- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-22
- Bylos Nr.
- 2-9-743/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- O. P.
- Advokatai
- Stanislova Staniukynienė, Virginijus Ražukas
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant R. S., dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Stanislovai Staniukynienei, atsakovui R. D., jo atstovui advokato padėjėjui Virginijui Ražukui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui R. D. ir atsakovo R. D. priešieškinį ieškovei O. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškiniu prašoma: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 3,7685 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) pagal ieškovė O. P. pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą; 2) panaikinti VĮ Registrų centro žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro registro įrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 7.1 punktą, kuriuo įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka pagal 2010 m. gegužės 12 d. sutartį (t. 1, b. l. 4).
Atsakovo priešieškiniu prašoma atidalinti jam su ieškove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 3,7685 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal jo pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą (t. 1, b. l. 96).
Ieškinys ir atsikirtimai į priešieškinį grindžiami šiais argumentais. Ieškovė kartu su atsakovu yra 3,7685 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovei priklauso 33090/37685 dalys šio žemės sklypo, atsakovui priklauso – 4595/37685 dalys. Ieškovė yra ūkininkė, todėl kreipėsi dėl paramos gavimo kuriant sodybą, tačiau 2010 m. gegužės 12 d. sutartis dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp šalių, kuri įregistruota ir VĮ Registrų centras, nepakankama paramai gauti, todėl kreipėsi dėl žemės sklypo atidalijimo projekto parengimo. Parengus žemės sklypo atidalijimo projektą, atsakovas su projektu nesutinka, todėl prašo teismą atidalinti jai priklausančią dalį pagal jos pateiktą projektą. Nurodo, kad jos pateiktas žemės sklypo atidalinimo projektas, parengtas UAB ,,Aginro“ ir 2013 m. balandžio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.18.)-1258 patvirtintas kaip tinkamas yra racionalus, atitinka abiejų šalių poreikius: abiems šalims tenka po dalį ežero pakrantės, atsakovui, įvertinus jo turimą dalį, tenkanti pakrantės dalis didelė – 69,36 m, tuo tarpu kai jam proporcingai priklausytų tik 28,71 m; atsakovo suprojektuotame sklype jam tenka dar didesnė ežero pakrantė, kas neteisinga; ieškovės pateiktame projekte servitutinis kelias numatytas tik 5 m, tuo tarpu kai atsakovo pateiktame projekte – 10 m, kas visiškai nereikalinga; atsakovo pateiktame žemės sklypo projekte šiaurinėje atsakovui projektuojamo sklypo dalyje kelias suprojektuotas kampu, o tai trukdys ieškovei tinkamai panaudoti šią sklypo dalį, tuo tarpu ieškovės projekte šio kampo nelieka; pažymi, kad atsakovas rengė net kelis projektus, pirmasis neatitiko įstatymo reikalavimų, tuo tarpu ieškovė pateikė iš karto tinkamą projektą; šių argumentų pagrindu sprendžia, kad ieškovės pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas labiau atitinka Žemės įstatymo 2 straipsnyje nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, kuri apibudinama kaip teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos, socialinės ir ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos. Nurodo, kad atsakovas neįrodė aplinkybės, kad sklypo dalyje, kuria jis naudojosi pagal 2010 m. gegužės 12 d. naudojimosi žemės sklypu sutartį, investavo daug asmeninių lėšų, nes tai patvirtinančių dokumentų nepateikė, o ieškovės liudytojai nurodė, kad nematė jo investicijų (t. 1, b. l. 3,4, 120,121,128,129; t. 2, b. l. 37).
Atsakovo priešieškinys ir atsikirtimai į ieškinį grindžiami šiais argumentais. Ieškovas sutinka, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis 3,7685 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), būtų atidalintas, tačiau prašo jį atidalinti pagal jo pateiktą atidalijimo projektą. Ieškovės pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas pažeidžia atsakovo interesus, kadangi 2010 m. gegužės 12 d. tarp bendraturčių buvo sudaryta sutartis dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir atsakovas pagal šią sutartį pagerino jam naudotis tekusią žemės sklypo dalį: išvalė ežero krantą ir pakrantę, išpylė ją smėliu ir žvyru, iškirto krūmus, pjovė žolę. Pagal ieškovės pateiktą projektą, ši sutvarkyta ežero kranto ir pakrantės dalis atitektų ieškovei. Nurodo, kad racionalesnis yra jo pateiktas, IĮ ,,Jiks“ parengtas ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.18.)-2255 patvirtintas žemės sklypo atidalijimo projektas: šis žemės sklypo atidalijimo projektas atitinka šalių sudarytą žemės sklypo naudojimosi sutartį; nepagrįstai kaip projekto trūkumas nurodomas 10 m pločio servitutinis kelias, nes tokio pločio servitutinis kelias nurodytas planavimo sąlygose; atsakovo pateiktame projekte suprojektuotas kelias kampu yra būtinas, nes kitaip atsakovas prarastų galimybę privažiuoti į jam tenkančią žemės sklypo dalį; tai, kad atsakovo pirmasis projektas dėl formalių trūkumų nebuvo pripažintas tinkamu, nereiškia, kad jo parengtas ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtintas projektas yra blogesnis; jo pateiktas projektas labiau atitinka abiejų šalių interesus, nes ieškovei tenkančioje dalyje ji galės realizuoti savo siekį kurti sodybą ir gauti jai paramą, o atsakovui tenkantis žemės sklypas, nors ir yra mažesnės vertės, tačiau atitinka jo interesus, nes jis neketina kurti sodybos, ketina tik poilsiui išnaudoti ežero pakrantę, į kurios tvarkymą yra investavęs asmenines lėšas, o iš jo atėmus ir šią dalį, šis žemės sklypas atsakovui neduotų jokios naudos (t. 1, b. l. 95,96, 15-18,129,130; t. 2, b. l. 37,38).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad šalys yra žemės ūkio paskirties 3,7685 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Ieškovei priklauso 33090/37685 dalys šio sklypo, atsakovui – 4595/37685 dalys. 2010 m. gegužės 12 d. sutartimi tarp šalių nustatyta naudojimusi šiuo žemės sklypu tvarka. Šalys pareiškė norą šį sklypą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovė pateikė UAB ,,Aginro“ parengtą ir 2013 m. balandžio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.18.)-1258 patvirtintą žemės sklypo atidalijimo projektą, atsakovas pateikė IĮ ,,Jiks“ parengtą ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.18.)-2255 patvirtintą žemės sklypo atidalijimo projektą, kuris pripažintinas tinkamesniu ir labiau atitinkančiu abiejų šalių interesus. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
2001 m. kovo 14 d. Alytaus apskrities viršininko administracijos sprendimu O. P. atkurtos nuosavybės teisės į 3,20 ha žemės plotą (duomenys neskelbtini), kartu su R. D. (t. 1, b. l. 27). Medienos gabenimo lapai, leidimas kirsti mišką patvirtina, kad 2001 m. lapkričio 20 d. R. D. ir O. P. leista atlikti miško kirtimą, išgabenta 14 kub. m medienos (t. 1, b. l. 55-58). Privačios žemės (miško) sklypo dalių dovanojimo sutartimi 2010 m. gegužės 11 d. O. D. padovanojo R. D. jai nuosavybės teise priklausančias 408/37685 dalis 8/9 dalių žemės (miško) sklypo, kur sklypo bendras plotas 3,7685 ha, esantis (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 5). O. P. nuo 2007 m. lapkričio 27 d. yra įregistravusi ūkininko ūkį (t. 1, b. l. 6). Fotonuotraukose matyti bendras žemės sklypo vaizdas, ežero pakrantė (t. 1, b. l. 59-80). Sprendinių brėžinys patvirtina, kad pagal ieškovės parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą ieškovei (sklypo dalis B) tenka 166,14 m pakrantės, o atsakovui (sklypo dalis A) – 69,36 m (t. 1, b. l. 44). Liudytojas V. D. patvirtino, kad jis su traktoriumi su priekaba yra vežęs ir pakrantėje pylęs žvyrą maždaug 4-5 kartus. Žvyrą pylė ir ant ežero pakrantės ir į ežerą (t. 1, b. l. 130). Liudytoja O. B. (ieškovės dukra) parodė, kad vasarą į ginčo žemės sklypą važiuoja 2-3 kartus į savaitę, rudenį – 2-3 kartus į mėnesį, tačiau nė karto nėra mačiusi, kad atsakovas ar kas nors dirbtų tame sklype, kad vežtų žvyrą (t. 1, b. l. 130,131). Liudytoja A. K. nurodė, kad senoji maudymosi vieta prie Zapsio ežero yra išlikusi ir šiuo metu. Apie jos priežiūrą ir tvarkymą nieko negalėjo paaiškinti (t. 1, b. l. 131). Liudytojai P. M. (t. 1, b. l. 131,132), M. M. (t. 1, b. l. 132) patvirtino, kad iš tų vietų išvažiavę daugiau nei prieš 30 metų, kai buvo nuvažiavę paskutiniu metu, tai maudymosi vieta, išlikusi tokia, kokia buvo. Liudytojai I. T. (t. 1, b. l. 157,158) ir liudytojas D. Č. (t. 1, b. l. 158), nurodė, kad nėra matę, kad į atsakovų sklypą būtų vežamas žvyras. Liudytojas T. D. parodė, kad ne kartą yra dirbęs tvarkant R. D. pakrantę: pjaustė nendres, šienavo žolę, stumdė atvežtą žvyrą tiek vasarą, tiek žiemos metu, prieš išpilant žvyrą išgrėbė dugną, kuris buvo klampus, į šią vietą privežta apie 30 priekabų žvyro (t. 1, b. l. 132,133). Liudytoja M. S. patvirtino, kad žino, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl maudynės vietos, ji toje vietoje negyvena apie 25 metus, bet kai buvo nuvažiavusi pasižiūrėti, tai pastebėjo, kad ten niekas nepasikeitę, properša maudymuisi išlikusi ir dabar (t. 1, b. l. 133). Liudytojas J. M. patvirtino, kad jis su traktoriumi 2011-2012 m. ant ežero, kai buvo ledas, stumdė meldus, kad juos naikinti, kirto šakas (t. 1, b. l. 133). Liudytojas V. V. patvirtino, kad yra nuo 2010 m. tvarkant pakrantę: pjovė krūmus, lygino žvyrą, kurio apie 7 priekabas atvežė J. D., žvyrą stūmė ir į ežero dugną (t. 1, b. l. 133,134). Liudytojas J. V. D. patvirtino, kad tvarkė keliuką, pjovė nendres, vežė žvyrą (apie 9 priekabas), paežerėje išpjovė krūmynus (t. 1, b. l. 134). Vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad prie ežero prieina 7 m pločio atkarpa, kurioje nėra medžių ir krūmų, prasidėjus vandeniui šioje atkarpoje neauga ir nendrės, šioje vietoje gilesnė ir kranto linija; ežero pakrantėje dirvožemyje pakasus duobutę, matyti, kad viršuje yra apie 19 cm storio žvyro sluoksnis (t. 1, b. l. 137,138). Ieškovės pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas (t. 1, b. l. 172) bei atsakovo R. D. pateiktas žemės sklypo atidalijimo projektas (t. 2, b. l. 14) patvirtina kiekvienos iš šalių siekį atidalinti žemės sklypą jo prašomu būdu.
Bendraturčių teisė reikalauti atidalyti daiktą iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnyje. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra viena iš nuosavybės teisės įgyvendinimo išraiškų, kurios pasekmė yra ta, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra jį valdyti, juo naudotis ir disponuoti, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendraturčiams nesusitarus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, teismas turi pasirinkti atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo tvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą ir nepadaryti neproporcingos žalos daikto paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2007).
Šio teisinio reglamentavimo kontekste pažymėtina, kad abu šalių pateikti projektai yra parengti vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat vykdant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, abu projektai yra patikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir duota teigiama išvada, reiškianti, kad abu projektus bus galima patvirtinti, jeigu bus gautas bendratučrio sutikimas ar bus priimtas teismo sprendimas. Pažymėtina, kad 3,7685 ha žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, kuriame yra 2,9805 ha žemės ūkio naudmenų, 0,4462 ha užima miško žemės plotas, kuriame remiantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi gali būti tik medienos sandėliai bei kiti su mišku susiję įrenginiai. Iš ieškovės argumentų, Ūkininko ūkio registravimo pažymėjimo matyti, kad ieškovė yra ūkininkė, todėl žemės ūkio paskirties žemėje ji gali kurti sodybą. Būtent šis argumentas, kaip nurodo pati ieškovė, ir paskatino ją atidalinti su atsakovu turimą žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes tik taip ji galėtų pretenduoti į paramą kuriamai sodybai, todėl pripažintina, kad šis jos interesas yra svarbiausias. Šalių žemės sklypas vakarinėje jo dalyje (235,50 m) ribojasi su Zapsio ežeru, todėl turi ir ypatingą vertę, nes sklypas gali būti naudojamas ir rekreacijos tikslais. Atsakovas nurodo, kad jis nėra ūkininkas, todėl jam šis žemės sklypas naudingas tik rekreacijos tikslais, todėl pripažintina, kad būtent šis interesas yra svarbiausias atsakovui. Siekiant apginti abiejų bendraturčių teises, pripažintina, kad tinkamiausiu žemės sklypo atidalijimo projektu turi būti pripažintas tas, kuris labiausiai tenkina abiejų bendraturčių poreikius, nepaneigia nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį.
Vertinant ieškovės, atsakovo pateiktus žemės sklypo atidalijimo projektus, pripažintina, kad abu projektai patenkina ieškovės interesą kurti sodybą, kadangi pagal abu projektus jai tenkančios žemės sklypo dalies didžiąją dalį užima žemės ūkio naudmenos, kur nėra draudimų ūkininko sodybai kurti. Vertinant šiuos projektus atsakovo interesų kontekste pažymėtina, kad pagal abu šalių pateiktus projektus atsakovui tenkanti žemės sklypo dalis apaugusi mišku, kur veikla labai ribojama, be to, iš vietos apžiūros, fotonuotraukų matyti, kad jam tenkančioje sklypo dalyje (ežero pakrantėje taip pat) priaugę medžių, krūmų, vietomis telkšo vanduo, dėl šlapio žemės paviršiaus keliukas išklotas akmenimis. Pagal atsakovo pateiktą projektą jam šioje sklypo dalyje atitektų ir šiuo metu ten esanti maudynių vieta, o pagal ieškovės pateiktą projektą ši maudynių vieta atitektų jai. Atsakovui tenkančioje žemės sklypo dalyje (pagal ieškovės projektą) įsirengti kitą maudynių vietą dėl drėgno paviršiaus, miško žemės naudojimosi ypatumų, atsakovo galimybės būtų labai ribotos ir reikalaujančios investicijų, todėl atidalijus žemės sklypą pagal ieškovės pateiktą žemės sklypo atidalijimo projektą, atsakovas prarastų galimybę naudotis sklypo rekreacine paskirtimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė neneigia, kad pagal atsakovo pateiktą žemės sklypo projektą, ji savo siekį kurti sodybą gali tinkamai realizuoti. Ginčas tarp šalių kyla dėl ežero pakrantėje įrengtos maudymosi vietos. Pažymėtina, kad objektyviai egzistuojantis poreikis užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą teisminę praktiką orientavo ta kryptimi, jog, sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, ginčai teisme sprendžiami svarbią reikšmę skiriant nusistovėjusiai faktinei žemės sklypo naudojimosi tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007.), nes tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti daugiau negatyvių, negu pozityvių padarinių. Šiame kontekste pažymėtina, kad šalys 2010 m. gegužės 12 d. sutartimi buvo nusistatę naudojimosi žemės sklypu tvarką ir pagal šios naudojimosi tvarkos planą (t. 1, b. l. 172 26,27,30 lapai) matyti, kad šalių ginčo vieta (maudyklė) pagal šią sutartį šalių susitarimu naudotis buvo paskirta atsakovui. Vietos apžiūros metu bei iš fotonuotraukų matyti, kad maudynių vieta, lyginant su kita šalių turimo sklypo pakrante yra išskirtinai sutvarkyta: nėra meldų ežere, sutvarkyta ežero pakrantė, apžiūros metu nustatyta, kad viršutiniame dirvožemio sluoksnyje yra žvyro. Šios aplinkybės patvirtina ieškovo, liudytojų V. D., T. D., J. M., V. V., J. V. D. parodymus apie tai, kad jie tvarkė R. D. tenkančią pakrantės dalį. Vien tai, kad šių darbų nematė ieškovės liudytojai O. B., I. T., D. Č., M. S., nereiškia, kad šie darbai nebuvo atlikti, nes iš liudytojų parodymų matyti, kad jie ginčo vietoje lankėsi epizodiškai. Vertinant ieškovės liudytojų P. M., M. M. parodymus pažymėtina, kad ta aplinkyė, kad jie po daugelio metų atvykę į ginčo vietą rado maudynę tokią pačią, patvirtina atsakovo paaiškinimus, kad ji buvo nuolat prižiūrima. Nors atsakovas ir nepateikė finansinių dokumentų, įrodančių investicijas į šios pakrantės tvarkymą, tačiau dėl to, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu: jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertinus anksčiau aptartus liudytojų parodymus, fotonuotraukose bei vietos apžiūros metu užfiksuotą pakrantės būklę, spręstina, kad atsakovas protingo žmogaus požiūriu įrodė investavęs asmenines lėšas tvarkant ežero pakrantę.
Ieškovės atstovės argumentai, kad nepagrįstai, atsakovo pateiktame projekte suprojektuotas 10 m pločio servitutinis kelias, atmestini, nes atsakovui išduotų Planavimo sąlygų 9 punkte numatyta, kad projekte turi būti numatytas kelio servitutas ir servitutas tiesti požemines ir antžemines komunikacijas, ne siauresniame kaip 10 m pločio ruože, sklype, per kurį bus važiuojama į atidalintą sklypą. Pagal abu projektus atsakovui tenkanti pakrantės dalis didesnė nei jam priklausytų pagal turimą žemės sklypo dalį, tačiau vien šis argumentas negali būti esminis atidalijant žemės sklypus. Sulyginus šalių pateiktus projektus matyti, kad atsakovo pateiktame projekte jam tenka 28,15 m ežero pakrantės daugiau nei pačios ieškovės pateiktame žemės sklypo atidalijimo projekte. Pagal atsakovo pateiktą projektą ieškovei tenkanti ežero pakrantės dalis yra – 152,50 m, todėl pakankama tiek pagal ilgį, tiek pagal esamą būklę, kad ieškovė galėtų realizuoti ir rekreacinius šio sklypo privalumus. Ginčas tarp šalių kyla ne dėl pakrantės dalies ilgio, tenkančio kiekvienam iš jų, ginčas kyla dėl esančios maudyklės vietos, kuria galima naudotis neįdėjus pastangų ir lėšų į jos tvarkymą. Ieškovė jai tenkančiame žemės sklype gali įsirengti maudynių vietų ir, nors tai susiję su tam tikromis investicijomis, tačiau vertinant šias ieškovės ir atsakovo galimybes CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų kontekste pripažintina, kad šių principų esmę labiau atitinka situacija, kai atsakovui tenka ta žemės sklypo dalis, kuria jis pagal susitarimą naudojosi, ją prižiūrėjo ir investavo į ją, nei situacija, kai atsakovui tenka žemės sklypo dalis, į kurią nepatenka vertingiausia šio sklypo dalies vieta, į kurią jis yra investavęs, o kitą tokią vietą jam tenkančioje sklypo dalyje įsirengti dėl žemės naudmenų ypatumų, jo galimybės yra ribotos, o jo sutvarkyta vieta atitenka ieškovei, kuriai tokiai vietai jai tenkančioje dalyje įsirengti taikomi mažesni apribojimai ir kuri niekaip neprisidėjo prie šios vietos priežiūros bei jos pagerinimo. Ieškovės atstovė tvirtina, kad atsakovo pateiktame žemės sklype suprojektuotas kampu servitutinis kelias apsunkins ieškovei naudojimąsi žemės sklypu, tačiau pažymėtina, kad sklype realiai šis kelias yra ir kokiu būdu bebūtų projektuojami sklypai, šis kelias atskirtų tam tikrą sklypo dalį. Tai, kad atsakovas ne iš karto pateikė tinkamai parengtą žemės sklypo atidalijimo projektą (t. 1, b. l. 97-118,168,169), o ieškovė jį pateikė jau kartu su ieškiniu (t. 1, b. l. 81), negali būti svarus argumentas pripažinti šį atsakovo projektą blogesniu.
Ieškovė ieškiniu taip pat prašo panaikinti VĮ Registrų centro žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro registro įrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 punktą, kuriuo įregistruota naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka pagal 2010 m. gegužės 12 d. sutartį. Pažymėtina, kad šis juridinis faktas įregistruotas šalių prašymu. Nekilnojamojo turo registro įstatymo 15,16 straipsniai, Nekilnojamojo turto registrų nuostatų 14-19 punktų nuostatos numato tokios registracijos panaikinimą ne teismine, bet administracine tvarka. Įvertinus tai, šis ieškovės reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas.
Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes ir nurodytus argumentus, spręstina, kad ieškovės ieškinys atmestinas, o patenkintinas atsakovo priešieškinys.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti – 1 450 Lt (už priešieškinio, atsiliepimo surašymą ir atstovavimą teisme, t. 1, b. l. 28,29, 53,54, 124,125, 139,140,155), kurios pagrįstos sąskaitomis, mokėjimo dokumentais, ir, įvertinus tai, kad atstovas teisines paslaugas teikė viso bylos nagrinėjimo metu, surašant tiek procesinius dokumentus, tiek atstovaujant dešimtyje teismo posėdžių, kurie užtruko 10 valandų, kai atstovo kontora kitoje nei teismas vietoje, pagrįstos, neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) minimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių. Atsakovo priešieškinys tenkintinas, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės. Iš ieškovės priteistinos ir atsakovo išlaidos, turėtos žyminiam mokesčiui sumokėti – 143 Lt (t. 1, b. l. 93,94) bei išlaidos žemės sklypo atidalijimo projektui parengti, nes jos pagrįstos kvitu ir buvo būtinos procese - 2 800 Lt (t. 1, b. l. 122,123) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6,9 punktai, 93 straipsnio 1 dalis).
Valstybės išlaidas, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 73,70 Lt. Atsižvelgus į tai, kad bylos nagrinėjimas užtruko, nes keletą kartų buvo atidėtas dėl atsakovo tinkamai ir laiku neparengto žemės sklypo atidalijimo projekto, pusė šių išlaidų – 36,85 Lt, priteistina ir iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259, 268, 270, 273 straipsniais, teisėja
nusprendžia:
Ieškovės O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.
Atsakovo R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį patenkinti.
Atidalinti O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį 3,7685 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal IĮ ,,Jiks“ parengtą ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktu Nr. TPA-(8.18.)-2255 patvirtintą žemės sklypo atidalijimo projektą.
Priteisti iš O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 4 393 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų R. D., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš O. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) po 36,85 Lt (trisdešimt šešis litus 85 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.