- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-04
- Bylos Nr.
- A-146-267-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00361-2009-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- E. M.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. ir atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą laiką atsiskaityti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK, atsakovas) už uždelstą atsiskaityti laiką (nuo 2009 m. vasario 17 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d.) 1 267,14 Lt ir penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos apskrities VPK l. e. p. viršininko 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr.30-TE-53 jis buvo perkeltas iš Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 - osios kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio į žemesnes Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės postinio pareigas. Šį atsakovo įsakymą apskundė teismui. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 23 d. sprendimu jo skundą patenkino - panaikino Klaipėdos apskrities VPK 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymo Nr. 30-TE-53 1 punktą ir grąžino jį į pirmiau eitas pareigas. Šį teismo sprendimą atsakovas apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau vėliau savo apeliacinio skundo atsisakė. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė.
Be to, pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos apskrities VPK l.e.p. viršininko 2009 m. sausio 23 d. įsakymu Nr.30-TE-26 jis buvo nušalintas nuo pareigų sustabdant darbo užmokesčio mokėjimą, o 2009 m. vasario 17 d. įsakymu atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktą. Dėl perkėlimo į žemesnes pareigas už laikotarpį nuo 2008 m. lapkričio 23 d. iki 2009 m. sausio 22 d. (60 dienų) susidarė 258,64 Lt darbo užmokesčio skirtumas (neatskaičius mokesčių). Pareiškėjas teigė, kad atsakovas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 1 dalimi, numatančia, jog su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną, privalėjo darbo užmokesčio skirtumą sumokėti jo atleidimo dieną (2009 m. vasario 17 d.), tačiau visiškai atsiskaitė tik 2009 m. gruodžio 1 d. Rėmėsi Darbo kodekso (toliau – ir DK) 141 straipsnio nuostatomis. Pažymėjo, kad remiantis teismų suformuota praktika, esant situacijai, jog darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, kai darbuotojas reikalauja, darbdaviui, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, taikomos DK 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisinės pasekmės, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne.
Remdamasis šiais argumentais pareiškėjas prašė priteisti jam iš atsakovo už uždelstą laiką atsiskaityti laiką (nuo 2009 m. vasario 17 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d.) 1 267,14 Lt neatskaičius mokesčių (294 d. x 4,31 Lt/d). Taip pat prašė priteisti penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 27-28) paaiškino, kad 2009 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 30-TE-53 E. M. buvo perkeltas į viena pakopa žemesnes pareigas. Šį įsakymą 2009 m. sausio 23 d. sprendimu Klaipėdos apygardos administracinis teismas panaikino ir grąžino pareiškėją į ankstesnes pareigas. Minėtas administracinis ginčas baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartimi nutraukti apeliacinį procesą Klaipėdos apskrities VPK atsisakius pateikto apeliacinio skundo. 2009 m. vasario 17 d. Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 30-TE-59 pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą). Pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dieną ginčas teisme dėl E. M. perkėlimo į žemesnes pareigas dar nebuvo išspręstas, todėl Klaipėdos apskrities VPK vadovaudamasis teisės aktais atsiskaitė su atleidžiamu iš tarnybos pareiškėju pagal atleidimo metu jo užimtas pareigas. Atsakovas akcentavo, kad pasibaigus ginčui teisme, gavęs E. M. prašymą, 2009 m. gruodžio 1 d. sumokėjo jam susidariusį darbo užmokesčio skirtumą sumą.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 26 d. sprendimu (b. l. 51-55) pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 202,57 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009 m. spalio 14 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d. Kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas rėmėsi Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 1 dalimi, kurioje nurodyta, kad su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną. Pažymėjo, kad ši įstatymo norma nenumato atsiskaitymo su atleidžiamu pareigūnu tvarkos bei pareigos atsiskaityti už uždelstą atsiskaityti laiką. Statutinių valstybės tarnautojų tarnybą, jų statusą, socialines ir kitas garantijas, pareigūnų tarnybos santykius reguliuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai (Statuto 5 str. 2 d.) Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutas. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas.
Teismas rėmėsi Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką. Pagrindas taikyti Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį yra konstatavimas šių sąlygų: 1) darbdavys ne visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną; 2) dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas.
Teismas ištyręs įrodymus nustatė, kad su pareiškėju jo atleidimo iš vidaus tarnybos dieną (2009 m. vasario 17 d.) atsakovas visiškai atsiskaitė pagal tuo metu pareiškėjo eitas pareigas bei gautą atlygį, nes pareiškėjas buvo atleistas iš Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės postinio pareigų nuo 2009 m. vasario 17 d. pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Negauta darbo užmokesčio dalis (258,64 Lt) sietina su Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 30-TE-53, kuriuo E. M. buvo perkeltas iš Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio (statutinis valstybės tarnautojas, C pareigybės lygis, 4 kategorija) pareigų į Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro Areštinės (skyriaus teisėmis) postinio (statutinis valstybės tarnautojas, C pareigybės lygis, 3 kategorija) pareigas, nes perkėlus į kitas pareigas atitinkamai sumažėjo darbo užmokestis. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas atsakovo 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. 30-TE-53, įsiteisėjo 2009 m. spalio 14 d. Atsižvelgdamas į tai, jog atleidžiant pareiškėją iš vidaus tarnybos teismo sprendimas buvo neįsiteisėjęs, teismas vertino, kad atsakovas neturėjo pareigos mokėti pareiškėjui didesnį atlyginimą nei gavo pareiškėjas už atliktą darbą, t.y. sumokėti jam atlyginimo skirtumą už laikotarpį, kai pareiškėjas buvo pažemintas pareigose (nuo 2008 m. lapkričio 11 d. iki 2009 m. vasario 17 d.), kadangi darbo apmokėjimas yra tiesiogiai susijęs su pareigomis. Įvertinęs minėtas aplinkybes teismas priėjo prie išvados, kad darbdavys visiškai atsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, nes nagrinėjamas ginčas kilęs tik dėl atlyginimo skirtumo, kuris susidarė pareiškėjui einant žemesnes pareigas, išmokėjimo. Ankstesnis ginčas buvo kilęs dėl atsakovo įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo pažemintas pareigose. Nesumokėtas atlyginimo skirtumas atsirado tik įsiteisėjus teismo sprendimui pripažinti atsakovo įsakymą neteisėtu. Remdamasis šiais argumentais teismas nusprendė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką nuo 2009 m. vasario 17 d. iki 2009 m. spalio 14 d. yra nepagrįstas. Atsakovui pareiga išmokėti pareiškėjui atlyginimų skirtumą atsirado 2009 m. spalio 14 d., todėl atsakovas privalėjo atsiskaityti su pareiškėju kitą po 2009 m. spalio 14 d. ėjusią dieną, tačiau atsiskaitė tik 2009 m. gruodžio 1 d. (uždelsė atsiskaityti 47 dienas). Atsakovas argumentus, esą neatsiskaitė su pareiškėju kitą po 2009 m. spalio 14 d. ėjusią dieną dėl to, kad nebuvo pareiškėjo prašymo dėl atsiskaitymo būdo, teismas vertino neturinčiais įtakos.
Dėl DK 141 straipsnio 3 dalies taikymo teismas pažymėjo, kad šioje įstatymo normoje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką – taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartimi civilinėje byloje 3K-3-82/2008, kurioje pažymėta, jog nustatę, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta ir kad dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, teismai turi taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes, tačiau tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, už uždelstą atsiskaityti laiką taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis 3K-3-82/2008).
Nustatęs, kad atsakovui pareiga sumokėti pareiškėjui atlygimų skirtumą atsirado 2009 m. spalio 14 d., teismas laikotarpį už uždelstą laiką atsiskaityti skaičiavo nuo išmokėtos sumos 258,64 Lt nuo 2009 m. spalio 14 d. iki atsiskaitymo dienos 2009 m. gruodžio 1 d. ir iš atsakovo priteisė pareiškėjui 202,57 Lt.
Teismas atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl penkių procentų metinių palūkanų priteisimo. Pasisakė, jog pareiškėjo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo negali būti patenkintas, nes tarp pareiškėjo ir Klaipėdos apskrities VPK, iš kurio reikalaujama priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaitymo laiką, neatsiranda civiliniai teisiniai santykiai, nurodyti Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 1 dalyje (CK 1.136 straipsnis). Teismas konstatavo, jog pareiškėjas, gindamas savo teises nepagrįstai siekia jas ginti taip pat ir CK numatytų teisės normų pagrindu. DK 141 straipsnio 3 dalies nuostatos laikytinos specialiomis nuostatomis, kurių tikslas apginti buvusio (atleisto) darbuotojo teises, darbdaviui nustatytu laiku neatsiskaičius su atleidžiamu darbuotoju, tuo tarpu kitų teisės aktų nuostatų, taikytinų konkrečiu atveju nėra, todėl reikalavimas priteisti palūkanas, atliekančias kompensavimo funkciją civiliniuose (o ne darbo) teisiniuose santykiuose, šiuo atveju negali būti tenkinamas.
III.
Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė apeliacinį skundą (b. l. 57-58), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo prašymą atmesti.
Atsiliepimas
Apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs atsiliepime į pareiškėjo skundą. Sutinka su teismo išvada, jog pareiga išmokėti darbo užmokesčio skirtumą Klaipėdos apskrities VPK atsirado nuo 2009 m. spalio 14 d., tačiau akcentuoja, kad atsiskaitymas su pareiškėju šiek tiek užtruko (iki 2009 m. gruodžio 1 d.) dėl objektyvių priežasčių: praėjo atitinkamas laiko tarpas kol buvo gautas pareiškėjo prašymas; po to nebuvo aiški pareiškėjo valia dėl atsiskaitymo būdo (grynaisiais pinigais ar pavedimu).
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. M. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 60-61), kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują – jo prašymą patenkinti.
Apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais, kuriuos buvo nurodęs savo skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui. Be kita ko pažymi, jog atsakovas atleisdamas jį iš pareigų žinojo, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 23 d. sprendimu pripažino įsakymą dėl perkėlimo į žemesnes pareigas neteisėtu, todėl turėjo prisiimti (įvertinti) netinkamo atsiskaitymo su pareiškėju riziką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas iškėlė dėl uždelsimo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš vidaus tarnybos statutiniu valstybės tarnautoju.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2009 m. vasario 17 d. Klaipėdos apskrities VPK viršininko įsakymu Nr.30-TE-59 pareiškėjas buvo atleistas iš Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės postinio pareigų nuo 2009 m. vasario 17 d. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punkte (savo poelgiu pažemino pareigūno vardą) numatytu pagrindu. Šias pareigas E. M. ėjo iki atleidimo iš vidaus tarnybos pagal Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr.30-TE-53, kuriuo atsižvelgiant į atestacinės komisijos pateiktas išvadas, buvo perkeltas į viena pakopa žemesnes pareigas - iš Klaipėdos apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 - osios kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio (C lygis, 4 kategorija) į Klaipėdos apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės postinio (C lygis, 3 kategorija). Perkėlus pareiškėją į viena pakopa žemesnes pareigas susidarė darbo užmokesčio skirtumas. Pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dieną atsakovui ši aplinkybė buvo žinoma, kadangi Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 23 d. sprendimu (administracinė byla Nr.I-121-342/2009) buvo panaikinęs Klaipėdos apskrities VPK viršininko 2008 m. lapkričio 11 d. įsakymą Nr.30-TE-53 dėl pareiškėjo pažeminimo pareigose. Šis teismo sprendimas pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dieną nebuvo įsiteisėjęs (atsakovas Klaipėdos apskrities VPK buvo pateikęs apeliacinį skundą) ir įsiteisėjo 2009 m. spalio 14 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 14 d. nutartimi apeliacinį procesą nutraukė atsakovui atsisakius apeliacinio skundo (adm. byla Nr.A575-1561/2009).
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad už laikotarpį nuo pareiškėjo perkėlimo į žemesnes pareigas laikotarpį susidarė 258,64 Lt darbo užmokesčio skirtumas (neatskaičius mokesčių). Atsakovas šią sumą pareiškėjui sumokėjo 2009 m. gruodžio 1 d.
Nagrinėjamoje byloje iškeltu administraciniu ginču pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 1267,14 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką dėl 258,64 Lt sumos sumokėjimo, t.y. už laikotarpį nuo pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dienos (2009 m. vasario 17 d.) iki darbo užmokesčio skirtumo (258,64 Lt) sumokėjimo pareiškėjui dienos (2010 m. gruodžio 1 d.) - iš viso už 294 kalendorines dienas. Šį savo reikalavimą pareiškėjas grindė Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 1 dalimi ir Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalimi. Prašomą priteisti sumą (1267,14 Lt), kaip matyti iš pareiškėjo prašymo ir pirmosios instancijos teismo posėdyje pateiktų paaiškinimų, pareiškėjas apskaičiavo teigdamas, kad jį pažeminus pareigose per vieną dieną susidarė 4,31 Lt darbo užmokesčio skirtumas (4,31 Lt x 294 kalendorinių dienų = 1267,14 Lt).
Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo reikalavimą patenkino iš dalies – konstatavęs, kad atsakovui pareiga sumokėti pareiškėjui darbo užmokesčio skirtumą (258,64 Lt) atsirado 2009 m. spalio 14 d., teismas uždelsimo atsiskaityti laiką skaičiavo nuo 2009 m. spalio 14 d. iki atsiskaitymo dienos (2009 m. gruodžio 1 d.) ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 202,57 Lt. Šio skaičiavimo nepagrindė jokiais teisės aktais.
Apeliacinius skundus dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pateikė abi bylos šalys. Pareiškėjo nuomone, jam turėjo būti priteista už visą jo prašomą laikotarpį. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundas turėjo būti atmestas visiškai. Atsakovas akcentuoja įsiteisėjus teismo sprendimui nevengęs atsiskaityti, tačiau užtrukęs dėl objektyvių priežasčių – turėjęs išsiaiškinti pareiškėjo pageidaujamą atsiskaitymo būdą (grynaisiais pinigais ar pavedimu).
Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės teisingai pažymėjo, kad sprendžiant nagrinėjamą ginčą turi būti remiamasi Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 1 dalies ir Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tačiau neteisingai nustatė uždelsimo atsiskaityti laikotarpį ir pareiškėjui priteistiną sumą. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina.
Vidaus tarnybos statuto 58 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė, kad su atleidžiamu iš vidaus tarnybos pareigūnu turi būti visiškai atsiskaityta jo atleidimo dieną. Kadangi valstybės tarnybos vidus tarnybos statutinėse įstaigose teisinius santykius reguliuojantis specialusis įstatymas (Vidaus tarnybos statutas) nereglamentuoja kaip turėti būti ginama statutinio valstybės tarnautojo teisė gauti atleidimo iš vidaus tarnybos dieną visas jam priklausančias su tarnybos santykiais susijusias išmokas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sistemiškai aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio 1 dalies, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies ir 5 straipsnio nuostatas, ne kartą yra pasisakęs ir suformavęs praktiką (ABTĮ 13 str.1 d.), jog statutinio valstybės tarnautojo teisė gauti vidutinį darbo užmokestį už uždelsimą visiškai atsiskaityti atleidimo iš tarnybos dieną yra ginama taikant Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2007 m. birželio 7 d. Nr.N3-583/2007; 2009 m. rugpjūčio 31 d. Nr. A438-1021/2009; 2009 m. spalio 8 d. Nr.A662-1078/2009; 2009 m. gruodžio 28 d. Nr.A146-1296/2009;2009 m. gruodžio 28 d. Nr.A822-1534/2009; 2010 m. birželio 21 d. Nr.A662-877/2010).
Pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymui būtina nustatyti tokias aplinkybes: pirma, neatsiskaitymo laiku faktą; antra, faktą, kad dėl neatsiskaitymo nėra darbuotojo kaltės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose: 2008 m. sausio 2 d. Nr.3K-3-82/2008; 2008 m. gruodžio 23 d. Nr.3K-3-625/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies normos hipotezę, šioje normoje nustatytų pasekmių taikymas siejamas ne su darbdavio kalte, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Tai reiškia, kad darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nebuvimui konstatuoti įstatyme nereikalaujama nustatyti, jog dėl neatsiskaitymo nėra darbdavio kaltės. Ši darbdavio prievolė neatsiranda tik darbuotojo kaltės konstatavimo atveju. Jeigu darbuotojo kaltės nėra, tai darbdaviui kyla neigiamų pasekmių dėl neatsiskaitymo laiku (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-625/2008). Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose:2009 m. spalio 8 d. Nr.A662-1078/2009; 2009 m. gruodžio 28 d. Nr.A822-1534/2009; 2010 m. birželio 21 d. Nr.A662-877/2010).
Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovo uždelsimo atsiskaityti laikotarpis prasidėjo 2009 m. vasario 17 d. ir baigėsi 2009 m. gruodžio 1 d. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad su pareiškėju vyko ginčas dėl jo pažeminimo pareigose teisėtumo, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšminga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį, be kita ko yra konstatavęs, kad jeigu darbuotojas reikalauja, darbdaviui taikomos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nurodytos teisinės pasekmės, nepaisant to, buvo šalių ginčas dėl tam tikros išmokos mokėjimo ar ne, jeigu jis uždelsė atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose: 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr.3K-3-267/2008; 2008 m. sausio 2 d. Nr.3K-3-82/2008; 2007 m. birželio 22 d. Nr. 3K-3-260/2007). Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad dėl uždelsimo atsiskaityti yra pareiškėjo kaltė, o uždelsimo atsiskaityti faktas yra nustatytas. Taigi pareiškėjas atitinka abi Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį, taip pat yra pažymėjęs, kad Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta suma – vidutinis darbo užmokestis už visą uždelsimo atsiskaityti laiką – mokėtina (išieškotina) tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta mažesnė už jo vidutinį darbo užmokestį suma, tai tokiais atvejais pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį mokėtinos išmokos dydį sudaro neišmokėto darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Darbdavio, uždelsusio atsiskaityti su darbuotoju, prievolė atsiskaityti bei mokėti kaip sankciją atitinkamą išmoką darbuotojui yra tęstinė ir apima visą uždelsimo laiką (žr.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008, 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-3-267/2008). Analogiškos praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr .Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2009 m. spalio 8 d. Nr.A662-1078/2009; 2009 m. gruodžio 28 d. Nr.A822-1534/2009; 2010 m. birželio 21 d. Nr.A662-877/2010 ir kt.).
Iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija) nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagal savo kompetenciją formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus (ABTĮ 13 str.1 d., 20 str. 3 d.). Dėl Darbo kodekso normų taikymo atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką. Vadovaudamasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra sąlygos nukrypti nuo minėtos teismų praktikos ir formuoti naują precedentą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo reikalavimą dėl uždelsimo atsiskaityti, neteisingai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo pirmiau minėtos teismų suformuotos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalies taikymo praktikos. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina (ABTĮ 140 str. 1 d. 3 p.), o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.
Atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktos pažymos (b.l. 75-78) patvirtina, kad pareiškėjui nesumokėta suma (258,64 Lt) jo atleidimo iš tarnybos dieną sudarė 9,8% jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (vidutinis mėnesinis darbo užmokestis - 2643,83 Lt, vienos dienos vidutinis darbo užmokestis – 125,30 Lt). Atsižvelgiant į tai turi būti nustatytas atsakovui taikytinos Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos atsakovui už uždelsimo atsiskaityti laiką (nuo 2009 m. vasario 17 d. iki 2009 m. gruodžio 1 d.) dydis. Minėta, kad pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą darbdaviui taikomos sankcijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojo vidutinį darbo užmokestį. Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr.650 patvirtintu darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašu (galioja 2008 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr.1279), atsižvelgiant į darbo dienų skaičių. Tų pačių nuostatų turi būti laikomasi ir taikant darbdaviui Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje numatytą sankciją (skaičiuojama ne už kalendorines, o už darbo dienas). Per uždelsimo atsiskaityti su pareiškėju laikotarpį buvo 199 darbo dienos. Todėl pareiškėjui priteistina iš atsakovo už uždelsimą atsiskaityti suma, atsižvelgiant į neišmokėtos sumos santykį su vidutiniu mėnesiniu darbo užmokesčiu sudaro 1118,82 Lt (125,30 Lt x 199 d.d. = 24934,70 Lt x 4,487 % - nepriemokos procentinės dalies per vieną darbo dieną).
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti penkis procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas šį pareiškėjo reikalavimą atmetė. Nors pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti, tačiau dėl sprendimo dalies, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl penkių procentų metinių palūkanų priteisimo, nenurodo jokių motyvų. Dėl šio reikalavimo pareiškėjas motyvų nebuvo nurodęs nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei pirmosios instancijos teismo posėdyje. Patikrinusi šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies pagrįstumą ir teisėtumą ABTĮ 136 straipsnyje nustatytu pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir jį pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo.
Pareiškėjo reikalavimas atlyginti už uždelsimą atsiskaityti kyla iš darbo (tarnybos) teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja specialusis įstatymas – Vidaus tarnybos statutas. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Civilinis kodeksas reglamentuoja asmenų turtinius santykius ir su šiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat šeimos santykius; įstatymų numatytais atvejais Civilinis kodeksas reglamentuoja ir kitokius asmeninius neturtinius santykius. Civilinio kodekso 1.1 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai. Šio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Sankcijas darbdaviams už uždelsimą sumokėti darbuotojams darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokos nustato specialūs įstatymai, reglamentuojantys darbo (tarnybos) teisinius santykius. Todėl CK 6.210 straipsnio nuostatos nagrinėjamo ginčo atveju negali būti taikomos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,
nutaria:
Pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti. Priteisti E. M. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato už uždelstą atsiskaityti laiką 1118,82 Lt (vieną tūkstantį šimtą aštuoniolika litų ir aštuoniasdešimt du centus). Kitą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 26 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.