- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-20
- Bylos Nr.
- e2YT-673-341/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03418-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Rapolas Žukas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Suinteresuotas asmuo
- E. J., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjui V. J., pareiškėjo atstovui advokatui Jaroslav Mikšai, suinteresuotam asmeniui E. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. J., VĮ Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti po palikėjos savo sutuoktinės J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu įgyvendinti paveldėjimo teisę.
2. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) I. J. ir J. J. (mergautinė pavardė: B.) įregistravo santuoką. Santuokos metu (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus – V. J., (duomenys neskelbtini) susilaukė antrojo sūnaus E. J.. Santuokos metu pareiškėjo tėvai įsigijo žemės sklypą, Registro Nr. (duomenys neskelbtini) su statiniais, tame tarpe ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šis turtas pareiškėjo tėvams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. J.. Atsižvelgiant į tai, kad pagal VĮ „Registrų centras“ pažymą visas turtas priklausė tik pareiškėjo tėvui I. J. (grafoje Nuosavybė 4.1 punktas savininkas: I. J.), todėl niekas dėl palikimo priėmimo po palikėjos J. J. mirties į notarų biurą nesikreipė. I. J. palaidojęs savo žmoną buvo įsitikinęs, kad visi dokumentai yra sutvarkyti, jis turėjo VĮ „Registrų centras“ pažymą, toliau gyveno savo name, sodino ir prižiūrėjo daržą, niekas jam jokių pretenzijų ar reikalavimų nereiškė. Jis aktyviais veiksmais pradėjo faktiškai valdyti esamą turtą. Jis prižiūrėjo namus, mokėjo mokesčius susijusius su turto tinkamu išlaikymu, mokėjo už faktiškai suvartotą elektros energiją. Jokių kitų mokėjimų už paslaugas nėra, kadangi prie namo yra nuosavas šulinys, o namas yra šildomas malkomis. Niekas neprieštaravo, kad I. J. po savo žmonos, o pareiškėjo mamos mirties priimtų palikimą. Be to pats pareiškėjas, jo brolis ir jo tėvas buvo įsitikinę, kad visas turtas priklauso I. J., kaip nurodyta VĮ „Registrų centras“ išraše. I. J. prižiūrėjo namą, sodą, pavasarį apsodindavo daržą, tvarkydavo aplinką. Jis nepertraukiamai naudojosi ir valdė visą turtą. Atsižvelgiant į tai, kad palikimą po žmonos, J. J., mirties, priėmė jos vyras, pareiškėjo tėvas I. J. faktiškai pradėdamas jį valdyti, todėl palikimo priėmimo faktas negali būti nustatytas niekaip kitaip, kaip teisminiu būdu. Nei pareiškėjas, nei jo brolis, ar jų velionis tėvas neturėjo teisinio išsilavinimo, nežinojo apie tai, kad privalėjo per 3 mėnesius po J. J. mirties kreiptis į notarą, todėl šiuo konkrečiu atveju gali būti pritaikyta LR CK 5.50 str. 2 d. numatyta teisė priimti palikimą ji tiesiogiai valdant, ką pareiškėjo tėvas I. J. ir padarė. Pažymėjo, kad visos išdėstytos aplinkybės rodo, jog po palikėjos mirties jos turtą faktiškai pradėjo valdyti jos vyras, t. y. I. J. priėmė palikimą. Palikimas buvo priimtas per įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti, nes tėvas iki motinos mirties gyveno kartu, name, esančiame (duomenys neskelbtini), ten pat liko gyventi ir po savo žmonos mirties. Taip pat pažymėtina, kad nėra jokio ginčo dėl to, kad po J. J. mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis I. J., pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, Testamentų registro pažyma patvirtina nurodytas aplinkybes, kadangi iki šios dienos niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo po J. J. mirties. Pareiškėjas nurodė, kad kitų būdų šiuo metu nėra, kad galėtų notarine tvarka priimti palikimą po pareiškėjo ir jo brolio tėvų mirties.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo – VĮ Turto bankas, nustatyta tvarka ir terminu pateikė atsiliepimą, kuriuo iš esmės prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjų I. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), ir J. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad I. J. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Vadovaudamiesi išdėstytais faktais, jų juridiniu vertinimu, prašo V. J. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka ir terminu atsiliepimo nepateikė.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo – E. J. atsiliepimu nurodė, kad tėvas I. J. po motinos J. J. mirties prižiūrėjo namus ir ūkį, taip pat saugojo motinos paliktus daiktus, jos papuošalus (žiedus, auskarus, grandinėlės). Prašė tenkinti pareiškimą ir bylą nagrinėti E. J. nedalyvaujant.
6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė pareiškimo reikalavimus pareiškime nurodytais pagrindais.
7. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo E. J. su pareiškimo reikalavimu sutiko, palaikė pareiškimo reikalavimus pareiškime nurodytais pagrindais.
8. Teismo posėdžio metu liudytoja J. B., liudytojas M. S. parodė, kad po sutuoktinės J. J. mirties I. J. toliau liko gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat gyveno kartu su sutuoktine J. J. iki jos mirties, rūpinosi šia namų valda.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
9. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, mirties liudijimu AA Nr. 319261, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. J.. Remiantis 2022-11-04 Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. GR.3A-9874 nustatyta, kad J. J. gyvenamąją vietą deklaravo nuo 1985-12-19 iki 2006-05-12 adresu (duomenys neskelbtini), mirė santuokoje, sutuoktinis I. J., miręs (duomenys neskelbtini) (byloje pateiktas mirties liudijimas AA Nr. 532875), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), sutuoktinių vaikai yra V. J. ir E. J..
10. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad I. J. nuosavybės teise priklausė gyvenamas namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 4182/37636 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šis I. J. vardu įregistruotas nekilnojamasis turtas įgytas santuokos su J. J. metu.
11. Remiantis 2022-11-21 Vilniaus r. savivaldybės administracijos Sužionių seniūnijos pažyma Nr. V11-25 nustatyta, kad Sužionių seniūnijos 2004-2008 m ūkinėje knygoje Nr. 7 asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) I. J. gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)) gyveno (duomenys neskelbtini), kartu su žmona J. J. gim. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), sūnumi V. J. gim. (duomenys neskelbtini), E. J. gim. (duomenys neskelbtini). Po žmonos mirties I. J. su vaikais liko gyventi tame pačiame name.
12. 2022 m. rugpjūčio 8 d. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės rašte pažymima, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla Vilniaus r. 7-jame notaro biure nebuvo užvesta, paveldėjimo ir nuosavybės teisės liudijimai neišduoti. Iš 2022 m. spalio 4 d. testamentų registro išrašo matyti, jog J. J. nėra įregistruotų sudarytų testamentų, nėra įregistruotų palikėjos palikimo priėmimo/atsisakymo faktų.
13. 2009 m. spalio 20 d. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės Jurgitos Šukienės rašte pažymima, kad pagal byloje Nr. 37/2009 dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į mirusiojo I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtą, esančius dokumentus, įpėdiniai, priėmę mirusiojo palikimą, yra mirusiojo sūnus V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) ir sūnus E. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).
14. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
15. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.
16. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą.
17. Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, taip pat į tai, kad įrodymų apie kitų santuokų įregistravimą nėra, galima daryti išvadą, kad palikėja J. J. mirė būdama santuokoje su I. J. (CPK 185 straipsnis).
18. Pareiškėjas byloje pateikė mokesčių mokėjimą įrodančius dokumentus – mokėjimų už elektrą kvitus, tikslu įrodyti, kad I. J., miręs (duomenys neskelbtini), po palikėjos J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties toliau gyveno minėtame turte, naudojosi juo, mokėjo mokesčius.
19. Byloje taip pat pateikta Nacionalinės mokėjimo agentūros prie ŽŪM 2006-12-06 pranešimas Nr. 374331, kuriame nurodoma, kad I. J. yra skiriama išmoka už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2006 m. Dokumentas patvirtina, kad 2006 m. I. J. deklaravo ir gavo išmoką už 2,86 ha pasėlių. Pareiškėjas nurodo, kad I. J. dirbo žemę 2006 m. nuo pat pavasario iki išmokos gavimo. Pastebėtina, kad gavėjo I. J. adresas nurodytas pranešime yra (duomenys neskelbtini).
20. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo, suinteresuoto asmens E. J. paaiškinimų, liudytojų parodymų nustatyta, kad pareiškėjo tėvas I. J. po motinos J. J. mirties toliau gyveno bendrasantuokiniame turte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), mokėjo su šiuo turtu susijusius mokesčius. Nenustatyta, kad kiti asmenys po J. J. mirties naudotųsi, tvarkytų jos turto dalį. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo tėvas I. J. per tris mėnesius po savo sutuoktinės J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, naudojosi nekilnojamame turte likusiais jam ir jo sutuoktinei priklausančiais daiktais, turtą prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai, kurie parodė, kad po sutuoktinės mirties I. J. toliau liko gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat gyveno kartu su sutuoktine J. J. iki jos mirties. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjo pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog po J. J. mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė I. J., miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
21. Kadangi pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad pareiškėjo tėvas I. J., miręs (duomenys neskelbtini), (po kurio mirties palikimą priėmė pareiškėjas), priėmė savo sutuoktinės J. J., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
22. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui V. J. yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip įstatyminio paveldėtojo teises ir pareigas (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.