Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-09-05 · Civilinė byla Nr. e2S-1205-253/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-05
Bylos Nr.
e2S-1205-253/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Pupeikienė
Pareiškėjas
PlusPlus Capital AS
Suinteresuotas asmuo
O. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1205-253/2019Teisminio proceso Nr. NESUTEIKTASProcesinio sprendimo kategorijos: 3.1.11.4; 3.3.2.4; 3.3.2.5; (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 5 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos PlusPlus Capital AS atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutarties pagal pareiškėjos PlusPlus Capital AS prašymą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo priėmimo klausimą, suinteresuotas asmuo O. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą suinteresuotam asmeniui O. A., civilinėje byloje Nr. 2-7931-792/2008 pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas – AB „Swedbank“) ieškinį atsakovams O. A. ir D. A. dėl skolos priteisimo.

2. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad pradinis kreditorius AB „Swedbank“ perleido pareiškėjai reikalavimo teises šioje byloje. Teigia, jog suinteresuoto asmens (skolininko) O. A. gyvenamoji vieta yra Jungtinėje Karalystėje, todėl sprendimo įvykdymui reikalinga išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi nustatė pareiškėjai PlusPlus Capital AS dešimties dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos pašalinti prašymo trūkumus.

4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

4.1. Teigia, kad nurodytoje byloje 2009 m. vasario 18 d. ieškovei AB ,,Swedbank“ buvo išsiųstas vykdomasis raštas dėl skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų O. A. ir D. A., kuris į civilinę bylą Nr. 2-7931-792/2008 nėra grąžintas. Pažymėjo, kad pareiškėja aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo CPK 647 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios vykdomojo rašto išdavimo taisyklės, nepagrindė, pradiniam išieškotojui išduoto vykdomojo rašto negrąžino.

4.2. Nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių prašyme nurodytas aplinkybes, apie tai, kad skola yra neišieškota, o skolininko gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, pagrindžiančių duomenų. Darė išvadą, kad pateiktas prašymas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutartį ir prašymo dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Teigia, jog nei 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas), nei Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme, kuris skirtas užtikrinti tinkamą civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų (tame tarpe ir Reglamento) įgyvendinimą, nėra nustatyta sąlygų, kad kreditorius, siekdamas gauti Europos vykdomąjį raštą, privalėtų: 1) įrodyti, jog valstybėje narėje, kurioje priimtas sprendimas, išieškojimas nėra galimas; 2) grąžinti valstybės narės teismui, priėmusiam sprendimą, jo išduotą vykdomąjį dokumentą, vykdytiną toje valstybėje narėje; 3) pateikti įrodymus patvirtinančius skolininko faktinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje.

6.2. Pareiškėjos vertinimu, reikalavimas pateikti įrodymus apie konkrečią skolininko gyvenamąją vietą prieštarauja bendriesiems protingumo principams. Teigia, kad kreditorius kreipdamasis dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo ir pateikdamas jį vykdyti kitoje pasirinktoje valstybėje narėje visų pirma būtent ir siekia, kad tos šalies kompetentingos institucijos surastų skolininką bei jo turtą ir nukreiptų į jį išieškojimą kreditoriaus naudai. Mano, kad įpareigojimas kreditoriui pateikti įrodymus apie skolininko gyvenamąją vietą neproporcingai apsunkintų kreditoriaus padėtį, kadangi daugeliu atveju skolininkai su kreditoriumi vengia bendradarbiauti, informacija apie skolininko buvimo vietą nėra vieša (Iš viešai prieinamų Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų matyti tik šalis į kurią skolininkas deklaruoja savo išvykimą), todėl nesant pradėto vykdomojo proceso kitoje valstybėje narėje, kreditorius įprastai neturi jokių galimybių inicijuoti skolininko paieškos toje kitoje valstybėje narėje ar imtis kitų veiksmų skolininko gyvenamajai ar darbo vietai nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai nustatytas 10 dienų terminas prašymo dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo trūkumams ištaisyti teisėtumo ir pagrįstumo.

9. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-470/2009; kt.). Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik vadovaujantis įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-199/2011).

10. Europos vykdomojo rašto pripažinimo tvarka reglamentuota 2004 m. balandžio 21 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, sukuriančiame neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004. Pagrindinis šio ES teisės akto tikslas buvo sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo, neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento 1 straipsnis). Taigi, šiuo reglamentavimu siekiama panaikinti exequatur procedūrą (kad būtų vykdytinas užsienyje, teismo sprendimas turi būti paskelbtas vykdytinu) Europos Sąjungos valstybėms narėms tarpusavyje vykdant teismų sprendimus (Reglamento 5 straipsnis). Valstybių narių abipusis pasitikėjimas vykdant teisingumą valstybėse narėse patvirtina vienos valstybės narės teismo įvertinimą, kad visos sąlygos Europos vykdomajam raštui pripažinti yra įvykdytos ir visose kitose valstybėse narėse suteikia galimybę vykdyti teismo sprendimą, neatliekant teisinės minimalių procedūrinių reikalavimų tinkamo taikymo peržiūros valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas teismo sprendimas (Preambulės 18 punktas).

11. Pagal Reglamento 6 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas gali būti pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu pateikus sprendimo kilmės valstybės narės teismui atitinkamą prašymą. Ši Reglamento nuostata patvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnyje. Taigi, pagal Reglamento terminiją, vykdytinu dokumentu Lietuvos Respublikos civilinio proceso teisėje turėtų būti kitos ES valstybės narės teismo sprendimas, pripažintas Europos vykdomuoju raštu, arba tiesiog pats Europos vykdomasis raštas (Reglamento 5 straipsnis). Pripažinus teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu, užpildant atitinkamą blanką jo pagrindu, yra išduodamas standartinės formos Europos vykdomojo rašto pažymėjimas, t. y. dokumentas, kurio pagrindu vykdomas teismo sprendimas (Reglamento 9 straipsnis).

12. Atskiruoju skundu pareiškėja nesutikdama su skundžiama nutartimi nurodė, kad nei Reglamente, nei Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme, kuris skirtas užtikrinti tinkamą civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų (tame tarpe ir Reglamento) įgyvendinimą, nėra nustatyta sąlygų, kad kreditorius, siekdamas gauti Europos vykdomąjį raštą, privalėtų: 1) įrodyti, jog valstybėje narėje, kurioje priimtas sprendimas, išieškojimas nėra galimas; 2) grąžinti valstybės narės teismui, priėmusiam sprendimą, jo išduotą vykdomąjį dokumentą, vykdytiną toje valstybėje narėje; 3) pateikti įrodymus patvirtinančius skolininko faktinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje narėje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, jog jei tarptautiniai teisės aktai nereglamentuoja tam tikrų veiksmų, tada yra vadovaujamasi nacionaliniais teisės aktais. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarka reglamentuota CPK XLIV skyriuje, kurio 647 straipsnyje yra reglamentuota kelių vykdomųjų raštų išdavimo pagal vieną sprendimą tvarka. CPK 647 straipsnyje nurodyta, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai gali būti išduodami keli vykdomieji raštai. Tais atvejais, kai sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, ar nuspręsta išieškoti iš solidarių atsakovų, teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus. Iš pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių matyti, kad skolininkas yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, todėl prašo išduoti Europos vykdomąjį raštą. Kaip minėta, CPK numato, jog tais atvejais, kai sprendimas turi būti vykdomas skirtingose vietose, gali būti išduodami keli vykdomieji raštai, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog pareiškėjai jau buvo išduotas vykdomasis raštas, nesudaro pagrindo neišduoti Europos vykdomojo rašto tam, kad sprendimas galėtų būti vykdomas skirtingose vietose. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą konstatuoja, jog pareiškėja neprivalo grąžinti anksčiau išduoto vykdomojo rašto.

13. Taip pat atskiruoju skundu teigiama, jog įpareigojimas kreditoriui pateikti įrodymus apie skolininko gyvenamąją vietą neproporcingai apsunkintų kreditoriaus padėtį, kadangi daugeliu atveju skolininkai su kreditoriumi vengia bendradarbiauti, o informacija apie skolininko buvimo vietą nėra vieša. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais. Pažymėtina, jog judėjimo laisvė suteikia piliečiams teisę laisvai judėti ir gyventi ne tik Europos Sąjungoje bet ir visame pasaulyje, todėl galimybė kreditoriui turėti duomenis apie skolininko gyvenamąją vietą gali būti labai apsunkinta, arba tokios galimybės kreditorius gali visai neturėti, todėl šiuo atveju sutiktina su atskirojo skundo argumentais, jog kreditorius kreipdamasis dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo ir pateikdamas jį vykdyti kitoje pasirinktoje valstybėje narėje visų pirma būtent ir siekia, kad tos šalies kompetentingos institucijos surastų skolininką bei jo turtą ir nukreiptų į jį išieškojimą kreditoriaus naudai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įpareigojimas kreditoriui pateikti tikslų skolininko adresą neproporcingai apsunkintų jo galimybę išieškoti skolą, o tai nesuderinama su teisingumo ir protingumo principais, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė įpareigojimą pareiškėjai pateikti skolininko gyvenamosios vietos adresą.

14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šie argumentai teisingam skundo išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl, dėl jų papildomai nepasisako. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

15. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl yra teisinis pagrindas skundžiamą teismo nutartį panaikinti bei klausimą dėl prašymo dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gegužės 17 d. nutartį ir prašymo dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Albina Pupeikienė