Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-10-09 · Civilinė byla Nr. e2S-794-267/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-09
Bylos Nr.
e2S-794-267/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Burbulienė
Pareiškėjas
UAB „Salduvės viešbutis“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-794-267/2017Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05766-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.13.;3.3.2.5.;
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 9 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Salduvės viešbutis“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-8350-291/2017 išnagrinėjus pareiškėjos UAB „Salduvės viešbutis“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Salduvės viešbutis“ skundą dėl antstolio A. B. veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Salduvės viešbutis“ pateiktu teismui prašymu prašė sustabdyti antstolio A. B. padėjėjo L. A. priimto 2017 m. birželio 19 d. nurodymo Nr. S-17-41-25300 priverstinai nurašyti pinigines lėšas vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas. Nurodė, jog netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. vykdant ginčijamą nurodymą, būtų pažeistos imperatyvios teisės normos, apsunkintas būsimo procesinio sprendimo įvykdymas, kadangi tos piniginės lėšos, kurios privalo būti naudojamos aukštesnės eilės reikalavimams vykdyti, būtų neteisėtai naudojamos žemesnės eilės reikalavimui tenkinti.

2. Pareiškėja UAB „Salduvės viešbutis“ pateiktame skunde dėl antstolio A. B. veiksmų nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-12-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-107-577/2015 VĮ Turto bankas naudai priteista 59 811,38 Eur suma nėra susijusi nei su žala, padaryta dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimu, nei su išlaikymo išieškojimu, nei su reikalavimais iš darbo ir autorinių sutarčių. Vilniaus apygardos teismo priteista suma yra tik ketvirtos eilės mokėjimas CK 6.930¹ straipsnio prasme, o už šį reikalavimą aukštesnės eilės reikalavimai yra įmokos į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Be to, pareiškėjos UAB „Salduvės viešbutis“ nuomone, jos darbuotojų reikalavimai bendrovei taip pat yra aukštesnės eilės nei VĮ Turto bankas reikalavimas. Pareiškėja neturi pakankamai lėšų visiems reikalavimams įvykdyti, todėl mano, kad 2017-06-19 nurodymas Nr. S-l7-41-25300 yra nepagrįstas bei neteisėtas. Pareiškėjos nuomone, antstolio padėjėjas negalėjo priimti nurodymo, kadangi vykdymo proceso metu iškylančius klausimus motyvuotu patvarkymu sprendžia antstolis.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „Salduvės viešbutis“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

3. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepagrindė savo reikalavimo, kad būtų sustabdytas antstolio padėjėjo 2017-06-19 nurodymo Nr. S-l7-41-25300 vykdymas. Pareiškėjos teiginius, kad priimant nurodymą pažeisti aukštesnės eilės kreditorių interesai, teismas pripažino nepagrįstais. Be to, pareiškėja nepateikė duomenų apie kitus vykdytinus dokumentus ir pažeistas kreditorių teises. Byloje nepateikta jokių įrodymų, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir tenkinus skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja tik deklaratyviais teiginiais grindžia savo nuomonę dėl antstolio padėjėjo priimto nurodymo nepagrįstumo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu pareiškėja UAB „Salduvės viešbutis“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjos skola valstybės biudžetui yra 1534,89 Eur, skola valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui yra 8662,46 Eur. Išieškojimas VĮ Turto bankui yra tik ketvirtos eilės mokėjimas CK 6.930¹ straipsnio prasme. Todėl apeliantė, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams įvykdyti, turėtų įvykdyti aukštesnės nei VĮ Turto bankas eilės įsipareigojimus – savo darbuotojams, valstybės biudžetui ir valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.

4.2. Netaikius laikinosios apsaugos priemonės pareiškėjos gaunamos piniginės lėšos atitektų žemesnės eilės reikalavimą turinčiam VĮ Turto bankas, taip padarant žalos aukštesnės eilės kreditoriams. Teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

4.3. Apeliantės teigimu, antstolio padėjėjas negali būti įgaliotas antstolio vardu priimti nurodymų (CPK 613 straipsnio 1 dalis), todėl tai yra papildomas argumentas stabdyti nurodymo vykdymą iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Nagrinėjamu atveju byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

6. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje.

6. Pagal CPK 510 straipsnio 8 dalį skundo (dėl antstolio veiksmų) padavimas teismui vykdymo veiksmų nesustabdo, tačiau teismas, jeigu pripažįsta tai esant reikalinga, turi teisę vykdymo veiksmus sustabdyti rašytinio proceso tvarka. Vykdymo veiksmų sustabdymas yra išimtinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, kadangi procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese yra tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis). Vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindas gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Įstatymas numato, jog prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareiškėjas turi pagrįsti jų taikymo būtinumą (CPK 144 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, inter alia (be kita ko) nurodo, jog viena iš įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kuri kaip laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir bylose dėl antstolių veiksmų, tačiau tik tais atvejais, kai teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pats savaime nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas, jis visada turi būti susijęs su vienu iš teisių gynimo būdų – šiuo atveju skundo dėl antstolio veiksmų padavimu antstoliui, ir yra papildomas procesas pagrindinės bylos proceso atžvilgiu.

8. Byloje nustatyta, kad antstolio A. B. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal vykdomąjį raštą Nr. 2-107-577 išduotą remiantis Vilniaus apygardos teismo 2015-12-23 sprendimu dėl 59 811,38 Eur sumos iš apeliantės išieškojimo VĮ Turto banko naudai. Visų pirma, atkreiptinas apeliantės dėmesį į tai, kad teismo sprendimas, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Teismo sprendimas yra vykdytinas dokumentas, o juo remiantis išduotas vykdomasis dokumentas – vykdomasis raštas – yra vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas (CPK 584 straipsnis, 586-587 straipsniai). Šiuo konkrečiu atveju apeliantė nepagrįstai remiasi CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis, nes šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo procese numato kiti įstatymai, todėl šiuo atveju taikytinos vykdymo proceso normos. Nors pareiškėja nurodo, kad turi įsiskolinimų tiek valstybės biudžetui, tiek „Sodrai“, tiek kitiems kreditoriams, ji nepateikė įrodymų, kad būtų pažeista CPK 665 straipsnyje numatyta išieškojimo iš skolininkės UAB „Salduvės viešbutis“ juridinio asmens turto eilė tvarka. Apeliantė prie atskirojo skundo pateikė nemažai dokumentų dėl uždelstų atsiskaitymų VSDFV biudžetui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM ir kitiems asmenims, tačiau duomenų, jog šie įsiskolinimai būtų priteisti iš pareiškėjos kreditoriams įsiteisėjusiais teismo sprendimais ir vykdomi priverstinai, t. y. jog minėti kreditoriai yra išieškotojai, kurių naudai yra išduoti ir vykdomi vykdomieji dokumentai pareiškėjo atžvilgiu, nepateikė. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys neleidžia pripažinti, kad vykdant Vilniaus apygardos teismo sprendimą VĮ Turto banko naudai, būtų pažeistos kitų apeliantės kreditorių teisės, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai, kad skundžiamu nurodymu yra pažeidžiami aukštesnės eilės kreditorių interesai. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja nepagrindė savo reikalavimo, kad būtų sustabdytas antstolio padėjėjo 2017-06-19 nurodymo Nr. S-l7-41-25300 vykdymas. Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad neegzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių ir tenkinus skundą dėl antstolio veiksmų, gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanoma apginti skolininko teises ir teisėtus interesus, yra pagrįstas. Šiuo atveju apeliantė tik deklaratyviais teiginiais grindžia savo nuomonę dėl antstolio padėjėjo priimto nurodymo nepagrįstumo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia būtinumo iki skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

9. Atskirtasis skundas grindžiamas ir argumentu, kad antstolio padėjėjas negali būti įgaliotas antstolio vardu priimti apeliantės skundžiamo 2017-06-19 nurodymo Nr. S-l7-41-25300. Su tokia apeliantės dėstoma pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

10. Pagal LR Antstolių įstatymo 30 straipsnio 1 dalį „antstolio padėjėjas turi teisę antstolio vardu ir jo rašytiniu įgaliojimu atlikti procesinius veiksmus, teikti šio Įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nurodytas paslaugas, išskyrus faktinių aplinkybių konstatavimą, įkeisto kilnojamojo turto realizavimą aukciono tvarka, vykdomosios bylos iškėlimą ar sustabdymą, vykdomojo dokumento grąžinimą, turto realizavimą, išieškotų piniginių lėšų paskirstymą išieškotojams, vykdymo išlaidų skaičiavimą“. Skundžiamu nurodymu išspręsti procesiniai klausimai nepatenka į veiksmų, kurių antstolio padėjėjas neturi teisės atlikti antstolio vardu pagal išduotą įgaliojimą, sąrašą. Teismas pažymi, kad, organizuojant antstolių padėjėjų veiklą, įstatymų nustatyta tvarka išduodami antstolių įgaliojimai. Įstatymas nenustato pareigos antstolio padėjėjui prie siunčiamų procesinių dokumentų pridėti rašytinį įgaliojimą. Dėl šių aplinkybių nutarties 9 punkte nurodyti atskirojo skundo argumentai teismo atmetami kaip visiškai nepagrįsti.

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Burbulienė