- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-01-17
- Bylos Nr.
- e2-96-446/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01006-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- A. T.
- Atsakovas
- I. J., S. R.
- Trečiasis asmuo
- H. T., A. G.
- Advokatai
- Inga Radinienė
- Kategorijos
- 2.1.5.1.1Bendrasis ieškinio senaties terminas
- 2.5.7Įpėdinių savitarpio santykiai
- 2.5.9Kiti su paveldėjimu susiję klausimai
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovams I. J. ir S. R. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, tretieji asmenys H. T., A. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašo pripažinti, kad butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ir šio buto priklausinys - negyvenamoji patalpa - garažas (boksas) Nr. 2, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2002 m. kovo 15 d. yra N. R., mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė, susitarimo dėl turto paveldėjimo byloje Nr. 152/2002, kurį 2002-03-15 patvirtino Šiaulių miesto I notarų biuro notarė O. J. (registro Nr. 2688), pagrindu.
2. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad pagal 2019 m. vasario 19 d. Šiaulių miesto 5-ojo notarų biuro notarės S. J. patvirtintą testamentą jis nori paveldėti savo mirusios motinos N. R. turtą - butą su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini)su butui priklausančia negyvenamąja patalpa-garažu (boksu) Nr. 2, esančiu (duomenys neskelbtini). 2023 m. spalio 20 d. Šiaulių miesto 4-ojo notarų biuro notarė N. M. nutarimu Nr. S-447 atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti jam paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po N. R. mirties, kadangi nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokoje, santuokoje įgytam turtui turėtų būti išduotas nuosavybės teisės liudijimas į kito sutuoktinio vardu registruotą nekilnojamojo turto dalį arba paveldimas turtas pripažintinas mirusiosios N. R. nuosavybe.
3. Ieškovas ieškinyje taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini)jo mama N. R. ištekėjo už A. R.. N. R. ir A. R. santuokos metu 1999 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir šio buto priklausinį - garažą (boksas) Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini). Turtas buvo įregistruotas N. R. vardu. Šis butas įsigytas už 62000 litų, garažas - už 16000 liktų, iš kurių 24000 litų N. R. sumokėjo iki sutarties sudarymo, o 54000 litų – 1999 m. birželio 3 d. bankui „Hermis“ suteikus N. R. paskolą būstui pirkti, paskolos grąžinimui įregistruota hipoteka. Jie taip pat įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris taip pat buvo registruotas N. R. vardu. (duomenys neskelbtini) A. R. mirė. Jo mirties dieną buvo trys įstatyminiai įpėdiniai: jo žmona N. R. ir vaikai - atsakovai sūnus S. R. ir dukra I. J. (tuo metu T.). Po A. R. mirties atsakovai kreipėsi į Šiaulių miesto 1-ąjį notarų biurą dėl tėvo turto paveldėjimo. Į notarą taip pat kreipėsi ir jo motina N. R., kuri pateikė palikimą priėmusiems įpėdiniams pretenziją dėl 13482 litų išlaidų, susijusių su laidotuvėmis, paminklo pastatymu (atskaičius laidojimo pašalpą, gautą iš SoDros) ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), priežiūrą 1033,91 litų, viso 14515,91 litų pretenziją. Mirusiojo A. R. vardu jokio nekilnojamojo turto nebuvo įregistruota, palikimo atsiradimo dieną jo vardu buvo piniginiai indėliai, esantys banke „Snoras“. Šių indėlių ½ dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ir N. R. Bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis A. R. priklausė jo žmonos N. R. vardu teisiškai registruotų nekilnojamųjų daiktų - buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos - garažo Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), buto, esančio (duomenys neskelbtini). A. R. taip pat turėjo pareigą grąžinti bankui „Hermis” negrąžintą dalį kredito, panaudoto butui ir garažui, esantiems (duomenys neskelbtini), įsigyti. N. R. ir atsakovai susitarė pasidalinti paveldimą turtą taip, kad atsakovams asmeninės nuosavybės teise atiteks visi A. R. vardu esantys piniginiai indėliai, vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), o N. R. asmeninės nuosavybės teise atiteks butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), ir garažas, esantis (duomenys neskelbtini), tai pat ji viena grąžins kreditą ir palūkanas bankui, sumokės visus su hipoteka susijusius mokesčius. Realizuojant žodinį susitarimą dėl paveldimo turto padalijimo, buvo sudaryti ir notariškai patvirtinti du sandoriai: 1) 2002 m. kovo 15 d. tarp A. R. įstatyminių įpėdinių - jo žmonos N. R., jo sūnaus S. R. ir jo dukters I. T. (šiuo metu J.) buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią N. R. pardavė S. R. ir I. T. lygiomis dalimis vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį šalys įvertino 12000 litų, kuriuos užskaitė S. R. ir I. T. kaip jiems tenkančią palikimo dalį po mirusio jų tėvo A. R. mirties, pagal minimą pirkimo-pardavimo sutartį S. R. ir I. T. N. R. pinigų nemokėjo; 2) 2002 m. kovo 15 d. sudarytas susitarimas, pagal kurį A. R. įstatyminiai įpėdiniai susitarė dėl paveldėto turto pasidalijimo: S. R. ir I. T. lygiomis dalimis paveldi visą piniginį indėlį, esantį AB banke SNORAS, 13482 litų jiems priklausanti laidojimo, paminklo statymo bei 1033,91 litų išlaidų už buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinius patarnavimus dalis ir indėlis užskaitomi kaip mirusiojo tėvo A. R. palikimo dalis, tenkanti jiems pagal įstatymą, jų nuosavybėn pereina butas, esantis (duomenys neskelbtini); S. R. ir I. T. pareiškė, kad neturi ir ateityje neturės pretenzijų į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys pareiškė, kad pilnai tarpusavyje atsiskaitė ir dėl mirusiojo A. R. palikimo viena kitai pretenzijų neturi ir ateityje neturės.
4. 2002 m. kovo 15 d. atsakovams išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į A. R. turtą – piniginį indėlį, esantį banke „Snoras“. Atsakovai savo veiksmais pripažino, kad paveldimas turtas yra pasidalintas, jie neprašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimo į tėvui priklausiusią jo žmonos N. R. vardu įregistruotą nekilnojamojo turto dalį, į teismą taip pat nesikreipė, kad tokia dalis turto būtų nustatyta. Pagal savo esmę ir prasmę 2002 m. kovo 15 d sudarytas susitarimas dėl turto paveldėjimo byloje Nr. 152/2002, patvirtintas notariškai, buvo susitarimas dėl paveldėto turto padalijimo, kurio pagrindu N. R. įgijo nuosavybės teisę į A. R. jo mirties dieną priklausiusią jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės dalį – į butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir šio buto priklausinį - negyvenamąją patalpą – garažą Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini). Butas yra aptartas susitarime, o rūsys ir garažas yra šio buto priklausiniai, todėl juos ištinka pagrindinio daikto likimas.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovai nurodė, kad jie nesutinka su ieškinio reikalavimu, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
6. Atsiliepime nurodyta, kad iš paveldėjimo bylos Nr. 152/2002 duomenų matyti, kad N. R. nesikreipė pas notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo. Nekilnojamasis turtas - butas su rūsiu, garažas, esantys (duomenys neskelbtini), nebuvo paveldėtas, į šį turtą nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams, šis turtas jokio kito teisinio sandorio pagrindu nebuvo perleistas asmeninės nuosavybės teise N. R., šis nekilnojamasis turtas iki šiol turi bendrosios jungtinės nuosavybės turto teisinį statusą, jis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso A. R. ir N. R.. Atsakovams priėmus palikimą po tėvo A. R. mirties, 2002 m. sausio 31 d. notarė O. J. pakvietė atsakovus susipažinti su N. R. pareiškimu dėl laidojimo, paminklo statymo, buto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymo išlaidų paskirstymo. Toliau sekusio 2002-03-15 pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu N. R. pardavė pirkėjams S. R. ir I. T. butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė sandorio sudarymo dieną šalių vertinimu 12000 Lt, kurie buvo užskaitomi S. R. ir I. T. kaip jiems tenkanti palikimo dalis po tėvo A. R. mirties. Parduodant šį butą, buvo išvengta paveldėjimo procedūros į šį turtą. N. R. turėjo įpėdiniams perduoti, o šie turėjo paveldėti tėvo A. R. pinigines lėšas ne banko įstaigoje, todėl minėtos piniginės lėšos, kaip mirusiojo vaikams tenkanti palikimo dalis, buvo užskaitomos kaip pirkimo- pardavimo kainos sumokėjimas. Įvyko realinis pirkimo-pardavimo sandoris, kurio metu už atlygį atsakovams I. J. ir S. R. nuosavybės teise buvo parduotas visas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš 20202 m. kovo 15 d. susitarimo turinio ir šalių valios išraiškos jame, taip pat ir šalių ketinimų akivaizdu, jog buvo sutarta ne dėl viso paveldimo turto pasidalijimo, tačiau dėl konkrečių aptartų susitarime išlaidų ir indėlio AB banke „Snoras“ pasidalijimo. Visas paveldimas turtas nebuvo įtraktas į paveldėjimo bylą, kaip antai nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini)“ akcijos, N. R. komanditinės ūkinės bendrijos nario komanditoriaus įnašas, piniginės lėšos ne banko įstaigoje. 2002-03-15 susitarime nėra jokių sąlygų dėl viso nekilnojamojo turto (ar jo dalies) buto su rūsiu, garažo, esančių (duomenys neskelbtini), perleidimo N. R. asmeninės nuosavybės teise, nėra jokių sąlygų dėl šio turto pasidalijimo, šio turto teisinio statuso pasikeitimo. Susitarime nurodyta sąlyga „S. R. ir I. T. pareiškė, kad neturi ir ateityje neturės pretenzijų į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą N. R. vardu“, nereiškia, jog šis turtas atiteko N. R. asmeninės nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo N. R. asmeninės nuosavybės teise klausimas nebuvo sprendžiamas susitarimu. Pasirašytas susitarimas neatitinka nei paveldimo turto pasidalijimo sutarties požymių, nei turto perleidimo sutarties požymių. Iš šio susitarimo kilę juridiniai faktai nebuvo registruoti VĮ „Registrų centras“. S. R. ir I. T. pasirašydami susitarime, kad neturi ir ateityje neturės pretenzijų į butą, esantį (duomenys neskelbtini), šio turto dalies, tenkančios atsakovams kaip įpėdiniams po tėvo mirties, N. R. neperleido, šio turto jokiu būdu neatsisakė ir nepakeitė šio turto teisinio statuso. Atsakovai atsisakyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), negalėjo, nes jau buvo priėmę palikimą visa apimtimi, o kartą priėmus palikimą, jo negalima atsisakyti. Nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ir šiuo metu paveldėjimo bylos dalykas, nes A. R. dalis šiame turte nėra nei perleista, nei padalinta, į šią dalį nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nuosavybės teisės liudijimas. Tam, kad bendra jungtinė sutuoktinių A. R. ir N. R. nuosavybė būtų transformuota į asmeninę N. R. nuosavybę buvo būtinas juridinis faktas - notarinė paveldimo turto pasidalijimo sutartis, kitas notarinis turto perleidimo sandoris, tačiau tokio fakto nebuvo, nes paveldimo turto pasidalijimo sutartis tarp įpėdinių nebuvo sudaryta. Susitarime paminėtas tik butas, jokių duomenų apie garažą, kaip savarankišką nekilnojamojo turto objektą ir/ar jo perdavimą nėra. Garažas nėra buto priklausinys, jis yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, įregistruotas nekilnojamojo turto registre, jam suteikiant savarankišką unikalų numerį, todėl jo negali ištikti pagrindinio daikto - buto - likimas, kaip nurodyta patikslintame ieškinyje. Susitarimo pasirašymo metu kreditas bankui „Hermis“ jau buvo grąžintas ir hipoteka išregistruota, tad nėra pagrindo ieškovo teiginiui, kad N. R. po pasidalijimo viena įsipareigojo grąžinti kreditą ir palūkanas bankui. Darytina išvada, kad N. R. nieko neketino dalintis, tiesiog reikalavo iš mirusiojo vaikų laidojimo išlaidų, kapavietės sutvarkymo išlaidų apmokėjimo. Remiantis aukščiau aptartais rašytiniai įrodymais nėra pagrindo išvadai, jog 2002 m. kovo 15 d. susitarimu buvo pakeistas buto su rūsiu, garažo, esančių (duomenys neskelbtini), teisinis statusas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės į asmeninę pergyvenusios sutuoktinės N. R. nuosavybę, nuosavybės teisinio statuso pasikeitimo nei sandoriu, nei kitu juridiniu faktu neįvyko, tad šis turtas iki šiol yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
7. Atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį. Jie nurodė, kad pagal patikslintą ieškinį pagrindas pripažinti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine N. R. nuosavybe yra 2002 m. kovo 15 d. susitarimas. Susitarimu turtas neperėjo N. R. asmeninėn nuosavybėn, šis susitarimas nebuvo registruotas VĮ „Registrų centras“, nors pagal galiojantį reglamentavimą šio susitarimo neįregistravimas darė jį negaliojančiu. Per pastaruosius dvidešimt du metus N. R. (ieškovas yra N. R. teisių perėmėjas) nesikreipė dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe, todėl praleido ieškinio senaties terminą, o ieškovas neįgyja daugiau teisių nei jų galėjo įgyti N. R.
Šalies argumentai
8. Ieškovas teisme ieškinį palaikė savo procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais, papildomai paaiškino, kad atsakovai jokių pretenzijų jo motinai gyvai esant dėl buto ir garažo, esančių (duomenys neskelbtini), nereiškė, prie jo išlaikymo ir rekonstrukcijos neprisidėjo. Jo mama savo lėšomis atliko buto, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukciją, butą iš esmė pertvarkė, investuodama savo asmenines lėšas.
Atsiliepimas
9. Atsakovai į teismo posėdį neatvyko, jų poziciją ieškinio atžvilgiu teisme išdėstė jų atstovė, prašė ieškinį atmesti atsakovų procesiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Paaiškino, kad atsakovai po savo tėvo mirties leido N. R. naudotis jų tėvui priklausančia turto dalimi, jai mirus, siekia paveldėti tėvui priklausiusią turto dalį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
11. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022).
12. Paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas civilinis kodeksas. Pagal šio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1 punktą pirmos eilės įstatyminiais įpėdiniais buvo laikomi mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. 1964 m. CK 600 straipsnis numatė, kad paveldėtas turtas pasidalijamas priėmusių palikimą įpėdinių susitarimu sutinkamai su priklausančiomis jiems dalimis. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimamas per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Ši nuostata aiškinama ir taikoma atsižvelgiant į 1964 m. CK 588 straipsnio 1 dalies normą, kad palikimas gali būti priimamas ir pasibaigus įstatyme nustatytam šešių mėnesių terminui, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai. Iš to išplaukia, kad palikimas pagal 1964 m. CK 600 straipsnį gali būti padalijamas tarp įpėdinių, kurie priėmė palikimą per šešis mėnesius ir kurie priėmė vėliau, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai.
13. Byloje nustatyta, kad ieškovo motina N. R., atsakovai I. J. ir S. R. - palikėjo A. R., mirusio (duomenys neskelbtini), įstatyminiai įpėdiniai, t. y. N. R. – sutuoktinė, atsakovai – palikėjo A. R. vaikai. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad nekilnojamojo turto registre N. R. nuosavybės teise registruotas turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir negyvenamoji patalpa – garažas (boksas) Nr. 2, esantis (duomenys neskelbtini), turtas įgytas 1999 m. gegužės 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu.
14. Iš Šiaulių miesto pirmo notarų biuro paveldėjimo bylos Nr. 152, pradėtos 2001 m. sausio 17 d., baigtos 2002 m. kovo 15 d., matyti, kad mirusiojo palikėjo vaikai, atsakovai, 2001 m. sausio 17 d. pateikė notarei pareiškimus dėl (duomenys neskelbtini) mirusio jų tėvo A. R. palikimo priėmimo. Paveldėjimo byloje duomenų apie mirusiojo A. R. sutuoktinės N. R. pateiktą pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo nėra, tačiau kaip jau minėta, tai neužkerta kelio įstatyminiams įpėdiniams spręsti dėl palikimo pasidalijimo, jei sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai. Be to, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gruodžio 28 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po A. R. mirties N. R. priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Atsakovai neginčija, kad N. R. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), valdė jį, išlaikė ir prižiūrėjo. 2002 m. kovo 15 d. susitarimas dėl turto, sudarytas N. R., S. R. ir I. T., kurie susitarime įvardinti įpėdiniais, patvirtina, kad įpėdiniai pasidalijo dalį mirusio A. R. palikimo – piniginius indėlius, butus, išlaidas. Tai reiškia, kad A. R. įpėdiniai savo nuožiūra ir valia pasidalijo paveldimą turtą tarpusavyje. Toks įstatyminių įpėdinių susitarimas neprieštaravo įstatymui, viešajai tvarkai, nepažeidė šalių teisių ir interesų, nes įpėdiniai, žinodami apie palikimą, paveldimą turtą, savo nuožiūra sprendė dėl jiems priklausančio turto likimo. Ta aplinkybė, kad į 2002 m. kovo 15 d. susitarimą įtrauktas ne visas paveldimas turtas, nereiškia šio susitarimo neteisėtumo ar palikimo priėmimo iš dalies. Dėl šiame susitarime neaptarto turto turėjo būti sprendžiama išduodant paveldėjimo teisės liudijimus.
15. Iš palikėjo A. R. paveldėjimo byloje esančių dokumentų, notariškai patvirtintų sandorių, tų sandorių turinio yra pagrindas spręsti, kad tiek notarės patvirtinta 2002 m. kovo 15 d. buto pirkimo-pradavimo sutartis, tiek 2002 m. kovo 15 d. įpėdinių susitarimas dėl turto yra sudaryti nekvalifikuotai, tačiau šių sandorių esmė aiški. 2002 m. kovo 15 d. susitarime dėl turto paveldėjimo byloje Nr. 152/2022 palikėjo A. R. įpėdiniai susitarė, kad S. R. ir I. T. atitenka indėlis, esantis banke „Snoras“, butas, esantis (duomenys neskelbtini). Šiuo susitarimu palikėjai išsisprendė ir dėl išlaidų (laidojimo, paminklo pastatymo ir skolos, susidariusios už buto, esančio (duomenys neskelbtini)) pasidalijimo. Susitarime nurodyta, kad S. R. ir I. T. pareiškė, kad neturi ir ateityje neturės pretenzijų į butą, esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą N. R. vardu, šalys pareiškė, kad tarpusavyje atsiskaitė ir dėl mirusiojo A. R. palikimo viena kitai pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Tolimesni įpėdinių veiksmai patvirtina įpėdinių valią dėl palikimo pasidalijimo. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo registruotas N. R. vardu, S. R. ir I. T. pretenzijų į šį butą nereiškė, N. R. valdė jį kaip savo – jame gyveno, savo lėšomis pertvarkė jį, testamentu šį butą paliko ieškovui, N. R. pretenzijų į A. R. pinigus nereiškė, nereikalavo laidojimo, turto išlaikymo išlaidų atlyginimo. A. R. įpėdinių susitarimas patvirtintas notariškai, tačiau susitarime nėra nurodyta, kad jis turi būti įregistruotas nekilnojamojo turto registre, notarė šiuo įpėdinių susitarimu paveldėjimo bylą baigė, išdavė paveldėjimo teisės liudijimą dėl indėlio paveldėjimo įpėdiniams I. T. ir S. R. Tai, kad notarė netinkami vedė paveldėjimo bylą, nepriėmė tinkamų sprendimų, kurie turėjo būti priimami paveldėjimo byloje, negali būti vertinama palikimą priėmusių įpėdinių nenaudai.
16. Visuma aptartų įrodymų ir aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad palikėjo A. R. įpėdiniai 2002 m. kovo 15 d. notariškai patvirtintu susitarimu pasidalijo paveldimą turtą, butas, esantis (duomenys neskelbtini), atiteko palikėjo sutuoktinei N. R., todėl pagrįstas ieškovo reikalavimas pripažinti, kad šis butas po įpėdinių turto pasidalijimo tapo asmenine N. R. nuosavybe.
17. Duomenų, kad palikėjo A. R. įpėdiniai būtų susitarę dėl garažo, esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo, nėra. 1964 m. CK 153 straipsnyje buvo numatyta, kad priklausinį, tai yra daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi, ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenustato ko kita. Pagal šiuo metu galiojančio CK 4.19 straipsnio nuostatas, priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu.
18. Garažas, esantis (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre nurodytas kaip priklausantis butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tačiau tai nėra šio buto priklausinys. Nekilnojamojo turto registre šis garažas įregistruotas kaip atskirtas daiktas, jam suteiktas atskiras unikalus numeris, jis nėra sujungtas su butu, nėra susijęs su butu bendra ūkine paskirtimi ir nėra skirtas tarnauti butui, todėl nėra pagrindo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), laikyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu. Ieškovo reikalavimas, kad garažą, kaip buto priklausinį, turi ištikti toks pat likimas kaip ir buto, teisiškai nepagrįstas. Nepateikus įrodymų, kad palikėjo įpėdiniai 2002 m. kovo 15 d. susitarimu susitarė dėl dalies turto – garažo, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalijimo, ieškovo reikalavimas dėl garažo pripažinimo asmenine N. R. nuosavybe atmestinas.
19. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.24 straipsnis). Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Esant ginčo šalies reikalavimui taikyti ieškinio senatį, svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikšti (CK 1.125 straipsnis), be to, svarbu nustatyti ieškinio senaties termino pradžios momentą, nes nuo šio momento tinkamo nustatymo tiesiogiai priklauso tinkamas aptariamo materialiosios teisės instituto taikymas.
20. Bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis). CK 1.127 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio senaties termino pradžią, nustatyta, be kita ko, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
21. Ieškovo motina N. R., dėl kurios nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pareikštas ieškinys, mirė (duomenys neskelbtini) Jai mirus, atsirado palikimas. Tik atsiradus palikimui, įpėdiniai įgyja teisę reikšti ieškinius, susijusius su palikimu. Ieškovas – įstatyminis ir testamentinis mirusios N. R. įpėdinis, 2024 m. vasario 29 d. pareiškęs ieškinį dėl palikėjos turto pripažinimo asmenine nuosavybe, nepraleido ieškinio senaties termino tokiam ieškiniui pareikšti. Atsakovų reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisiškai nepagrįstas.
22. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
23. Šioje byloje ieškovas patyrė 1241 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir 241 Eur žyminis mokestis valstybei.
24. Paduodamas ieškinį teismui ieškovas sumokėjo 241 Eur žyminį mokestį, kurį sudaro 169 Eur už turtinį reikalavimą ir 72 Eur už laikinąsias apsaugos priemones. Kadangi žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas sumokėjo per didelį, vietoje mokėtino 55 Eur – 72 Eur, todėl per daug sumokėto mokesčio dalis, t. y. 17 Eur, gražinama ieškovui. Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas 93,19 %, todėl ieškovui priteistina žyminio mokesčio dalis – 157,49 Eur už turtinį reikalavimą ir 55 Eur už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš viso 212,49 Eur, t. y. 106,25 Eur ir 106,24 Eur iš atsakovų.
25. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Tokios šiuo metu galiojančios rekomendacijos yra patvirtintos Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Ieškovas pateikė dokumentus, patvirtinančius susidariusias 1000 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, teikiant konsultacijas ir rengiant procesinius dokumentus. Patirtos ieškovo bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, jos apmokėtos, išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios advokato išlaidos, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 93,19 %, kas sudaro 931,90 Eur, priteistinos iš atsakovų.
26. Atsakovų atstovė į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius susidariusias 2601,50 Eur atstovavimo išlaidas. Patirtos ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, jos apmokėtos, išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl šios atstovavimo išlaidos, proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 6,81 %, kas sudaro 177,16 Eur, priteistinos atsakovų naudai iš ieškovo. Iš ieškovui priteistinų atstovavimo išlaidų išminusavus atsakovams priteistinas išlaidas, iš viso ieškovui iš atsakovų priteisiama 754,74 Eur atstovavimo išlaidų, t. y. po 377,37 Eur iš kiekvieno atsakovo.
27. Pagal CPK 96 straipsnio nuostatas, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos valstybei, kai abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nėra atleistos, išieškomos iš ieškovų proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovų – proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje susidarė 111,02 Eur, ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovui tenkanti dalis 6,81 %, kas sudaro 7,56 Eur, atsakovams - 93,19 %, kas sudaro 103,46 Eur. Kadangi iš ieškovo priteistina šių bylinėjimosi išlaidų suma – 7,56 Eur - mažesnė už nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis), todėl šios išlaidos iš ieškovo nepriteistinos. Iš kiekvieno atsakovo valstybei priteistina po 51,73 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
28. 2024 m. kovo 5 d. nutartimi šioje byloje buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki teismo sprendimo priėmimo – įpareigojimas Šiaulių miesto 4-ojo notaro biuro notarę N. M. neišduoti paveldėjimo teisės liudijimų I. J. ir S. R. į N. R., mirusios (duomenys neskelbtini), vardu registruotą butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir šio buto priklausinį - garažą (boksą) Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi byla išnagrinėta, ieškinys patenkintas iš dalies, todėl šios laikinosios apsaugos priemonės naikinamos sprendimui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2002 m. kovo 15 d. yra N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), asmeninė nuosavybė.
Ieškinį dalyje dėl negyvenamosios patalpos – garažo (boksas) Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine N. R. nuosavybe atmesti.
Priteisti iš atsakovo S. R. ieškovui A. T. 483,62 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 62 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės I. J. ieškovui A. T. 483,61 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 61 cento) bylinėjimosi išlaidas.
Grąžinti ieškovui A. T. žyminio mokesčio, sumokėto Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalį – 17 Eur (septyniolika eurų).
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 5 d. nutartimi – draudimą išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir garažą, esantį (duomenys neskelbtini), - panaikinti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.