Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-02-09 · Civilinė byla Nr. e2A-234-253/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-09
Bylos Nr.
e2A-234-253/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
V. D.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-234-253/2017Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01115-2015-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.6.39.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 9 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Giedrės Seselskytės, Alvydo Žerlausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016-09-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei sveikatos centrui „Energetikas“, trečiasis asmuo V. D., dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovės 234,26 Eur turtinės žalos atlyginimą, 29,84 Eur kompensacines palūkanas, skaičiuojamas nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2013-11-09) iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2015-12-23), 6 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė nurodė, kad 2013-08-25 nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo krisdamas stogo dangos lakštas sugadino transporto priemonės „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinį dešinės pusės sparną ir priekinį bamperį. Juridinių asmenų registro viešoje paieškoje nurodyta, kad šiame pastate įregistruota atsakovės buveinė. Apie įvykį pranešta policijos įstaigai. Laikotarpiu nuo 2012-09-05 iki 2013-09-04 transporto priemonė „Ford Focus“ ieškovės buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu (KASKO). Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Vadovaudamasi draudimo sutartimi, prašymu išmokėti draudimo išmoką, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, žalos sąmata, ieškovė apskaičiavo ir išmokėjo 808,85 Lt draudimo išmoką. Ieškovė 2013-10-25 ragino atsakovę geruoju atlyginti padarytą žalą, tačiau turtinė žala iki šiol neatlyginta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2016-09-28 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ 234,26 Eur turtinės žalos atlyginimo, 29,84 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (264,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 247,57 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės UAB SC ,,Energetikas“.Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad kita įmonė būtų atlikusi remonto darbus įvykio vietoje, taip pat nepateikta įrodymų, kurie sukeltų pagrįstas abejones, kad automobilio apgadinimą lėmė ne atsakovės veiksmai. Liudytojas V. D. teisme nuosekliai papasakojo įvykio aplinkybes. Teismas darė išvadą, jog labiau tikėtina, kad automobilis buvo apgadintas aptariamo įvykio metu, t. y. (duomenys neskelbtini), UAB SC „Energetikas“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Konstatuota, kad atsakovei atsakomybė kyla CK 6.266 straipsnio pagrindu, kaip statinio valdytojai, kadangi atsakovė netinkamai prižiūrėjo statinį, kurio automobilių stovėjimo aikštelėje įvyko įvykis, t. y. buvo apgadintas automobilis, todėl yra priežastinis ryšis tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir nustatytos žalos. Teismas vertino, kad bylos duomenys patvirtina visą ieškovės prašomą priteisti 234,26 Eur žalos dydį būtent dėl 2013-08-25 įvykusio įvykio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB SC „Energetikas“ prašo panaikinti 2016-09-28 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti. Apeliantė nurodo, kad pareiga įrodyti būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – žalą, jos dydį, priešingus teisei veiksmus, priežastinį ryšį tenka ieškovui. V. D. teismo posėdžio metu teigė, kad krintančio nuo atsakovės stogo lakšto nematė. Į bylą nepateikta kitų įrodymų, jog kiti asmenys būtų matę automobilio apgadinimo faktą. Tariami apgadinimai galėjo atsirasti ir dėl kitų veiksnių, kuriuos turi paneigti būtent ieškovas, be to, byloje nėra įrodymų, jog minėtas stogo lakštas priklauso UAB SC „Energetikas“ ar nukrito nuo atsakovės nuosavybės teise ar kitaip valdomo pastato. Nėra aišku, kada smulkūs automobilio apgadinimai galėjo atsirasti. Teigia, kad tiek ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką, tiek teismas, neanalizavo žalos (automobilio apgadinimo pobūdžio), neva atsakovės padarytų neteisėtų jos veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neva padarytų neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Be to, teismas nesvarstė, ar draudiko elgesys, tinkamai neįsitikinant draudimo išmokos pagrįstumu, remiantis žalos dydžio nustatymo dokumentais, pagal kuriuos negalima daryti išvados, kad žalą sukėlė nuo neva atsakovei nuosavybės teise priklausančio pastato nukritęs lakštas, nėra kreditoriaus neatsargumas.Atsiliepimu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš atsakovės ieškovei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutinka su skundo argumentais, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles, taip pat nurodo, kad ieškovė byloje pateikė įrodymus, patvirtinančius atsiradusią žalą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog AB „Lietuvos draudimas“ buvo apdraudusi draudėjos V. D. transporto priemonę „Ford Focus“ C MAX 1.6TDCI AMBIENTE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2012-09-05 iki 2013-09-04 Transporto priemonių draudimu (KASKO). V. D. 2013-08-27 pateikė AB „Lietuvos draudimas“ prašymą išmokėti draudimo išmoką dėl 2013-08-25 (duomenys neskelbtini), „Energetikas“, įvykusio įvykio. Jame nurodė įvykio aplinkybes, jog automobilis stovėjo aikštelėje, iš stogo krito lakštas skardos, gulėjo šalia sparno, įvykis užregistruotas policijoje. 2013-08-29 surašytas transporto priemonės techninės apžiūros aktas, užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai. 2013-09-02 AB „Lietuvos draudimas“ sudarė žalos sąmatą, nustatyta 808,85 Lt remonto kaina. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2013-10-16 raštu AB „Lietuvos draudimas“ pateikta informacija apie tai, jog 2013-08-25 16 val. 35 min. iš bendrojo pagalbos centro gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), nuo sanatorijos „Energetikas“ krisdamas stogo dangos lakštas apgadino automobilį „Ford Focus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas kreipėsi dėl informacijos, norėdamas užregistruoti įvykį. AB „Lietuvos draudimas“ 2013-10-17 pateikė V. D. pranešimą apie 808,85 Lt dydžio nuostolių atlyginimą. Minėta ieškovės išmoka V. D. išmokėta 2013-10-18 mokėjimo nurodymu. Ieškovė 2013-10-25 pateikė UAB SC „Energetikas“ pretenziją dėl 808,85 Lt dydžio žalos atlyginimo, o žalai esant neatlygintai kreipėsi į teismą.Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, kaip draudiko, pagal transporto priemonės draudimo sutartį išmokėjusio draudėjai draudimo išmoką už apgadintą apdraustą turtą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos iš atsakingų už žalą asmenų. Ieškiniu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ subrogacijos tvarka prašė priteisti 234,26 Eur turtinės žalos atlyginimą bei palūkanas. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.Apeliacinį skundą atsakovė UAB SC „Energetikas“ grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino šalių įrodinėjimo pareigas, nevertino, ar ieškovė, išmokėdama draudimo išmoką draudėjai, tinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti. Mano, kad nepagrįstai konstatuota, jog yra visos sąlygos atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei šiuo atveju kyla civilinė atsakomybė, nustatytinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju spręstina dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas kvalifikavo, kad šiuo atveju taikytina CK 6.266 straipsnio 1 dalies nuostata.CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Už tokiu būdu padarytą žalą pastato savininkas (valdytojas) atsako be kaltės. Minėtai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nustatyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado, be to, skatinami tiek statinių statybos proceso, tiek jų naudojimo bei priežiūros metu, ypač atidžiai laikytis statybą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014). Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog veiksmų neteisėtumui užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto ir tai nesiejama su daikto valdytojo veikimu (neveikimu) ir rūpestingumu. Kitais atvejais, t. y. už žalą, padarytą ne dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, pastatų savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais pagrindais, t. y. esant visoms žalą padariusio asmens civilinės atsakomybės sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltei.Pažymėtina, kad turto sugadinimo atveju ieškovas privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad turto apgadinimo priežastis yra atsakovės valdomas pastatas, o ne kiti šaltiniai. Apeliantė akcentuoja, kad pats liudytojas V. D. teismo posėdžio metu nurodė, jog nematė krintančio nuo atsakovės stogo lakšto. Nustatyta, kad 2016-09-12 teismo posėdžio metu liudytojas V. D. paaiškino, jog buvo apsistojęs pas atsakovę, automobilį pastatė automobilių aikštelėje prie įėjimo į atsakovės pastatą. Liudytojas nurodė, kad matė ant pastato stogo dirbančius statybininkus, vyko stogo dengimo darbai; grįždami nuo jūros pamatė prie automobilio gulintį lakštą ir tai, kad automobilis apgadintas. Liudytojas taip pat nurodė, jog suprato, kad tai stogo dangos dalis, lakštas gulėjo prie automobilio, pastebėjo, kad buvo sudraskyta ir pastato siena, prie sienos gulėjo pora plytelių. Šie liudytojo parodymai atitinka byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis – Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2013-10-16 ieškovei pateiktame rašte minimame užfiksuotame pranešime pateikta informacija, jog automobilis apgadintas nukritusio stogo dangos lakšto. Analogiški duomenys nurodyti ir draudėjos 2013-08-27 prašyme išmokėti draudimo išmoką. Liudytojo parodymai apie vietą, kurioje rastas lakštas atitinka Transporto priemonės techninės apžiūros akte nustatytas automobilio apgadinimo vietas. Tad pirmosios instancijos pagrįstai pažymėjo, jog liudytojo parodymai nuoseklūs.Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad apie įvykusį įvykį pranešta policijai. Ieškovei, kaip draudikui, prieš išmokant draudimo išmoką pateikta policijos turima informacija apie įvykį, taip pat apgadinta transporto priemonė apžiūrėta. Nagrinėjamomis aplinkybėmis nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė netinkamai vykdė pareigą bendradarbiauti su draudėja.Taip pat įvertintina tai, kad atsakovės atstovė 2016-09-12 teismo posėdžio metu nurodė, jog šone kita įmonė vykdė kažkokius remonto darbus, pas atsakovę apskritai vyko remonto darbai, buvo vaikštoma, darbininkai galėjo kažką atremti, tačiau tai nereiškia, kad nukrito kažkas atsakovės. Šie duomenys patvirtina liudytojo V. D. nurodytą aplinkybę, kad laikotarpiu, kai įvyko nurodytas įvykis iš esmės vyko remonto darbai ant atsakovės stogo. Liudytojas V. D. nurodė, kad, kai pastebėjo automobilio apgadinimą, darbininkai nebedirbo, buvo savaitgalis. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas yra sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu – išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jei byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, nei kad jo nebuvo.Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad automobilis buvo apgadintas ir žala jam padaryta prie atsakovės sveikatingumo centro esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje ginčo įvykio metu. Nekilo ginčo dėl aplinkybės, jog šiame pastate įregistruota atsakovės buveinė ir vykdoma jos veikla. Šiuo atveju taip pat yra pagrindas daryti labiau tikėtiną išvadą, jog nuo stogo nukritęs lakštas yra susijęs būtent su atsakovės valdomo statinio stogo konstrukcijomis. Ieškovės pateiktus ir jos poziciją bei reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, jog stogo lakštas nukrito nuo atsakovės pastato, paneigiančių duomenų, taip pat duomenų, šalinančių atsakomybę, atsakovė nepateikė (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, CPK 12, 178 straipsniai). Nesant neginčijamų įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog žalos draudėjos turtui priežastis buvo atsakovės valdomo pastato trūkumai.Ieškovė dėl įvykio metu padarytos žalos dydį pagrindė rašytiniais įrodymais. Apeliantė apeliaciniame skunde žalos dydžio neginčija, atskirų konkrečių nesutikimo argumentų dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nenurodė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju nustatė visas sąlygas taikyti atsakovei UAB SC „Energetikas“ deliktinę civilinę atsakomybę pagal ieškovės ieškinio reikalavimus (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Taip pat yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė įrodė žalos dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti priešingą sprendimą, dėl to jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė pateikė prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme bei pateikė 35,04 Eur dydžio išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Apeliacinį skundą atmetus, minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei AB „Lietuvos draudimas“ iš apeliantės UAB SC „Energetikas“ (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016-09-28 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės sveikatos centro „Energetikas“ 35,04 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Albina PupeikienėGiedrė SeselskytėAlvydas Žerlauskas