Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Dalia Kursevičienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-156-651/2019

Teisėja Kristina Vorienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06394-2019-7

2019 m. birželio 6 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. kovo 6 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems mėnesiams).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta G. K. laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo R K. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pats apeliantas nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, tik prašo jam taikyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis) ir vertina galimybę nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatą.

8. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nuteistajam už vieną nesunkų nusikaltimą paskirta galutinė bausmė yra laisvės atėmimas vieneriems metams, todėl yra formalus pagrindas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau būtina įvertinti, ar bausmės vykdymo atidėjimas atitiks bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis). Teismas išvadą, ar atidėjus bausmės vykdymą, bus pasieki tikslai, gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

9. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

10. Kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes ir sukeltas pasekmes, tinkamai įvertino nuteistąjį charakterizuojančius duomenis ir pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatos ir neatidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai G. K. gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

11. Tokiai išvadai padaryti turi reikšmės tai, kad R. K. nors yra pakankamai jauno amžiaus asmuo, tačiau jau teistas 12 kartų už nusikaltimus nuosavybei, dorovei, viešosios tvarkos pažeidimą, neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui (b. l. 82-95). Nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 13 punktas). Baustas ir administracine tvarka už smulkaus svetimo turto pagrobimą - duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 81). Nuteistajam ne kartą taikytos laisvės atėmimo bausmė, tačiau net ir pati griežčiausia bausmė nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų darymo. Paskutinį kartą nuteistas Plungės apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Nors nuosprendis nėra įsiteisėjęs, tačiau tai patvirtina, kad nuteistasis yra linkęs nuolat nusikalsti ir nepaiso visuomenėje priimtinų elgesio normų, nepaiso jam paskirtų bausmių, ir tai rodo jo pavojingumą visuomenei.

12. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas neįvertino jo atsakomybę švelninančių aplinkybių. Priešingai, teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir ją įvertino skirdamas bausmę. Nuteistasis mano, kad teismas nepagrįstai nevertino jo kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės tai, kad nukentėjusysis nereiškė pretenzijų ir jam telefonas buvo grąžintas. Tačiau pažymėtina, kad šis faktas neturi įtakos skiriant bausmę, nes žalos atlyginimas, kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė gali būti pripažintina tik tais atvejais, kai nuteistasis savanoriškai atlygina žalą. Šiuo atveju telefonas buvo rastas lombarde ir policijos pareigūnų grąžintas nuketėjusiajam. Todėl aplinkybę, kad nukentėjusysis realiai žalos nepatyrė laikyti kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), nėra pagrindo.

13. Vertinant galimybę atidėti bausmės vykdymą, svarbu įvertinti ir nuteistojo socialinius ryšius, t. y. kaip bausmės vykdymas paveiks nuteistojo teigiamus socialinius ryšius. Nuteistojo teigimu, teismas nevertino aplinkybės, kad jis yra dirbantis, turintis faktinę šeimą, tai, anot jo, patvirtina, kad keičia gyvenimo būdą. Tačiau šis argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, priešingai nei tvirtina apeliantas, įvertino nuteistojo darbinę padėtį ir visiškai pagrįstai sprendė, kad šis faktas nesudaro pagrindo skirti švelnesnę bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis nusikaltimo padarymo metu dirbo UAB ‚M“, tačiau, kaip visiškai teisingai nurodė apylinkės teismas, tai nuteistojo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo, o tai patvirtina, kad darbinė veikla neturi teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui – jis ir toliau daro nusikalstamas veikas. Kita vertus, iš išrašo apie asmens darbovietes laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-05-23 matyti, kad nuteistasis nuo 2019-01-04 dirba UAB „M“, tačiau nuo 2019-01-04 iki 2019-02-15, nuo 2019-02-18 iki 2019-03-01, nuo 2019-03-04 iki 2019-03-22, nuo 2019-03-25 iki 2015-05-03, nuo 2019-05-06 iki 2019-05-31 yra nedraudiminiame laikotarpyje. Nuo 2019-04-30 G. K. verčiasi individualia veikla. Taigi, kaip matyti, R. K. UAB „M“ yra nedraudiminiame laikotarpyje ir pajamų iš šios veiklos negauna, o vien individualios veiklos įkūrimas, nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę, itin nukentės jo darbinė veikla.

14. Kolegijos įsitikinimu, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nebus pažeisti ir ryšiai su šeima. Bylos duomenimis nuteistasis yra išsiskyręs. Nors nurodo, kad šiuo metu turi susiradęs draugę, su kuria kartu gyvena, tačiau tokių duomenų nėra. Kita vertus, vien šios aplinkybės buvimas nesudarytų pagrindo teigti, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę itin nukentės nuteistojo socialiniai ryšiai. Taigi nurodytų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad realus laisvės atėmimas itin nepaveiks nuteistojo teigiamų socialinių ryšių.

15. Apeliantas mano, kad taikius bausmės vykdymo atidėjimą ir įpareigojus jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, greičiau bus pasiekti bausmės tikslai nei pasiuntus jį realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis sistemingai daro nusikalstamas veikas ir, kaip pats nurodė, tam įtakos turi alkoholio vartojimas, tačiau iki šiol nė karto nuteistasis savanoriškai nesiėmė priemonių gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, nepateikė duomenų ir dabar, kad pradėjo gydymą, todėl įvertinus prieš tai visas nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo nuteistajam taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą paskiriant įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

16. Įvertinus G. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo tikslą, nuteistojo asmenybę, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Taikius bausmės vykdymo atidėjimą, būtų pažeistas teisingumo principo įgyvendinimas.

17. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir paskyrė tinkamą bausmę, todėl keisti nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo G. K. apeliacinį skundą.