Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis

atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Mildai Sokolovskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo (išvados) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundą ir prašė jį patenkinti. Papildomai prašė teismo panaikinti ir 2020 m. birželio 29 d. Išvados tvirtinimo rezoliuciją, kurią parašė policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl Policijos departamento Imuniteto valdybos 2020 m. birželio 29 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 5-IS-7 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų veiksmų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Byloje nustatyta, kad Kauno AVPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio patarėja A. N. 2019 m. spalio 31 d. surašė tarnybinį pranešimą Nr. 20-PR2-28147, kuriame informavo, kad Kauno APVK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio statinių aptarnavimo darbininkas M. Ž. nuo 2019 m. gegužės 3 d. pagal darbo sutartį dirba 0,5 etato, tačiau per savaitę atvyksta į darbą 1 arba 2 dienas. Jai buvo nurodyta be reikalo jo netrukdyti ir nekviesti į darbą, išskyrus esant sudėtingam perkraustymui, kadangi jis žaidžia krepšinį. A. N. nuomone, toks darbuotojo darbo organizavimas nėra tinkamas, kadangi M. Ž. neišdirba nustatyto darbo laiko.

6. Policijos departamento Imuniteto valdybos vyriausiasis tyrėjas L. L. 2019 m. lapkričio 4 d. surašė tarnybinį pranešimą dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo Nr. 5-PR2-2509, jame nurodė, kad gavo Kauno AVPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio patarėjos A. N. 2019 m. spalio 31 d. tarnybinį pranešimą. Patikrinus informaciją nustatyta, kad Kauno AVPK Aptarnavimo skyriaus darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nurodyta informacija apie M. Ž. darbo laiką galimai neatitinka tikrovės, todėl Lietuvos policijos generaliniam komisarui pasiūlyta pradėti tarnybinį patikrinimą.

7. Tas pats Policijos departamento Imuniteto valdybos pareigūnas 2019 m. lapkričio 6 d. surašė teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sustabdymo Nr. 5-PR2-2541, jame nurodė, kad 2019 m. lapkričio 6 d. gautas Kauno AVPK patarėjos V. L. tarnybinis pranešimas, kuriame ji paaiškino, jog D. Ž. nurodė M. Ž. ir R. D. sudaryti lanksčias darbo sąlygas tam, kad nustatytu laiku jie galėtų žaisti Kauno AVPK krepšinio komandoje. Taip pat buvo nustatytos aplinkybės dėl galimai grobstomų lėšų, suklastotų darbo laiko apskaitos žiniaraščių, fiktyvaus priėmimo į darbą ir pan., todėl Lietuvos policijos generaliniam komisarui pasiūlyta tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūrą sustabdyti, o tarnybinio patikrinimo medžiagą perduoti Policijos departamento Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriui pagal kompetenciją spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

8. Atsižvelgiant į teikimą, 2019 m. lapkričio 7 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2020 m. balandžio 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

9. Pareiškėjas iš vidaus tarnybos atleistas Policijos departamento generalinio komisaro 2020 m. vasario 25 d. įsakymu; šiuo metu vyksta teisminis ginčas dėl jo atleidimo iš tarnybos teisėtumo ir pagrįstumo (administracinė byla Nr. eI3-1706-1066/2020).

10. Policijos departamento Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas L. L. 2020 m. gegužės 13 d. surašė teikimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros atnaujinimo Nr. 5-IL-6553, jame nurodyta, kad nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo įsiteisėjo 2020 m. gegužės 13 d., jo niekas neapskundė, todėl Lietuvos policijos generaliniam komisarui pasiūlė tarnybinį patikrinimą atnaujinti.

11. Policijos departamento Imuniteto valdyba 2020 m. birželio 1 d. pranešimu Nr. 5-PR1-6 „Dėl tarnybinio nusižengimo“ informavo pareiškėją, kad atliekamas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno AVPK darbuotojų veiksmų, į Kauno AVPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio statinių aptarnavimo specialisto pareigas priimant M. Ž. ir į Kauno AVPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio techninio aprūpinimo poskyrio pastatų techninės priežiūros darbininko pareigas priimant R. D.. Pranešime nurodoma, kad yra duomenų, jog pareiškėjas galimai padarė tarnybinį nusižengimą, t. y., eidamas Kauno AVPK viršininko pareigas ir būdamas atsakingas už Kauno AVPK veiklos organizavimą, kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi įstaigoje, racionalų lėšų panaudojimą, žmogiškųjų išteklių valdymą, teisėtumo kontrolės ir prevencijos priemonių vykdymą, 2016 m. vasario mėnesį V. L., ėjusiai Kauno AVPK Aptarnavimo skyriaus vedėjo pareigas, davė neteisėtą nurodymą būsimiems Kauno AVPK Aptarnavimo skyriaus darbuotojams M. Ž. ir R. D. sudaryti lanksčias (išskirtines) darbo sąlygas, jų be reikalo netrukdyti, į darbą iškviesti tik esant būtinumui, visada išleisti į krepšinio varžybas atstovauti Kauno AVPK senjorų krepšinio komandai, nors toks nurodymas neatitiko nei teisėtumo reikalavimų, nei įstaigos interesų. Pranešimu D. Ž. paprašyta pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki 2020 m. birželio 10 d. arba per penkias darbo dienas nuo pranešimo įteikimo dienos ir informuoti, ar jis yra profesinės sąjungos narys.

Su šiuo pranešimu pareiškėjas pasirašytinai buvo supažindintas 2020 m. birželio 17 d.

13. Policijos departamento Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas, atlikęs tarnybinį patikrinimą, 2020 m. birželio 29 d. surašė tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 5-IS-7 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbuotojų veiksmų“. Atlikus tarnybinį patikrinimą, konstatuota, kad D. Ž., būdamas Kauno AVPK viršininkas, atsakingas už Kauno AVPK veiklos organizavimą, kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi įstaigoje, racionalų lėšų panaudojimą, žmogiškųjų išteklių valdymą, teisėtumo kontrolės ir prevencijos priemonių vykdymą, 2016 m. vasario mėnesį V. L. davė neteisėtą nurodymą dėl išskirtinių darbo sąlygų M. Ž. sudarymo. Išvadoje taip pat nurodoma, kad jau yra pasibaigęs ne tik bendrasis 1 metų senaties terminas, bet ir specialusis 3 metų senaties terminas, todėl tarnybinis patikrinimas dėl D. Ž. veiklos nutrauktinas.

1) tarnybinį patikrinimą baigti;

2) pripažinti, kad D. Ž., būdamas Kauno AVPK viršininkas, atsakingas už Kauno AVPK veiklos organizavimą, kontrolę, teisės aktų reikalavimų laikymąsi įstaigoje, racionalų lėšų panaudojimą, žmogiškųjų išteklių valdymą, teisėtumo kontrolės ir prevencijos priemonių vykdymą, 2016 m. vasario mėnesį V. L. davė neteisėtą nurodymą dėl išskirtinių darbo sąlygų M. Ž. sudarymo, nors toks nurodymas neatitiko nei teisėtumo reikalavimų, nei įstaigos interesų, ir taip padarė tarnybinį nusižengimą; atsižvelgiant į tai, kad pasibaigė Aprašo 9.6 punkte ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalyje nurodyti tarnybinės atsakomybės taikymo terminai, D. Ž. tarnybinės atsakomybės klausimo toliau nespręsti ir tarnybinį patikrinimą jo atžvilgiu nutraukti;

3) tarnybinio patikrinimo išvados kopiją išsiųsti Kauno AVPK ir D. Ž. susipažinti, taip pat pateikti Valstybės tarnybos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos bei Policijos departamento Personalo administravimo valdybai pridėti prie jo tarnybos bylos.

14. Šią Išvadą patvirtino Policijos departamento generalinis komisaras Renatas Požėla 2020 m. birželio 29 d. rezoliucija.

15. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 39 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. Statuto 39 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad tarnybinę nuobaudą pareigūnui skiria arba sprendimą dėl pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą priima pareigūną į pareigas skiriantis asmuo. Konkrečią tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).

Taigi, įgyvendinat minėtą Statuto 39 straipsnio 12 dalies nuostatą, yra priimtas Aprašas. Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarka išsamiai reglamentuota Aprašo 6–26 punktuose. Aprašo 24 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos aprašo 9.1 papunktyje nustatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei tarnybinį patikrinimą atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis. Pagal Aprašo 25 punktą, vadovas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo medžiagos bei išvados gavimo turi jas įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn ir įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones; 2) grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą, jeigu nepasibaigę Aprašo 23 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai. Tarnybinių nuobaudų skyrimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatyta Aprašo 27–33 punktuose.

Įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo išvada yra tik atliekamos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros dalis; tai nėra savarankiškas teisės aktas, kuris galėtų tiesiogiai daryti įtaką atitinkamoms pareiškėjo teisėms ir pareigoms.

16. Tai, kad tarnybinio patikrinimo išvados surašymas laikytinas atliekamos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros dalimi ir ABTĮ taikymo prasme tarnybinio patikrinimo išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu tikrinamam pareigūnui atitinkamas teises ir pareigas, atitinka vyraujančią šiuo metu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką. Remiantis minėto teismo praktika, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinio patikrinimo išvados nepripažįstamos savarankišku administracinės bylos dalyku, pvz., administracinėje byloje Nr. AS63-100/2012 teisėjų kolegija konstatavo, kad tarnybinio patikrinimo išvada nėra individualus teisės aktas, savaime sukuriantis pareiškėjui teises ir pareigas; tarnybinio patikrinimo išvados surašymas laikytinas atliekamos tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros dalimi. Teismas rėmėsi ankstesne LVAT praktika (t. y. LVAT 2004 m. gruodžio 28 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A11-851/2004; 2007 m. gruodžio 3 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A18-1093/2007), kurioje išaiškinta, kad atsižvelgiant į tai: 1) jog išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas; 2) jog išvadoje nurodyti minėti pasiūlymai nėra privalomi vadovui (išvados adresatui); 3) vadovui patvirtinus išvadą (joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas) tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi, konstatavo, kad ABTĮ taikymo prasme tarnybinio patikrinimo išvada negali būti laikoma teisės aktu, tiesiogiai nustatančiu tikrinamam pareigūnui atitinkamas teises ar pareigas. Todėl išvada (joje pateikti faktai bei tikrintojo pasiūlymai) negali būti laikoma ABTĮ nustatyta tvarka skundžiamu teisės aktu (LVAT 2012 m. sausio 20 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS63-100/2012; 2010 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS63-728/2010; ir kt.).

17. Taigi, akivaizdu, kad tarnybinio patikrinimo išvada byloje niekaip negali būti skundžiamas dalykas; nėra jokio pagrindo šioje byloje nesivadovauti minėta nuoseklia LVAT praktika. Kadangi pareiškėjas šioje byloje vis dėlto skundžia Išvadą, skundas dėl jos panaikinimo buvo priimtas nagrinėti, tad šiuo atveju yra pagrindas bylą nutraukti vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 punktu.

18. Pareiškėjas teismo posėdyje prašė panaikinti ir Policijos departamento generalinio komisaro Renato Požėlos 2020 m. birželio 29 d. rezoliuciją, kuria buvo patvirtinta skundžiama Išvada.

ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas (prašymas, pareiškimas), kuris turi atitikti šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje ir 24–25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikant šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas.

Taigi, remiantis šiomis įstatymo nuostatomis akivaizdu, kad tikslinant ar keičiant vieną iš skundo elementų – skundo pagrindą ar dalyką, nagrinėjamu atveju skundo dalyką, teismui privalo būti pateiktas atitinkamas rašytinis procesinis dokumentas (patikslintas skundas). Tačiau pareiškėjas, kuriam atstovavo profesionalus teisininkas, nustatyta tvarka to nepadarė. Tad teismas tokio reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo neturi teisės vertinti.

19. Kita vertus, net jeigu ir manant, kad į šios bylos nagrinėjimo dalyką bei ribas patenka ir minėtos tvirtinimo rezoliucijos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, tai vis tiek akivaizdu, kad šis Policijos departamento generalinio komisaro sprendimas, įformintas tvirtinimo rezoliucija, pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Visų pirma, Išvadoje nurodyta, kad, atsižvelgiant į tai, jog pasibaigė Aprašo 9.6 punkte ir Statuto 39 straipsnio 4 dalyje nurodyti tarnybinės atsakomybės taikymo terminai, D. Ž. tarnybinės atsakomybės klausimo toliau nespręsti ir tarnybinį patikrinimą jo atžvilgiu nutraukti. Policijos departamento generalinis komisaras 2020 m. birželio 29 d. rezoliucija patvirtino šią Išvadą; tai reiškia, kad jis priėmė sprendimą tarnybinį patikrinimą pareiškėjo atžvilgiu nutraukti, nes pasibaigę teisės aktuose nustatyti naikinamieji terminai, per kuriuos gali būti paskirta tarnybinė nuobauda. Šiuo sprendimu pareiškėjui jokių imperatyvių įpareigojimų nebuvo nustatyta. Išvadoje esantys konstatuojamojo pobūdžio teiginiai apie jo padarytą tarnybinį nusižengimą teisiškai nėra reikšmingi. Pažymėtina, kad, panaikinus minėtą sprendimą, nebūtų sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos kokios nors pareiškėjo teisės ar pareigos ar kitu būdu paveikiami jo teisėti interesai, jam tai nesukeltų jokių teisinių pasekmių, t. y. nebūtų apgintos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Antra, analizuojant teismų praktiką taip pat akivaizdu, kad joje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes sukelia būtent galiojanti tarnybinė nuobauda, o ne tarnybinio patikrinimo išvadoje fakto, kad jis padarė pažeidimą, konstatavimas; jeigu tarnybinis patikrinimas nutraukiamas, laikoma, kad toks sprendimas, nagrinėjamu atveju generalinio komisaro 2020 m. birželio 29 d. tvirtinimo rezoliucija, pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Pavyzdžiui, LVAT 2006 m. balandžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A6-884-06, be kita ko, nurodė, kad tiek komisijos veiksmai surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje siūloma nutraukti tarnybinį patikrinimą, tiek generalinio komisaro veiksmai patvirtinant tokią išvadą ir taip nutraukiant tarnybinį patikrinimą jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukūrė, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad Policijos departamento 2005 m. liepos 15 d. tarnybinio patikrinimo išvada, jos surašymas bei patvirtinimas (kaip veiksmas) jokių teisių ir pareigų pareiškėjui nesukūrė, todėl ABTĮ prasme jie nelaikomi skundžiamu administraciniu aktu ar veiksmu, o ši bylos dalis nutrauktina. Taip pat vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinių patikrinimų santykiams gimininguose valstybės tarnybos tarnautojų atsakomybės taikymo teisiniuose santykiuose LVAT iš esmės visiškai panašiose šiai bylai situacijose yra ne kartą konstatavęs, kad vadovo sprendimas, kuriuo nebuvo paskirta tarnybinė nuobauda, o tarnybinis patikrinimas buvo nutrauktas, pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių. Pavyzdžiui, LVAT 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015 nors ir nustatęs, kad atlikus tarnybinį tyrimą pareiškėjos atžvilgiu buvo surašyta išvada, kurioje konstatuota, jog pareiškėja pažeidė teisės aktų reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą, bei pasiūlyta skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, tačiau vadovo sprendimu tarnybinė nuobauda nebuvo skirta dėl to, kad pasibaigė įstatyme nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas, nusprendė, kad toks sprendimas yra nenagrinėtinas teismų, nes nėra administracinis aktas, darantis įtaką pareiškėjos teisėms ir įstatymo saugomiems interesams. Taip pat žiūrėti LVAT 2014 m. sausio 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS-756-67/2014, ir kt.

20. Pareiškėjas ginčydamas Išvadą yra nurodęs, kad atsakovas neigiamą Išvadą galės panaudoti prieš jį kituose teisminiuose procesuose; Išvados pabaigoje nurodyta, kad ji siunčiama Valstybės tarnybos departamentui bei Policijos departamento Personalo administravimo valdybai pridėti prie jo tarnybos bylos, tad, jam per teismą grįžus į tarnybą, jo byloje esanti neigiama Išvada galėtų turėti neigiamos įtakos jo tarnybos ir karjeros galimybėms, galimai sudarytų pagrindą atsakovui vėl nepagrįstai inicijuoti jo atleidimą iš tarnybos; ir kt.

Tačiau teismas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Visų pirma, minėta, Išvada yra tarnybinio patikrinimo procedūros dalis, tad joje konstatuoti faktai ir aplinkybės niekaip nesukelia ir negali sukelti pareiškėjui kokių nors neigiamų teisinių pasekmių. Policijos departamento generalinio komisaro 2020 m. birželio 29 d. rezoliucija, tvirtinant Išvadą, tarnybinis patikrinimas pareiškėjo atžvilgiu buvo nutrauktas dėl senaties terminų. Tad šis patvarkymas negali būti vertinamas kaip pareiškėjo atžvilgiu priimtas neigiamas sprendimas; priešingai, jo atžvilgiu pradėtas tarnybinis patikrinimas buvo nutrauktas, t. y. buvo priimtas jam palankus sprendimas, jis išvengė atsakomybės. Minėta, kad, tarnybinį patikrinimą nutraukus, Išvadoje esantys konstatuojamojo pobūdžio teiginiai apie pareiškėjo padarytą tarnybinį nusižengimą teisiškai nėra reikšmingi. Antra, LVAT yra konstatavęs, kad tai, jog tarnybinio patikrinimo išvadą nurodyta pridėti prie pareiškėjos tarnybos bylos, savaime jokių teisių ar pareigų nesukuria bei nepažeidžia (žr., pvz., 2013 m. liepos 17 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS662-643/2013). Pastebėtina ir tai, kad Statuto 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pareigūnas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjus vieniems metams. Taigi, netgi baustas pareigūnas praėjus metams nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos laikomas nebaustu ir jam negali dėl to kilti jokių neigiamų teisinių pasekmių. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas net nėra traukiamas atsakomybėn, priešingai, jo atžvilgiu tarnybinis patikrinimas yra nutrauktas dėl tarnybinės atsakomybės taikymo terminų pasibaigimo. Tad nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad toks sprendimas galėtų kaip nors apsunkinti jo karjeros galimybes arba juo labiau sudaryti pagrindą jį vėl atleisti iš tarnybos, jeigu per teismą būtų grąžintas į tarnybą. Pareiškėjo teiginiai dėl jam kilsiančių neigiamų pasekmių labiau yra deklaratyvūs, nei turintys realų pagrindą.

21. Taigi, apibendrinant šios nutarties 19–20 punktuose išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad ne tik Išvada, bet ir Policijos departamento generalinio komisaro 2020 m. birželio 29 d. rezoliucija (sprendimas), kuria patvirtinta Išvada, pareiškėjui realiai nesukelia ir negali sukelti jokių neigiamų teisinių pasekmių.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas bylą nutraukti (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

23. Kadangi byla nutraukta, tad nėra pagrindo konstatuoti, kad sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai. Tai reiškia, kad pareiškėjas neturi teisės į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 104 straipsnio 2 dalimi, 107–108 straipsniais, 152 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, teismas

nutaria:

Administracinę bylą Nr. eI3-4605-860/2020 pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo (išvados) panaikinimo nutraukti.

Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.