- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-22
- Bylos Nr.
- 2A-1197-324/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė (pirm.), Nijolia Indreikienė, Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,BTA draudimas“, uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei ,,Serdra“, J. M.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 73.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės ir Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Neringai Gudašytei ir Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant atsakovo atstovui V. Č., trečiojo asmens atstovei E. R., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Dinaka“ apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-511-358/2010 pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Dinaka“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei ,,BTA draudimas“, uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei ,,Serdra“, J. M. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti ir atsakovo 5186,28 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. spalio 23 d Vokietijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovui priklausančia Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemone Renault Premium 440 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojama atsakovo darbuotojo J. M., buvo apgadinta transporto priemonė Citroen BXTZD Turbo (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovui priklausanti transporto priemonė minėto eismo įvykio metu nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (toliau – LRTPVCAPD) įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, 41 straipsnio 8 dalis). Eismo įvykio valstybės – Vokietijos nacionalinis draudikų biuras, vadovaudamasis Biurų tarybos Vidaus nuostatų 3, 5 straipsniais, sureguliavęs atsakovui priklausančia transporto priemone padarytą žalą ir išmokėjęs nukentėjusiam asmeniui eismo įvykio metu patirtų nuostolių atlyginimą, pateikė transporto priemonės registracijos valstybės – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui, t.y. ieškovui, 1502,05 eurų (5186,28 Lt) reikalavimą. Ieškovas sumokėjo Vokietijos nacionaliniam draudikų biurui jo reikalaujamą sumą (LRTPVCAPD įstatymo 17 straipsnis, Biurų tarybos Vidaus nuostatų 5 straipsnis), ir tokiu būdu atlygino atsakovui priklausančia, jo darbuotojo vairuojama transporto priemone padarytą žalą bei su šios žalos administravimu susijusias administravimo išlaidas ir įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 9 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 5186,28 Lt nuostoliams atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 889,17 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nustatė, kad atsakovui su UAB „BTA draudimas“ 2006 m. gegužės 10 d. sudarius draudimo sutartį dėl atsakovui priklausančio automobilio Renault Premium (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo išduota žalia korta, kurios galiojimo terminas viršijo 1 metus, t.y. nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2007 m. rugpjūčio 16 d. Kadangi žalios kortos galiojimas negali viršyti 1 metų, 2006 m. gegužės 22 d. dėl to paties automobilio draudimo buvo sudaryta nauja draudimo sutartis ir išduota nauja žalia korta, kuri galiojo iki 2006 m. rugpjūčio 21 d. Konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, įgalinančių abejoti šios naujos sutarties sudarymo aplinkybėmis. Sprendė, kad 2006 m. spalio 23 d. autoįvykio metu Vokietijoje atsakovui priklausantis automobilis Renault Premium (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) neturėjo draudimo apsaugos, todėl ieškovui sumokėjus Vokietijos nacionalinio draudikų biurui 1502,05 eurų (5186,28 Lt) dėl atsakovui priklausančiu automobiliu padarytos žalos (LRTPVCAPD įstatymo 16 straipsnio 3 dalis, 17 straipsnio 1 dalis), jis turi atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti sumokėtą išmoką.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.
Neatsižvelgta, kad atsakovo atsakomybė buvo apdrausta ir draudikas privalėjo išmokėti išmoką. Tarp UAB „Dinaka“ ir UAB „BTA draudimas“ sudaryta draudimo sutartis (polisas LT/AJA 0685318) galiojo nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2007 m. rugpjūčio 16 d., draudiminis įvykis atsitiko draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, sutartis nebuvo pasibaigusi ar nutraukta, todėl draudiko prievolė sumokėti draudimo išmoką galiojo.
Neįvertinta, kad nors įstatymas nustato 1 metų draudimo sutarties galiojimo terminą, šalys gali susitarti dėl bet kokio kito termino. Kol tokia sutarties sąlyga nenuginčyta teismine tvarka, ji galioja. Tretysis asmuo UADBB „Serdra“ nurodo, kad įvyko techninė klaida sutartyje, tačiau net jei ir buvo padaryta klaida, ji turėjo būti ištaisyta nutraukiant draudimo sutartį. Kadangi draudimo sutartis nebuvo nutraukta, draudiminė apsauga galiojo nuo 2006 m. gegužės 17 d. iki 2007 m. rugpjūčio 16 d., kuomet atsitiko draudiminis įvykis.
Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepimais į apeliacinį skundą ieškovas ir tretysis asmuo UAB „BTA draudimas“ prašo sprendimo nekeisti.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad TPVCAPD įstatymo 9 straipsnio 4 dalies nuostatose yra imperatyviai įtvirtinta, jog įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis yra sudaroma 12 mėnesių terminui. Žalioji korta (kaip ir draudimo liudijimas) patvirtina sudarytos draudimo sutarties buvimą ir negali būti išduodama ilgesniam terminui nei draudimo sutartis. Atsakovas ir UAB „BTA draudimas“ 2006 m. gegužės 17 d. sudarė draudimo sutartį Nr. 12/0318258, kurioje aptarė, jog draudimo įmokos bus mokamos kas ketvirtį. Išduodant žaliąją kortą už pirmą ketvirtį buvo padaryta rašymo klaida, nurodant, jog žalioji korta patvirtina draudimo apsaugą ne 3 mėnesiams, o 1 metams ir 3 mėnesiams, kas prieštaravo sudarytos draudimo sutarties nuostatoms. Šis rašymo, išduodant žaliąja kortą, apsirikimas negali būti laikomas draudimo sutarties šalių susitarimu pratęsti draudimo sutarties Nr. 12/0318258 galiojimo terminą. Net ir laikant, jog UAB „BTA draudimas“ ir atsakovas sudarė draudimo sutartį 1 metams ir 3 mėnesiams, ši draudimo sutartis 2006 m. spalio 23 d. eismo įvykio metu nebegaliojo, nes atsakovas ir UAB „BTA draudimas“ 2006 m. gegužės 22 d. sudarė naują draudimo sutartį Nr. 12/0339716, taip nutraukdami ankstesnę draudimo sutartį (TPVCAPD įstatymo 6 straipsnio 10 dalis). 2006 m. gegužės 22 d. draudimo sutartis Nr. 12/0339716 eismo įvykio metu taip pat nebegaliojo, nes 2006 m. rugpjūčio 30 d. buvo nutraukta.
Tretysis asmuo UAB „BTA draudimas“ nurodo, kad naujos sutarties Nr. 12/0339716 galiojimo terminas baigėsi 2006 m. rugpjūčio 21 d., kartu baigė galioti žalioji korta, kurios galiojimo terminas sutapo su naujai pasirašytos draudimo sutarties galiojimo terminu. Eismo įvykis įvyko 2006 m. spalio 23 d. Vokietijoje, t.y. tuo metu, kai draudėjas nebuvo apdraudęs savo civilinės atsakomybės UAB „BTA draudimas“.
Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu apelianto ir trečiojo asmens atstovai palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus bei patikrinusi, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų skundžiamam sprendimui panaikinti ar pakeisti ( CPK 320 straipsnio pirmoji dalis).
Apeliacijos dalykas – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarties galiojimo ir nutraukimo klausimas.
Nustatyta, kad 2006 m. gegužės 10 d. draudikas UAB „BTA draudimas“, atstovaujama UADB „Serdra“, ir draudėjas atsakovas UAB “Dinaka” sudarė įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį nr. 12/0318258, kuria apdraudė draudėjui priklausančio automobilio Renault Premium valstybinis Nr (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę 2006 m. gegužės 17 d – 2007 m. gegužės 16 d. laikotarpiui. Šio sandorio pagrindu draudėjui buvo išduota žalioji kortelė ( žaliosios kortelės sistemai priklausančio nacionalinio draudikų biuro vardu išduotas tarptautinis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo liudijimas), galiojanti iki 2007 m. rugpjūčio 8 dienos. Sandorio sudarymo metu galiojusio Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija nr. IX-2041) 9 straipsnio 11 dalis nustatė, kad žalioji korta galėjo būti išduodama ne trumpesniam kaip 15 dienų, bet ne ilgesniam kaip 12 mėnesių terminui. Trečiųjų asmenų atstovai patvirtino, žaliojoje kortoje nurodžius ilgesnį nei vienerių metų jos galiojimo laikotarpį, jog dėl šios priežasties draudėjui telefonu buvo pranešta atvykti pasirašyti kitą sutartį. Tai patvirtina 2006 m. gegužės 22 d. tų pačių šalių pasirašyta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis nr. 12/0339716, kuria buvo apdrausta tos pačios transporto priemonės valdytojų civilinė atsakomybė 2006 m. gegužės 22 d – 2007 m. gegužės 21 d. laikotarpiui ir išduota žalioji korta, galiojanti nuo 2006 m. gegužės 22 d. iki 2006 m. rugpjūčio 21 d.
Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apelianto atstovo paaiškinimus, jog pastaroji sutartis jam nėra žinoma. Tai paneigia UAB „Serdra“ 2006 m. liepos 20 d. banko sąskaitos išrašai, iš kurio matyti, jog UAB „Dinaka“ sumokėjo 1000 Lt už draudimo paslaugas pagal PVM sąskaitas – faktūras nr. 00002996, 00003000, 00003299, 00002947, 00002933, 00002947, 00003041, 00003049, 00003056 ir 2006m. gegužės 22 d. UAB „Serdra“ išduota PVM sąskaita-faktūra nr. 00002947, pateikta pirkėjui UAB „Dinaka“, kurioje nurodomas atsiskaitymo už draudimo paslaugas pagrindas – 12/0339716 ( antroji draudimo sutartis). Jei ir būtų galima laikyti, kad antrojo sandorio buvimo faktas atsakovui paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu, pripažinęs, jog parašas antrojoje sutartyje labai panašus į įmonės vadovo parašą, šio UAB „Dinaka“ atstovo pasirašyto sandorio atsakovas nenuginčijo įstatymų nustatyta tvarka.
Draudimo sutarties nutraukimo ir pasibaigimo pagrindus nustatė ginčo laikotarpiu galiojusios Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymo redakcijos 7 straipsnis. Apeliantas nepagrįstai teigia apie jo nuostatų nesilaikymą, sudarius antrąją draudimo sutartį. Draudimo sutarties nutraukimo ir pasibaigimo atvejus reglamentuojančios įstatymo normos taikytinos tik galiojančios sutarties atžvilgiu. Minimo įstatymo 6 straipsnio 10 dalis įtvirtino, jog valdytojas neturi teisės sudaryti dėl tos pačios transporto priemonės kelių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių, galiojančių vienu metu. Jeigu yra sudarytos kelios draudimo sutartys, įsigaliojus naujai draudimo sutarčiai, prieš tai dėl tos pačios transporto priemonės sudaryta draudimo sutartis pasibaigia. Ši įstatymo nuostata yra specialioji norma, nustatanti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutarčių galiojimo trukmę, sudarius vėlesnę sutartį. Draudėjui ir draudikui pasirašius 2006 m. gegužės 22 d. sutartį nr. 12/0339716, pasibaigė 2006 m. gegužės 10 d. draudimo sutarties nr. 12/0318258 galiojimas, todėl draudikas neturėjo pareigos nutraukti nebegaliojančią sutartį pagal apelianto nurodomas bendrąsias civilinės teisės ar specialiojo įstatymo normas. Analogiškai vertintinas apeliacinio skundo argumentas dėl kitokio, nei numato įstatymas, sandorio galiojimo termino nustatymo, ir iš to sekančio privalomo sutarties nuginčijimo.
Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacine tvarka peržiūrėto sprendimo išvados atitinka CPK 263 straipsnyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti, Kauno rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.