- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- I-986-505/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- G. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant pareiškėjui G. R., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. R. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-4) nurodė, kad jis Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN) periodiškai laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. spalio 8 d. atliko bausmę kamerų tipo patalpose reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Akcentavo, jog kameroje virš lango buvo dideli plotai pelėsio, aplink tualeto duris sutrūkinėjęs tinkas, vietomis nuo sienų atsilupę dažai, lubose didelės skylės, tualeto patalpoje ant sienų matėsi vandens nubėgimai, išdaužytos sienų ir grindų plytelės. Dėl tokių atsakovės atstovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą –nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, fizinį nepatogumą, stresą, jautė baimę aplinkai. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime į skundą (b. l. 12-16) nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta minimali gyvenamojo ploto norma. Alytaus PN baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas. Remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo kamerose buvo pakeiti langai (plastikiniais), durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi.
Jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje, jis, vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsniu, galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus (pavyzdžiui, Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimą perkelti jį į kitą kamerą), arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų laikymo sąlygų, tačiau šia savo teise nei karto nepasinaudojo.
2015 m. gruodžio 14 d., 2016 m. gruodžio 9 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras pateikė tikrinimo aktus, kurie apėmė visas Alytaus PN patalpas (tarp jų ir BI ir KTP), aktų išvadose Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Pažymėjo, jog pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų gyvenimo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN laikosi teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl temperatūros, apšvietos.
Pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės metu buvo suteiktos medicininės paslaugos.
Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą. Pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leidžia teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam atliekant bausmę nuo 2015 m. gruodžio 4 d. iki 2018 m. spalio 8 d. Alytaus PN kamerų tipo gyvenamosiose patalpose nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į bausmės atlikimą tinkamomis sąlygomis. Pareiškėjas skunde nurodė, jog gyvenamosiose patalpose trūko gyvenamojo ploto normos.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su3straipsniu nesuderinamu būdu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001-04-21 sprendimą P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Netinkamas laikymo sąlygas pareiškėjas grindžia ploto trūkumu gyvenamosiose patalpose (kamerų tipo patalpų kamerose). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, o 11¹.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m vienam žmogui. Teismas taip pat pažymi, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 11¹.1 ir 11¹.2. punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., LVAT 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Kadangi teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas patalpos plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus. Objektyvių duomenų apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje gyvenamojoje patalpoje metu joje buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.
Iš byloje pateiktų duomenų (b. l. 13, 17, 19) matyti, kad pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 18 d. iki 2016 m. sausio 19 d. buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus 18 kamerą, kurios plotas 12,21 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,07 kv. m.
Pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. sausio 19 d. buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus 3 kamerą, kurios plotas 29,36 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,67 kv. m (b. l. 13, 17, 19).
Pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. vasario 1 d. buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus 1 kamerą, kurios plotas 28,77 kv. m, įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,11 kv. m (b. l. 13, 17, 19).
Pareiškėjas nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 17 d., nuo 2017 m. kovo 24 d. iki 2017 m. balandžio 14 d., nuo 2017 m. balandžio 18 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. buvo paskirtas į kamerų tipo 28 kamerą, kurios plotas 26,43 kv. m, įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,77 kv. m (b. l. 13, 17, 20).
Pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio 18 d. iki 2016 m. rugpjūčio 23 d. buvo paskirtas į kamerų tipo 2 kamerą, kurios plotas 29,51 kv. m, įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,68 kv. m (b. l. 13, 17, 19).
Pareiškėjas nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d., nuo 2016 m. rugsėjo 19 d. iki 2016 m. lapkričio 17 d. buvo paskirtas į kamerų tipo 14 kamerą, kurios plotas 12,22 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,07 kv. m (b. l. 13, 17, 19).
Pareiškėjas nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. kovo 24 d. buvo paskirtas į kamerų tipo 5 kamerą, kurios plotas 28,66 kv. m, įrengtos 7 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,09 kv. m (b. l. 13, 17, 19).
Pareiškėjas nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. birželio 16 d., nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2018 m. sausio 19 d. buvo paskirtas į kamerų tipo 20 kamerą, kurios plotas 15,58 kv. m, įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,89 kv. m (b. l. 13, 17, 19).
Pareiškėjas nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2018 m. spalio 1 d. buvo paskirtas į kamerų tipo 11 kamerą, kurios plotas 12,14 kv. m, įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 4,04 kv. m (b. l. 13, 18, 19).
Pareiškėjas nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2018 m. spalio 8 d. buvo paskirtas į kamerų tipo 45 kamerą, kurios plotas 10,23 kv. m, įrengtos 2 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 5,11 kv. m (b. l. 13, 18, 20).
Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo teisė į 3,6 kv. m plotą ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta, todėl pareiškėjo argumentas dėl jam tekusio per mažo gyvenamojo ploto, atmestinas, kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas teigė, jog kameroje virš lango buvo dideli plotai pelėsio, aplink tualeto duris sutrūkinėjęs tinkas, vietomis nuo sienų atsilupę dažai, lubose didelės skylės, tualeto patalpoje ant sienų matėsi vandens nubėgimai, išdaužytos sienų ir grindų plytelės.
Pareiškėjas į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl Alytaus PN patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, buvusios blogos ventiliacijos, atsilupusių nuo sienų dažų, lubose buvusių skylių, išdaužytų sienų ir grindų plytelių. Iš byloje pateikto 2016 m. gruodžio 9 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento patikrinimo akto Nr. PA31-309(22.14.3. 1.12) matyti, jog periodinė kontrolės metu nustatyta, jog kamerų tipo patalpose grindų, vidaus apdailai naudotos medžiagos yra lengvai valomos ir dezinfekuojamos, ant sienų ir lubų vizualiai matomų pelėsių nepastebėta, kamerose langai skaidraus stiklo, atsidaro, pritaikyti natūraliam patalpų vėdinimui, dirbtiniam apšvietimui naudojama liuminescencinė lempa, t. y. pažeidimų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nenustatyta (b. l. 27-30). Byloje pateiktas Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2017 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-92(16.3.187 1.12), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2017 m. gegužės 24 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-99(16.3.187 1.12), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2017 m. lapkričio 9 d. patikrinimo aktas Nr. PA.1-214(16.3.187 1.12), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Alytaus departamento 2018 m. sausio 24 d. patikrinimo aktas Nr. (1-12 4.80) PA-100 patvirtina, jog atlikus operatyviąją valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę uždarosios zonos kamerų tipo 5, 25, 11, 28, 18, 20, 35 patalpose, pažeidimų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nenustatyta (b. l. 31-32, 37-38, 43-44, 47-48).
Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvardinimu, nedetalizavo nurodytų aplinkybių kada pažeidimai buvo padaryti, kokiose konkrečiose kamerų tipo patalpose buvo pastebėti minėti pažeidimai, nesiejo aukščiau nurodytų pažeidimų su konkrečiai jam pasireiškusiomis individualiomis neigiamomis pasekmėmis. Be to, į bylą nepateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovės atstovui kėlė pretenzijas dėl aukščiau nurodytų pažeidimų, o šis nesiėmė jokių veiksmų minėtų pažeidimų šalinimui, kad dėl nurodytų pažeidimų pareiškėjas ginčui aktualiu metu kreipėsi į Visuomenės sveikatos centro specialistus ar kitas kompetentingas institucijas. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, jog pareiškėjo kalinimo sąlygos šiuo aspektu atitiko teisės aktų reikalavimus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimus, todėl, kad jis buvo laikomas pažeidžiant higienos normų reikalavimus, pagrindo nėra.
Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, būdamas apdairus, rūpestingas ir protingas asmuo, bylai aktualiu terminu būtų apie buvusį pelėsį gyvenamosiose patalpose, aplink tualeto duris sutrūkinėjusį tinką, vietomis nuo sienų atsilupusius dažus, lubose dideles skyles, tualeto patalpoje buvusius vandens nubėgimus, išdaužytas sienų ir grindų plyteles būtų informavęs įstaigos administraciją. Dėl to pareiškėjo teiginiai dėl anksčiau paminėtų pažeidimų laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų patyrė nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, fizinį nepatogumą, stresą, jautė baimę aplinkai.
Iš byloje pateikto medicinos dokumentų išrašo matyti, jog pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybos specialistus kreipėsi dėl dantų skausmo, ūmaus kataro, autoagresijos (prarijo skutimosi peiliuką), miegos sutrikimų (vykti pas psichiatrą atsisakė), skrandžio skausmų, pablogėjusio regėjimo (nuvežtas patikrinimui į Alytaus ligoninę, patikrintas, mato gerai), gastrito, nosies pertvaros iškrypimo (atsisakė vykti LOR konsultacijai), riešo senos traumos (b. l. 22-24), dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo įtakoti netinkamos kalinimo sąlygos, duomenų nėra. Byloje nepateikta duomenų, jog pareiškėjas dėl patirtų išgyvenimų ar savo pablogėjusios psichologinės būsenos būtų kreipęsis į Alytaus PN Psichologinės tarnybos specialistus. Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovės atstovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.