Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-01-06 · Civilinė byla Nr. 2A-112-153/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-06
Bylos Nr.
2A-112-153/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Galina Blaževič
Ieškovas
„BTA Incurance company“
Atsakovas
UAB „Balansas“
Trečiasis asmuo
R. Ž.
Civilinė byla Nr. 2A-112-153/2012;
pirmosios instancijos teismo teisėja Žibutė Budžienė;

procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 35.3.6., 73.2.6.1.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 6 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės „BTA Incurance company“ (buvusios „BTA apdrošinašanas akciju sabiedriba“) atstovo advokato M. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5152-657/2011 pagal ieškovės „BTA Incurance company“ (buvusios „BTA apdrošinašanas akciju sabiedriba“) ieškinį atsakovei UAB „Balansas“, trečiajam asmeniui R. Ž. dėl draudimo išmokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė „BTA Incurance company“ (buvusi „BTA apdrošinašanas akciju sabiedriba“) ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Balansas“ 4 113,60 Lt žalos atlyginimą (grąžintiną draudimo išmoką), 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog UAB „BTA draudimas“ apdraudė automobilio MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojus transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutarties Nr. 12 1207254). 2008-07-18 Austrijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis VW CORRADO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Austrijos policija nustatė, kad įvykio kaltininkas R. Ž. vairavo atsakovei UAB „Balansas“ priklausančią transporto priemonę MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino iš įvykio vietos. 2009-04-08 ieškovė išmokėjo 5 113,60 Lt dydžio draudimo išmoką (1 481 EUR) dėl automobilio VW CORRADO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimų. 2010-03-26 atsakovė sumokėjo 1 000 Lt ieškovei pagal pareikštą 2010-02-23 pretenziją, todėl likusi skolos dalis yra 4 113,60 Lt. Ieškovė, kaip draudikė, išmokėjusi išmoką, turi teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtas sumas grąžintų už žalos padarymą atsakingas asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

Atsakovė UAB „Balansas“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovės pateikti dokumentai nėra pakankami įrodyti išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad tikrai išmokėjo tokią draudimo išmoką. Iš ieškovės pateiktų draudimo išmokos dydį pateisinančių dokumentų nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokiu būdu apskaičiuota 5 113,60 Lt draudimo išmoka. Atsakovė taip pat prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį šiuo pagrindu atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 52,92 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad ieškovė apdraudė transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu krovininį automobilį MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiui nuo 2008-03-17 iki 2009-03-16. 2008-07-29 įvykusio eismo įvykio Austrijoje metu asmuo, vairavęs atsakovei priklausantį krovininį automobilį MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino automobilį VW CORRADO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei buvo pateiktas prašymas išmokėti 1 200 EUR draudimo sumą žalai atlyginti, ieškovė nutarė išmokėti 1 481 EUR (5 113,60 Lt) draudimo išmoką, tačiau nepateikė neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių jos apskaičiuotą ir tariamai išmokėtą draudimo išmoką. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.1015 str., Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 str. 1 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija) patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 59 p. draudikas turi atgręžtinio reikalavimo dėl išmokėtos draudimo išmokos teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį tik tuo atveju, kai yra išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam autoavarijoje asmeniui. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog draudimo išmoka yra išmokėta nukentėjusiam autoavarijoje asmeniui, taigi neįrodė, kad ji įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę, todėl atmetė ieškinį kaip neįrodytą (CPK 178 str.). Teismas nurodė, kad taip pat yra pagrindas atmesti ieškinį remiantis CK 1.131 str. 1 d. dėl ieškinio senaties praleidimo, nes remiantis teismų praktika, draudiko reikalavimas transporto priemonės valdytojui – atsakingam už žalos padarymą asmeniui yra kildinamas iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Tokiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.), o atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį.

Apeliaciniu skundu ieškovės „BTA Incurance company“ (buvusios „BTA apdrošinašanas akciju sabiedriba“) atstovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodė šiuos motyvus:

1) teismas pažeidė ieškinio senaties termino nutraukimo ir jo eigos skaičiavimo po nutraukimo taisykles (CK 1.130 ir 1.132 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovė pripažino prievolę ir pateikė ieškovei garantinį raštą, kuriame nurodė, kad 5 113,60 Lt skolą sumokės per 6 mėnesius. Tokiu būdu ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas. Atsakovė sumokėjo 1 000 Lt skolą ir toliau prievolės nevykdė, todėl ieškovė kreipėsi teismą. Teismas nevertino skolos pripažinimo ir dalinio prievolės įvykdymo;

2) teismas nenurodė, nuo kada pradeda skaičiuoti ieškinio senaties terminą ir kada senaties terminas suėjo;

3) ieškinio atmetimas tuo pagrindu, kad nepateiktas į bylą draudimo išmokos išmokėjimą patvirtinantis dokumentas, prieštarauja CK 1.5 str. Teismas pripažino, kad ieškinys iš esmės yra pagrįstas, tačiau formaliu pagrindu pripažino ieškinį atmestu. Teismas suabejojo ieškove ir netiesiogiai apkaltino sukčiavimu. Teismui buvo pateiktas draudiminio įvykio tyrimo aktas, kuriame ieškovės buhalterė parašu patvirtino, kad 2009-04-08 buvo sumokėta 1 481 EUR draudimo išmoka, o tai atitinka 5 113,60 Lt. Teismas šio dokumento nevertino;

4) Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykius reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ) ir Europos sąjungos teisė. Žaliosios kortos valstybių nacionaliniai draudikų biurai, spręsdami eismo įvykio metu patirtos žalos reguliavimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo klausimus, vadovaujasi Biurų tarybos vidaus nuostatais, paskelbtais kartu su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003-564/EB). Nagrinėjamoje byloje draudimo išmokos buvo išmokėtos atitinkamų valstybių biurų agentams, kurie sureguliavo žalas atitinkamose valstybėse pagal tų valstybių teisės aktų nustatytus reikalavimus. Teismų praktikoje draudimo išmokos išmokėjimas žaliosios kortos biuro narės paskirtam atstovui yra laikomas tinkamu žalos sureguliavimu žaliosios kortos valstybėse narėse (Kauno apygardos teismo nutartis c. b Nr. 2A-1197-324/2010; Vilniaus apygardos teismo 2011-03-04 sprendimas c. b Nr. 2-1457-553/2011).

Šalies argumentai

Ieškovės atstovas prašė prijungti prie bylos mokėjimo nurodymą, įrodantį draudimo išmokos išmokėjimo faktą. Būtinybė pateikti įrodymą atsirado teismui nepagrįstai pripažinus, kad draudiminio įvykio aktas yra nepakankamas dokumentas įrodyti draudimo išmokos išmokėjimą, nes ieškovės aplinkybė dėl skolos pripažinimo nebuvo ginčijama.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Balansas“ prašė teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė tokius motyvus:

1) ieškovė nenurodė jokių priežasčių, kodėl įrodymai negalėjo ir nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Ieškovė, teikdama papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, piktnaudžiauja procesu;

2) ieškovė teismui pateikė draudžiamojo įvykio tyrimo dokumentus, susidedančius iš 14 lapų vokiečių kalba ir 11 lapų dokumentų vertimų į lietuvių kalbą, t. y. ieškovė nepateikė 3 lapų dokumentų vertimų;

Šalies argumentai

3) ieškovė nepateikė mokėjimo nurodymo ar kitų įrodymų, kad tikrai išmokėjo minėtą draudimo išmoką. Iš ieškovės pateiktų draudimo išmokos dydį pateisinančių dokumentų nėra galimybės tiksliai nustatyti, kokiu būdu apskaičiuota 5 113,60 Lt draudimo išmoka, kadangi pridedamame reikalavime draudikui nurodyta 1 200 EUR suma, o tai atitinka tik 4 143,36 Lt. Ieškovės pateikti dokumentai nėra pakankami įrodyti išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumą.

Tretysis asmuo R. Ž. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė atsakovės vardu surašytą 2010-03-26 garantinį raštą Nr. 004 (b. l. 131), sąskaitos išrašo kopiją apie 2010-03-26 atsakovės atliktą mokėjimą už regresą byloje Nr. ZK/08/1840 (b. l. 132), advokato atstovavimo dokumentus (b. l. 133–137), advokato raštą apie UAB,,BTA draudimas“ teisių perėmėją ,,BTA Insurance Company“, SE filialą, 2009-04-08 tarptautinio mokėjimo Nr. UZ000517 pavedimų kopijas (b. l. 143–145). Šiais dokumentais ieškovė įrodinėja apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą ir skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7, 301 straipsniai). CPK 314 straipsnyje nustatytas draudimas pateikti apeliacinės instancijos teismui naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau, atsižvelgiant į straipsnyje įtvirtintą teisės normą, kad įrodymai apeliacinės instancijos teisme gali būti priimti, jei jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, pripažintina, kad šis draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas – teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti tiesą byloje, todėl teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. A. T.; bylos Nr. 3K-3-691/2006; 2008 m. liepos 18 d. nutartims, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. A. U., bylos Nr. 3K-3-359/2008). Dėl to apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti CPK 314 straipsnyje nustatytas įrodymų priėmimo sąlygas, tačiau, net ir nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų CPK 314 straipsnyje išvardytoms išimtims taikyti ir šį įrodymą priimti.

Teismo vertinimu, apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai turi būti priimti apeliacinės instancijos teisme siekiant nustatyti tiesą byloje, todėl apeliantės prašymas tenkintinas – rašytiniai įrodymai priimami į bylą pripažinus, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimo, nes ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad išmokėjo draudimo išmoką avarijoje nukentėjusiam asmeniui ir tuo pagrindu įgijo teisę į regresinį reikalavimą už žalos padarymą atsakingam asmeniui (CK 6.1015 str. 1 d.), ir dėl to, kad ieškovė praleido vienų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl regresinio reikalavimo patenkinimo (CK 1.125 str. 7 d.).

Bylos duomenimis, ieškovė, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad apdraudė atsakovės automobilį ,MERCEDES BENZ 1841 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (sutartis Nr. 121207254). Atsakovės vairuotojas, vairuodamas apdraustą automobilį, 2008-07-18 Austrijoje padarė eismo įvykį, kuriuo metu apgadino K. K. priklausantį automobilį „VW Corrado G60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaltu dėl eismo įvykio buvo pripažintas atsakovės vairuotojas, kuris iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 43–52). Todėl ieškovė 2009-04-08 išmokėjo 5 113,60 Lt draudimo išmoką už eismo įvykio metu sugadintą K. K. priklausantį automobilį „VW Corrado G60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam faktui įrodyti ieškovė pirmosios instancijos teisme pateikė rašytinį įrodymą – 2009-04-07 draudiminio įvykio tyrimo aktą Nr. ZK/08/1840, kuriame nurodyta, kad remiantis transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. 12 1207254 už draudėjo UAB „Balansas“ automobilį MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiai K. K., turinčiai automobilį „VW Corrado G60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2008-07-18 įvykį, remiantis 2008-07-29 pranešimu ir sprendimu dėl draudimo išmokos nuoroda WKO1154/08, ieškovė išmokėjo 1 481 EUR išmoką AVUS Austria, bankas „Osterreich Postparkasse AG“, pavedimu 2009-04-08 buhalterinio dokumento Nr. UZ000517 (b. l. 4). Šis dokumentas byloje nebuvo nuginčytas jokiais objektyviais įrodymais, taigi teismas vadovaujasi šiuo dokumentu byloje, nes duomenys, nurodyti šiame akte, yra šalių atstovų iš dalies pripažinti bei įrodyti rašytiniais įrodymais (CPK 185, 197 str. 2 d.).

Atmestinas kaip visiškai nepagrįstas atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas, kad ieškovė nepateikė teismui vokiečių kalba surašytų 3 lapų dokumentų vertimų. Palyginus pateiktus byloje dokumentus, surašytus vokiečių ir lietuvių kalbomis, matyti, kad tekstas, surašytas lietuvių kalba, sutrumpėjo dėl šio testo išdėstymo ir surašymo kitokia tvarka ir kitokiu būdu, nes dalis teksto, rašyto vokiečių kalba, yra parašyta ranka, o dalis – spausdinta kompiuteriu (b. l. 36–41), kitaip, negu lietuvių kalba rašytas tekstas. Pažymėtina, kad tiek originalus tekstas, rašytas vokiečių kalba, tiek šio teksto vertimas į lietuvių kalbą yra susiūti ir sunumeruoti (26 psl.), taip pat patvirtinti vertimo biuro vertėjo, jog pateikti tekstai yra dokumentų, surašytų vokiečių kalba, vertimas į lietuvių kalbą.

Taigi teismo vertinimu, byloje yra neginčytinai įrodyta, kad atsakovė apdraudė transporto priemonę MERCEDES BENZ 1841, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovės įmonėje transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kad atsakovės įmonės transporto priemonė buvo eismo įvykio dieną Austrijoje ir galėjo dalyvauti eismo įvykyje. Taip pat surinkta policijos medžiaga ir liudytojų parodymai patvirtina, kad eismo įvykio kaltininkas yra atsakovės transporto priemonės vairuotojas, kad nukentėjusios K. K. automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu, po eismo įvykio automobilis „VW Corrado G60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas ir eksperto išvadoje nurodyta, kad automobilio remonto išlaidų sumą yra 4 457 EUR (b. l. 43–52). Eksperto išvadoje tiksliai nurodyta žalos apskaičiavimo metodika, todėl negalima sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvais, kad nėra galimybės nustatyti, kokiu būdu apskaičiuotos išlaidos draudimo išmokai sumokėti. Remiantis tarptautinio pavedimo patvirtintomis „Swedbank“, AB Rytų Lietuvos filialo kopijomis, 2009-04-08 ieškovė sumokėjo mokėjimo pavedimu Nr. UZ000517 mokesčio gavėjai AVUS Austria, bankas „Osterreich Postparkasse AG“ 3 094,43 EUR nurodant mokėjimo paskirtį Ref. WKO1154/08; WK-02085/08. Tas faktas, kad ieškovė sumokėjo mažesnę draudimo išmoką (1481 EUR, arba 5 113,60 Lt), nei nurodyta eksperto išvadoje (4 457 EUR), padarytai žalai atlyginti (b. l. 43), ir didesnę išmokos sumą, negu nurodyta preliminariame susitarime (1 200 EUR) tarp draudimo kompanijos ir nukentėjusios (b. l. 42), nesudaro pagrindo ieškovės reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo atmesti, nes ieškovė draudimo išmoką realiai sumokėjo (b. l. 144), o sumokėtos Austrijos draudimo kompanijai išmokos suma yra žymiai mažesnė (1 481 EUR) negu nustatyta (4 457 EUR) eksperto išvadoje (b. l. 43) dėl išlaidų, būtinų nukentėjusios automobiliui suremontuoti. Apeliaciniame skunde ieškovės atstovas nurodo, kad žaliosios kortos valstybių nacionaliniai draudikų biurai, spręsdami eismo įvykio metu patirtos žalos reguliavimo, atlyginimo bei tarpusavio atsiskaitymo klausimus, vadovaujasi Biurų tarybos vidaus nuostatais, paskelbtais kartu su 2003-07-28 Komisijos sprendimu dėl Direktyvos 72/166/EB, susijusios su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo tikrinimu, taikymo (2003-564/EB). Šių nuostatų 5 straipsnis numato, kad biuro paskirtas agentas sureguliuoja visas to paties draudiminio įvykio žalas, tarp jų ir išmokas, išmokėtas nukentėjusioms šalims pagal draugiškus susitarimus ar vadovaujantis teismo sprendimu. Taip pat sumas, išmokėtas už išorines paslaugas tvarkant bei reguliuojant kiekvieną žalą, visas išlaidas, atsiradusias dėl teisinių veiksmų, už kuriuos panašiomis sąlygomis turėtų mokėti draudikas, įsteigtas toje šalyje, kurioje įvyko eismo įvykis. Be to, sumoka sureguliavimo mokestį, kuris padengia kitas išlaidas, apskaičiuojamas pagal Biurų tarybos patvirtintas taisykles. Byloje nustatyta, kad dėl ginčo eismo įvykio buvo atliktas tyrimas, o draudimo išmokos buvo išmokėtos atitinkamų valstybių biurų agentams, kurie sureguliavo žalas (b. l. 42, 83–89), taigi atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvas dėl tariamai įrodymais nepagrįstos prašomos priteisti iš atsakovės draudimo išmokos sumos yra atmestinas, nes prieštarauja surinktiems byloje įrodymams.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė draudimo išmoką išmokėjo 2009-04-08 Austrijos institucijai (b. l. 144, 7), dėl draudimo išmokos išmokėjimo ieškovė 2009-08-18 ir 2010-02-23 kreipėsi į atsakovę raštu (b. l. 5, 6). Atsakovė 2010-03-26 ieškovės pretenziją pripažino ir išdavė garantinį raštą dėl 5 113,60 Lt sumokėjimo per šešis mėnesius po 1 000 Lt pradedant nuo 2010 m. kovo baigiant rugpjūčiu (b. l. 131), o dalį garantiniame rašte nurodytos sumos (1 000 Lt) sumokėjo ieškovei 2010-03-26 (b. l. 132). Ieškovė 2010-12-28 dėl išmokos priteisimo kreipėsi į teismą (b. l. 2). Teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kada pasibaigė ieškinio senaties terminas. Nustačius byloje, kad atsakovė 2010-03-26 pripažino prievolę sumokėti draudimo išmoką ieškovei, ieškovės atstovas apeliaciniame skunde pagrįstai nurodė, kad ieškinio senaties terminas nuo 2010-03-26 nutrūko (CK 1.130 str. 2 d.). Kadangi po senaties termino nutraukimo praėjęs laikas į naują terminą neįskaičiuojamas (CK 1.130 str. 3 d.), nustačius, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2010-12-28, ieškinio senaties terminas nepasibaigė, nes nuo senaties termino nutraukimo (2010-03-26) iki ieškinio pateikimo teismui praėjo ne vieni metai, o tik 7 mėnesiai. Esant tokioms aplinkybėms ieškovės reikalavimai tenkintini. Teismas sutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas (CPK 330 str.), o tai sudaro pagrindą skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 2 p.) – ieškovės ieškinį patenkinti (CPK 178, 270 str., CK 6.1015 str.). Iš atsakovės priteistina likusi nesumokėta draudimo išmokos suma – 4113,60 Lt, ir 6 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos (CK 6.210 str. 2 d.), nes abi ginčo šalys yra verslininkės. Patenkinus ieškovės ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, kurias sudaro: žyminio mokesčio išlaidos (b. l. 3, 22, 130) už ieškinio pareiškimus ir apeliacinį skundą (38 Lt, 92 Lt, 130 Lt), iš viso 260 Lt (CPK 93 str.). Taip pat ieškovė patyrė bylinėjimosi išlaidų vertėjo paslaugoms, jos yra 465,61 Lt (b. l. 66), šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 1 p.). Byloje valstybė turėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos buvo: 52,92 Lt pirmosios instancijos teisme ir 7,10 Lt apeliacinės instancijos teisme, iš viso 60,02 Lt. Šios išlaidos (b. l. 121, 140) priteistinos iš atsakovės valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str.,

n u sprendž i a:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 26 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Balansas“ (įmonės kodas 133427555, Krėvės g. 9B-4, Kaunas, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“:

4 113,60 (keturis tūkstančius vieną šimtą trylika Lt 60 ct) Lt ieškiniui patenkinti;

6 procentų metines palūkanas nuo ieškiniui patenkinti priteistos sumos nuo 2010-12-28 pareiškimo pateikimo teismui iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;

bylinėjimosi išlaidas – 725,61(septynis šimtus dvidešimt penkis Lt 61 ct) Lt

ieškovei ,,BTA Insurance Company“, SE (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) K. Valdemara iela 63, Ryga, Latvijos Respublika, SWIFT:UNLALV2X LV61UNLA000202046760 9 AS „SEB banka“, veikiantis per ,,BTA Insurance Company“ filialą Lietuvoje, kodas 300665654, Verkių g. 29, 18 korpusas, Vilnius, a. s. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank“, kodas 73000);

60,02 (šešiasdešimt Lt 2 ct) Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei, išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Teisėja Galina Blaževič