Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, Danguolei Gedvilaitei, Linai Pazdrazdienei, dalyvaujant ieškovei J. M., jos atstovei advokatei Alisai Kostiuk, atsakovui J. M., atsakovo atstovui advokatui E. J. Šoriui, išvadą teikiančios institucijos - Klaipėdos miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Karolinai Banytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovui J. M., išvadą byloje teikiančiai institucijai - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-06-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - iš atsakovo J. M. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametės Godos C. M. išlaikymui po 400,00 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos, t.y. nuo 2012-06-18 iki teismo sprendimo priėmimo dienos (b.l. 88).

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį patenkinti iš dalies. Nurodė, kad atsakovo finansinė padėtis nėra gera. Patvirtino, jog su dukra nebendrauja ir neteikia jai jokio išlaikymo. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė galintis mokėti vaiko išlaikymui po 300,00 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisų apsaugos skyrius pateikė išvadą byloje. Nurodė, kad vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai. Kad minimalūs vaiko poreikiai būtų užtikrinti tiek ieškovė, tiek atsakovas turėtų skirti didesnį nei vienos minimalios algos išlaikymą.

Teismas išklausė vaiko Godos C. M. nuomonę (LR (duomenys neskelbtini) str., LR CK 3.174, 3.177 str.). Vaikas išreiškė norą gyventi su mama. Nurodė, kad su mama gyvena ilgą laiką, tėvas ja nesirūpina ir neteikia išlaikymo apie 6 metus (b.l. 123).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. M. ir atsakovas J. M. yra Godos C. M., gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai (b.l. 7). Ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu ši santuoka dar nėra nutraukta. Šalių nepilnametė dukra ilgą laiką (daugiau nei 6 metus) gyvena tik su mama J. M., vaiko tėvas atsakovas J. M. savo nepilnametei dukra neteikia jokio išlaikymo ir su ja nebendrauja (b.l. 3-5, 69-71, 113, 120-125). Atsakovui ir ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklype pastatytas gyvenamasis pastatas, kuris nėra įteisintas. Atsakovui ir ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso trys transporto priemonės (b.l. 47-54, 87-93). Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis – apie 3.000,00 Lt per mėnesį (b.l. 10, 45, 122). Duomenų apie atsakovo įdarbinimus Lietuvoje nėra (b.l 67, 96).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė J. M. prašo nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, atsakovas su šiuo reikalavimu sutinka. Teismo posėdžio metu apklaustas vaikas prašo nustatyti jos gyvenamąją vietą su mama. Šiuo klausimu ginčo tarp šalių nėra, atsakovas pripažino, jog vaikas ilgą laiką gyvena su mama ir neprieštarauja, kad ir toliau dukra liktų gyventi su mama. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad tėvas visiškai nesirūpina nepilnamete dukra, į vaiko interesus, vaiko norą, šalių nepilnametės dukters Godos C. M., gimusios 1995-01-27, gyvenamoji vieta nustatytina su motina J. M. ((duomenys neskelbtini) str., CK 3.174 str.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei LR CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išaiškintina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs, kokio konkretaus dydžio išlaikymas yra būtinas nepilnamečiam vaikui, tačiau pagal suformuotą teismų praktiką orientaciniu kriterijumi gali būti LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 850 litų. Išlaikymo prievolė dalijama pusiau, todėl kiekvienas iš tėvų turėtų teikti bent po 425 Lt išlaikymą nepilnamečiam vaikui. 425 Lt dydžio išlaikymas laikytinas būtina minimalia suma, todėl neprivalo būti įrodinėjamas.

Duomenų apie tai, kad atsakovas vykdytų pareigą teikti savo nepilnamečiui vaikui išlaikymą byloje nėra, šios aplinkybės neneigia ir pats atsakovas (b.l. 122). Ieškovė nurodė, kad vaikas apie 6 metus gyvena kartu su ieškove, ji viena išlaiko nepilnametį vaiką, išleisdama per mėnesį vidutiniškai apie 2.950,00 Lt. Tačiau ieškovė prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo po 1.500,00 Lt išlaikymo kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis. Atsakovas duomenų apie gaunamas pajamas nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo aiškiai ir suprantamai paaiškinti ir nurodyti tikslių duomenų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, nors ir pats pripažino, kad dažnai dirba ir gyvena užsienyje (b.l. 121-123). Nors byloje nėra jokių kitų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pripažino ilgą laiką neteikiantis išlaikymo nepilnametei dukrai, atsakovas šioje byloje yra pasyvus, t. y. neteikia jokių atsikirtimų į ieškovės reikalavimus, nepateikė jokių duomenų apie gaunamas pajamas, kitus išlaikomus asmenis ir turimą turtą, teismas remiasi turimais rašytiniais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais, o visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties sprendžiant dėl išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose: 2004-03-29 Nr. 3K-3-231/2004, 2004-04-19 Nr. 3K-3-286/2004, 2008-10-22 Nr. 3K-3-506/2008, 2008-12-09 Nr. 3K-3-569/2008, 2010-01-18 Nr. 3K-3-49/2010 ir kt.).Teismo nuomone, nustatant priteistino išlaikymo dydį, tėvų turinė padėtis yra svarbi, tačiau ne esminė aplinkybė (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje A. K. v. I. Kazlauskienė, bylos Nr. 3K-3-306/2005; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. Klimauskienė v. A. B., byla Nr. 3K-3-189/2009). Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad perėjimas į mažiau apmokamą darbą ar darbo atsisakymas be svarbių objektyvių priežasčių, ypač bylos dėl išlaikymo dydžio nustatymo nagrinėjimo metu, laikomas siekimu išvengti išlaikymo mokėjimo (Lietuvos A. T. 2003-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1017/2003). Aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu negauna jokių pajamų ir gyvena tik iš savo senyvo amžiaus mamos pensijos, nepanaikina atsakovo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Nors byloje nėra duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas, atsakovui kaip ir ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir gyvenamasis namas su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) trys žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), žemės sklype pastatytas gyvenamasis pastatas, kelios transporto priemonės, todėl darytina išvada, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera. Jeigu atsakovas negali sumokėti išlaikymo nepilnametei dukrai iš gaunamų darbinių pajamų, jis gali realizuoti jam priklausantį turtą ir teikti išlaikymą vaikui. Taigi atsakovas, tapdamas vaiko tėvu, prisiėmė ir pareigą užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog nepilnametis vaikas turi išskirtinių poreikių, yra sergantis ir pan. Nors ieškovė nurodė, jog dukra turi sveikatos problemų, susijusių su regėjimo, dantų korekcija, tačiau, teismo manymu, šie sveikatos pakitimai nėra ilgalaikiai ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nepilnametė yra serganti ir turinti išskirtinių poreikių. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas byloje aplinkybes, į vaiko interesus, vadovaujantis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teismas įvertinęs ieškovės paaiškinimus, laiko, jog ieškovės nurodytos tam tikros sumos būtinos skirti vaiko išlaikymui kas mėnesį yra per didelės, todėl daro išvadą, jog, atsižvelgiant į vaiko tėvų turtinę padėtį, net ir įvertinant papildomų užsiėmimų (yra sportinių šokių klubo šokėja), lanko papildomas užsiėmimus (matematikos, chemijos, biologijos, anglų k.) išlaidas, tokio amžiaus ir sveikatos vaiko poreikiams tenkinti į mėnesį būtina skirti apie 1.500,00 Lt. LR CK 3.192 straipsnio 3 dalis numato, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Preziumuojama, kad abu tėvai turi vienodą pareigą išlaikyti vaikus. Vertinant kiekvienos iš šalių turtinę padėtį, atsižvelgiama į jų gaunamas pajamas, kitus išlaikomus asmenis bei turimą registruotiną turtą. Todėl teismas daro išvadą, kad abu vaiko tėvai yra sveiki ir darbingi, duomenų apie atsakovo ir ieškovės kitus išlaikomus asmenis byloje nėra. Nors ieškovė nurodo, jog atsakovui priklauso nemažai nekilnojamojo turto, tačiau teismas pažymi, jog šalių santuoka vis dar nėra nutraukta, todėl visas turtas abiems sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 str.). Įvertinus nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą, protingą šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, formuojamą teismų praktiką, laikytina, kad abu tėvai turi vienodą galimybę teikti vaiko išlaikymui skiriamą lėšų dalį, todėl ieškovės reikalavimai tenkintini iš dalies – iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 750,00 Lt kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200, 3.208 str.). Pagal CK 3.208 straipsnį, jeigu išlaikymas priteisiamas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėtina, kad šalims išlieka teisė ir vėliau, pasikeitus aplinkybėms, kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms (CK 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

LR CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovas išlaikymo neteikia apie 6 metus. ir reikalauja priteisti išlaikymą nuo už paskutinius trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos. Ieškovė teigia, kad atsakovas išlaikymo neteikia, atsakovas priešpriešinių įrodymų nepateikia.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (LR CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (LR CK 3.192 str. 3 d.). Tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra asmeninė turtinė, todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, LR CK 3.137 str.). Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200 str.). Akivaizdu, kad ieškovė J. M., atsakovui neteikiant išlaikymo jau daugiau nei 6 metus, privalėjo anksčiau kreiptis į teismą ar imtis kitų priemonių tam, kad vaikas būtų išlaikomas abiejų tėvų. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad vieno iš tėvų veiksmai (nesikreipimas į teismą dėl išlaikymo priteisimo ilgą laiką ir kitos panašios aplinkybės), kuriais nėra maksimaliai ginamos vaiko teisės būti išlaikomam tėvų, negali būti pagrindas apskritai atmesti reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl LR CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (LR CK 3.3 str., 1.5 str.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009-04-27 nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009). Byloje nenustayta, jog išlaikymo įsiskolinimo atsiradimo metu šalių turtinė padėtis iš esmės buvo kitokia nei dabartiniu metu. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad byloje nėra pateikta duomenų, kurie atleistų nepilnamečio vaiko tėvą nuo vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (LR CK 3.200 str.), t. y. šalių dukra turi teisę gauti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, iki kreipimosi į teismą dienos – nuo 2009-03-28 iki 2012-03-28.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1 p.).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str.). Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovo priteistas po 750,00 Lt dydžio kas mėnesį nepilnamečiui vaikui išlaikymas ir 27.000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimas, iš atsakovo priteistinas 1.080,00 Lt dydžio žyminis mokestis (750 Lt × 12 mėn. = 9000 Lt + 27000 Lt = 36000 Lt × 3 proc. = 1.080,00 Lt). Iš ieškovės pateikto kvito nustatyta, kad ieškovė turėjo 500,00 Lt išlaidų už procesinių dokumentų pirmosios instancijos teismui parengimą (b.l. 59) ir sumokėjo 136,00 Lt žyminį mokestį (už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo). Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 136,00 Lt už sumokėtą žyminį mokestį ir proporcingai patenkintų reikalavimų dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo daliai 500,00 Lt ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų, viso 386,00 Lt (CPK 98 str.). Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 10,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 nutartimi iš atsakovo J. M. priteistas laikinas išlaikymas nepilnametės G. C. M. išlaikymui po 400 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos, t.y. nuo 2012-06-18 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, paliktinas galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ((duomenys neskelbtini) str. 5 d., LR CK 3.65 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96, 150, 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. M. išlaikymą nepilnametei dukrai G. C. M. periodinėmis išmokomis po 750,00 Lt (septyni šimtai penkiasdešimt litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pateikimo teisme dienos, t.y. nuo 2012 m. kovo 28 d. iki vaiko pilnametystės bei 27.000,00 Lt (dvidešimt septyni tūkstančiai litų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę J. M. nepilnamečio vaiko G. C. M. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo J. M. ieškovei J. M. 386,00 litų bylinėjimosi išlaidų.

Iš atsakovo J. M. priteisti valstybei 1.080,00 Lt žyminį mokestį.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 nutartimi iš atsakovo J. M. priteistą laikiną išlaikymą nepilnametės G.C. M. išlaikymui po 400 litų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos, t.y. nuo 2012-06-18 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teisme.