Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje H. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Trakų r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Kaunas, išsiskyręs, nedirbantis, teistas 2017 m. gegužės 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta 18 MGL (677,88 Eur) bauda bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 metams. Bauda sumokėta 2017 m. rugsėjo 29 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. V. 2023 m. birželio 4 d. apie 10.11 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ties adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kelio važiuojamoje dalyje jį sustabdė policijos pareigūnai ir alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0261, patikros sertifikato Nr. 1834913, nustatė jam daugiau negu 1,51 promilių neblaivumą, o tiksliau, 10.11 val. jam nustatytas mažiausias 1,73 promilių vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis H. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku vairavo jam priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus. Alkoholį buvo vartojęs iš vakaro, kai sėdo už vairo savijauta buvo normali, jautėsi šiek tiek apsvaigęs. Sutinka su jam nustatytu neblaivumo laipsniu. Automobilį įsigijo prieš du metus, mano, kad dabar automobilis vertas apytiksliai 400 eurų. Savo elgesį vertina neigiamai, nuoširdžiai gailisi (b. l. 125–126).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjai ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo J. V. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. V. parodė, jog 2023 m. kovo 23 d. dirbo dieninėje pamainoje kartu su specialistu S. J., tarnybiniu automobiliu „BMW“, Kauno apskrityje. Vykdydami policijos priemones, patikrinimui sustabdė „Peugeot“ mėlynos spalvos automobilį. Bendraujant su sustabdyto automobilio vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Alkoholio detektorius parodė, kad asmuo yra vartojęs alkoholio. Jo paklausus, ar vartojo alkoholio, jis nurodė, kad alkoholio nevartojo. Patikrinus asmens neblaivumą su alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas virš 1,5 prom. neblaivumas (b. l. 38–39).

Iš tarnybinių pranešimų nustatyta, kad 2023 m. birželio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje buvo gautas Lietuvos kelių policijos tarnybos specialiosios paskirties skyriaus vyresniojo specialisto J. V. tarnybinis pranešimas apie tai, kad vykdant policinę priemonę, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, buvo sustabdytas automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį būdamas neblaivus vairavo H. V.. Alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0261, patikros sertifikato Nr. 1834913, 2023 m. birželio 4 d. 10.11 val., pirmu tikrinimu, H. V. buvo nustatytas 1,73 prom. neblaivumas. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu, 2023 m. birželio 4 d. 10.29 val., antru tikrinimu buvo nustatytas 1,95 prom. neblaivumas. H. V. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti apklausai į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariatą (b. l. 9, 63).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta ir nufotografuota įvykio vieta ties adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ir automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–35).

Iš 2023 m. birželio 4 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARFM-0261, patikros sertifikato Nr. 1834913, H. V. 2023 m. birželio 4 d. 10.11 val., nustatytas 1,7 promilių girtumas, antrojo tikrinimo metu – 10.22 val., nustatytas 1,95 promilių girtumas (b. l. 41–45).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ išrašo nustatyta, jog automobilio „Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra H. V. (b. l. 51).

Iš viešosios įstaigos „Emprekis“ pažymos nustatyta, kad automobilio „Peugeot 206“, gamybos periodas 2002-2006, vidutinė kaina Lietuvoje be PVM 1 090,20 eurai, su PVM yra 1 380 eurų (b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo H. V. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojo J. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinius pranešimus (b. l. 9, 63), įvykio vietos apžiūros protokolą su fotolentelėmis (b. l. 13–35), neblaivumo nustatymo aktą (b. l. 41–45) ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis H. V. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2023 m. birželio 4 d. apie 10.11 val., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ties adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kelio važiuojamoje dalyje jį sustabdė policijos pareigūnai ir alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0261, patikros sertifikato Nr. 1834913, nustatė jam daugiau negu 1,51 promilių neblaivumą, o tiksliau, 10.11 val. jam nustatytas mažiausias 1,73 promilių vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam H. V. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – veika padarytos tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint taip veikti, formali nusikalstamos veikos sudėtis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta iš neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – laikomas neteistu (b. l. 103–110), trijų metų laikotarpiu administracine tvarka baustas vieną kartą, bauda sumokėta (b. l. 100–102), nedirbantis (b. l. 94–99), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą penkerių metų laikotarpiu dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (b. l. 91), viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė ir nesilankė (b. l. 93), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis nedirba, turto neturi, anksčiau teistas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, paskirtą baudą sumokėjo, tačiau kaip matyti ši bausmės rūšis nesulaikė kaltinamojo nuo naujos analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, todėl kaltinamajam neskirtinos baudos bausmė. Kaltinamasis H. V., kaip jau minėta, anksčiau teistas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, todėl siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei paveikti kaltinamąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina nežymiai didesnė nei sankcijos vidurkis – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Kadangi H. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau arešto bausme nebuvo nuteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, be to BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai yra kaltininką ne tik nubausti, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, siekiant išsaugoti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas vertina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant H. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nustatant artimą vidurkiui – 7 (septynių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Nustatyta, jog H. V. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nors H. V. kaltu prisipažino, nurodė, kad labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, paskyrus tik bausmę, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl H. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 3 (trejiems) metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos (2023 m. birželio 12 d.), apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, į kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir tai, kad kaltinamasis, būdamas anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, vairavo transporto priemonę neblaivus, kas rodo, kad anksčiau paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, įtakos nepadarė, jai keliamų tikslų nepasiekė, kaltinamasis reikiamų išvadų nepadarė.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad H. V. vairavo jo vardu registruotą automobilį ,,Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b. l. 51). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, jog automobilis nuosavybės teise priklauso jam, automobilį įsigijo prieš du metus, dabar jis gali būti vertas 400 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra faktinis transporto priemonės savininkas, transporto priemonę įsigijo už savo asmenines lėšas, transporto priemonė ,,Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, perduota saugoti uždarajai akcinei bendrovei ,,Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 47–50), konfiskuotina bei kartu su užvedimo rakteliu, perduotina valstybės nuosavybėn nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje buvo gauta 2023 m. birželio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ATP-2023-10608, kurioje nurodyta, kad advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei teikiant antrinę teisinę pagalbą H. V. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 93,33 eurai.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis H. V. nedirba, turto neturi, taip pat įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo H. V. nepriteistinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus 2023 m. birželio 8 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas H. V. turtui – automobiliui ,,Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisių apribojimą (b. l. 53–55), paliktinas galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam H. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 78–81), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomosios priemonės panaikintinos.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilio registracijos liudijimas, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 112), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai;

H. V. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 111), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas valstybės įmonei ,,Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

H. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti H. V. sumažintą 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, H. V. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu H. V. paskirti intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), Trakų r. sav., buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar vykimu į gydymo įstaigą ir būtinųjų poreikių tenkinimu, tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti H. V. dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, H. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 3 (trejus) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos (2023 m. birželio 12 d.), apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti H. V. vardu registruotą transporto priemonę ,,Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kuri yra ir daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomą uždarojoje akcinėje bendrovėje „Augenas“, Kaune, Technikos g. 18A, ir nuosprendžiui įsiteisėjus kartu su užvedimo rakteliu perduoti valstybės nuosavybėn.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus 2023 m. birželio 8 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą H. V. turtui – automobiliui ,,Peugeot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, palikti galioti iki nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

H. V. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti valstybės įmonei ,,Regitra“;

automobilio registracijos liudijimą, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš H. V. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.