitus viešojo administravimo principus.
Paaiškina, kad 2025-01-09 išvadoje neįvertintas pareiškėjo planas ir galimybė padengti mokestinį įsipareigojimą iš pajamų, kurios bus gautos pardavus turimą nekilnojamąjį turtą. Nurodo, kad Komisijai, taigi ir Inspekcijai pateikti duomenys patvirtino, kad pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ (toliau – Registrų centras) 2024 m. viešai skelbtus duomenis pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto vertė siekė 356 600 Eur (289 000 Eur - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, 67 600 Eur žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė), 2025 m. vertė padidėjo iki 395 400 Eur (317 000 Eur gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė, 78 400 Eur žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė). Turtas yra itin patrauklioje vietoje ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ploto gyvenamasis namas patogiai išplanuotas, tinkamas gyventi tiek poroms, tiek šeimoms, nuo turto įgijimo pareiškėjas jį prižiūrėjo ir saugojo, 2020 m. atliko remontą ir atnaujinimus, kurie neginčijamai padidino turto vertę ir turtą padarė patrauklesniu. Nurodo, jog tikisi turimą turtą parduoti už ne mažesnę nei 450 000 Eur sumą.
Nurodo pateikęs duomenis Komisijai apie vidutinę 1 m² parduodamų namų kainą (duomenys neskelbtini), kuri 2024 m. lapkričio mėn. siekė 1 807 Eur, kas, pareiškėjo manymu, reiškia, kad jis pagrįstai gali tikėtis parduoti (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą už 484 276 Eur, (duomenys neskelbtini) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kaina 2024 m. lapkričio mėn. siekė 11 771 Eur, todėl pareiškėjas mano, jog jo disponuojamo žemės sklypo kaina gali siekti 108 646 Eur, todėl mano, kad Inspekcijos nustatyti duomenys apie pareiškėjo turimo nekilnojamojo turto kainą pardavimo atveju kaip nepakankamą mokestinei nepriemokai padengti, prieštarauja viešai skelbiamiems įrodymams.
Šalies argumentai
Pažymi, jog skunde Komisijai nurodė, kad į jo banko sąskaitą laikotarpiu nuo 2023-11-27 iki 2024-02-11 jo brolis M. Z. pervedė 34 900 Eur laikinai pasaugoti, bet ne tenkinti asmeniniams pareiškėjo poreikiams. Teigia gautos pinigų sumos savo reikmėms ar įsipareigojimams padengti nepanaudojęs, sumą grąžino brolio pageidavimu jo vardu įgydamas akcijų, likusią dalį pervedė mamai E. B., taip brolio vardu atsiskaitydamas su mama. Teigia, kad laikotarpyje nuo 2024-01-02 iki 2024-01-04 pareiškėjo mama E. B. į pareiškėjo banko sąskaitą pervedė 5 000 Eur, kuriuos pareiškėjas jai grąžino 2024-06-22. Nors negali to įrodyti rašytiniais įrodymais, atkreipia dėmesį, kad šios piniginės lėšos siuntėjams buvo grąžintos arba kompensuotos kitu būdu iki 2024-06-22, tuo tarpu pirma nesumokėta įmoka pagal grafiką buvo 2024-07-25. Nurodo, kad, turėdamas kitiems asmenims priklausančių lėšų, pareiškėjas nustatytu grafiku ir apimtimi vykdė savo įsipareigojimus pagal Paskolos sutartį.
Teigia, kad pagal Paskolos sutartį nuo 2024 m. liepos mėn. mokėtinos 6 000 Eur įmokos buvo neproporcingo ir neįmanomo įvykdyti dydžio, todėl mano, kad egzistuoja pagrįstas pagrindas kreiptis dėl Paskolos sutarties pakeitimo (papildomo išdėstymo), kuris buvo neteisėtai, formaliais pagrindais netenkintas. Kadangi šiai dienai iš pareiškėjo yra reikalaujama per 20 dienų sumokėti bendrą 64 438 Eur skolą, akivaizdu, kad susidariusi situacija pažeidžia pareiškėjo interesus ir teises.
Atsiliepimas
Atsakovė Inspekcija atsiliepime nurodo su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Inspekcija su pareiškėju 2021-09-01 sudarė Paskolos sutartį dėl 230 309,19 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimo išdėstymo iki 2026-09-25, mokėjimo pradžią atidedant iki 2021-09-25. Mokestinė nepriemoka buvo išdėstyta maksimaliam 5 metų laikotarpiui, pagal pareiškėjo pageidautą mokėjimo grafiką įmokas mokant po 400 Eur nuo 2021-09-25 iki 2023-12-25, po 500 Eur nuo 2024-01-25 iki 2024-06-25, po 6 000 Eur nuo 2024-07-25 iki 2025-12-25, po 13 000 Eur nuo 2026-01-25 iki 2026-08-25 ir paskutinę 4 109,19 Eur įmoką sumokant 2026-09-25. Nurodo, kad Inspekcija 2024-09-09 pakartotinai (po Inspekcijos viršininko 2024-06-20 sprendimo nepakeisti Paskolos sutarties sąlygų) gavo pareiškėjo prašymą pakeisti Paskolos sutarties sąlygas. Inspekcija, įvertinusi 2024-09-09 prašymą, nustatė kad jis neatitinka teisės aktuose, reglamentuojančiuose mokestinės nepriemokos mokėjimo atidėjimą ir (ar) išdėstymą, nustatytų reikalavimų, todėl 2024-10-04 raštu RNA-32533 paprašė pareiškėjo pateikti papildomus duomenis/dokumentus, reikalingus prašymui nagrinėti. Pareiškėjas per Inspekcijos portalo e. VMI autorizuotų elektroninių paslaugų sritį Mano VMI papildomus dokumentus pateikė 2024-10-27. Išnagrinėjus pareiškėjo prašymą ir papildomus dokumentus, nustatyta, kad pateikti dokumentai neįrodė pareiškėjo realių galimybių atsiskaityti su biudžetu tuo atveju, jeigu būtų priimtas sprendimas pakeisti Paskolos sutartį. Prašymo netenkinimo motyvai buvo išdėstyti Inspekcijos 2024-11-13 rašte Nr. RM-43010.
Pareiškėjo skundo argumentą dėl finansinės būklės pagėrėjimo su ateityje planuojamomis gauti pajamomis iš turimo nekilnojamojo turto pardavimo laiko deklaratyviu ir nepagrįstu įrodymais, kad pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas paduoti turtą, surado potencialų turto pirkėją, sudarė preliminarią turto-pirkimo pardavimo sutartį ir kt.
Pažymi, kad pagal Rekomendacijų 3 priedo 14 punktą, atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas taip pat laikomas prašymo netenkinimo pagrindu. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ? CK) 6.9301 straipsniu ir teigia, kad teisės aktai nenumato jokių šios teisės normos taikymo išimčių.
Paaiškina, kad iš pareiškėjo pateikto (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo nustatė, jog pinigų likutis 2024-06-06 buvo 32 770,88 Eur, iki 2024-09-09 išlaidos sau ir kitiems fiziniams asmenims sudarė 35 731,45 Eur; (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenimis nuo 2024-06-01 iki 2024-09-09 gavo sudarė 18 770 Eur, panaudojo 21 164,63 Eur, sąskaitos likutis 2024-09-09 – 1 763,70 Eur. Minėtu laikotarpiu pareiškėjas gavo 18 770 Eur, išleido 56 896,08 Eur. Taigi, pareiškėjas, turėdamas piniginių lėšų, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, nesilaikydamas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo – lėšas panaudojo ne Paskolos sutarties įsipareigojimų vykdymui. Pažymi, kad laikotarpyje nuo 2024-06-06 iki 2024-09-09 pareiškėjos turėjo sumokėti 12 500 Eur įmokų pagal Paskolos sutarties pagal grafiką tačiau sumokėjo tik 900 Eur (mažiau nei 10 procentų (4,79 proc.) visų gautų pajamų). Pareiškėjo skundo argumentus, susijusius su gautų piniginių lėšų pasauga ir naudojimu tik pagal tam tikrą paskirtį, laiko deklaratyviais ir nepagrįstais rašytiniais įrodymais ir neeliminuoja pareiškėjo pareigos vykdant mokėjimus laikytis CK 6.9301 straipsnyje nustatytos mokėjimų eiliškumo tvarkos.
Mano, kad šiuo atveju pagrįstai pritaikyti Rekomendacijų 3 priedo 12 ir 14 punktuose nustatyti kriterijai, kurių pagrindu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti Paskolos sutarties sąlygas. Atkreipia dėmesį į tai, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunamos lėšos visuomenės poreikiams tenkinti. Subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai nemokantis mokesčių, elgiasi nesąžiningai, pažeidžia viešąjį interesą, mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principus, nes mokesčių nemokantys subjektai atsiduria geresnėje padėtyje, nei juos mokantys (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003-11-17 nutarimas, LVAT 2011-09-05 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556– 2255/2011 ir kt.).
Teigia, kad Inspekcija atsižvelgė į sudėtingą pareiškėjo finansinę situaciją, sudarydama su juo mokestinės paskolos sutartį, pritaikė jam lengvatas - suteikė galimybę nepriemoką sumokėti dalimis per tam tikrą laikotarpį, tačiau pareiškėjas savo pareigų nevykdė, todėl turi prisiimti dėl to kilusias teisines pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjant bylą nustatyta, kad Inspekcija 2021-08-30 sprendimu nusprendė išdėstyti pareiškėjo 230 309,19 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą nuo 2021-08-05 iki 2026-09-25 (b. l. 18-19) ir 2021-09-01 sudarė su pareiškėju Paskolos sutartį (b. l. 20-21). Mokestinė nepriemoka buvo išdėstyta 5 metų laikotarpiui įmokas mokant tokia tvarka: po 400 Eur nuo 2021-09-25 iki 2023-12-25, po 500 Eur nuo 2024-01-25 iki 2024-06-25, po 6 000 Eur nuo 2024-07-25 iki 2025-12-25, po 13 000 Eur nuo 2026-01-25 iki 2026-08-25 ir paskutinę 4 109,19 Eur įmoką sumokant 2026-09-25 (b. l. 79-80).
Pareiškėjas Inspekcijai pateikė 2024-09-09 prašymą, kuriame nurodė, jog, susidarius sunkiai ekonominei situacijai, jis nepajėgia sumokėti mėnesio įmokų, todėl nurodė norintis sudaryti naują mokestinės paskolos sutartį. Tuo pačiu prašyme nurodė turintis paskolos sutartį su banku, apie 4 000 Eur skolą Sodrai, 564 Eur teikia išlaikymą dvejiems nepilnamečiams vaikams, todėl mokant įmokas pagal mokestinės paskolos sutartį, pareiškėjui nelieka pinigų pragyvenimui. Šiame prašyme pareiškėjas prašė sudaryti naują mokestinės paskolos sutartį 5 metų laikotarpiui, nurodė, kad, pasibaigus ekonominei krizei, per 2-4 metus jis paduos savo būstą ir sumokės skolas Inspekcijai (b. l. 81-121).
Inspekcija 2024-10-04 rašte Nr. RNA-32533 nurodė, kad pareiškėjo 2024-09-09 prašymas neatitinka Taisyklių reikalavimų ir pranešė pareiškėjui, kad prašymas bus nagrinėjamas pašalinus trūkumus, t. y. iki 2024-11-04 pareiškėjui pateikus žemiau nurodytus dokumentus. Tuo pačiu nurodyta, kad iki 2024-11-04 pareiškėjui nepateikus prašomos informacijos ar dokumentų, prašymas be atskiro pranešimo bus laikomas atmestu ir nebus nagrinėjamas (b. l. 122-124). Pareiškėjas 2024-10-24 pateikė Inspekcijai papildomus dokumentus (b. l. 125-136). Inspekcija 2024-11-07 sprendimu Nr. (23.24-08)327-105156 nusprendė nutraukti Paskolos sutartį 2024-11-13 raštu atsakė pareiškėjui į jo 2024-09-09 prašymą ir 2024-11-12 raginimu paragino pareiškėją per 20 dienų sumokėti 211 942,79 Eur mokestinę neprimoką (b. l. 137-142).
Skundžiamu Sprendimu Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo 2024-09-09 prašymą, atsižvelgdama į Išvadą, nusprendė nepakeisti 2021-08-30 sprendimo Nr. (23.24-08) 327-117510, Paskolos sutarties (b. l. 146-151). Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas prašo pakeisti Paksolos sutartį pagal kurią 230 309,19 Eur mokestinės nepriemokos mokėjimas buvo išdėstytas iki 2026-09-25 pagal pareiškėjo pageidautą mokėjimo grafiką. Pareiškėjas prašo pratęsti mokėjimo grafiką iki 2029-08-25, įmokas mokant pagal diferencijuotą grafiką – nuo 2024-09-25 iki 2028-08-25 mokant po 200 Eur, nuo 2028-09-25 iki 2029-09-25 - po 17 200 Eur per mėn. Paskutinę 200 Eur (be palūkanų) įmoką pareiškėjas sumokėjo 2024-09-21. Pareiškėjo vardu registruotas automobilis (duomenys neskelbtini) (2008 m.) – Inspekcijos turto arešto aktas, automobilio vertė nurodyta arešto metu 3 200 Eur; pareiškėjo nekilnojamasis turtas yra žemės sklypas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini), kuris įkeistas AB DNB bankui (bendra įkeičiamų daiktų vertė pagal hipotekos lakštą – 315 800 Eur; užtikrintos prievolės 145 000 Eur; atlyginimas kreditoriui – 63 792,77 Eur, prievolės įvykdymo terminas 2040-02-06. Pareiškėjo rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad iki 2024-10-27 gautos pajamos sudarė 30 268 Eur ir visos buvo pervestos į banko sąskaitą; namo paskolos likutis bankui (prašymo pateikimo metu) – 33 979 Eur, lakšte nurodyti įkaitų davėjai Ž. Z. ir G. Z. (ištuoka registruota (duomenys neskelbtini)). Inspekcijos 2018-06-05 turto arešto aktu Nr. (23.31-08)-319-1112 areštuotas pareiškėjui priklausantis turtas, t. y. ½ namo dalis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio nurodyta vertė 46 100 Eur (2023 m. masinis vertinimas 55 700 Eur) ir ½ žemės sklypo dalį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio nurodyta vertė 115 000 Eur (2021 m. masinis vertinimas 149 000 Eur) – bendra suma (Registrų centro duomenimis ) nesiekia mokestinės nepriemokos dydžio. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie ketinimą parduoti nekilnojamąjį turtą ir/ar turto vertę patvirtinančių dokumentų, todėl Inspekcija, įvertinusi Registrų centro duomenis, padarė išvadą, kad, pardavus nekilnojamąjį turtą, gautų pajamų neužteks visiems įsipareigojimams padengti. Šis nekilnojamas turtas yra įkeistas bankui. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad įmokos bus mokamos iš vykdomos veiklos. Pagal pateiktą verslo liudijimą Nr. HG591805-2 nurodyti veiklos vykdymo periodai: sausio 18; 25; vasario 1; 8; 15; 22; 29; kovo 7; 14; 21; 28; balandžio 4; 11; 18; 25; gegužės 2; 9; 16; 23; 30; birželio 6; 13; 20; 27; liepos 4; 11; 18; 25; rugpjūčio 1; 8; 22; 29; rugsėjo 5; 12; 19; 26; spalio 3; 10; 17; 24; 31; lapkričio 7; 14; 21; 28; gruodžio 5; 12; 19. Pagal pateikto pajamų ir išlaidų žurnalo duomenis 2024 m. liepos – rugsėjo mėn. pareiškėjas gavo 4 803 Eur pajamų, patyrė 3 441 Eur išlaidų, bendros gautos pajamos per minėtą laikotarpį 1 362 Eur. Inspekcija padarė išvadą, kad gaunamos pajamos neįrodo galimybės mokėti einamąsias įmokas. Pateiktos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenimis 2024-06-06 pinigų likutis buvo 32 770,88 Eur, iš šios sąskaitos iki 2024-09-09 išlaidos sau ir kitiems fiziniams asmenims – 35 731,45 Eur. Pateiktos (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) duomenimis nuo 2024-06-01 iki 2024-09-09 gauti pinigai – 18 770 Eur, panaudoti 21 164,63 Eur, 2024-09-09 sąskaitos likutis – 1 763,70 Eur, per minėtą laikotarpį pareiškėjas gavo 18 770 Eur pajamų, patyrė 56 896,08 Eur išlaidų. Inspekcija sprendė, kad pareiškėjas turimas lėšas naudojo ne įsipareigojimams pagal Paskolos sutartį vykdyti, atsiskaitymui su galimai kitais kreditoriais, nesilaikydamas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Laikotarpyje nuo 2024-06-06 iki 2024-09-09 įmokos pagal Paskolos sutartį pagal pareiškėjo pageidautą grafiką turėjo sudaryti 12 500 Eur, tačiau buvo sumokėti tik 900 Eur, t. y. kas yra 4,79 proc. nuo turėtų pajamų - galimai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje įtvirtintą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pateiktos GPM deklaracijos duomenimis (2023 m.) pareiškėjas deklaravo 2023 m. gavęs 31 187,62 Eur pajamų, iš jų – 6 500 Eur dividendų, 22 400 Eur pajamų iš individualios veiklos ir 2 287,60 Eur darbo užmokesčio. Inspekcija Išvadoje sprendė, kad, atlikus pareiškėjo finansinės būklės vertinimą pagal jo pateiktus duomenis ir Inspekcijos surinktą informaciją, gauti vertinimo rezultatai yra prieštaringi, todėl Išvadoje siūloma pareiškėjo prašymo netenkinti ir galiojančios Paskolos sutarties sąlygų nekeisti.
Rekomendacijų 2 priede įtvirtinta 17-a kriterijų bei pateikti jų vertinimo rezultatai, pagal kuriuos nustačius 12 ir 13 įtvirtintus kriterijus, rezultatas – „netenkinti“. Pažymėtina tai, kad nors išvadoje nurodyta, jog vadovaujamasi Rekomendacijų 12 ir 14 kriterijais, iš išnašose nurodytų kriterijų paaiškinimų matyti, kad Inspekcija šiuo atveju taikė ne 14, bet 13 kriterijų, todėl 14 kriterijaus nurodymas Išvadoje laikytinas rašymo apsirikimu.
Nagrinėjamuoju atveju nustatyti Rekomendacijų 2 priedo 12 ir 13 kriterijai, kurių bent vieną nustačius, kaip minėta, rezultatas gali būti tik vienas – prašymo netenkinti.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog mokesčių administratorius, nustatęs, kad pareiškėjas turi pradelstų mokėjimų pagal turimą Paskolos sutartį ir nepateikė naujų argumentų, pagrindžiančių galimybę sumokėti prašomą atidėti ir (ar) išdėstyti mokestinę nepriemoką per numatomą atidėjimo ir (ar) išdėstymo laikotarpį, taip pat pažeidė CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymo eilės tvarką, t. y. analizuotu laikotarpiu į biudžetą pervedė tik 4, 7 procento, t. y. mažiau, nei 10 procentų visų gautų įplaukų, pagrįstai Sprendimu netenkino pareiškėjo prašymo pakeisti Paskolos sutartį.
Nors pareiškėjas teigia, kad Inspekcija įvertino tik dalį su pareiškėjo turtine padėtimi susijusios informacijos, tačiau aiškiai nenurodo, kuri jo pateikta informacija buvo šiuo atveju neįvertinta. Pažymėtina tai, kad, kaip jau buvo minėta, Inspekcija, gavusi pareiškėjo 2024-09-09 prašymą, 2024-10-04 rašte Nr. RNA-32533 nurodė, kad pareiškėjo 2024-09-09 prašymas neatitinka Taisyklių reikalavimų ir pranešė pareiškėjui, kad prašymas bus nagrinėjamas pašalinus trūkumus, t. y. iki 2024-11-04 pareiškėjui pateikus žemiau nurodytus dokumentus. Taigi pareiškėjui buvo išaiškinta, kokie dokumentai turi būti pateikti ir buvo sudaryta galimybė juos pateikti. Inspekcija šiuo atveju vertino ne tik dokumentus, kuriuos pateikė pareiškėjas, bet ir Inspekcijos turimą informaciją (pvz., pareiškėjo deklaracijas).
Pagal Taisyklių 18-19 punktų nuostatas mokesčių administratorius privalo nagrinėti mokesčių mokėtojo prašymą bei su juo susijusius dokumentus, todėl nesutiktina su pareiškėjo argumentu, kad Inspekcija privalėjo vadovautis jo 2024-12-05 skunde Komisijai išdėstytais paaiškinimais apie jo turtinę padėtį 2024 m. pabaigoje. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas iš esmės savo skundą grindžia jo skunde Komisijai nurodytais argumentais, tačiau, teismui konstatavus, kad mokesčių administratorius neturėjo pareigos jų nagrinėti, teismas dėl pareiškėjo Komisijai pateiktų duomenų nepasisakys, nes dėl jų nėra pasisakęs ir mokesčių administratorius prašomame panaikinti Sprendime bei Išvadoje. Be to, šioje byloje nėra skundžiamas Komisijos sprendimas dėl pareiškėjo 2024-12-05 skundo Komisijai.
Nuosekliai plėtojamoje LVAT praktikoje šios kategorijos bylose nurodyta, jog vien tik konstatavimas aplinkybės, kad nedelsiant sumokėjus mokestinę nepriemoką mokesčių mokėtojo finansinės padėtis gali tapti kritine, nėra absoliutus pagrindas atidėti ar išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą, o yra saistomas ir antros sąlygos, reikalaujančios mokesčių mokėtojui įrodyti, kad jis turi realių galimybių atsiskaityti per prašomą suteikti mokestinės nepriemokos atidėjimo laikotarpį. Pažymėtina, kad šių sąlygų buvimą turi pagrįsti pats pareiškėjas (žr., pvz., 2011-12-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3585/2011; 2011-09-05 nutartį administracinėje byloje A438-2139/2011; 2013-02-21 nutartį administracinėje byloje A442-161/2013, 2024-03-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-218-602/2024 ir kt.).
Pažymėtina tai, kad pareiga siekiant įrodyti prašymo pagrįstumą tenka būtent pareiškėjui, kuris siekė, kad mokesčių administratorius taikytų jam mokestinę išimtį ir suteiktų galimybę mokesčius sumokėti ne mokesčių įstatymuose nustatytais, o kitais terminais.
Atsižvelgiant į nustatytas ir aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas šios įrodinėjimo pareigos nevykdė, nesistengė įrodyti, kad, atidėjus ar išdėsčius mokestinę nepriemoką, per prašymuose nurodytą laikotarpį jis turės realią galimybę tiek sumokėti mokestinę nepriemoką, tiek stabilizuoti savo finansinę padėtį. Todėl Inspekcija Sprendimu pagrįstai netenkino pareiškėjo 2024-09-09 prašymo ir nepakeitė Paskolos sutarties. Sprendimas, kurio sudėtinė dalis yra Išvada, yra motyvuotas, priimtas įvertinus faktines aplinkybes, jas susiejus su teisės normomis, taigi atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė 2025-03-10 mokėjimo nurodymo ir 2025-03-10 preliminarios sutarties kopijas (b. l. 157-161), tačiau šie dokumentai neatitinka Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-12-13 įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo nuostatų, be to jie nebuvo pateikti įvertinti ir mokesčių administratoriui, todėl teismas šių dokumentų nevertins ir dėl jų nepasisakys.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo Ž. Z. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.