- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- II-10-1049/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01913-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kategorijos
dalyvaujant skundą, dėl institucijos ne teismo tvarka priimto nutarimo pateikusiam asmeniui – A. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. 20 ANR_N-24609-2018, administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. spalio 21 d., A. B., gim. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2018 m. spalio 21 d., 3.58 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,38 promilių girtumas, taip padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.
2018 m. lapkričio 8 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu Nr. 20-ANR_N-24609-2018, A. B. už nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymą paskirta 375 (trijų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) bauda su specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 (penkiolikai) mėnesių.
Šalies argumentai
Skundą padavęs asmuo – A. B., prašo panaikinti nutarimą skirti administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Pareiškėjas skunde nurodė, jog įvykio dieną buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl savo transporto priemonės – automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nevairavo, ir tuo metu, kai jį vairavo jo draugas R. A., jis snūduriavo ant automobilio galinės keleivio sėdynės. Pareiškėjas teigė, jog R. A., sustabdytas policijos pareigūnų išsigando ir persėdo į priekinę keleivio sėdynę, kadangi nėra įgyjęs vairuotojo pažymėjimo, ko A. B., leisdamas jam vairuoti savo automobilį, nežinojo. Nurodo, kad už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje yra nubaustas nepagrįstai ir nors apie tai pasakė policijos pareigūnams, pastarieji, patikrinę jo blaivumą, surašė administracinio nusižengimo protokolą už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau pareiškėjo įsitikinimu, jis gali būti baudžiamas tik už transporto priemonės perdavimą vairuoti asmeniui, neturinčiam šios teisės, be to, jis nebuvo kviečiamas į bylos nagrinėjimą, todėl neturėjo galimybės apsiginti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo A. B. skundą, Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo skundo netenkinti, palikti galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimą administracinėje byloje. Atsiliepime nurodyta, priimtu nutarimu apeliantui paskirta 375 eurų bauda, kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėnesių, už tai, kad jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Iš byloje esančių duomenų matyti, 2018 m. spalio 21 d., policijos pareigūnams sustabdžius automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta patikrinti automobilio vairuotojo dokumentus ir blaivumą, kadangi, automobilis važiavo dideliu greičiu. Jį sustabdžius, automobilis sustojo trečioje eismo juostoje, privažiavus policijos pareigūnams iš dešinės pusės aiškiai buvo matyti, kad priekinėse sėdynėse sėdi du jaunuoliai. Nuo pat to momento, kai automobilis buvo pastebėtas iki pat jo sustabdymo momento, automobilis visą laiką buvo matomas policijos pareigūnų, buvo važiuojama jam iš paskos apie 10-15 m atstumu nuo jo, visą laiką buvo matyti, kad už vairo sėdintis jaunuolis vilkėjo ryškios mėlynos spalvos striukę, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo apeliantas. Policijos pareigūnams sustabdžius šią transporto priemonę, vairuotojas staigiai bandė persėsti ant galinių sėdynių, o priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs jaunuolis, vilkėjęs pilkos spalvos bliuzoną, kaip vėliau paaiškėjo – R. A., miegojo ir nuo jo taip pat sklido alkoholio kvapas. Pažymėtina, kad byloje pateikti vaizdo įrašai, kurie įrodo, kad policijos pareigūnai buvo privažiavę prie pat „Audi“ automobilio ir aiškiai matė pilietį, vairavusį transporto priemonę. Skundo teiginys, kad A. B. nebuvo kviečiamas į bylos nagrinėjimą, atmestinas, kadangi, kaip matyti, jam buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame jis savo parašu patvirtino, jog su minėtu dokumentu susipažino ir žinojo ką turėtų daryti norėdamas dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime. Apeliantas nuolat baudžiamas administracinėmis nuobaudomis, o šis jo padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi jis, būdamas neblaivus valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę. Pareiškėjo byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios įrodytų, kad ne apeliantas vairavo transporto priemonę, todėl vadovaudamiesi tuo, kas išdėstyta, siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles teismo prašome apelianto skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą.
Teismo posėdžio metu A. B. savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Parodė, kad įvykio aplinkybių gerai neatsimena, tačiau būnant Kaišiadoriuose jis davė vairuoti savo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. A., kadangi pats buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nežinojo, kad pastarasis neturi teisės vairuoti. Jam važiuojant kartu su R. A. iš Kaišiadorių į Kauną, prie PPC „(duomenys neskelbtini)“ pamatė kitoje kelio pusėje atvažiuojančius policijos pareigūnus, su įjungtais švyturėliais, kurie apsisukę juos sustabdė. Mano, kad policijos pareigūnus iškvietė kiti asmenys, kurie juos matė būnančius automobilių stovėjimo aikštelėje prie PPC „(duomenys neskelbtini)“, ir galbūt pagalvojo, kad automobilį vairavo A. B.. Paaiškino, kad jiems apsisukus sankryžoje ir važiuojant pagrindiniu keliu, automobilį pradėjo stabdyti policijos pareigūnai, dėl ko jie sustojo kelkraštyje, ar pirmoje juostoje netoli kelkraščio, o po kelių sekundžių priėjo policijos pareigūnas. Automobiliui sustojus R. A. peršoko į priekinę keleivio sėdynę. Atėję policijos pareigūnai išsitempė A. B. iš galinės automobilio sėdynes ir nusivedė į tarnybinį automobilį, kur A. B. ir R. A. sakė, kad transporto priemonę vairavo R. A., tačiau administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas A. B., po to kai pareigūnai patikrino jo blaivumą. Policijos pareigūnai nurodė per 15 minučių patraukti automobilį, dėl ko jį paimti atvyko asmuo taksi automobiliu, o A. B. ir R. A. į Kaišiadoris grįžo traukiniu. Teismo posėdžio metu pagarsinus Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. A. 2018 m. spalio 21 d. tarnybinį pranešimą dėl neblaivaus asmens, A. B. nurodė, kad policijos pareigūnų, buvusių įvykio vietoje, jis nepažįsta ir paaiškino, kad pastarieji nurodė neteisingus duomenis. Nurodė, kad nedalyvavo administracinio nusižengimo nagrinėjime, nes pasikonsultavęs su advokatu sužinojo, kad nebūtina dalyvauti ir po sprendimo priėmimo galima jį apskųsti.
Liudytojas R. A., teismo posėdžio metu parodė, kad 2018 m. spalio 21 d., naktį, kartu su A. B. norėjo nuvažiuoti pavalgyti, dėl to ieškojo vairuotojo, kadangi A. B. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, o R. A. nėra įgyjęs vairuotojo pažymėjimo, tačiau neradus asmens, galinčio vairuoti transporto priemonę, tą nusprendė daryti pats R. A., kadangi jis buvo blaivus. Liuydtojas patikino, kad apie tai, kad jis neturėjo vairuotojo pažymėjimo, A. žinojo. Nurodė, kad jiems būnant Kaune, netoli PPC „(duomenys neskelbtini)“, nusipirkus kebabų ir važiuojant atgal, juos, panaudodami švyturėlius, sustabdė policijos pareigūnai. Kai pamatė švyturėlius, jis sustojo iš karto, dešinėje kelio pusėje prie šaligatvio. Paaiškino, kad mėgino persėsti į priekinę keleivio sėdynę, tačiau jam nepavyko, kadangi tuoj priėjęs pareigūnas paprašė dokumentų ir liepė likti automobilyje, tačiau R. A. paprašė leisti išlipti ir parūkyti. Tuo metu A. sėdėjo ant automobilio galinės keleivio sėdynės ir viską matė. Pareigūnas gražino asmens tapatybės dokumentą ir liepė likti prie automobilio. Nurodė, kad vėliau pareigūnas pakartotinai patikrino jo asmens tapatybės kortelę, po ko nusivedė A. į tarnybinį automobilį, pripažindamas jį automobilio vairuotoju, paėmė jo vairuotojo pažymėjimą ir liepė grįžti namo. A. automobilį atvažiavo paimti jų draugas taksistas. Nurodė, kad įvykio metu dėvėjo džinsus ir pilkos spalvos megztinį. Teismo posėdžio metu pagarsinus Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. A. 2018 m. spalio 21 d. tarnybinį pranešimą dėl neblaivaus asmens, R. A. nepaaiškino skirtingų tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių ir nurodė nepažįstantis policijos pareigūnų.
Liudytojas R. A., teismo posėdžio metu parodė, kad patruliuodamas nustatytu maršrutu, (duomenys neskelbtini) prospekte pastebėjo nuo PPC „(duomenys neskelbtini)“ link (duomenys neskelbtini) dideliu greičiu važiuojantį automobilį „Audi“, dėl ko buvo nuspręsta jį patikrinti. Prisivijus automobilį jis buvo stabdomas ir sustojo trečioje eismo juostoje. Sustojus prie automobilio dešinės pusės pastebėjo, kad vairuotojas pasižiūrėjo į juos ir peršoko ant galinės keleivio sėdynės, dėl ko jie greitai priėjo prie automobilio ir išlaipino vairuotoją. Važiuojant paskui stabdomą automobilį matė, kad vairuotojas vilkėjo ryškios spalvos striukę, pagal ką ir atpažino automobilio gale sėdintį asmenį, kaip automobilio vairuotoją. Automobilis buvo stabdomas tamsiu paros metu esant rūkui, tačiau matomumas buvo geras, dėl esamo gatvės apšvietimo. R. A. girdėjo, kaip automobilio vairuotojas nurodinėjo, jog automobilį esą vairavo jo draugas. Automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs keleivis snaudė ir nesureagavo į tai, kas įvyko, o prasibudino tik išgirdęs vairuotojo šaukimą, jog pastarasis automobilio nevairavo. Patikrinus vairuotojo blaivumą jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Liudytojas G. K., teismo posėdžio metu parodė, kad patruliuojant nustatytu maršrutu, (duomenys neskelbtini) prospekte, ties „(duomenys neskelbtini)“ degaline pastebėjo minėtu prospektu, dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį „Audį“, kurį nusprendė sustabdyti. Važiavo paskui minėtą automobilį, kuris visada buvo jų akiratyje ir pravažiavus (duomenys neskelbtini) pr. ir (duomenys neskelbtini) sankryžą automobilis persirikiavo į trečią eismo juostą, o pareigūnams įjungus švyturėlius automobilis sustojo trečioje eismo juostoje, ne prie dešinio kelkraščio. G. K. nurodė, kad jis, kartu su kolega, privažiavę prie sustabdyto automobilio aiškiai matė, kad automobilio vairuotojas iš priekinės automobilio vairuotojo sėdynės persėdo į galinę keleivio sėdynę. Paaiškino, jog stabdant minėtą automobilį matė, jog jo vairuotojas dėvėjo ryškios spalvos mėlyną striukę, pagal ką ir atpažino asmenį, persėdusį į automobilio galą. Priėję prie sustabdyto automobilio išlaipino iš galinės keleivio sėdynės vairuotoją, kuris teigė, jog automobilį vairavo jo draugas. Nurodė, kad automobilio priekinėje keleivio sėdynėje sėdėjęs asmuo buvo neblaivus ir tik vėliau pradėjo reaguoti į įvykį. Automobilį nutransportavo sustabdytų jaunuolių draugas atvykęs su taksi automobiliu. Sulaikyto asmens draugas R. A. prašė įvykį forminti ant jo, kadangi taip būtų geriau jam ir draugui.
Teismo posėdžio metu peržiūrėti kompaktiniame diske esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaip policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu iš paskos vejasi tamsios spalvos automobilį, kuris prisirikiavęs į trečią eismo juostą, 3.57.20 įrašo minutę sustoja, iki 3.57.28 įrašo minutė pareigūnas išlipęs iš tarnybinio automobilio nueina prie vairuotojo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).
Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neblaiviam asmeniui, kai jam nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau kaip 1,5 promilės), kas užtraukia baudą vairuotojui nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Minėto straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinio nusižengimo protokolas A. B. surašytas dėl to, kad jis, 2018 m. spalio 21 d., 3.58 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,38 promilių girtumas, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje.
A. B. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažino ir, nesutikdamas su skundžiamu institucijos nutarimu, prašė panaikinti nutarimą skirti administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
A. B. kaltę dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje padaryto administracinio nusižengimo visiškai patvirtina rašytinė bylos medžiaga – Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. A. 2018 m. spalio 21 d. tarnybinis pranešimas dėl neblaivaus vairuotojo, iš kurio matyti, kad nuo pat to momento, kai automobilis buvo pastebėtas iki jo visiško sustabdymo, policijos pareigūnai nepaleido jo iš akiračio, važiavo nuo jo nutolę 10-15 metrų atstumu ir matė, kad už automobilio vairo sėdintis jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo – A. B., vilkėjo ryškios mėlynos spalvos striukę, ir atsisukęs į policijos pareigūnus staigiai mėgino persėsti į galinę keleivio sėdynę. Priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs jaunuolis – R. A., priėjus policijos pareigūnams taip ir liko sėdėti, kadangi akivaizdžiai snaudė ir nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, tačiau A. B. aiškino, jog automobilį vairavo būtent R. A.. Patikrinus A. B. blaivumą alkotesteriu alcotest 6810 Nr. ARFM-0411, jam buvo nustatytas 1,38 promilių girtumas (b. l. 3), kompaktinis diskas su jame esančiais vaizdo įrašais, užfiksuotais policijos tarnybiniame automobilyje įrengtomis vaizdo kameromis (b. l. 19).
A. B. prašo panaikinti skundžiamą institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, kadangi jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, sudėties. Pareiškėjas nurodė, jog dėl minėto nusižengimo buvo nubaustas nepagrįstai, kadangi įvykio naktį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo jo draugas R. A., kadangi A. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, to daryti negalėjo, o įvykio metu, sėdėdamas automobilio galinėje keleivio sėdynėje matė, kaip jo draugas R. A., sustabdytas policijos pareigūnų ir išsigandęs, persėdo į priekinę keleivio sėdynę. Būtent šias aplinkybes jiedu nurodė policijos pareigūnams, tačiau jie, nepatikėję A. B. versija, surašė administracinio nusižengimo protokolą, po ko, papildomai neapklausus A. B. ir nesuteikiant galimybės apsiginti, buvo priimtas skundžiamas nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą.
Tokie A. B. argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi visiškai paneigti ne tik byloje esančiai rašytiniais tačiau ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais.
A. B. nurodė, jog transporto priemonę vairavo jo draugas R. A., ir jis, sėdėdamas ant automobilio galinės keleivio sėdynės matė, kaip R. A., sustabdęs automobilį dešinėje kelio pusėje ir išsigandęs, peršoko į priekinę keleivio sėdynę. Teismo posėdžio metu apklausus liudytoją R. A., pastarasis nurodė, kad jis, sustabdęs vairuojamą transporto priemonę dešinėje kelio pusėje, ketino persėsti į priekinę keleivio sėdynę, tačiau tuoj pat priėjus policijos pareigūnams to padaryti nespėjo, dėl ko tikrinamas policijos pareigūnų sėdėjo vairuotojo vietoje. Tokie liudytojo R. A. parodymai iš esmės prieštarauja ne tik paties A. B. nurodytoms aplinkybėms, tačiau ir liudytojų R. A. ir G. K. parodymams apie tai, kad sustabdžius automobilį ir tuojau pat priėjus patikrinti vairuotojo dokumentus, keleivis sėdėjęs priekyje snaudė, o kitas asmuo, kuris ir vairavo automobilį, staigiai persėdo ant galinių sėdynių. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir 2018 m. spalio 21 d. tarnybiniame pranešime (nusižengimo bylos b. l. 3). Taigi, nors A. B. neigia padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 2 dalyje, tačiau nėra objektyvaus pagrindo netikėti teismo posėdžio metu R. A. ir G. K. nuosekliais ir vienas kitą papildančiais parodymais, kurie sutampa ir su Kauno AVPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. A. 2018 m. spalio 21 d., tai yra įvykio naktį pateiktu tarnybiniu pranešimu, apie tai, jog stabdant automobilį „Audi A4“, valst., Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai matė, jog automobilio vairuotojas vilkėjo ryškios mėlynos spalvos striukę, o transporto priemonei sustojus šalie (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, trečioje eismo juostoje (taigi priešingoje pusėje nei nurodė pareiškėjas bei liudytojas R. A., šią aplinkybę patvirtina ir teismo posėdžio metu peržiūrėtas vaizdo įrašas) ir pareigūnams privažiavus prie automobilio iš dešinės pusės, pastarieji matė, kaip A. B., pažiūrėjęs į policijos pareigūnus staigiai persėdo ant automobilio galinės keleivio sėdynės. Be to, policijos pareigūnams priėjus prie sustabdyto automobilio, A. B. pastarieji atpažino pagal individualiuosius požymius – vilkimą ryškios mėlynos spalvos striukę, kurią A. B. vilkėjo ir teismo posėdžio metu, teismui patvirtinęs, kad tai ta pati striukė. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus policijos tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus įrašus, matyti, kad 3.57.20 įrašo minutę stabdomas automobilis sustoja, ir jau po 8 sekundžių, tai yra 3.57.28 įrašo minutę pareigūnas prieina prie sustabdyto automobilio, kuris stovi visai šalia, taigi, nėra pagrindo abejoti, kad automobilį sustabdę policijos pareigūnai galėjo aiškiai matyti asmenį, kuris vairavo transporto priemonę ir jo veiksmus automobiliui stovint. Kita vertus, pareiškėjo A. B. ir R. A. versiją apie tai, kad transporto priemonę vairavo ne kas kitas kaip R. A. paneigia ne tik byloje esantys aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojų bei pareiškėjo parodymai teismo posėdžio metu. Ištirtais įrodymais nustatyta, kad policijos pareigūnams priėjus prie sustabdytos transporto priemonės, priekinėje keleivio vietoje sėdėjęs stambesnio kūno sudėjimo R. A., vilkėjęs tamsiais drabužiais, akivaizdžiai snaudė ir nereagavo į vykstančią situaciją, buvo vizualiai neblaivus, ir prabudo tik A. B. šaukiant, jog pastarasis nevairavo transporto priemonės. Nuoseklūs policijos pareigūnų parodymai visiškai paneigia prieštaringus vienas kitam A. B. ir R. A. parodymus apie įvykio aplinkybes bei jų versiją apie R. A. aktyvius veiksmus, t. y. tiek galimybę vairuoti transporto priemonę, tiek bendravimą su policijos pareigūnais, tiek ir buvimo vietą transporto priemonėje. Be to, liudytojas R. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad A. B. esą perduodamas jam automobilį, žinojo, jog pastarasis neturi teisės vairuoti, kai pats A. B. šią aplinkybę kategoriškai neigė. Byloje nenustatyta aplinkybių apie tai, kad administracinio nusižengimo protokolą įforminę policijos pareigūnai turėtų pagrindą apkalbėti A. B., ar R. A., visi šie asmenys kokius nors tarpusavio ryšius neigė.
Byloje nustatytomis aplinkybėmis nėra pagrindo pripažinti, jog institucija nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą neužtikrino A. B. galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime taip suvaržydama A. B. teisę į gynybą. Iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo (nusižengimo bylos b. l. 1–2), matyti, kad jame nurodyta bylos nagrinėjimo institucijoje data ir laikas ir A. B. savo parašu patvirtino, jog su minėtu dokumentu susipažino ir žinojo nusižengimo nagrinėjimo datą bei laiką. Teismo posėdžio A. B. metu nurodė, kad nė neketino dalyvauti nusižengimo nagrinėjime, turėdamas išankstinį tikslą, pasinaudodamas apskundimo institutu, pateikti teismui skundą dėl jo atžvilgiu priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus tiek atskirai vienus nuo kitų, tiek kaip visumą, konstatuoja, jog skundžiamas Kelių policijos valdybos 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. 20 ANR_N-24609-2018, administracinio nusižengimo byloje priimtas nustačius A. B. veiksmuose visus būtinuosius nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėties požymius, jam pažeidus Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavus transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio (nustatytas 1,38 promilių girtumas) ir institucija paskyrė teisingą, adekvačią nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę. Tokių aplinkybių, kurios pagal skundo argumentus turėtų būti aiškinamos apelianto naudai, teismas nenustatė. Tai, kad pažeidėjo nurodomos aplinkybės teismo vertinamos jam nepalankiai, kadangi prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o priimtas sprendimas neatitinka jo lūkesčių, savaime nereiškia, kad buvo netinkamai, šališkai ir neobjektyviai įvertinti bylos įrodymai, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nutarimas.
Įvertinęs visas aplinkybes, kurios privalomos vertinti pripažįstant asmenį kaltu ir skiriant nuobaudą, teismas konstatuoja, kad tenkinti A. B. skundo ir panaikinti nutarimą skirti administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti nėra pagrindo. Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o A. B. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. B. skundą atmesti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 8 d. nutarimą Nr. 20 ANR_N-24609-2018, administracinio nusižengimo byloje palikti galioti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.