Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui D. Ž., pareiškėjo atstovui advokatui D. P.

atsakovo atstovei A. P.

uždarame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Ž. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prie bylos pagal Skundą 1 buvo prijungta byla pagal pareiškėjo 2020 m. kovo 24 d. pateiktą skundą (toliau – ir Skundą 2), kuriuo pareiškėjas reikalavo: 1) panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 25 įsakymą Nr. 5-V-175 „Dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo“; 2) panaikinti atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro 2020 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 5-TE-207 „Dėl D. Ž. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 3) įpareigoti atsakovą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėjui D. Ž. atimtą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“; 4) įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėją D. Ž. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas; 5) įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėją D. Ž. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas; 6) įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išmokėti pareiškėjui D. Ž. dėl atleidimo iš vidaus tarnybos neišmokėtą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką; 7) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skunduose išdėstytą poziciją grindžia iš esmės šiais argumentais:

Tik esant visų šių sąlygų visumai, pareiškėjas galėtų būti teisėtai nušalintas nuo pareigų:

2.1.3.1. Akivaizdžiai nėra pirmosios sąlygos, nes pareiškėjui nei nušalinimo nuo pareigų metu, nei šiuo metu nėra uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, ir tai atsakovas pats pripažįsta, nes pagal įstatymo nuostatas nuo pareigų gali būti nušalinamas ne tikrinamas asmuo, o asmuo, kuriam uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pareiškėjui nėra uždrausta ir nušalinimo nuo pareigų metu nebuvo uždrausta dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, taigi nebuvo jokio teisinio pagrindo pareiškėją nušalinti nuo pareigų.

2.1.3.2. Atsakovas nenurodė jokio pagrindo ar duomenų, kad pareiškėjas negalėtų atlikti pavestų funkcijų, nesinaudodamas įslaptinta informacija. Pareiškėjas nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki kol pareiškėjo vaikui sukaks dveji metai, yra vaiko priežiūros atostogose. Todėl net ir objektyviai neįmanoma, kad pareiškėjas, būdamas vaiko priežiūros atostogose ir neturėdamas galimybės dirbti su įslaptinta informacija, galėtų būti laikomas negalinčiu atlikti pavestų funkcijų ir dėl to kiltų poreikis pareiškėją nušalinti nuo pareigų.

2.1.3.3. Atsakovas privalėjo pasiūlyti pareiškėjui kitas pareigas, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija reikalavimas, į kurias pareiškėjas galėtų būti perkeliamas, tačiau atsakovas to nepadarė. Atsakovas nenurodė jokių konkrečių faktinių ar teisinių pagrindų, nepateikė jokių konkrečių duomenų, galinčių sudaryti bent prielaidą, nors ir nepagrįstą, atimti ar apriboti teisę pareiškėjui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

2.1.3.4. Apie nušalinimą nuo pareigų pareiškėjas sužinojo tik iš žiniasklaidos, o iki to laiko apie nušalinimą vadovybės nebuvo informuotas. Pareiškėjas nušalintas net neišklausius pareiškėjo taip atimant galimybę pateikti paaiškinimus. Šiuo atveju atsakovas nesilaikė gero viešojo administravimo ir objektyvumo principų, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą Įsakymą. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Įsakymas ir Sprendimo dalis, kuria atsisakyta grąžinti pareiškėją į pareigas, naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti.

2.1.4. Dėl skundžiamos Vertinimo išvados paaiškino, kad Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas) 26 punkte numatyta, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimą sudaro dvi privalomos procedūros – pokalbis su pareigūnu ir vertinimo išvados nagrinėjimas komisijos posėdyje. Tačiau atsakovas nepaskyrė pareiškėjui pokalbio su tiesioginiu vadovu ir vietoje atsakovo pasirinktos 2019 m. lapkričio 18 d. pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą atliko 2019 m. lapkričio 5 d. posėdyje, kai pareiškėjas negalėjo dalyvauti, nes buvo vaiko priežiūros atostogose ir slaugė sergantį šeimos narį. Taigi, nepaskyrus privalomo pokalbio su tiesioginiu vadovu ir įvertinus pareiškėjo tarnybinę veiklą 2019 m. lapkričio 5 d. posėdyje pareiškėjui nedalyvaujant, jo tarnybinė veikla Išvadoje buvo įvertinta patenkinimai, tokiu būdu pažeidžiant Aprašo 26 punkto nuostatas.

Taip pat nurodo, kad pareiškėjas prašė atidėti posėdį, tačiau to atsakovas nepadarė, pažeisdamas ir Aprašo 23 punkte nustatytus terminus.

2.1.5. Taip pat pabrėžė, kad skundžiama Išvada yra visiškai nemotyvuota, t. y. joje nepateiktas nei vienas motyvas, nenurodyti jokie objektyvūs duomenys (faktai) ar teisės aktų normos, kuriais remiantis pareiškėjo veikla įvertinta atitinkamai. Mano, kad Išvada neatitinka viešojo administravimo subjekto priimamam individualiam administraciniam aktui keliamų, o atsakovas nesilaikė gero viešojo administravimo ir objektyvumo principų.

2.1.6. Dėl Sprendimo dėl tarnybos nepratęsimo paaiškino, kad juo nuspręsta nepratęsti pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio, rotacijos komisija vadovavosi Pareiškėjo tarnybinės veikos vertinimo komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. Vertinimo išvada, kuria pareiškėjo tarnybinė veikla įvertinta tik patenkinimai. Kadangi pareiškėjas mano, kad Išvada yra neteisėta ir nepagrįsta, tai jos pagrindu priimtas rotacijos komisijos sprendimas taip pat laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, nes iš neteisės teisė neatsiranda (lot. ex in juria non oritur jus).

2.1.7. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas ir tarnybos rotacijos procedūros atliktos neteisėtai, taip pat pažeidžiami ir Vidaus tarnybos statute įtvirtinti pamatiniai principai – lygiateisiškumo principas, karjeros principas ir teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas.

2.1.8. Atsakovo sprendimas nepateikti pareiškėjui prašomos informacijos yra nemotyvuotas, pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte, 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus, gero viešojo administravimo ir objektyvumo principus. Atsakovas Įsakymu pareiškėją nušalino nuo pareigų motyvuodamas būtent tuo, kad dėl pareiškėjo atliekamas patikrinimas, tačiau pareiškėjui iki šiol nežinoma, dėl kokių aplinkybių atliekamas patikrinimas ir pareiškėjui nesuteikta jokia galimybė pateikti paaiškinimus ar duomenis, susijusius su patikrinimu. Tokiu būtu pareiškėjo teisės yra nepagrįstai varžomos. Mano, kad atsakovo sprendimo dalis, kuria atsisakyta pareiškėjui pateikti prašomą informaciją apie patikrinimą, yra visiškai nemotyvuota.

2.1.9. Pareiškėją grąžinus į pareigas, atsakovas įpareigotinas išmokėti pareiškėjui dėl neteisėto nušalinimo nuo pareigų neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,07 proc. delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną.

2.2.13.1. Epizode su D. Č. nurodyta informacija, neoficialiais duomenimis, buvo žinoma vadovybei dar anksčiau, tačiau jokio pobūdžio tyrimas nebuvo pradėtas. Be to, išvada, kad pareiškėjas davė nurodymus nutraukti administracinę bylą yra nepagrįsta objektyviais duomenimis. Be to, teiginiai, kad pareiškėjas D. Č. davė neteisėtus nurodymus nutraukti administracinio pažeidimo bylą neatitinka tikrovės.

2.2.13.2.„kyšio dalybų“, susijusių su Š. P. parodymais, epizode pareiškėjas nebuvo apklausiamas, jam nesuteikta galimybė pateikti paaiškinimus. Be to, pats Š. P. tik nurodo, jog apie pareiškėją „girdėjau iš aplinkinių“.

2.2.13.3.Dėl protokolo 10-13, 21 l. nurodytų aplinkybių dėl V. P. šantažavimo paties atsakovo buvo nuspręsta netaikyti jokių nuobaudų Pareiškėjui, bei pateikta LR vidaus reikalų ministerijos 2017-05-15 tarnybinio patikrinimo išvada, jog duomenų apie Pareiškėjo pažeidimą negauta.

2.2.13.4. Protokolo 14-15 l. nurodytos aplinkybės dėl J. P. tariamai daromos įtakos Pareiškėjui ir jo ryšių su nusikalstamo pasaulio atstovais grįstos iš konteksto ištrauktomis J. P. frazėmis. Nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad Atsakovo nurodomose pokalbių nuotrupose yra kalbama apie Pareiškėją. Taip pat nėra duomenų apie šių pokalbių pasiklausymo tinkamą sankcionavimą, pvz., 2017 m. birželio 26 d. pokalbis su G. A., 2018 m. kovo 18 d. pokalbis su I.. Be to, J. P. buvo baustas administracine tvarka Kauno AVPK tuo metu, kai jam vadovavo pareiškėjas, todėl santykiai nėra draugiški.

2.2.13.5. Protokolo 8-10 l. nurodyta, jog aplinkybės dėl KaunoAVPK Aptarnavimo skyriaus Materialinio aprūpinimo poskyryje galimai fiktyviai įdarbintų M. Ž. ir R. D. buvo nustatinėjamos pradėjus tarnybinį patikrinimą pagal 2019-10-31 ir 2019-11-04 tarnybinius pranešimus. Nėra jokio pagrindo spręsti, kad Pareiškėjas kaip nors buvo susijęs su minėtų asmenų įdarbinimu, nes šias funkcijas atliko atitinkamų Kauno AVPK padalinių vadovai. Be to, pagal Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“) (toliau – ir Aprašas) 9 punkte numatyta, kad tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, kai nustatoma, kad skundžiamos pareigūnų veikos padarytos prieš 1 metus arba kitais išvardytais atvejais – 3 metus. Dėl šio tarnybinio patikrinimo yra kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo. Dėl šio epizodo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas nesant nusikalstamos veikos.

2.2.13.6. Protokolo 4-5 l. nurodytos aplinkybės dėl V. K. protegavimo nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, Atsakovas tokių nepateikė byloje. Be to, teisės aktai nenumato prievolės deklaruoti trumpalaikius ryšius su asmenimis. Atsakovas kai kuriuos epizodus Protokole sąmoningai nutyli. Pavyzdžiui, 2019-12-11 liudytoja J. S. (buvusi Kauno AVPK NTV ENT skyriaus 2-ojo poskyrio tyrėja) apklausos metu nurodė, kad jokio spaudimo atliekant patikrinimą viekas nedarė.

2.2.13.7. Protokole nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjo tariamų ryšių su verslininkais A. P. ir S. D. nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis ir net neatitinka tikrovės. Pats Pareiškėjas organizavo pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl A. P. nusikalstamos veikos prieš E. D., ko pasėkoje A. P. buvo sėkmingai patrauktas baudžiamojo atsakomybėn. Protokolo pabaigoje 25. 1. P. teigiama, kad gautas Valstybės saugumo departamento raštas, kad A. P. yra siejamas su Rusijos ir Baltarusijos žvalgybomis. Kriminalinės žvalgybos duomenimis, 2015 metais S. D. buvo organizuotos nusikalstamos grupuotės lyderis“, tačiau minimas Valstybės saugumo departamento raštas nėra pateiktas byloje ir nėra jokių duomenų, kad tokį raštą CSEK būtų gavę ar realiai nagrinėję. S. D. nėra taikyta priemonių pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, taip pat nėra duomenų apie A. P..

2.2.13.8. Protokolo 17, 24 l. nurodytos aplinkybės dėl tariamo Pareiškėjo atstovavimo verslo interesams Ispanijoje (Tenerifėje), galimo neteisėto patekimo į būstą ir pan. apskritai nėra paremtos jokia objektyvia informacija, o kildinamos tik iš bulvarinės žiniasklaidos straipsnių. Dėl šio epizodo Atsakovas priėmė 2020-04-15 įsakymą Nr. 5-TE-280 „Dėl D. Ž. veiksmų įvertinimo“, kuriuo pripažino, kad Pareiškėjas savo poelgiu pažemino pareigūno vardą, t. y. pareiškėjas yra baudžiamas kelis kartus už tą patį. Dėl Pareiškėjo 2019-07-22 apsilankymo bendrovei „Rarkarpis SL“ priklausančioje viloje Tenerifėje policijoje (Ispanijos) nebuvo jokiu sulaikymų, nepradėti jokie ikiteisminiai tyrimai (iškaitant ir prieš Pareiškėją). Nei Protokole, nei Atsakovo atsiliepime taip ir nepaaiškinta, kokius konkrečiai veiksmus, prieštaraujančius žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, padorumo, pavyzdingumo principams, Pareiškėjas atliko viešėdamas Tenerifėje, pasyviai stebėdamas situaciją name, kurios teisėto savininko (bendrovės „Rarkarpis SL“) direktorė neprieštaravo dėl Pareiškėjo buvimo name. Pareiškėjas nenaudojo savo pareigūno vardo ar statuso ir apskritai name neatliko jokių veiksmų, o tarnybinio patikrinimo metu negauta duomenų apie Pareiškėjo patekimą į vilą jėga, ar piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ar policijos pareigūno statusu. Taip pat negauta duomenų apie kitų kartu buvusių asmenų (advokato G. D. ir „Rarkarpis SL“ direktorės K. G.) neteisėtas veikas.

2.2.13.9. Protokolo 17, 25 l. nurodytos aplinkybės jog „Policijos departamento Imuniteto valdyboje disponuojama neigiama neviešo pobūdžio informacija dėl D. Ž. veiksmų, atstovaujant sugyventinei dėl finansinių interesų. Šios aplinkybės nenurodytos ir grindžiamos įslaptintais įrodymais, kurie, kaip vieninteliai, neturėtų būti laikomi įrodymais pagal ABTĮ 56 straipsnio 3 dalį.

2.2.13.10. Protokolo 17, 18 l. nurodyta, kad „Policijos departamento Imuniteto valdyboje taip pat turima papildomos informacijos - 2019-07-12 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas Nr. 09-4/1(IDS)-342- RN, kad D. Ž. galimai turi ne savo vardu, bet galimai faktiškai jam priklausančio nedeklaruoto nekilnojamojo turto “. Šis kaltinimas paremtas prielaida (galimai) todėl negali būti laikomas pagrindu Pareiškėjui atimti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptina informacija.

2.2.13.11. Protokolo 16-17 l. nurodytų aplinkybių dėl bendravimo su A. B., apskritai nesuprantama ir Atsakovas nepagrindė, kokį pažeidimą pareiškėjas padarė. Atsakovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjas minėto asmens naudai apskritai būtų atlikęs kokius veiksmus, juo labiau neteisėtus.

2.2.13.12. Pareiškėjas jokių neteisėtų veiksmų neatliko. Protokole vis minima „Policijos departamento Imuniteto valdyboje turima neviešo pobūdžio informacija“, tačiau ji nepateikta į bylą ir jos patikrinti nėra galimybės.

Kaip paaiškėjo teismui pareikalavus atitinkamų duomenų iš Atsakovo, duomenys, kuriais Atsakovas rėmėsi Pareiškėjo Patikrinime ir CSEK 2020 m. vasario 20 d. protokole, net nebuvo išslaptinti, taigi, negalėjo būti ir panaudoti Patikrinime ar CSEK svarstyme.

2.2.17.1. Įsakyme3 nurodoma, kad Įsakymas3 priimtas atsižvelgiant į Įsakymą2, vadovaujantis VTS 72 str. 1 d. 16 p., 76 str. 5 d., Darbo kodekso 65 str. 5 d., Įsakymo2 2 punkte nustatyta, kad Pareiškėjui neleidžiama dirbti dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo. Taigi akivaizdu, kad Įsakymas3 atleisti Pareiškėją iš vidaus tarnybos priimtas būtent dėl to, kad Įsakymu2 Pareiškėjui panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Vien tai, kad Įsakymas 2 yra neteisėtas, yra pagrindas panaikinti Įsakymą 3.

2.2.18. VTS 76 str. 5 d. numatyta, kad atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos šio statuto 72 straipsnio 1 dalies 4, 12, 15, 16 ir 17 punktuose nurodytais pagrindais galima tik tuo atveju, kai nėra galimybės jį perkelti į lygiavertes pareigas arba pareigūno rašytiniu sutikimu - į žemesnes pareigas. Atsakovas Pareiškėjui nepasiūlė jokių kitų pareigų. Atsakovas Įsakymu2 pareiškėjui panaikino tik leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“., t. y. pareiškėjui nebuvo panaikinta teisė dirbti su žemesne slaptumo žyma žymima informacija („Slaptai“, „Konfidencialiai“, Riboto naudojimo“). Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad Pareiškėjo Įsakymo3 priėmimo metu nebūtų buvę kitų pareigų, kurioms nenustatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima „Visiškai slaptai“, ar žemesne žyma, reikalavimas, į kurias Pareiškėją būtų galima perkelti.

2.2.19. Atleidžiant pareiškėją buvo pažeisti VTS įtvirtinti pamatiniai principai - lygiateisiškumo principas, kuris numato, kad pareigūno statusas negali būti ribojamas dėl aplinkybių, nesusijusių su pareigūno profesinėmis ir dalykinėmis savybėmis (VTS 3 str. 1 d. 2 p.); karjeros principas, numatantis, kad skyrimas į aukštesnes pareigas grindžiamas pareigūnų kompetencija, atrankos ar tarnybinės veiklos vertinimo metu įvertinant jų profesionalumą, tarnybinės veiklos rezultatus, tinkamumą pareigoms, į kurias pretenduojama, vidaus tarnybos trukmę einant konkrečias pareigas, turimą kvalifikaciją, būtiną naujoms pareigoms eiti (VTS 3 str. 1 d. 5 p ); teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas.

2.2.20. VTS 79 str. 1 d. nustatyta, kad teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Atsakovas įpareigotinas išmokėti Pareiškėjui dėl neteisėto nušalinimo nuo pareigų neišmokėtą darbo užmokestį ir 0,07 % delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną, bei išmokėti neišmokėtą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką

Policijos departamento nuomone, pareiškėjui buvo pateiktas išsamus ir motyvuotas atsakymas, kuriame aiškiai išdėstyta, kad pagal pareiškėjo prašymo kontekstą nėra aišku, ar jis išreiškė prašymą grįžti iš vaiko priežiūros atostogų joms nepasibaigus, t. y. jas nutraukti, ar tik teoriškai domisi galimybėmis sugrįžti (atsižvelgiant į nušalinimo aplinkybes), todėl paaiškinta, kad dėl šios priežasties prašymas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir sprendimas negali būti priimtas.

3.1. 6. Dėl sprendimo atsisakyti suteikti informaciją paaiškino, kad Įsakyme aiškiai nurodytos pareiškėjo nušalinimo priežastys, t. y. pradėtas papildomas tikrinimas, tiksliai nurodytos įstatymų nuostatos, kurios yra nušalinimo teisiniu pagrindu. Nei Vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 3 dalis, nei Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 ar 18 straipsniai nereikalauja, kad paslapčių subjektas, informuotų apie priežastis, dėl kurių yra pradėtas papildomas patikrinimas.

3.1.7. Pabrėžė, kad jokio teisinio pagrindimo neturi pareiškėjo argumentai, kad prieš priimant atitinkamus sprendimus jam turėjo būti sudarytos galimybės pateikti paaiškinimus, savo poziciją, kadangi joks nagrinėjamam ginčui aktualus teisės aktas nenustato paslapčių subjektui, jo įgaliotam asmeniui ar tikrinančiai institucijai tokios pareigos, kaip ir nenustato asmeniui tokios teisės. Teisė inicijuoti papildomų paaiškinimų bei dokumentų pateikimą yra suteikta tikrinančiai institucijai, o ne tikrinamajam.

3.1.8. Akcentavo, kad pareiškėjui buvo išsiųstas registruotu laišku jo nurodytu adresu korespondencijai (duomenys neskelbtini). Be to, 2019 m. spalio 31 d. Policijos departamento Personalo administravimo darbuotojai buvo nuvykę tuo pačiu adresu tikslu įteikti įsakymą asmeniškai ir pasirašytinai, tačiau pareiškėjas atsisakė priimti dokumentą. Taip pat pareiškėjas atsisakė priimti minėtą registruotą laišką.

3.1.9. Dėl kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo paaiškino, kad pareiškėjo pokalbis įvyko (2019 m. vasario 26 d.) su policijos generaliniu komisaro pavaduotoju, teisės aktų nustatyta tvarka atlikusiu policijos generalinio komisaro funkcijas, E. Š.. Tarnybinės veiklos vertinimo išvada surašyta 2019 m. vasario 27 d. Pareiškėjas su tarnybinės veiklos vertinimo išvada pasirašytinai susipažino 2019 m. vasario 28 d.

3.1.10. Aprašo 51 punkte nustatyta, kad pareigūnų, kuriems įstatymuose nustatytais atvejais taikoma rotacija, paskutinis jų kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas turi būti atliktas ne vėliau, kaip likus 4 mėnesiams iki jų tarnybos, einant pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaigos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo tarnybos, einant Kauno AVPK viršininko pareigas, kurioms taikoma rotacija, laikotarpio pabaiga yra 2020 m. kovo 18 d., vadovaujantis minėta norma, jo 2018 metų tarnybinės veiklos vertinimas privalėjo būti atliktas iki 2019 m. lapkričio 18 d. Pareiškėjui pasinaudojus teise į atostogas vaikui prižiūrėti, posėdis neįvyko. Pareiškėjui paaiškinta, kad nepaisant šių aplinkybių, vadovaujantis Aprašo 51 punktu, jo kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas už 2018 metus turi būti atliktas ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki jo tarnybos, einant Kauno AVPK viršininko pareigas, laikotarpio pabaigos, t. y. ne vėliau kaip 2019 m. lapkričio 18 d. Taip pat paaiškinta, kad, vadovaujantis Aprašo 22 punktu, apie būsimą tarnybinės veiklos vertinimą komisijoje jis bus informuotas atskiru raštu ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki tarnybinės veiklos vertinimo pradžios, bei, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas buvo pateikęs prašymą dėl atostogų vaikui prižiūrėti suteikimo iki 2019 m. lapkričio 2 d., jam pasiūlyta nurodyti jam priimtiną tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdžio datą (darbo dienomis), bet ne vėlesnę kaip 2019 m. lapkričio 1 d. Pareiškėjas buvo tinkamai ir laiku informuotas apie paskirtą posėdžio datą ir turėjo pakankamai laiko jam pasirengti, tačiau į 2019 m. lapkričio 5 d. posėdį neatvyko.

3.1.11. Nesutinka, kad vertinimo komisijos posėdis turėjo būti atidėtas. Paaiškino, kad pareiškėjui neatvykus į vertinimo komisijos posėdį, vertinimo komisija, atsižvelgdama į tai, kad paskirta posėdžio data pareigūnui buvo pranešta gerokai iš anksto, bei į tai, kad posėdis kartą jau buvo atidėtas), taip pat bendrą pareigūno elgesį pagal protingo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartą, turėjo teisę spręsti, kad pareiškėjo neatvykimo priežastys nėra svarbios. Aprašo 26 punktas nustato tik bendros taisyklės, nustatytos Aprašo 23 punkte, išimtį, t. y. tai, kad, atidėjus vertinimo komisijos posėdį dėl svarbių priežasčių, netaikomas balandžio 10 dienos terminas, bet ne pareiga atlikti pareigūno, kuriam įstatymuose nustatytais atvejais taikoma rotacija, paskutinį kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą ne vėliau, kaip likus 4 mėnesiams iki jo tarnybos, einant atitinkamas pareigas, laikotarpio pabaigos. Nepriklausomai nuo svarbių aplinkybių buvimo, pareigūno, kuriam taikoma rotacija, kasmetinis tarnybinės veiklos vertinimas, vadovaujantis Aprašo 51 punktu, privalo būti atliktas ne vėliau, kaip likus 4 mėnesiams iki jo tarnybos, einant šias pareigas, pabaigos.

3.1.12. Pabrėžė, kad atsakovas tinkamai vykdė ir atliko jam tenkančią pareigą dėl Išvados įteikimo pareiškėjui, tačiau jos pareiškėjui įteikti nepavyko dėl jo paties veiksmų, sąmoningo vengimo gauti jam adresuojamą korespondenciją.

3.1.13. Dėl rotacijos paaiškino, kad Policijos departamente 2019 m. gruodžio 2 d. gautas pareiškėjo prašymas atidėti rotacijos komisijos posėdį tuo pagrindu, kad dar nėra išnagrinėtas jo 2019 m. lapkričio 18 d. prašymas. Sprendimas atidėti rotacijos komisijos posėdį nebuvo priimtas ir posėdis įvyko paskirtą dieną. Pareiškėjas į posėdį neatvyko. Rotacijos komisija priėmė siūlymus, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nepratęsti pareigūno tarnybos einamose ratuojamose pareigose (kadangi, atsižvelgiant į pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus, kitoks siūlymas negali būti priimtas), papildomai pateikti pareigūnui aktualų rotuojamų pareigų, į kurias jis galėtų būti perkeltas rotacijos tvarka, sąrašą, paskirti kitą rotacijos komisijos posėdį ir siūlyti jo datą, bet ne vėlesnę kaip 2019 m. gruodžio 16 d., pasirinkti pareigūnui.

2019 m. gruodžio 12 d. elektroniniu laišku buvo gautas pareiškėjo atstovo, advokato D. P., pranešimas, kad pareiškėjui priimtina rotacijos komisijos posėdžio data yra 2019 m. gruodžio 16 d. Todėl pareiškėjo teiginys, kad į pareiškėjo prašymą nebuvo atsižvelgta ir klausimas dėl jo tolesnės tarnybos išspręstas šio posėdžio metu, jam nedalyvaujant, yra nepagrįstas. Klausimas dėl jo tolesnės tarnybos iš esmės nebuvo išspręstas ir buvo perkeltas į kitą rotacijos komisijos posėdį. Atsižvelgiant į pareiškėjo pasirinktą posėdžio datą, kitas rotacijos komisijos posėdis įvyko 2019 m. gruodžio 16 d. Posėdžio metu svarstytas klausimas dėl pareiškėjo perkėlimo kitas lygiavertes ratuojamas pareigas pagal pateiktą sąrašą. Pareiškėjas patvirtino, kad sąrašą yra gavęs, tačiau prašė dar kartą atidėti posėdį.

Pasak atsakovo, rotacijos komisija konstatavo, kad pareiškėjo kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūra yra baigta, jo tarnybinė veikla už 2018 metus įvertinta „patenkinamai“, rotacijos komisija nevertina pareigūnų tarnybinės veiklos, tik atsižvelgia į tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus, spręsdama klausimą dėl tolesnės tarnybos ratuojamose pareigose. Rotacijos komisija nusprendė neatidėti rotacijos komisijos posėdžio pareigūno prašymu ir jo nurodytais pagrindais, tačiau stabdyti rotacijos procedūrą iki papildomo patikrinimo pabaigos. Toks rotacijos komisijas sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, atsižvelgiant į Vidaus tarnybos statuto 32 straipsnio 3 dalį bei Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rotacijos tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“, nuostatas.

3.1.14. Dėl neišmokėto darbo užmokesčio nurodo, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 6 d. iki 2020 m. sausio 6 d. jo prašymu buvo suteiktos tikslinės atostogos vaikui prižiūrėti. Šių tikslinių atostogų metu pareiškėjas įgijo darbuotojo, esančio atostogose vaikui prižiūrėti, teises ir pareigas bei socialines garantijas. Darbuotojams, esantiems tikslinėse atostogose vaikui prižiūrėti, nėra mokamas darbo užmokestis, todėl pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas.

3.2.1. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 5-TE-749 „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo pareigų“ (3 priedas), vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 45 straipsnio 1 dalies 2 punktu, bei atsižvelgiant į minėtą Policijos departamento Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus viršininko, atliekančio Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininko pareigas, Ž. B. 2019 m. spalio 29 d. tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-2459 „Dėl nustatytų aplinkybių apie Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko D. Ž. asmenines dalykines savybes, veiklą, ryšius, kurie kelia abejonių dėl pastarojo patikimumo ir tinkamumo darbui su įslaptinta informacija“

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

4. Remiantis rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:

4.1. Pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 18 d. ėjo Kauno AVPK viršininko pareigas.

4.2. Pareiškėjui 2017 m. rugsėjo 13 d. buvo išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

4.3. Pareiškėjas išleistas vaiko priežiūros atostogų nuo 2019 m. balandžio 2 d. iki kol pareiškėjo vaikui sukaks dveji metai.

4.4. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvada surašyta 2019 m. vasario 27 d. (reg. Nr. 5-TVV-14435), kurioje pareiškėjo veikla įvertinta patenkinamai.

4.5. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 5-TE-749 „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo pareigų“ (Įsakymas 1) pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų. Nušalinimo terminas - nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija papildomo patikrinimo pabaigos.

4.6. Pareigūnų tarnybinės veiklos komisijos posėdis, kuriame buvo vertinama pareiškėjo tarnybinė veikla už 2018 m., vyko 2019 m. lapkričio 5 d., joje pareiškėjas nedalyvavo, jo veikla įvertinta „patenkinamai“, surašyta išvada Nr. 5-IL-l 1396.

5.1.1. Sprendimas nušalinti pareiškėją nuo pareigų buvo priimtas 2019 m. spalio 30 d. Iš 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad atsakovo darbuotojai tą pačią dieną buvo nuvykę į pareiškėjo gyvenamąją vietą įteikti pranešimo apie nušalinimą nuo pareigų, tačiau durų niekas neatidarė, tačiau sekančią dieną apie 10.00 val. pareiškėją rado namuose. Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta R. S. (kuri kartu su kolega buvo Nuvykusi pas pareiškėją) parodė, kad su pareiškėju kalbėjo tarpduryje, pareiškėjui paaiškino, kokį sprendimą nori jam įteikti, tačiau pareiškėjas atsisakė jį priimti, nurodęs, kad priims, kai grįš į tarnybą. Pareiškėjas paaiškino, kad iš žiniasklaidos tuo metu žinojo apie jo nušalinimą nuo tarnybos. Teismo vertinimu, pareiškėjas realiai supažindintas su sprendimu buvo 2019 m. spalio 31 d., tik nuo jo paties valios priklausė, kad pasirinko nepriimti sprendimo. Todėl terminas sprendimui apskųsti skaičiuotinas būtent nuo šios datos. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Taigi terminas pasibaigė 2019 m. gruodžio 1 d. Tai reiškia, kad pareiškėjas, tuo metu, kai kreipėsi į teismą (2019 m. gruodžio 19 d.) jau buvo praleidęs terminą skundui pateikti. Pareiškėjas svarbių priežasčių terminui atnaujinti nenurodo, remiasi tuo, kad sprendimą gavo tik 2019 m. gruodžio 5 d. Pareiškėjas termino atnaujinti neprašė, svarbių praleidimo priežasčių nenurodė, tačiau vertindamas kontekstą, teismas pažymi, kad aplinkybė, jog pareiškėjas atsisakė sprendimą priimti nėra svarbi priežastis dėl kurios galėtų būti atnaujintas terminas skundui pateikti.

5.2.1. Nepaisant to, kad dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą 1, ši administracinė byla nutrauktina, siekdamas įtikinamo teismo sprendimo, teismas pasisako ir dėl pareiškėjo argumentų iš esmės.

5.2.7.3. Teismo vertinimu, esminis klausimas, kuris yra sprendžiamas nušalinimu nuo pareigų dėl papildomo patikrinimo, yra rizikos slaptai informacijai pašalinimas. Šioje stadijoje nėra vertinami ir nušalinamojo paaiškinimai. Būtų nepateisinama, jeigu rizika informacijos saugumui nebūtų pašalinta, o būtų sprendžiami klausimai, susiję su asmens garantijomis būti perkeltu į kitas pareigas, o tai gali užsitęsti (kaip šiuo atveju, gali būti apsunkintas sprendimų įteikimas ir bendravimas tarp šalių). Taigi klausiamas dėl pareiškėjo perkėlimo galėjo būti sprendžiamas ir atskirai, be rizikos informacijos saugumui. Pareiškėjas nereiškė noro būti perkeltas į valstybės tarnautojo pareigas, nesidomėjo laisvomis pareigybėmis ir galimybėmis jose dirbti.

5.3. Dėl aptartų motyvų pareiškėjo reikalavimas dėl Įsakymo 1 nepagrįstas iš esmės.

6. Dėl atsisakymo grąžinti į pareigas po nušalinimo, Sprendimo dalies teisėtumo:

6.4. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo panaikinti 2019 m. gruodžio 4 d. atsakovo atsakymo, kuriuo atsisakyta grąžinti pareiškėją į pareigas.

8.1.3. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas E. Š. patvirtino, kad su pareiškėju vertinimo pokalbis vyko 2019 m. vasario 26 d. ryte tarp 8 ir 9 val., paaiškino, kad buvo kalbama apie veiklos organizavimo problemas Kauno AVPK (suirusią statutinę struktūrą, vadovo siekį tiesiogiai dalyvauti atskiruose tyrimuose), rastų šovinių epizodą Kauno AVPK, taip pat įvertintas atliktas psichologinės situacijos Kauno AVPK įvertinimas. Kad buvo atliekami psichologinio klimato vertinimai patvirtina ir atsakovo į bylą su 2020 m. rugsėjo 2 d. paaiškinimai pateiktos tokių tyrimų pažymos (minėtų paaiškinimų 14 priedas). Pareiškėjas teismo posėdžio metu neneigė, kad buvo atvykęs į pokalbį, tačiau, pasak jo, pokalbis truko labai trumpai, nes E. Š. turėjo skubiai išvykti. Tai, kad prieš tai (7.30-8.15 val.) E. Š. buvo susitikęs su kitu asmeniu (kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 2 d. pateiktų paaiškinimų ir jų priedų), nepaneigia, kad vėliau vyko pokalbis su pareiškėju.

8.1.4. Teisės aktai nenustato, kiek laiko turi vykti vertinimo pokalbis, taip pat išsamaus jo turinio. Teismo vertinimu, aptarti įrodymai – pareiškėjo 2019 m. vasario 28 d. pasirašytinas susipažinimas su vertinimo išvada, liudytojo E. Š. parodymai, paties pareiškėjo paaiškinimai, kad buvo atvykęs į pokalbį, rodo, kad vertinimo pokalbis įvyko.

8.1.5. Vertinimo išvadoje nurodyti vertinimo kriterijai ir glaustai nurodyti motyvai, kodėl pareiškėjo veikla kai kuriais aspektais vertinama kritiškai, ypatingai tinkamumas eiti pareigoms ir kvalifikacija. Pareiškėjas nenurodo, su kokias konkrečiais vertinimo rodikliais nesutinka. Taigi atmestini pareiškėjo argumentai, kad vertinimo išvada nemotyvuota.

8.2.2. Dėl galimybės vertinti komisijoje 2019 m. lapkričio 5 d.:

8.2.2.5. Teismo vertinimu, Aprašo 51 punkte nustatytas terminas nėra naikinamasis, t. y. jį praleidus nebūtų laikoma, kad vėliau vertinimo procedūra negalėtų būti atliekama. Tuo tarpu Aprašo 26 punktas įsakmiai reikalavo, kad tiesioginiam vadovui įvertinus tarnybinę veiklą patenkinamai, komisijos posėdyje dalyvautų pareigūnas, kurio veikla yra vertinama. Tuo atveju, kai pareigūnas dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti vertinimo komisijos posėdyje, posėdis atidedamas. Aiškinant Aprašo 26 punkto nuostatą, kad netaikomi 23 punkte nustatyti terminai, negalima sutikti su atsakovo pozicija, kad atskirai nepaminėjus 51 punkto, reikia laikyti, kad jame nustatyti terminai vis tiek turėtų būti taikomi. Sistemiškai aiškinant 26 punkto normą matyti, kad yra nustatytas imperatyvus reikalavimas tam tikrais atvejais pareigūnui dalyvauti vertinime komisijoje ir numatyta, kad dėl svarbių priežasčių posėdis atidedamas, taip pat išsprendžiama situacija su dėl atidėjimo galimai atsirandančiais prieštaravimais dėl vertinimo terminų (nurodyta, kad 23 punkte nurodyti terminai netaikomi). Būtent 23 punktas nustato vertinimo terminus, įskaitant ir tai, kad pateikiama nuoroda į termino taikymą specialiu atveju (51 punkte). Taigi laikytina, kad nuostata dėl terminų netaikymo apima visus atvejus, kai reikia atidėti posėdį, nes kitaip reikėtų laikyti, kad prieštaravimas tarp posėdžio atidėjimo ir vertinimo termino 51 punkte nurodytu atveju lieka neišspręstas.

8.2.2.6. Iš byloje esančio 2019 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo (27 atsiliepimo priedas) matyti, kad pareiškėjas 2019 m. lapkričio 4 d. SMS žinute iš tarnybinio mobilaus telefono (Nr. (duomenys neskelbtini)) informavo Kauno AVPK viršininko pavaduotoją apie nedarbingumą nuo 2019 m. lapkričio 4 d. iki 8 d., taip pat apie nedarbingumą 2019 m lapkričio 5 d. iš minėto telefono SMS žinute informavo ir Personalo administravimo valdybos 1-ojo skyriaus vedėją. Atsakovas iš esmės neginčija, kad pareiškėjo nedarbingumas dėl šeimos nario slaugymo gali būti svarbi priežastis. Dėl aplinkybės, kad 2019 m. lapkričio 5 d., kai vyko vertinimas komisijoje, pareiškėjas slaugė šeimos narį, ginčo nėra. Taigi laikytina, kad komisijos posėdis turėjo būti atidėtas ir įvykdytas Aprašo 26 punkte nustatytas reikalavimas pareigūnui dalyvauti vertinime komisijoje. Aprašo 26 punkte numatytas pareigūno dalyvavimas vertinimo komisijoje metu nėra savitikslis ir yra vienas iš pagrindinių elementų, kuris užtikrina pareiškėjo teisę būti išklausytam. Toks trūkumas negali būti vertinamas kaip formalus, neturėjęs įtakos sprendimo priėmimui. Taigi teismo vertinimu atsakovas netinkamai atliko vertinimą komisijoje 2019 m. lapkričio 5 d.

8.2.3.2. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skundas administraciniam teismui turi būti paduodamas per vieną mėnesį nuo individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą įteikimo suinteresuotai šaliai. Pažymėtina, kad LVAT, aiškindamas šią nuostatą, ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A S556-395/2010). Taigi, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimą, vertinant skundžiamo sprendimo įteikimo aplinkybes, svarbūs tiek sprendimą priėmusio, tiek sprendimo adresato veiksmai.

8.3. ABTĮ 103 straipsnio 8 punkte numatyta, kad bylą teismas nutraukia, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas, pareiškimas) buvo priimtas praleidus nustatytus skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Taigi byla dėl reikalavimo panaikinti Vertinimo išvadą ir su tuo susijusio išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo D. Ž. kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo už 2018 metus procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui D. Ž. realią galimybę dalyvauti kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo D. Ž. buvimą vaiko priežiūros atostogose nutrauktina ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

9.2. Policijos departamento Personalo administravimo valdybos 2019 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. 5-S-11626 „Dėl rotacijos komisijos posėdžio“ pareiškėjas buvo informuotas, kad 2019 m. gruodžio 4 d. yra paskirtas Rotacijos komisijos posėdis. Policijos departamente 2019 m. gruodžio 2 d. gautas pareiškėjo prašymas atidėti rotacijos komisijos posėdį tuo pagrindu, kad dar nėra išnagrinėtas jo 2019 m. lapkričio 18 d. prašymas. Sprendimas atidėti rotacijos komisijos posėdį nebuvo priimtas ir posėdis įvyko paskirtą dieną, tačiau pareiškėjas į posėdį neatvyko.

9.4. Pagal VTS 32 straipsnio 3 dalį, tolesnį pareigūno tarnybos eigos klausimą sprendžia centrinės statutinės įstaigos vadovas, atsižvelgdamas į paskutinio tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus. Rotacijos procedūra komisijos sprendimu buvo sustabdyta dėl pradėto papildomo patikrinimo ir Policijos departamento generalinis komisaras jokio sprendimo dėl pareiškėjo rotacijos nepriėmė. Taigi administracinė procedūra dėl pareiškėjo rotacijos nebuvo baigta. Tuo tarpu komisijos sprendimai buvo tarpinio pobūdžio sprendimai šioje procedūroje. Taigi laikytina, kad atsakovas nepriėmė sprendimų, kurie sukeltų pasekmes pareiškėjui. Laikytina, kad toks sprendimas yra tarpinis sprendimas rotacijos procedūroje ir nesukelia teisinių pasekmių pareiškėjui, skundai dėl tokio sprendimo nenagrinėtini administraciniame teisme.

9.5. ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Todėl administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rotacijos komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepratęsti pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio nutrauktina. Taip pat tuo pačiu pagrindu nutrauktina byla dalyje dėl išvestinių reikalavimų (įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo D. Ž. tarnybos rotacijos procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui D. Ž. realią galimybę dalyvauti tarnybos rotacijos procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo D. Ž. buvimą vaiko priežiūros atostogose).

Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją asmenims, siekiantiems eiti ar einantiems pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, nustatoma specialioji sąlyga yra ypatingas ir nė kiek neabejotinas patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei. Asmens, siekiančio eiti ar einančio pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumas ir lojalumas Lietuvos valstybei turi būti vertinami atsižvelgiant į visas reikšmingas tą asmenį apibūdinančias aplinkybes, inter alia jo veiklą, padarytus teisės pažeidimus, dalykines ir asmenines savybes, reputaciją, ryšius su kitais asmenimis. Taip pat pažymėjo, kad personalo saugumo procedūros turi būti tokios, kad būtų vertinama, ar asmeniui, atsižvelgiant į jo lojalumą ir patikimumą, gali būti leidžiama susipažinti su įslaptinta informacija be nepriimtinos rizikos tokios informacijos saugumui. Pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant asmens lojalumą ir patikimumą nėra siejami tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą; jie apima ir informaciją apie potencialias grėsmes saugumui: asmens savybes, veiklą bei kitas aplinkybes, liudijančias jo nesąžiningumą, nelojalumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius artimus asmenis. Taikytinos saugumo priemonės taip pat turi būti tokios, kad leistų nustatyti tokius jau turinčius teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija asmenis, kurių būklė gali kelti grėsmę įslaptintos informacijos saugumui, ir suteiktų galimybę tokius asmenis nušalinti ar atleisti. Gavus tam tikram asmeniui nepalankios informacijos turėtų būti patikrinta, ar tolesnis jo darbas su įslaptinta informacija nesukelia nepriimtinos rizikos tokios informacijos saugumui, o nustačius tokią riziką, asmeniui turi būti atimta galimybė naudotis įslaptinta informacija – jam turi būti uždraudžiama vykdyti užduotis, susijusias su įslaptinta informacija, jis nušalinamas nuo pareigų, kurioms vykdyti būtina įslaptinta informacija, arba iš tų pareigų atleidžiamas.

Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas nereikalauja nustatyti, kad įslaptinta informacija buvo atskleista ar padaryti kitokie jos saugumo pažeidimai ar kiti teisės pažeidimai. Pakanka nustatyti grėsmės faktą, asmens savybes ar kitas aplinkybes, kurios keltų grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ateityje šiam asmeniui toliau dirbant su įslaptinta informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5067-1062/2017, 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3124-1062/2018 ir kt.)

LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs, kad Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, kurie paslapčių subjektui sukelia abejonių dėl tokio asmens patikimumo darbui su įslaptinta informacija ar lojalumo Lietuvos valstybei. Kilus ginčui dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo, teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal įrodymų vertinimo taisykles turi vertinti, ar paslapčių subjektas pagrįstai nustatė, jog leidimo turėtojas pagal atitinkamas savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus), Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo keliamų patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų kontekste yra netinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-895-146/2015, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-465-143/2015, 2015 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2193-146/2015 ir kt.). Paslapčių subjektas, atliekantis pretendento gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija patikrinimo procedūrą ir teisės aktų nustatyta tvarka, surinkęs informaciją, suteikiančią pakankamą pagrindą abejoti pretendento patikimumu ar lojalumu Lietuvos valstybei, negali išduoti tokio leidimo. Elgdamasis priešingai, jis pažeistų įstatymą, sukeltų grėsmę, kad bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos turi apsaugoti užtikrindamas tinkamą įslaptintos informacijos apsaugą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-148-146/2015 ir kt.)

Teismas, vadovaudamasis šiuo kriterijumi, kiekvienu konkrečiu atveju, taikydamas proporcingumo bei protingumo kriterijus, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusios asmens savybės gali būti suderinamos su darbu su įslaptinta informacija. Todėl nagrinėjamai bylai yra svarbu išaiškinti faktus, kurie parodo būtent nurodytas asmens savybes (Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1327/2012).

10.3.3. Pareiškėjas nenurodo, kokios aplinkybės iš tų, kurias buvo ketinama tirti poligrafu, išeina už tokio tyrimo ribų. Teismo vertinimu, tiriant poligrafu ketinta tirti aplinkybes apie pareiškėją, jo pateiktus duomenis apie save ar savo aplinką. Pažymėtina, kad papildomo tikrinimo metu pareiškėjas 2019 m. gruodžio 19 d. teikė duomenis apie save ir savo aplinką. Taigi laikytina, kad poligrafu tirti duomenys neišėjo už sprendimo atlikti tyrimą poligrafu ribų. Tyrimo poligrafu eiga ir pareiškėjo elgesys jos metu vertinti bendrame įrodymų kontekste kaip papildomi įrodymai.

10.4. Dėl leistinumo naudoti kriminalinės žvalgybos duomenis:

10.5.1.4. Apie minėtų įmonių patikrinimo aplinkybes pareiškėjo buvo prašoma pateikti paaiškinimus papildomo tyrimo metu ir jis juos pateikė 2019 m. gruodžio 19 d. Taigi buvo sudarytos galimybės išklausyti pareiškėją. Pareiškėjo atsisakymas argumentuojant tuo, kad praėjo daugiau kaip 3 metei nuo šių įvykių, buvo nepagrįstas (kaip jau aptarta 10.2 punkte). Taigi atsisakymas tirtis poligrafu laikytinas papildomu įrodymu dėl pareiškėjo nepatikimumo.

10.5.2.4.2. 2020 m. sausio 31 d. tyrimo poligrafu specialisto išvadoje Nr. 5-G-1661 (toliau – ir Specialisto išvada) nurodyta, kad pareiškėjas šį įvykį atsimena ir paaiškino, kad davė nurodymą nutraukti administracinę teiseną, bet tam, kad būtų galima pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, jeigu būtų kreiptasi dėl draudimo išmokos, t. y. kilo nesutarimas dėl taktikos. Teismo vertinimu, pareiškėjo versija apie tai, kad teisenos nutraukimas buvo reikalingas taktiniais sumetimais nėra pagrįsta jokia objektyvia informacija, t. y. nėra duomenų, ar buvo gauta pirminė informacija apie galimą nusikaltimą, kam buvo pavesta ją tirti (pats pareiškėjas, būdamas Kauno AVPK viršinio pavaduotoju, pats tyrimo nevedė). Be to, pareiškėjas nurodo, kad šį įvykį prisimena, netgi nurodo, kad sprendė klausimus dėl tyrimo taktikos, o pateikta medžiaga rodo, kad R. G. atžvilgiu net ir teismui 2014 m. rugsėjo 16 d. nutarimu iniciavus administracinę teiseną dėl melagingų parodymų davimo, Kauno AVPK jokių veiksmų neatliko, t. y. teismo nutarimas buvo ignoruotas. Taigi tai suteikia pagrindą abejoti pareiškėjo sąžiningumu.

10.5.2.5.1. Protokole nurodyta, kad pareiškėjas D. Č. davė nurodymus nutraukti administracinę teiseną dėl 2012 m. lapkričio 29 d. įvykio, kuriame Kauno apygardos teismo teisėjas R. L. sukėlė autoavariją, kuriuo metu sužalotas vaikas ir po įvykio alkoholio matuoklis rodė 0,67 promilės alkoholio kraujyje. D. Č. paaiškinimais, pareiškėjas rodė susidomėjimą bylos eiga kelis kartus. Galiausiai R. L. administracinėn atsakomybėn nebuvo patrauktas, taip pat nepradėtas ikiteisminis tyrimas.

10.5.2.5.2. Kaip matyti iš medžiagos, R. L. atžvilgiu administracinė teisena dėl autoavarijos nutraukta 2013 m. birželio 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu suėjus senaties terminui, t. y. Kauno AVPK nesiėmus pakankamai aktyvių veiksmų. Apie jam darytą poveikį iš pareiškėjo pusės nurodė D. Č.. Nėra ginčo, kad apie šias aplinkybes D. Č. buvo nurodęs vadovybei ir anksčiau, dar apie 2013 metus. Taigi D. Č. versija neatsirado tik po to, kai buvo nuspręsta nušalinti nuo pareigų pareiškėją.

10.5.2.3. Skiriant užduotį tyrimui poligrafu, apie šiuos atvejus buvo planuojama klausinėti pareiškėjo, tačiau pareiškėjas atsisakė tęsti tyrimą. Teismo jau pasisakyta, kad VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas nenustato ribojimo, kad gali būti vertinamos tik per pastaruosius 3 metus įvykusios aplinkybės. Taigi tokiu pagrindu pateiktas pareiškėjo atsisakymas atlikti tyrimą poligrafu nėra pagrįstas.

Tirdamasis poligrafu pareiškėjas turėjo galimybę paneigti abejones dėl jo patikimumo. Tyrimo poligrafu rezultatai (atsisakymas tirtis) šiuo atveju vertintina kaip papildoma aplinkybė, suteikianti pagrindą abejoti pareiškėjo sąžiningumu.

Tai, kad vadovybė žinojo apie galimus pareiškėjo įsikišimus į Kauno AVPK Kelių policijos valdybos veiklą ir kad pareiškėjas Lietuvos policijos generalinio komisaro buvo nušalintas nuo kelių policijos kuravimo, tik papildomai įrodo, kad, nors tuometinė vadovybė nusprendė nepradėti tyrimo, tačiau veiklos rizikų matė. Minėta, kad ankstesnis aplinkybių vertinimas neapriboja galimybės asmens patikimumą vertinti visų rizikų kontekste.

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nešališkam stebėtojui iš jų būtų realus pagrindas abejoti, pareiškėjo sąžiningumu, o tai reškia, kad pareiškėjo asmeninės savybės keltų nepriimtiną riziką patikėtos informacijos saugumui.

10.5.4.1. Protokole konstatuota, kad turima duomenų, kad pareiškėjas galimai šantažavo pavaldinį V. P. slėpdamas (laikydamas) turimą medžiagą (vaizdo įrašą) apie V. P. 2015 m. gegužės 23 d. galimai padarytą nusikalstamą veiką. Minėta medžiaga vėliau, 2016 m. spalio mėn. atsirado Kauno AVPK Imuniteto skyriaus pašto dėžutėje.

10.5.4.2. Pareiškėjas dėl šio epizodo pasisakė, kad jo atžvilgiu Vidaus reikalų ministerijos atliktas tyrimas teisės pažeidimų neįžvelgė.

10.5.4.3. Byloje esanti medžiaga (2019 m. sausio 18 d. Kauno aplinkės teismo ir 2019 m. birželio 26 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiai V. P. baudžiamojoje byloje) patvirtinta, kad vaizdo įrašas su neteisėtais V. P. veiksmais atsirado neaiškiomis aplinkybėmis. Įrašas buvo padarytas maždaug 1,5 metus iki jo atsiradimo neaiškiomis aplinkybėmis Kauno AVPK Imuniteto skyriuje, įrašas buvo padarytas miesto kameromis, kurias kontroliavo Kauno AVPK patrulių rinktinė (iš stebėjimo patalpos), paprastai visi įrašų išdavimai būdavo registruojami, už tai buvo atsakinga AVPK patrulių rinktinės padalinyje dirbusi N. U.. V. P. tiek jo atžvilgiu pradėtame baudžiamajame procese, tiek tyrimo VRM metu ne kartą teigė, kad Kauno AVPK patrulių rinktinės, kurios žinioje ir buvo įrašai, vadas G. G. perdavė vaizdo įrašą galimai su neteisėtais V. P. veiksmais D. Ž., kuris turėjo šį įrašą ir jį dėl to šantažavo. Taip pat V. P. kolegos (D. V. ir A. B.) paliudijo, kad jiems V. P. yra sakęs, kad G. G. perdavė vaizdo įrašą D. Ž.. D. V. paiškinimuose VRM tyrime nurodė, kad D. Ž. patrulių rinktinėje yra užsiminęs, kad V. P. „muša žmones“. Papildomo patikrinimo metu paklausus VRM darbuotoją, kuri atliko tyrimą dėl vaizdo įrašo ir rengė 2017 m. gegužės 22 d. ar 25 d. išvadą (I. B.), ji paaiškino, kad neoficialiai N. U. yra sakiusi, kad ji įrašą padarė ir perdavė G. G. (savo vadovui- teismo pastaba), tačiau to oficialiai nepatvirtins (2020 m. sausio 17 d. tarnybinis pranešimas). Suprantama, kad N. U. oficialiai teikti parodymus, kad ji pažeisdama taisykles, padarė įrašo kopiją vadovui, būtų buvę nepalanku. Tuo tarpu, kad vadovas galėjo gauti įrašą iš jos yra realu. Kauno AVPK nebuvo pradėtas joks tyrimas ir nebuvo nustatinėjami atsakingi asmenys dėl vaizdo įrašo neteisėto paėmimo iš stebėjimo sistemų, nors atsiradus įrašui tai tapo žinoma. Visos šios aplinkybės yra pakankamos daryti racionalią išvadą, kad G. G., o per jį ir D. Ž. galėjo disponuoti minėtu įrašu ir šantažuoti pavaldinį. Taip pat darytina išvada apie D. Ž. ir G. G. paaiškinimų, kad jie nedisponavo vaizdo įrašu ir jo nematė, nepatikimumą. Kartu pažymėtina, kad VRM tyrimo išvadoje (bent jau versijoje, kuri patvirtinta vidaus reikalų ministro 2017 m. gegužės 22 d., ir kuri buvo pateikta Kauno apylinkės teismui, nagrinėjusiam V. P. baudžiamąją bylą) 23 lape 1 p. taip pat daroma išvada apie D. Ž. ir G. G. veiksmuose (įrašo laikyme apie 1,5 metų ir galimo nusikaltimo slėpime) nusikalstamos veikos požymius. Taigi, skirtingai nei teigia pareiškėjas, VRM atlikto tyrimo metu teisės pažeidimų požymiai įžvelgti. Tai, kad tuometinė VRM vadovybė neužtikrino, kad būtų imtasi priemonių veikai išaiškinti, nekeičia šių aplinkybių vertinimo.

10.5.4.4. Pareiškėjo apie šias aplinkybes buvo klausta 2019 m. gruodžio 19 d., tačiau jis atsakė, kad reikia remtis jo duotais liudijimais baudžiamojoje byloje. Taigi buvo suteikta galimybė pasiaiškinti.

Skiriant užduotį tyrimui poligrafu, apie šią situaciją buvo planuojama klausinėti pareiškėjo, tačiau pareiškėjas ikitestinio pokalbio metu būtent po su aptarta situaciją susijusio klausimo (ar yra matęs vaizdo įrašą) kategoriškai atsisakė atsakinėti į klausimą ir atsisakė tęsti tyrimą. Teismo jau pasisakyta, kad VTPĮ 17 straipsnio 2 dalies 20 punktas nenustato ribojimo, kad gali būti vertinamos tik per pastaruosius 3 metus įvykusios aplinkybės. Taigi tokiu pagrindu pateiktas pareiškėjo atsisakymas atlikti tyrimą poligrafu nėra pagrįstas.

10.5.4.5. Pareiškėjas turėjo galimybę savo sąžiningumą pagrįsti ir poligrafo tyrimo metu, tačiau ja nepasinaudojo. Tyrimo poligrafu rezultatai (atsisakymas tirtis) šiuo atveju vertintina kaip papildoma aplinkybė, suteikianti pagrindą abejoti pareiškėjo sąžiningumu. Aplinkybės, susijusios su vaizdo įrašu yra pakankamos, kad pagrįstai suabejoti pareiškėjo patikimumu.

Protokole nurodyta, kad pareiškėjas palaiko santykius su neigiamos reputacijos asmenimis, linkusiais daryti nusikalstamas veikas, siejamais su organizuotu nusikalstamumu, kurių ryšiai gali kelti grėsmę jam patikėtos informacijos saugumui. Protokole teigiama, kad J. P. palaiko ryšius su nusikalstamo pasaulio atstovais – S. D., A. P., V. K., verslininku T. B., galimai atstovauja jų interesams. Teigiama, kad J. P. daro realią įtaką pareiškėjui šiam atliekant tarnybines funkcijas. Protokole aptariamas G. Ž. skambutis J. P. dėl ikiteisminio tyrimo ir iš karto po to sekęs pastarojo skambutis pareiškėjui. Taip pat aptariami kitų asmenų pokalbiai su J. P., kuriuosi jis giriasi įtakingais ryšiais.

Pareiškėjas teigia, kad iš Protokole aptariamų pokalbių negalima daryti išvados, kad kalbama apie pareiškėją.

Protokole nurodyta ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. P. paaiškino, kad pažįsta tiek pareiškėją, tiek S. D., A. P., jie pas jį lankosi Palangoje.

Kad dažnai susitinka su pareiškėju, neneigė nei J. P., nei pareiškėjas. Iš jų pokalbių matosi neformalus bendravimas, pareiškėjas dalyvavo J. P. gimtadienio šventėje 2017 m.

Iš pokalbio su G. Ž. (2017 m. rugpjūčio 30 d.) matosi, kad J. P. telefonu pažada pakalbėti su „D.“ dėl įvairių tyrimų. Taip pat sako, kad telefonu negali tartis ar siųsti dokumentų, o juos reikia perduoti susitikus. Iš karto po šio pokalbio skambino pareiškėjui ir teiravosi, kada atvyks į Palangą, po to nurodo, kad bus Kaune ir „užlėks kavos“, t. y. tariasi dėl susitikimo. Dar po kiek laiko (2017 m. rugsėjo 2 d.) skambino G. Ž. ir teiravosi dėl savo prašymo eigos.

Pagal pateiktus įrodymus J. P. yra kalbėjęs su kitu adresatu, kuris taip pat vadinamas “D.“ (2019 m. sausio 13 d.), tačiau pastarasis pokalbio metu J. P. paprašė pakalbėti su „D.“ dėl ikiteisminio tyrimo. Tai paneigia teiginius, kad į J. P. kiti asmenys kreipdavosi tik dėl pažinties su kitu D.

Protokole nurodyta, kad pareiškėją sieja ryšiai su prieštaringos reputacijos verslininku, ne kartą teistu A. P..

Į bylą pateikti duomenys apie A. P. atžvilgiu taikytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme nustatytų prevencinio poveikio priemones (papildomo patikrinimo medžiagoje), kurios taikytos 2009 ir 2006 m. nurodyta, kad pastarasis asmuo teistas Vokietijoje už pinigų plovimą (veika įvykdyta iki 2000 m. lapkričio 30 d.), teismui pateiktas Valstybės saugumo departamento dokumentas, nurodytas Protokole, apie pastarojo ryšius su Baltarusija, taip pat apie pareiškėjo ryšių su A. P. keliamą grėsmę liudija ir teismo žiniai pateikti dokumentai, kurie sustiprina įrodymus ir teiginius, nurodytus Protokole.

Protokole nurodoma, pareiškėjas palaiko ryšius su S. D.. Visgi protokole konkrečiai nenurodyta, kokios aplinkybės liudytų apie pareiškėjo ryšius su S. D.. Vien tik tai, kad pareiškėjas atsisakė tirtis poligrafu dėl šios aplinkybės, nelaikytina pakankamu pagrindu išvadai apie ryšius.

Protokole nurodyta, kad pareiškėją sieja artimi ryšiai su verslininku T. B.. Pastarasis organizavo pareiškėjo ir A. P. susitikimą tuo metu, kai vyko ikiteisminis tyrimas. Pareiškėjas neneigia tokių ryšių. Iš protokolo medžiagos matyti, kad AB „Kauno grūdai“ (kurio pagrindinis akcininkas yra T. B.) rėmė Kauno policijos futbolo klubą, kai jo prezidentu ar valdybos nariu buvo pareiškėjas, 2009-2014 metų laikotarpiu suteikė 35 259,22 Lt paramos. Taip pat teismo posėdžio metu pareiškėjas pripažino, kad pažįsta T. B., ne kartą yra buvęs pas jį biure. Taip pat, kad tuo metu, kai vyko A. P. ikiteisminis tyrimas gero pažįstamo iš T. B. aplinkos (Mažeikos) (kuris anksčiau dirbo policijoje) ar paties T. B. kvietimu nuvyko į T. B. biurą, kuriame, be kitų asmenų (įskaitant T. B.), buvo ir A. P. ir jo advokatas, pareiškėjo kursiokas N. S.. Pareiškėjas teigė, kad jis atsisakė bet kokių susitarimų, informavo prokurorą. Visgi jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi dėl galimo poveikio, nėra. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad pareiškėjas, būdamas vienu iš policijos įstaigos vadovų, atvyksta verslininkui ar jo aplinkai pakvietus pas jį į biurą spręsti tam tikrų klausimų, kelia abejonių dėl asmens ryšių ir galimos kitų asmenų įtakos, kas sudaro riziką dėl patikėtos informacijos saugumo. Be to, pareiškėjas nebuvo deklaravęs ryšių su T. B. ir galimo interesų konflikto, kas atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nebuvo vien tik formalus trūkumas. Atkreiptinas dėmesys, kad T. B. ryšius su A. P. patvirtina ta pati aplinkybė apie aptartą susitikimą biure, kurį organizavo T. B.. Taip pat įsitikinimą apie tokių ryšių buvima sutvirtina ir teismo žiniai atsakovo pateikti įslaptinti dokumentai.

10.5.5.4. Įvertinus aptartas aplinkybes dėl pareiškėjo ryšių su J. P., A. P., T. B., matyti, kad J. P. yra linkęs aktyviai sudaryti įspūdį, kad gali padėti padaryti poveikį reikaluose, susijusiuose su policijos veikla ir bando tai daryti (pvz., esant poreikiui derina susitikimus su pareiškėju). Taip pat J. P. palaiko ryšius su A. P., S. D. ir kitais asmenimis, kurie gali turėti interesų, susijusių su pareiškėjo funkcijomis (pvz., G. Ž.). J. P. yra įteiktas oficialus įspėjimas dėl neleistino priešingo visuomenei keliančio grėsmę policijos veiklai elgesio. Pareiškėjas palaiko ryšius su J. P.. Taip pat pareiškėjo ryšių su T. B. keliamą riziką didina ir pastarojo ryšiai su A. P.. Pareiškėjas užėmė ir pretenduoja sugrįžti į aukštas pareigas policijoje, jo kasdienėje dispozicijoje būtų kriminalinės žvalgybos priemonių ir kitokių prievartos priemonių naudojimas, t. y. nuolatinis slaptos informacijos srautas, o bent mažiausias nepasitikėjimas pareiškėju realiai paralyžiuotų visos policijos įstaigos veiklą, nes perdavus informaciją reikėtų nuogąstauti, ar nekyla grėsmė jos saugumui. Ryšiai su įtakingais verslininkais, nusikalsti linkusiais ir pavojų saugumui keliančiais verslininkais, kurie ieško galimybių daryti įtaką policijos pareigūnams ar bent pasirodyti tokią įtaką turintys, kelia grėsmę patikėtos informacijos saugumui ir trukdytų pareiškėjui atlikti funkcijas. Aptarti ryšiai nėra mažareikšmiai ar atsitiktiniai, pareiškėjas dažnai bendrauja su J. P. ir T. B., su pastaruoju bendravimas tęsiasi ilgą laiką.

Iš aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas nebuvo sąžiningas deklaruodamas ryšius, dėl ryšių atsiranda pareiškėjo pažeidžiamumas dėl šių ryšių ir dėl to darytina išvada, kad atsirastų nepriimtina rizika dėl pareiškėjui patikėtos informacijos saugumo.

Teismo vertinimu, dėl šio epizodo sutiktina su pareiškėju, kad iš Protokole aptarto pokalbio apie galimą teisės pažeidimą ar naudojimąsi padėtimi galima tik spėlioti, t. y. nėra aišku, ar kalbama apie neteisėtus veiksmus, nėra jokių duomenų, kad būtų kažkas atlikta.

Protokole nurodyta, kad žiniasklaidoje pasirodė informacija apie pareiškėjo prieštaringai vertinamus veiksmus. Pagal paskelbtą informaciją ((duomenys neskebtini)), pareiškėjas kartu su kitu pareigūnu G. S. padėjo advokatui periminėti ginčo turtą, dėl kurio kilo ginčas mirus vienam verslininkui. Pagal šią informaciją buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas, siekiant įvertinti pareiškėjo ir G. S. veiksmus. Protokole nurodyta, kad buvo gauta duomenų, kad pareiškėjas galimai padarė pažeidimus, patekdamas į būstą ((duomenys neskebtini)).

Pareiškėjas teigia, kad jo buvimas minėtame būste nesudarė jokio pažeidimo – nepiktnaudžiavo pareigūno statusu, neįsilaužė į patalpas, dėl to nebuvo pradėti jokie tyrimai.

Ispanijos policijos atsakyme teigiama, kad K. Č. parašė skundą dėl įsilaužimo į jos būstą. Taip pat nurodo, kad ji gyveno aptariamose patalpose ir kad dėl jų vyksta ginčas.

Šiuo atveju sutiktina su pareiškėju, kad Protokole nurodyti teiginiai tik apie tai, kad parodymus davę asmenys arba buvo girdėję arba galvojo, kad kyšiai mokami D. Ž.. Jokių tiesioginių aplinkybių apie net ir galimai gaunamus pareiškėjo kyšius nėra. Laikytina, kad Protokole daromos išvados apie pareiškėjo galimą kyšininkavimą yra per toli siekiančios nei galima būtų racionaliai išvesti iš turimų duomenų.

10.5.5.9. Dėl neviešo pobūdžio paremta informacija (sugyventinės interesų atstovavimas ir galimas kyšininkavimas):

Teismo vertinimu šios aplinkybės grindžiamos išimtinai slaptais įrodymais. ABTĮ 56 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimą ir EŽTT jurisprudenciją (sprendimai – 2009 m. balandžio 21 d. Miran prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 43980/04, 9–18 p.; 2009 m. balandžio 21 d. Topal prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 3055/04, 12–15 p.; kt.), savo praktikoje laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas, kuris priimtas remiantis vien tik įslaptinta medžiaga, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-326/2009; kt.). Vertinant atskirai, šie įrodymai negalėtų būti laikomi įrodymais pagal ABTĮ 56 straipsnį. Tačiau šiuo atveju įslaptinta medžiaga pateikta tik apie du epizodus iš dešimties, taigi šios aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai vertinami tik kaip sustiprinantys įsitikinimą bendrą išvadą apie pareiškėjo nepatikimumą.

10.5.6. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad surinktų domenų visuma (pareiškėjo elgesys aptartose situacijose bei tyrimo poligrafu metu) duoda pakankamą pagrindą neigiamai išvadai dėl pareiškėjo sąžiningumo, patikimumo, pareigingumo ir lojalumo Lietuvos valstybei. Pažymėtina, kad pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, užėmė aukštas pareigas - Kauno AVPK viršininkas, atsakingas už visą šios policijos įstaigos veiklos organizavimą, dėl ko esant bent menkiausiam pagrindui abejoti pareiškėjo patikimumu įstaigos veikla taptų realiai nefunkcionali ir jam keliami atitinkami moraliniai, dalykiniai, profesiniai ir etikos reikalavimai. Atsakovas padarė teisingą išvadą, kad pagal atitinkamas savybes, pasireiškusias konkrečiose faktinėse situacijose (per konkrečius faktus), pareiškėjas neatitiko patikimumo ir lojalumo Lietuvos valstybei reikalavimų, kurie suteiktų pagrindą pakankami pasitikėti pareiškėju. Todėl Leidimas pareiškėjui panaikintas pagrįstai.

10.7.3. Į bylą pateikta atsakovo įsakymas kuriuo sudaryta CSEK. Liudytojais teismo posėdžio metu apklausti S. T. ir E. M. K. parodė, kad posėdyje buvo aptartas pateiktas teikimas, diskutuojama. S. T. paaiškino, kad svarstymas truko apie 3 valandas, nors darbotvarkėje buvo ir kiti klausimai, iš esmės visą tą laiką buvo svarstomas pareiškėjo Leidimo klausimas, prieš posėdį medžiaga buvo prieinama komisijos nariams.

10.7.8. Darytina išvada, kad Leidimo panaikinimo procedūra buvo teisėta.

10.8. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, nėra pagrindo naikinti Įsakymo 2.

10.9. Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėjui D. Ž. atimtą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Pasakytina, kad teismas negali už viešojo administravimo instituciją atlikti tokio veiksmo. Be to, teismo vertinimu, toks reikalavimas yra perteklinis, nes jeigu būtų patenkintas reikalavimas panaikinti sprendimą, kuriuo panaikintas Leidimas, asmuo būtų grąžintas į iki tol buvusią padėtį, t. y. būtų laikoma, kad turi Leidimą. Todėl administracinė byla šioje dalyje nutrauktina kaip nenagrinėtina administraciniame teisme (ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

11.2. Visgi atsakovo į bylą pateikti duomenys rodo, kad 2020 m. vasario 25 d. nebuvo laisvų nei karjeros valstybės tarnautojų, nei statutinių pareigybių, kurioms nebūtų nustatytas reikalavimas turėti teisę dirbti su slapta informacija (šiame sprendime jau pasisakyta, kad perkėlimas į valstybės tarnautojo pareigas būtų negalimas).

11.6. Pareiškėjas teikia argumentą, kad su juo buvo siekiama susidoroti. Visgi tokie teiginiai remiasi subjektyviu pareiškėjo vertinimu ir yra neapgrįsti įrodymais.

11.7. Taigi nėra pagrindo panaikinti Įsakymo 3.

Atmetus reikalavimą dėl Įsakymo 3, atmestini ir su juo susiję išvestiniai reikalavimai (įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėją D. Ž. į Kauno AVPK viršininko pareigas; įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išmokėti pareiškėjui D. Ž. dėl atleidimo iš vidaus tarnybos neišmokėtą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką)

Netenkinus pareiškėjo reikalavimo, netenkinamas reikalavimas ir jo reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisnos įstatymo 39 straipsnio 2 dalį liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms išmokėtinoms sumoms laikyti ir išieškoti kiekvienam teismui atidaroma specialioji sąskaita banke pagal teismo buvimo vietą.

Sumas, išmokėtinas liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto įmoka ta proceso šalis, kuri pareiškė prašymą iškviesti liudytojus, specialistus ar ekspertus (3 dalis). Jeigu nurodytus prašymus pareiškė abi proceso šalys arba jeigu liudytojai, specialistai ir ekspertai šaukiami ar ekspertizė daroma teismo iniciatyva, reikalaujamas sumas įmoka proceso šalys lygiomis dalimis (4 dalis). Proceso šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip bylos nagrinėjimo išlaidos, priteisiamos įmokėti į teismo specialiąją sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui (7 dalis). Šio straipsnio nuostatos netaikomos nagrinėjant šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytas bylas. Šio įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytose bylose sumas, priklausančias liudytojams, specialistams, ekspertams ir vertėjams, teismas išmoka, jiems atlikus savo pareigas, iš teismui skirtų valstybės biudžeto lėšų (8 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad teismo posėdyje dalyvavo liudytojas E. S., kuris atvyko iš Kauno į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Jis pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, susijusias su jo dalyvavimu teismo posėdyje, ir šį prašymą patvirtinančius įrodymus (transporto priemonės registracijos liudijimo ir degalinės kvito kopijas), prašydamas jam kompensuoti 18,34 Eur kuro sąnaudų.

Teismui iš pateiktų įrodymų nekyla abejonių, kad minėtas liudytojas realiai patyrė nurodytą kuro kvite sumą, o atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, todėl iš pareiškėjo į Vilniaus apygardos administracinio teismo specialiąją sąskaitą priteistina liudytojui E. S. išmokėta 18,43 Eur kelionės išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 103 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

administracinę bylą nutraukti dalyse dėl šių reikalavimų: 1) dėl reikalavimo panaikinti Policijos generalinio komisaro 2019 m. spalio 30 d. įsakymą „Dėl D. Ž. nušalinimo nuo pareigų“; 2) dėl reikalavimo panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pavaldžių policijos įstaigų vadovų ir jų pavaduotojų, šių įstaigų vertinimo komisijos narių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos 2019 m. lapkričio 5 d. išvadą; 3) dėl reikalavimo panaikinti Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Rotacijos komisijos 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą nepratęsti pareiškėjo tarnybos einamose rotuojamose pareigose laikotarpio; 4) dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją D. Ž. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas; 5) dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo D. Ž. kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo už 2018 metus procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui D. Ž. realią galimybę dalyvauti kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo D. Ž. buvimą vaiko priežiūros atostogose; 6) įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo D. Ž. tarnybos rotacijos procedūras, laikantis susijusių teisės aktų reikalavimų, sudarant pareiškėjui D. Ž. realią galimybę dalyvauti tarnybos rotacijos procedūrose, įvertinus teisėtą pareiškėjo D. Ž. buvimą vaiko priežiūros atostogose; 7) dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti pareiškėjui D. Ž. atimtą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

Likusioje dalyje pareiškėjo D. Ž. skundą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjo D. Ž. į teismo specialiąją sąskaitą liudytojui išmokėtų 18,43 Eur (aštuoniolika eurų, 43 centus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.