- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-29
- Bylos Nr.
- 2-273/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Marytė Mitkuvienė, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės SEB bankas
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Rasos Gudžiūnienės ir Marytės Mitkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės A. V. pareiškimas dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pagal ieškovo akcinės bendrovės SEB bankas ieškinį atsakovei A. V., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Algimedas“ dėl negrąžinto kredito, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. pagal AB SEB bankas ieškinį atsakovei A. V., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB „Algimedas“ dėl negrąžinto kredito, palūkanų, delspinigių, bylinėjimosi išlaidų priteisimo priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį patenkino. Teismas priteisė iš atsakovės A. V. ieškovui AB SEB bankas 100788,78 Lt skolą, 5 proc. metines palūkanas už teismo priteistą 100788,78 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-08-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3016 Lt žyminį mokestį.
Šalies argumentai
Atsakovė A. V. pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nurodė, kad atsakovė per teismo nurodytą terminą nepateikė teismui atsiliepimo į pareikštą ieškinį, nes bendraujant su ieškovo atsakingais darbuotojais buvo susitarta dėl taikaus bylos užbaigimo ir jų siūlymu buvo patarta atsiliepimo nerašyti. Dėl juridinių žinių trūkumo atsakovė nesuprato tokio pasiūlymo ydingumo ir atsiliepimo nepateikė. Mano, kad ieškovas grįsdamas savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą suprato, kad teisėti reikalavimai nebus patenkinti laikantis civilinės teisės normomis, todėl apgaulingai informavo atsakovę dėl atsiliepimo nebūtinumo. Atsakovės nuomone, pareikštas ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes ieškovas praleido LR CK 6.88 str. 1 d. nurodytą terminą. Pažymi, kad Kredito sutarties terminas nurodytas sutarties aprašo 2.3. punkte 2010 m. vasario 12 d. Mano, kad ieškovas praleistą terminą nepagrįstai skaičiuoja nuo teismo sprendimo iškelti bankroto bylą dienos. Atsakovės nuomone, apie įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti ieškinį ieškovas žinojo, nes 2010-03-16 raštu Nr. 01.10.02-2400 pranešė atsakovei, kad kredito sutarties terminas pasibaigė 2010-02-12 ir pareikalavo per 10 dienų grąžinti likusią kredito dalį su palūkanomis, baudomis ir delspinigiais. Tuo pačiu raštu informavo, kad skolos nesumokėjus ieškovas kreipsis į teismą su ieškiniu. Tačiau ieškovas ieškinį pareiškė po 15 mėnesių.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ieškovas AB SEB bankas prašė atsakovės pareiškimo netenkinti. Nurodė, kad atsakovės pareiškimas surašytas 2011 m. spalio 17 d., t. y. pažeidžiant teismo nurodytą terminą – nes pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turėjo būti paduotas iki 2011 m. spalio 16 d. Mano, kad atsakovė ne tik laiku nepateikė nuomonės dėl priimto ieškinio, tačiau taip pat laiku nepateikė prašymo dėl sprendimo peržiūrėjimo, todėl šis turėtų būti atmestinas. Ieškovas mano, kad atsakovė bando klaidinti teismą ir nurodo realybės neatitinkančias prielaidas ir aplinkybes dėl atsiliepimo nepateikimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 18 d. nutartimi nutarė atsakovės A. V. pareiškimo dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintini. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei A. V. įteiktas 2011 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį iki nustatyto termino nepateikė, todėl Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą už akių. Pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nurodo, kad atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nes su ieškovu vyko derybos dėl taikos sutarties sudarymo, todėl atsakovė tikėjosi, kad ieškinys nebus nagrinėjamas. Teismas nurodė, kad įstatymas numato, jog bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (LR CPK 42 str. 1 d., 140 str. 3 d.), tačiau, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovė nepateikė nei taikos sutarties projekto, nei kitokių įrodymų, liudijančių jos nurodytus argumentus, dėl ko būtų pagrindas pripažinti, kad terminą atsiliepimui pateikti atsakovė praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog terminą atsiliepimui pateikti atsakovė praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas pasisakydamas dėl sprendimo už akių teisėtumo bei pagrįstumo nurodė, kad tuo atveju, jeigu pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikiami įrodymai, kurie leidžia iš esmės abejoti priimto sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas turi panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, tačiau iš pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovė nenurodo aplinkybių, kurias įvertinus, būtų pagrindas priimti kitokį sprendimą. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad pareikštas ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes ieškovas praleido LR CK 6.88 str. 1 d. nurodytą terminą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). O tarp ieškovo ir atsakovės pasirašytoje laidavimo sutartyje Nr. 0680907040117-15 5 skyriaus „Baigiamosios nuostatos“ 5.3 punkte šalys susitarė: „Sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki Kredito gavėjo ir Laiduotojo tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir šią Sutartį įvykdymo dienos.“ Teismas atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė A. V. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2011m. lapkričio 18 d. nutartį ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiama nutartis priimta neįvertinus visų bylos aplinkybių, yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas ir todėl turi būti panaikinta.
2. Atsiliepimas į ieškinį teismui nebuvo pateiktas, nes su ieškovu vyko derybos dėl taikos sutarties sudarymo, todėl atsakovė tikėjosi, kad ieškinys nebus nagrinėjamas.
3. Laidavimo sutartis atsakovė pasirašė nenumanydama, kad jos vadovaujama UAB „Algimedas“ atsidurs ties bankroto riba, tuo labiau, pasirašydama laidavimo sutartis atsakovė nenumanė, kad ji banko finansinius reikalavimus turės tenkinti pirmumo tvarka, t.y. savanoriškai atsisakė savo teisės reikalauti, kad bankas išieškojimą pirmiausiai nukreiptu į konkretų kredito gavėjo turtą. Visa ši procedūra įvyko dėl teisinių žinių stokos ir pasitikėjimo banku.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB SEB bankas prašo atsakovės A. V. atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad esminę reikšmę galėtų turėti objektyvios, faktais pagrįstos aplinkybės, o ne subjektyvaus pobūdžio samprotavimai. Tačiau tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek skunde apeliantė dėsto priešingas nuostatas: nesutinka su ieškiniu, laidavimą laiko ydingu, t.y. neigia taikos sutarties sudarymo galimybę. Jokių kitų aplinkybių, liudijančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis, apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė. Apeliantė buvo pagrindinio skolininko UAB „Algimedas“ administracijos vadovė, turinti sandorių sudarymo patirtį, todėl, laiduodama už pagrindinį skolininką ji privalėjo suvokti atsakomybę dėl sandorio sudarymo pasekmių. Apeliantė laidavimo neginčijo įstatymo nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovės A. V. pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje, kuris numato, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Be to, sprendimas už akių gali būti priimtas dėl vieno ar kelių ieškovų ar atsakovų, kai šie, esant šioje dalyje nurodytoms sąlygoms, neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį arba per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį ar paruošiamojo dokumento byloje, kurioje yra keli ieškovai ar atsakovai. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.
CPK 287 straipsnio normos numato reikalavimus, keliamus pareiškimui peržiūrėti sprendimą už akių, nustato jo padavimo terminus ir tvarką. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.). CPK 288 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta sprendimo už akių panaikinimo tvarka. Teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės tik nustatęs abi CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytas aplinkybes, tai yra bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Tačiau pažymėtina, kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) yra pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Šaliai neatvykus į teismo posėdį ar nepateikus atsiliepimo ieškinį be svarbių priežasčių, tačiau pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir akivaizdų asmens teisių pažeidimą, teismas privalo naikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-374/201; 2010 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-953/2010; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1189/2010; 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1420/2010; 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1431/2010 ir kt.). Argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008; 2010 m. balandžio mėn. 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo atsakovei A. V. buvo įteiktas 2011 m. rugpjūčio 31 d. (72 b. l.). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo pranešime nurodytą 14 dienų terminą teismui nepateikė, todėl Šiaulių apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą už akių. Dėl šio sprendimo atsakovė teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame nurodė, kad atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė nes su ieškovu vyko derybos dėl taikos sutarties sudarymo, todėl atsakovė tikėjosi, kad ieškinys nebus nagrinėjamas. Kitų atsiliepimo į ieškinį nepateikimo teismui priežasčių, kurias teismas galėtų laikyti svarbiomis, atsakovė nenurodė, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad terminą atsiliepimui pateikti atsakovė praleido dėl svarbių priežasčių. Atsakovė siekdama įrodyti, kad teismo priimtas sprendimas už akių yra akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, nurodė, kad pareikštas ieškinys negalėjo būti tenkinamas, nes ieškovas praleido LR CK 6.88 str. 1 d. nurodytą terminą. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl šio atsakovės argumento nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas (2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009). O tarp ieškovo ir atsakovės pasirašytoje laidavimo sutartyje Nr. 0680907040117-15 5 skyriaus „Baigiamosios nuostatos“ 5.3 punkte šalys susitarė: „Sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki Kredito gavėjo ir Laiduotojo tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir šią Sutartį įvykdymo dienos.“. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsakovės argumentai, kad ieškovas praleido LR CK 6.88 str. 1 d. nurodytą terminą yra nepagrįsti, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Remiantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Formalus įrodymų vertinimas iš esmės netiriant įrodymų turinio reiškia, kad teismas vertina tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą. Tačiau net ir atlikdamas formalų įrodymų vertinimą teismas turi vertinti ne tik faktinę bylos medžiagą, tai yra įrodymus apie bylai reikšmingus faktus, bet turi atlikti ir teisinį nustatytų faktinių aplinkybių vertinimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, tinkamai atliko formalų byloje esančių įrodymų vertinimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nenurodė aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas (CPK 287 str. 2 d. 4 p., 288 str. 4 d.). Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 314 str., 338 str., 185 str., 178 str.).
Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino teisės normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti skundžiamą teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.