Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėja, posėdžio metu atsisakiusi dalies savo reikalavimų, prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, jog K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį pastatą, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį (2024-10-07, Nr. CBP – 7655; dalies reikalavimo atsisakymas 2025-09-09 posėdžio metu, 7 - 9 posėdžio minutės).

Pareiškėja J. A. posėdyje patikslintą pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad jų šeima gyveno (duomenys neskelbtini) ir tėtis sugalvojo pirkti sodybą. Jau buvo sutarę, davę rankpinigius ir norėjo pirkti, bet paskui, šios sodybos pardavėjos sūnui apie tai sužinojus, rankpinigius jiems gražino ir sodybos nenusipirko. Tuomet tėtis nuėjo į kolūkį, matomai pas pirmininką ir klausė kur galima būtų apsistoti. Jiems pasiūlė šitą avarinės būklės sodybą. Atsikėlus čia gyventi, ji ėjo į mokyklą. Tuo metu tėtis kolūkyje nedirbo, paskui dirbo. P. žino. Jie gyvendavo sodyboje periodiškai, nes žiemom neturėdavo kuro. P. jau ten gyveno, kai apsigyveno jų šeima. Ji gyveno iki 2000 m. P. mirė seniai, gal iki 1999 metų. Dėl nuompinigių, ar tėtis mokėjo, nežino. Ar buvo sudaręs kokią nors sutartį dėl turto, nežino. Kai norėdama įteisinti, pradėjo ieškoti, nerado jokių šio turto dokumentų. Ar tėvai laikė save turto savininkais, nežino. Galvoja, kad taip, nes viską tvarkė. Ūkinio pastato šiai dienai nėra, nes sesers vyras prieš kelias dienas nuvažiavo ir ūkinį pastatą nugriovė. Jį statė tėtis ir sesers vyras, tačiau kieno lėšomis nežino. Nurodė, kad jie naudojosi patalpomis, pažymėtomis plane 1-1, 1-8, 1-7, 1-6 ir 1-5.

Pareiškėjos atstovas prašė posėdyje patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai. Nurodė, kad remiantis registro duomenimis pareiškėjos tėtis nėra pastatų savininkas, tą patvirtino ir liudytojai. Registre nėra duomenų, kad pastatas yra valstybės ar savivaldybės turtas bei kad jis būtų įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą. Viešame registre jis neregistruotas kito asmens vardu. Nors ūkinėje knygoje egzistuoja prierašas pieštuku, kad ir savivaldybei priklauso dalis pastatų, tačiau savivaldybė nurodė, kad ji nuosavybės ar kita teise turto nevaldo. Archyvo pateiktame atsakyme nurodyta, kad K. A. nuomojosi pastatą, kaip (duomenys neskelbtini) kolūkio narys, tačiau kolūkio akte nėra nurodyta, kad perduodama namas, kuriame gyveno A. šeima. Tai leidžia spręsti, kad kolūkis perdavė namą, bet nebuvo jo savininkas. Namas pastatytas laikais, kai visas turtas priklausė valstybei. K. A., užsiimdamas ūkine veikla gyveno name, kartu su savo šeima iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini). Nėra duomenų, kad P. būtų užvaldę dalį namo teisėtai ar sąžiningai, tik liudytojų parodymai, kurie paremti jų asmeninių įsitikinimų, tačiau konkrečių duomenų nėra. Nėra duomenų, kad P. laikė save namo savininkais, remontavo jį, nes liudytoja patvirtino, kad jų namo dalis buvo apleista. K. A. buvo įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių už jį, nes remontavo ir tvarkė namą. Tai rodo, kad nebuvo kitų asmenų, kurie laikytų save namo savininkais, ar būtų pareiškę teisę į namą. Todėl pastatą įgijo sąžiningai ir visą laiką valdė. Pastatai buvo perduoti K. A., kad jis galėtų vykdyti ūkio veiklą šalia esančiuose žemės sklypuose, kuriuos nuomojosi. Tas matyti iš įrašų ūkinėje knygoje. Paties komiteto sprendimo dėl turto perdavimo A. nėra išlikę, tačiau išlikęs įrašas. Todėl darytina išvada, kad tokio įrašo atsiradimui reikalingas pagrindas. Mano, kad tai buvo komiteto sprendimas. Neteisėtas užvaldymas negalėtų lemti tokio įrašo atsiradimo. K. A. pradėjo faktiškai valdyti pastatą, o kita pusė sutiko ir įregistravo tai knygose. Apie kolūkio poziciją patvirtino ir liudytojai, kad turtas buvo perduotas ir valdomas. Bet jam nepavyko šios teisės transformuoti į nuosavybės teisę. Jis kreipėsi į institucijas, norėdamas įsigyti, bet kadangi nebuvo atlikti kadastriniai matavimai, turtas nebuvo registruotas, tai negalėjo ir nusipirkti. Pastatas buvo valdomas atvirai, mokėjo už elektros energijos tiekimą, remontavo pastatą. Pastatas buvo valdomas nepertraukiamai nuo 1989-11-14, ir gyveno šiame name. Tą patvirtino ir liudytojai, suinteresuotieji asmenys. K. A. visą pastato valdymo laiką valdė jį kaip savą ir suvokė, kad kiti neturi daugiau teisių į šį pastatą. Laikė save turto savininku. Tuo adresu jis gyveno nuo pat pastatų užvaldymo, deklaravo ten savo gyvenamąją vietą, todėl yra praėję daugiau kaip dešimt metų valdymo. Pareiškėja yra priėmus palikimą po tėvo mirties, todėl nustačius šį faktą, pareiškėjai būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nurodyti faktai patvirtina, kad K. A. valdymas atitinka turto įgijimo sąlygas pagal senatį. Įgijus šią teisę pareiškėja galėtų įgyti teisę nuomoti ar įgyti po pastatu esantį žemės sklypą. Suinteresuoti asmenys šiam pareiškimui neprieštarauja. Todėl patikslintą reikalavimą palaiko ir prašo jį tenkinti. Byloje nėra duomenų, kad P. turtą valdė teisėtai, laikė save savininkais. Prašo nustatyti valdymo į visą pastatą faktą, nes pastatas menkos vertės.