Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-01-23 · Administracinė byla Nr. I-121-342/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-01-23
Bylos Nr.
I-121-342/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Aušrelė Mažrimienė
Pareiškėjas
E. M.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Advokatai
Viačeslavas Žarkovas
Kategorijos
  • 16.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-121-342/2009
Administracinės bylos kategorija 1.12
Procesinio sprendimo kategorija 16.3; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. sausio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjui E. M. ir jo atstovui advokatui Viačeslavui Žarkovui (Viačeslav Žarkov), atsakovo atstovui Rolandui Andriuškevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. prašymą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2008-11-11 įsakymo Nr. 30-TE-53 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas E. M. prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-11-11 įsakymą Nr. 30-TE-53, kuriuo pareiškėjas perkeltas į žemesnes Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės postinio pareigas, ir grąžinti jį į ankščiau eitas pareigas – Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigas.

Nurodo, kad jis Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko nustatyta tvarka ir laiku – 2008-10-15 buvo atestuojamas atestacijos komisijos posėdyje, kuri pateikė ginčijamą išvadą, jog jis netinka eiti pareigų. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-23 įsakymu Nr. 1V-314 patvirtintose Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklėse (toliau - Taisyklės) 2 punkte nurodyta, jog pareigūno atestavimo tikslas – įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms, todėl pagal šias Taisykles ypatinga reikšmė skiriama atestuojamo pareigūno tiesioginio vadovo išvadai, kuri buvo teigiama, tačiau ji visiškai nevertinta. Nurodo, kad atestacijos lapo duomenys negalėjo sukelti pagrįstų abejonių dėl atestuojamo pareigūno gebėjimo eiti užimamas pareigas, todėl akivaizdu, jog prie galutinės negatyvios išvados prieita tik po pokalbio tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių. Vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad tuomet, kai abejojama dėl pareigūno tinkamumo eiti pareigas ar iš viso tarnauti vidaus tarnyboje, objektyviai įvertinti visas aplinkybes ir pagrįstai išvadai priimti tikslinga į komisijos posėdį kviesti tiesioginį atestuojamojo viršininką ir išklausyti jo nuomonę dėl pareigūno tarnybinės veiklos kokybės bei gebėjimų (Taisyklių 20 punktas). Taip pat nurodo, kad jam 2008 m. balandžio mėnesį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 225 straipsnį, pagal šį faktą pradėtas tarnybinis patikrinimas. Jam posėdžio metu buvo užduodami klausimai, susiję su pradėtu ikiteisminiu tyrimu, aiškinantis dėl įvykio, nors to paties rango atestuojamiems pareigūnams klausimai iš viso nebuvo užduodami arba apsiribojama tik pokalbiu apie darbą. Pareiškėjui nežinoma, kas lėmė būtent tik jo teorinių ir praktinių žinių tikrinimą 2008-10-15 vykusios atestacijos metu. Mano, kad komisija nebuvo pakankamai objektyvi, priimdama išvadą dėl netinkamumo eiti pareigas, buvo pažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Pareiškėjas E. M. ir jo atstovas advokatas Viačeslavas Žarkovas prašo skundą patenkinti jame nurodytais pagrindais.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą prašo pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad 2008-10-15 eilinės atestacijos metu buvo vertinamas vyresnysis patrulis E. M., vertinami duomenys apie jį, bei jo gebėjimus, būtinus eiti vyresniojo patrulio pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, ir buvo užduoti klausimai, į kuriuos pareiškėjas neatsakė. Tokia tvarka yra numatyta Taisyklių 21 punkte. Pareiškėjui buvo užduoti nesudėtingi klausimai, vienas iš pagrindinių buvo nurodyti, koks pagrindinis teisės aktas reglamentuoja patrulių veiklą. Pareiškėjas neatsakė į šį klausimą, todėl pagrįstai padaryta išvada, kad pastarasis nežino policijos patrulio teisių ir pareigų. Šiuo atveju nebuvo būtina kviesti į posėdį tiesioginį pareiškėjo vadovą, nes Taisyklių 20 punkte numatyta, kad tiesioginis vadovas privalo dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje, kai jis pateikia išvadą, kad pareigūnas netinka eiti pareigų arba netinka tarnauti vidaus tarnyboje. Tiesioginis vadovas tokios išvados dėl E. M. nepateikė, todėl komisija neįžvelgė aplinkybių, dėl kurių reikėtų kviesti pareiškėjo vadovą. Pažymi, kad ginčijamame įsakyme tik pirmasis punktas sukelia teisines pasekmes E. M., todėl tokiu atveju pareiškėjo prašymas panaikinti visą teisės aktą yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Atsakovo atstovas Rolandas Andriuškevičius prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytų motyvų pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008-11-11 įsakymu Nr. 30-TE-53 „Dėl tarnybos eigos“ , vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (Žin., 2003, Nr. 42-1927) 18 straipsniu, vidaus reikalų ministro 2003-08-29 įsakymu Nr. 1V-314 patvirtintų Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių 23 straispnio 2 punktu ir Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato 2008-10-15 atestacijos komisijos posėdžio protokolu Nr. 12 nutarta perkelti E. M. iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio (statutinis valstybės tarnautojas, C pareigybės lygis, 4 kategorija) pareigų į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Areštinės (skyriaus teisėmis) postinio (statutinis valstybės tarnautojas, C pareigybės lygis, 3 kategorija) pareigas (b.l. 6).

Byloje ginčo esmę sudaro Atestacijos komisijos išvados, atestacijos procedūros teisėtumas ir pagrįstumas, nes ginčijamas 2008-11-11 įsakymas Nr. 30-TE-53 “Dėl tarnybos eigos” yra priimtas minėtos išvados pagrindu, todėl išvada vertinama kaip skundžiamo įsakymo dalis.

Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtinto Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms atestacijos metu įvertina vidaus reikalų įstaigos pareigūnų atestacijos komisija. Pareigūnų atestacijos tvarką nustato vidaus reikalų ministras (Statuto 18 straipsnio 4 dalis). Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-314 patvirtino Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisykles, kurių 2 punkte nurodyta, jog pareigūno atestavimo tikslas – įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms. Pareigūnas atestuojamas ne rečiau kaip kartą per 4 metus (Taisyklių 3 punktas). Atestacijos komisija įvertina pareigūną komisijos posėdyje, kuriame atestuojamas pareigūnas privalo dalyvauti. Komisija turi teisę kviesti dalyvauti posėdyje atestuojamo pareigūno tiesioginį vadovą (Taisyklių 20 punktas). Atestavimą sudaro dvi dalys: 1) atestacijos lape pateiktų duomenų nagrinėjimas ir 2) pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių, skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti (Taisyklių 21 punktas).

Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūno E. M. 2008-09-25 atestacijos lape Nr. 125 (b.l. 14-16) nurodyti duomenys: apie vidaus tarnybos stažą - 16 m. 5 mėn. 18 d.; per pastaruosius 4 metus buvo skatinamas ir apdovanojamas 2005-12-22 – pinigine išmoka, 2007-09-24 – padėka, 2007-12-27 – pinigine išmoka; tarnybinių nuobaudų per 4 pastaruosius metus neturėjo; apie kvalifikacijos kėlimo kursus – 2005 m. spalio 11, 15, 25 d. ir lapkričio 8, 15 d., 2007 m. balandžio 16 d. ir 20 d (b.l. 14-15).

Tiesioginis vadovas J. D. (laikinai einantis Patrulių rinktinės vado pareigas) pareiškėją charakterizavo kaip pareigingą pareigūną, kuris atlieka paskirtas užduotis, turimas žinias sugeba pritaikyti pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Charakteristikoje nurodyta, jog E. M. su tarnybos draugais yra korektiškas, visada išklauso vyresniųjų kolegų patarimų, su piliečiais mandagus ir kultūringas, santūrus, ramaus būdo, laikosi policijos tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių. Pažymėta, jog per 2008 metų devynis mėnesius pareiškėjas už administracinius teisės pažeidimus sulaikė 67 asmenis ir 13 asmenų, įtariamų padarius nusikaltimus (b.l. 14-15). Vadovas, kuriam tiesiogiai pavaldus pareiškėjas, padarė teigiamą išvadą apie pareiškėjo tinkamumą eiti pareigas, todėl, teismo nuomone, tokie atestacijos lape įrašyti duomenys negalėjo būti pagrindu kilti abejonėms dėl pareiškėjo gebėjimo eiti užimamas pareigas. Ši išvada pareiškėjui palankiausia iš visų galimų pagal Taisyklių 15 punktą, todėl akivaizdu, jog galutinės negatyvios išvados priėmimas buvo nulemtas tik po pokalbio tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių.

Pagal aukščiau aptartą teisinį reglamentavimą pareigūną atestavimo metu vertina pareigūną į pareigas turinčio teisę skirti vidaus reikalų įstaigos vadovo sudaryta atestacijos komisija (Taisyklių 7 punktas). Atestacijos komisija sudaroma dvejiems metams. Atestacijos komisiją sudaro 5 arba 7 nariai (Taisyklių 8 punktas). 2007 m. sausio 8 m. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko B. I. įsakymu Nr. 30-V-6 „Dėl Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato atestacijos komisijos sudarymo“ iš 9 narių sudaryta Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato atestacijos komisija, kurios sudėtis pakeista Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2008 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-V-227. 2008-10-15 atestacijos komisijos posėdžio protokolu Nr. 12 nustatyta, jog atestacijos komisijos posėdyje dalyvavo 6 atestacijos komisijos nariai (b.l. 17-19).

Pagal Taisyklių 10 punktą atestacijos komisijos darbo forma yra posėdžiai, kuriuos protokoluoja atestacijos komisijos sekretorius. Atestacijos komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas. Balsams pasiskirsčius po lygiai lemiamas yra komisijos pirmininko balsas. Posėdžio protokole pažymima, kaip balsavo kiekvienas iš atestacijos komisijos narių. Su atestacijos komisijos protokolu supažindinamas pareigūną į pareigas skiriantis vadovas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyse (administracinėse bylose 2007 m. liepos 19 d. Nr. A17-723/2007, 2007 m. kovo 1 d. Nr. A17–224/2007, 2008 m. kovo 3 d. Nr. A-756-280/2008) atkreipė dėmesį, kad posėdžio protokolas yra dokumentas, skirtas posėdžio eigai fiksuoti, kuriame turi atsispindėti ir komisijos narių balsavimo rezultatai bei galutinė suformuluota motyvuota išvada, leidžianti atestuojamam pareigūnui žinoti, kokios priežastys (teisės aktų nežinojimas, kultūros, užsienio kalbos žinių stoka, nemokėjimas dirbti su informacinėmis technologijomis, silpnas fizinis pasiruošimas, priskirtų užduočių funkcijų nevykdymas) lėmė neigiamą jo gebėjimų, būtinų pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti, įvertinimą.

Iš atestacijos komisijos posėdžio protokolo matyti, jog komisija turėjo atestuojamų pareigūnų atestacijos lapus ir komisijos posėdžio metu buvo svarstoma pareigūnų tarnybinė veikla, profesinis pasirengimas, asmeninės bei dalykinės savybės, gebėjimai, būtini pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Komisijos nariai atestuojamiesiems pateikė klausimus, susijusius su jų tarnybine veikla (b.l. 17-18). Pagal atestacijos komisijos posėdžio protokole užfiksuotą informaciją pareiškėjui buvo užduoti 9 klausimai, iš kurių 8 buvo susiję su atliekamu ikiteisminiu tyrimu, o vienas klausimas dėl profesinių gebėjimų – „Koks teisės aktas reglamentuoja patrulių darbą?“ Pareiškėjas į šį klausimą neatsakė. Kaip matyti iš protokolo, po šio klausimo vyko balsavimas dėl E. M. tinkamumo einamoms pareigoms ir jo metu nuspręsta vienbalsiai, jog jis netinka eiti pareigų (b.l. 18). Pažymėtina, jog posėdžio protokole nėra pažymėta kaip balsavo atestacijos komisijos nariai, be to, pareiškėjui pateiktoje atestacijos komisijos posėdžio protokolo kopijoje sakinio apie balsavimą dėl pareiškėjo tinkamumo eiti pareigas, nėra (b.l. 29).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pats pokalbis tarp pareigūno ir atestacijos komisijos narių yra skirtas įvertinti gebėjimus, būtinus pareigūno pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms vykdyti. Byloje nėra pateikta duomenų, jog atestacijos komisijos posėdyje buvo nagrinėjamas pareigūno E. M. pareigybės aprašymas ir vertinami jo gebėjimai pareigybės aprašyme nurodytoms funkcijoms atlikti.

Nagrinėjamu atveju atestacijos komisijos posėdžio protokolas nėra informatyvus, nes jame apsiribota dalyvavusių komisijos narių, atestuojamų pareigūnų bei priimtų sprendimų fiksavimu, bendro pobūdžio nuoroda apie atestacijos lapuose pateiktų duomenų nagrinėjimą ir užfiksuoti tik pareigūnui E. M. užduoti klausimai ir atsakymai į juos. Atestacijos komisijos posėdžio protokole neužfiksuota pokalbių tarp komisijos narių ir kitų atestuojamų pareigūnų eiga, nenurodyta, ir dėl kokios išvados pareiškėjo atžvilgiu balsavo komisijos nariai (Taisyklių 22 punktas); turint dviprasmiškus protokolus neaišku, ar iš viso jie balsavo bei koks buvo suformuotas siūlymas vadovui, skiriančiam pareigūną į pareigas. Tai, jog protokolo turinio nereglamentuoja teisės aktai, nereiškia, jog posėdžio protokole neturi būti užfiksuota posėdžio eiga, neturi būti nurodyta motyvuota išvada dėl pareigūno tarnybinės veiklos įvertinimo ir pateiktas siūlymas vadovui, skiriančiam pareigūną į pareigas.

Pažymėtina, jog atestacijos komisijos posėdžio protokole nėra nurodyta motyvų dėl pareiškėjo netinkamumo eiti pareigas, ir neaišku, kokių duomenų vertinimo pagrindu priimta neigiama išvada dėl pareiškėjo netinkamumo eiti užimamas pareigas. Atsakovo atstovo pateiktas motyvas dėl pareiškėjo netinkamumo užimamoms pareigoms – kad jis nežino pagrindinio teisės akto, reglamentuojančio patrulių veiklą, vertinamas neigiamai. Pareiškėjui užduotų klausimų turinys neatspindi pareigūno atestavimo tikslo – įvertinti pareigūno tarnybinę veiklą, sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms. Vien neatsakymas į klausimą: „Koks teisės aktas reglamentuoja patrulių veiklą ?“ nereiškia, jog atestuojamasis netinka eiti pareigų, be to, neaišku, ar pareigūnas turėjo pakankamai laiko atsakyti į užduotą klausimą. Teismas mano, jog abejojant dėl pareigūno tinkamumo eiti pareigas ir siekiant objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes bei priimti pagrįstą išvadą buvo tikslinga į komisijos posėdį kviesti tiesioginį atestuojamojo viršininką ir išklausyti jo nuomonę dėl pareigūno tarnybinės veiklos kokybės bei gebėjimų (Taisyklių 20 punktas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nutartyje administracinėje byloje Nr. A-143-641/2007 pažymėjo, kad ypatinga reikšmė Taisyklių suteikiama atestuojamo pareigūno tiesioginio vadovo išvadai. Tai matyti iš to, kad tokios išvados variantai yra aiškiai reglamentuoti (Taisyklių15 punktas), kad galimi išvados variantai atitinka atestavimo komisijos galimus savo išvados variantus (Taisyklių 22 punktas), kad šiai (tiesioginio vadovo) išvadai yra skirtos specialios nuostatos apie pareigūno susipažinimo su ja tvarką (Taisyklių 18 punktas) ir apie tiesioginio atestuojamo pareigūno vadovo privalomumą ar ne dalyvauti atestacijos komisijos posėdyje, kuriame šis pareigūnas yra atestuojamas (20 p.). Išvardintos Taisyklių nuostatos (aiškinant jas sisteminiu teisės aiškinimo būdu) leidžia daryti išvadą, kad pateikta atestuojamo pareigūno charakteristikoje tiesioginio vadovo išvada privalomai turi būti atestacijos komisijos atskiro nagrinėjimo ir vertinimo dalykas. Pažymėtina, kad tai nereiškia, jog pareigūno atestavimo metu komisijos nariai negali pateikti balsavimui skirtingų, negu atestuojamo pareigūno tiesioginio vadovo pateikta, išvadų variantų, tačiau toks (tiesioginio vadovo atitinkamos išvados) nagrinėjimas ir vertinimas yra būtinas, nes pagal Taisyklių 21 punktą yra privalomoji atestavimo dalis.

Pareiškėjui jo vadovo vertinimo išvada buvo pati palankiausia iš galimų, tačiau kaip matyti iš atestacijos komisijos 2008-10-15 protokolo, ši išvada nebuvo komisijos nagrinėjimo ir vertinimo dalykas, todėl akivaizdu, jog atestacijos komisijos išvada dėl pareiškėjo netinkamumo pareigoms neatitinka objektyviam sprendimui keliamų reikalavimų.

Vykdant pareiškėjo atestaciją buvo pažeistos atestavimo taisyklės, skirtos objektyviai ir išsamiai įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą, jo sugebėjimus bei tinkamumą einamoms pareigoms. Posėdžio protokole nenurodyti motyvai dėl pareiškėjo netinkamumo tarnybai, atestacijos lape, atestacijos komisijai priėmus Taisyklių 22.2 punkte nurodytą išvadą, neįrašytas atestacijos komisijos siūlymas vadovui, skiriančiam pareigūną į pareigas, perkelti jį į viena pakopa žemesnes pareigas.

Taip pat, buvo pažeistas Taisyklių 25 punkte numatytas 2 darbo dienų terminas per kurį pareigūnas supažindinamas su atestacijos komisijos išvada pasirašytinai nuo išvados priėmimo, o pareiškėjas su 2008-10-18 išvada buvo supažindintas tik 2008-10-31.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog atestacijos komisija, vertindama pareiškėjo tinkamumą eiti užimamas pareigas, nebuvo pakankamai objektyvi. Atestacijos komisijai priimant išvadą dėl netinkamumo eiti užimamas pareigas, buvo pažeistos pagrindinės taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008-11-11 įsakymo Nr. 30-TE-53 „Dėl tarnybos eigos“ 1 punktas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Pareiškėjo prašymas panaikinti visą skundžiamą įsakymą atmestinas kaip nepagrįstas, nes teisines pasekmes pareiškėjui sukelia tik skundžiamo įsakymo 1 punktas. Panaikinus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008-11-11 įsakymo Nr. 30-TE-53 1 punktą, pareiškėjas grąžintinas į anksčiau eitas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo E. M. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2008-11-11 įsakymo Nr. 30-TE-53 „Dėl tarnybos eigos“ 1 punktą.

Grąžinti pareiškėją E. M. į anksčiau eitas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio pareigas.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė