Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Institucija) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-27 nutarimo, kuriuo M. R. pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje (du nusižengimai) ir jam, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė subendrinta 200 Eur nuobauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. R., laikotarpiu nuo 2019-01-18 iki 2023-12-12, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vadovu ir žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau Institucijai patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021-09-01 iki 2023-08-22, nustatyta, kad M. R. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką, kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interesus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-27 nutarimu M. R. pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, jam, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirta nuobauda – 150 Eur dydžio bauda.

2. Taip pat, M. R., laikotarpiu nuo 2019-01-18 iki 2023-12-12, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius finansinius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ne vėliau kaip nuo 2022-01-31 M. R. nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, taip neįvykdė pareigos, nustatytos Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 5 straipsnio 1 punkte, 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-27 nutarimu M. R. pripažintas kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, jam, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirta nuobauda – 200 Eur dydžio bauda.

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-27 nutarimu, vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, už dviejų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą M. R. paskirta galutinė subendrinta 200 Eur nuobauda.

Motyvuojamoji dalis

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovas neginčija M. R. veiksmų kvalifikavimo, todėl apie tai plačiau nepasisakoma. Apeliaciniu skundu iš esmės nesutinkama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog šiuo atveju, M. R. atžvilgiu yra pagrindas pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas paskirti švelnesnę nei įstatyme numatytą baudą, todėl prašoma skundžiamą nutarimą pakeisti ir M. R. paskirti maksimalią sankcijoje numatytą baudą.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Institucijos atstovo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, pagrįstai M. R. atžvilgiu taikė ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirta nuobauda, šiuo atveju nėra per švelni ar aiškiai neproporcinga padarytam nusižengimui, todėl keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-27 nutarimą ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

8. ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą – kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais. M. R. apylinkės teismo pripažintas kaltu dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais, žemesnės eilės bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą bei tvarką ir Institucijos interesus, taip pat dėl to, kad neinicijavo bankroto proceso UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjimo. Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymas užtraukia baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur. Apylinkės teismas, M. R. pripažinęs kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimų), pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskyrė 150 Eur baudą, o pripažinęs jį kaltu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį (dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimo), pritaikęs ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskyrė 200 Eur baudą ir, vadovaudamasis ANK 38 straipsnio nuostatomis M. R. paskyrė subendrintą 200 Eur baudą. Sprendimą M. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas apylinkės teismas motyvavo įvertinęs ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teigiamai charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir jo materialinę padėtį, bet ir aplinkybes, apibūdinančias padarytą administracinį nusižengimą (mokestinė nepriemoka susidarė pasaulinės pandemijos laikotarpiu, tačiau M. R. stengėsi išlaikyti įmonės veiklos tęstinumą, jo veiksmai nebuvo piktybiniai, jis atliko dalinius mokėjimus Institucijai, o prisiimta rizika buvo siekiama išsaugoti verslą). Su tokiomis apylinkės teismo išvadomis sutinka ir apygardos teismas, pripažindamas, jog griežtesnės nuobaudos taikymas nagrinėjamu atveju yra nereikalingas ir netgi būtų neproporcingas.

9. Institucijos atstovo manymu, sprendimas M. R. atžvilgiu paskirti švelnesnes nei įstatymo sankcijoje, už kiekvieną iš padarytų administracinių nusižengimų, numatytas nuobaudas yra nepagrįstas ir prieštaraujantis teismų praktikai, kadangi priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius duomenis. Apelianto manymu teismas nepagrįstai M. R. materialinę padėtį, siekį išlaikyti bendrovės veiklą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad jis, nors ir pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, tačiau dalimis dengė susidariusius įsiskolinimus ir VMI, vertino kaip išskirtines aplinkybes, kas sudaro prielaidą formuoti teisinį nihilizmą ir skatina naujų teisės pažeidimų darymą. Apelianto teigimu šiuo atveju būtina įvertinti, jog M. R., veikdamas tyčia, padarė du administracinius nusižengimus, pažeidė ne tik Institucijos interesus bet ir nevykdė imperatyvių, jam kaip vadovui, taikomų įstatymo nuostatų ir neatliko jokių realių veiksmų įmonės mokumui atkurti. Aukštesniojo teismo vertinimu tokie teiginiai yra nepagrįsti.

10. Pažymėtina, jog teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatytos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos, kas ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju.

11. Aptariamu atveju, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą – duomenis apie pareiškėjo baustumą ir teisumą (ankščiau neteistas, duomenų apie jo baustumą administracine tvarka nėra), padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą (įvykdymą nusižengimą dėl mokestinės skolos susidarymo lėmė pasaulinė pandemija, po kurios M. R. siekė išlaikyti įmonės veiklą atsiskaitydamas su didžiausiais jos kreditoriais ir darbuotojais ir neignoravo pareigos atsiskaityti su Institucija bei Sodra, dėl ko prisiimdamas riziką delsė kreiptis dėl nemokumo procedūros iniciavimo), taip pat jo materialinę padėtį (gaunamas darbo užmokestis siekia iki 1000 Eur) bei jo nuoširdų gailėjimąsi – yra pagrindas daryti išvadą, kad toks M. R. elgesys nėra jo neigiamo požiūrio į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles rezultatas. Šių aplinkybių visuma, priešingai nei nurodo Institucijos atstovas, nagrinėjamu atveju laikytinos išimtinėmis, rodančiomis, jog net ir minimalaus, sankcijoje už kiekvieną iš padarytų administracinių nusižengimų, dydžio nuobaudos paskyrimas M. R. atžvilgiu būtų neproporcingas, prieštarautų teisingumo principui ir sukurtų situaciją, kad paskirta administracinė nuobauda taptų per didelė finansinė našta, kas iš esmės apsunkintų administracinės nuobaudos įvykdymą.

12. Nors sutiktina su Institucijos atstovo skundo argumentais, jog aptariamos aplinkybės, o ir kiekvieną vertinant atskirai, nėra ypatingai išskirtinės, tačiau šiuo atveju, Institucijos skundo patenkinimas atitiktų tik formalų teisingumo įvykdymą, kuris nuoseklia teismų praktika yra draudžiamas. Šiuo individualiu atveju, aukščiau aptartų duomenų visuma, kartu įvertinus tai, jog pablogėjusi įmonės finansinė padėtis, susidariusi mokestinė nepriemoka ir rizika dėl jos veiklos tęstinumo kilo ne dėl M. R., kaip įmonės vadovo veiksmų, o jo tolimesnių veiksmų tyčia buvo nukreipta ne į valstybės nustatytos mokestinės sistemos ignoravimą, sudaro pagrindą M. R. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

13. Įvertinus visus apeliacinio skundo argumentus, aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog M. R. apylinkės teismo nutarimu, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirta nuobauda yra proporcinga ir adekvati jo asmenybei ir padarytiems nusižengimams. Priešingai nei nurodoma skunde, tokio dydžio bauda yra pakankama siekiant administracinės nuobaudos tikslų: nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis bei juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-27 nutarimas yra paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-02-27 nutarimą nepakeistą ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovo J. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis yra neskundžiama.