- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-09
- Bylos Nr.
- 1-3322-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35413-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 1.1.8.10.5Bausmės skyrimas, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 str. 9 d.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas :
1) Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė;
2) Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta galutinė 32 MGL (1600 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalimi bei 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta vairuoti transporto priemones 2 metus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuota transporto priemonė - automobilis "Renault Megane Scenic", valst. nr. (duomenys neskelbtini), bausmė neatlikta (bauda nesumokėta),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. Ž. 2018 m. liepos 24 d. 19.30 val., Neries gatvėje, ties 36 namu, Mikalaučiškių k., Žaslių sen., Kaišiadorių r. sav., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,10 promilės etilo alkoholio, vairavo jam priklausantį automobilį "Renault Megane Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
R. Ž. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas prisipažino visiškai padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas. Parodė, kad įvykio dieną automobiliu nuvyko į parduotuvę, kur sutiko pažįstamą ir vėliau jo namuose vartojo alkoholį. Pažįstamam užmigus nusprendė automobiliu grįžti namo ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Įvykio metu iš jo jau buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, nes buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl analogiško nusikaltimo, padaryto tuo pačiu automobiliu. Tuo metu automobiliui buvo uždėtas areštas, o jis paskirtas jo saugotoju. Visa tai žinojo ir suprato, kad negali vairuoti automobilio. Tačiau išgėręs alkoholio nusprendė surizikuoti. Gyvena vienkiemyje, aplinkui nėra žmonių, todėl pagalvojo, kad parvažiuos namo ir nieko neatsitiks. Šiuo metu automobilis, kurį vairavo jau yra konfiskuotas pirmojoje byloje, kurioje sprendimas buvo priimtas jau po šito naujo įvykio. Pirmojoje byloje buvo paskirta bauda, kurios dar nėra sumokėjęs.
Motyvuojamoji dalis
Be R. Ž. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikaltimą, kurio padarymu yra kaltinamas, yra visiškai įrodyta ir kitais byloje ištirtais įrodymais:
Liudytojas R. J. parodė, kad 2018 m. liepos 24 d. 18.15 val. buvo gauta informacija, jog Mikalaučiškių k., Kaišiadorių r., prie sandėlių, sustojo automobilis Renault, mėlynos spalvos, valst. Nr. nežinomas, kurio vairuotojas neblaivus. Ieškant minėto automobilio prie Neries g. 36 numeriu pažymėto namo buvo pastebėtas atbuline eiga važiuojantis automobilis "Renault Megane Senic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Privažiavus, automobilis sustojo, jame prie vairo sėdėjo vyriškis. Priėjus prie automobilio ir vairuotojo paprašius pateikti dokumentus, buvo pastebėta, kad vairuotojas akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudę, kalbėjo neaiškiai. Iš pateiktų dokumentų nustatyta, kad tai R. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) R. Ž. atsivežus į policijos komisariatą alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 3,23 promilių girtumas. R. Ž. buvo nuvežtas į Kaišiadorių ligoninę kraujo paėmimui. (b. l. 11-12)
Specialisto išvadoje Nr. T-A 7631/2018(01) nurodyta, kad R. Ž. kraujyje, paimtame 2018 m. liepos 24 d. 20.20 val., nustatyta mažiausia koncentracija 3,10 promilės etilo alkoholio. (b. l. 23)
Iš informacijos apie registruotas kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonė "Renault Megane Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu buvo registruota kaltinamojo R. Ž. vardu. (b. l. 30)
Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija.
Kaltinamojo R. Ž. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis R. Ž. 2018 m. liepos 24 d. 19.30 val., Neries gatvėje, ties 36 namu, Mikalaučiškių k., Žaslių sen., Kaišiadorių r. sav., vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį "Renault Megane Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 3,10 promilės etilo alkoholio, tai yra būdamas neblaivus.
Kaip nustatyta ištirtais įrodymais, kaltinamasis R. Ž. suvokė, kad įvykio metu yra neblaivus ir dėl to negali vairuoti automobilio. Be to, žinojo ir suprato, kad to daryti negali dar ir dėl to, kad iš viso neturi vairuotojo pažymėjimo ir atitinkamai teisės vairuoti bet kokį automobilį, nes tuo metu jau buvo pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos nusikalstamos veikos, kurio metu jam automobilis "Renault Megane Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas tik saugojimui. Tačiau nežiūrint to, šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu vairavo vėl tą patį automobilį "Renault Megane Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jam pačiam. Tai patvirtina, kad kaltinamasis suvokė savo veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti. Tai reiškia, kad jis veikė tiesiogine tyčia.
Konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog yra pagrindas R. Ž. pripažinti kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl bausmių skyrimo.
Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau taip pat teistas jau 2 kartus, paskutinį kartą 2018 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už analogišką nusikaltimą, padarytą iš esmės analogiškomis aplinkybėmis su ta pačia transporto priemone. Naują nusikaltimą padarė dar iki minėto teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, vykstant ikiteisminiam tyrimui, kai žinojo, kad neturi teisės vairuoti ir apskritai naudotis jam priklausančiu automobiliu "Renault Megane Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – baudos nėra pradėjęs vykdyti. Tačiau anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, yra dirbantis. Tai parodo, kad kaltinamasis, nors ir nedaro pakankamai teigiamų išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, kurį lemia alkoholio vartojimas, tačiau aiškiai neigiamo nusistatymo į gero elgesio taisykles, bausmei keliamus tikslus, neturi. Yra dirbantis, pasirengęs sumokėti anksčiau jam paskirtą baudą, gailisi dėl naujo nusikaltimo.
Todėl teismas sprendžia, kad R. Ž. galima dar tikėtis paveikti taip, kad ateityje jis daugiau nenusikalstų, paskiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę - baudą, tačiau nustatant ją didesnę nei tai buvo padaryta ankstesniu 2018 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu. Nustatant bausmės dydį be kitą ko įvertintina kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nebuvimas.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 281 straipsnio 7 dalyje sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei šios bausmės dydžio vidurkis.
Kadangi byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kadangi R. Ž. naują nusikaltimą įvykdė dar iki nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), priimto 2018 m. rugpjūčio 2 d. pirmoje byloje, tai šioje byloje paskirta bausmė su minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme turi būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnyje numatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis (BK 63 straipsnio 9 dalis).
Aiškinant bausmių bendrinimo pagal BK 63 straipsnio 9 dalį taisykles, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-519/2013, 2A-7-6/2013, 2K-P-193/2007, 2K-268/2008, 2K-351/2007).
Šiuo atveju bendrinant bausmes taikytinas visiško sudėjimo būdas. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą gali būti paskirta nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.
Minėta, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam buvo paskirta galutinė 32 MGL (1600 eurų) dydžio bauda, taigi neatlikta vykdytina bausmė pagal minėta teismo baudžiamąjį įsakymą yra aiškiai mažesnė nei minimali galima skirti bausmė (bauda) už nesunkų nusikaltimą, kurio padarymu ir yra kaltinamas R. Ž. šioje byloje. Dėl šios priežasties bausmių subendrinimas šiuo nuosprendžiu jas iš dalies sudedant negalimas, nes negalima pridėti dar mažesnės bausmės dalies. Todėl jos subendrintinos taikant visišką bausmių subendrinimo principą.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.), buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. Todėl atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo kraujyje buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, tačiau naują nusikaltimą padarė praėjus tik trims savaitėms, kai buvo padaręs analogišką nusikaltimą, dėl kurio pripažintas kaltu buvo 2018 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise, šiuo nauju nuosprendžiu nustatytinas maksimalus (3 metams).
Sprendžiant dėl nusikaltimo padarymo metu naudoto automobilio konfiskavimo pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. Ž. inkriminuotas nusikaltimas, įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį "Renault Megane Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad minėtos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas.
Akivaizdu, jog įvykdyti BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką be transporto priemonės, asmuo negali, kadangi ši veika gali būti padaryta tik panaudojant kelių transporto priemonę. Todėl teismui nekyla abejonių dėl to, kad nagrinėjamu atveju R. Ž. įvykio metu vairuota transporto priemonė – automobilis "Renault Megane Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Tokiu būdu, siekiant užkirsti kelią dar vienam galimam pakartotiniam R. Ž. nusikalstamumui, ši transporto priemonė turėtų būti konfiskuojama. Tokia išvada darytina įvertinus ne tik aukščiau aptartą nusikalstamos veikos padarymo priemonės išaiškinimą, (tai turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą), bet ir BK 281 straipsnio 7 dalies dispoziciją, kurioje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Tačiau šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad įvykio metu kaltinamojo vairuota transporto priemonė – automobilis "Renault Megane Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jau yra konfiskuotas 2018 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, kadangi R. Ž. ir pirmiau padarytą nusikaltimą, dėl kurio buvo priimtas šis teismo baudžiamasis įsakymas, padarė vairuodamas tą patį automobilį kaip ir šioje byloje nagrinėjamo įvykio metu.
Dėl šios priežasties minėtas automobilis šioje byloje nebegali būti konfiskuotas dar kartą, nes tai jau yra padaryta įsiteisėjusiu 2018 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu.
Sprendžiant dėl to, ar yra pagrindas tokiu atveju iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto (šiuo atveju automobilio "Renault Megane Scenic", valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą, pažymėtina tai, kad tiek 2018 m. liepos 3 d. R. Ž. įvykdytas nusikaltimas, dėl kurio priimtas 2018 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamasis įsakymas, tiek ir 2018 m. liepos 24 d. nusikaltimas, nagrinėjamas šioje byloje, sudaro nusikalstamų veikų realiąją sutaptį, dėl ko abiem teismo baigiamaisiais aktais paskirtos bausmės privalės būti subendrintos pagal BK 63 straipsnyje numatytas bausmių bendrinimo taisykles, apie ką jau buvo pasisakyta aptariant bausmės skyrimo klausimą šioje byloje.
Minėta taip pat jau ir tai, kad subendrinant tokiais atvejais bausmes, paskirtas išnagrinėjus kelias bylas, privalu galutinę bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi paskirta priimant vieną nuosprendį. Kadangi baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), tai analogiškai turi būti sprendžiama ir dėl baudžiamojo poveikio priemonių (dėl to paties dalyko) taikymo. Akivaizdu, kad jeigu abi kaltinamojo R. Ž. padarytos nusikalstamos veikos (tiek 2018 m. liepos 3 d. nusikaltimas, tiek ir 2018 m. liepos 24 d. nusikaltimas) būtų nagrinėjamos vienoje byloje, o ne atskirai dviejose bylose, kaip yra dabar, tai konfiskavimo institutas, nusprendžiant konfiskuoti kaltinamojo įvykio metu vairuotą vieną ir tą patį automobilį, būtų pritaikytas tik vieną kartą, kas dabar jau yra padaryta pirmojoje byloje 2018 m. rugpjūčio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu.
Dėl to, jeigu būtų nuspręsta šioje byloje dar kartą pritaikyti konfiskavimo institutą dėl to paties dalyko (to paties automobilio), tai toks sprendimas aiškiai prieštarautų jau aukščiau aptartam principui dėl to, kad tiek bausmė, tiek ir kiti išvestiniai papildomi klausimai, susiję su baudžiamojo poveikio priemonių taikymu, privalomai turintys būti išsprendžiami nuosprendžiu, turi būti paskirti (išspręsti) taip, kaip tai būtų padaryta, jeigu visos kaltininko nusikalstamos veikos būtų nagrinėjamos vienoje byloje. Taigi, antrą kartą turto konfiskavimo instituto pritaikymas dėl to paties konfiskuotino dalyko vien tik todėl, kad tai būtų padaryto išsprendžiant šį klausimą ne vienoje ir toje pačioje byloje dėl skirtingų kaltininko nusikaltimų, įvykdytų panaudojant tą pačią konfiskuotiną priemonę, turėtų dvigubo nubaudimo požymių, dėl ko yra negalimas ir nepriimtinas šioje byloje.
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
R. Ž. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 75 minimalių gyvenimo lygių (MGL) (3750 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti R. Ž. 50 MGL (2500 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu su 2018 m. rugpjūčio 2 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 32 MGL bauda, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 50 MGL (2500 Eur) baudos pridėti visą minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir neatliktą bausmę - 32 MGL (1600 eurų) baudą ir R. Ž. paskirti galutinę subendrintą bausmę - 82 MGL (4100 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į R. Ž. paskirtą bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. liepos 25 d., vieną laikinojo sulaikymo dienas prilyginant 2 MGL baudai ir nustatyti, kad likusi neatlikta bausmė pagal šį nuosprendį yra 80 MGL (4000 Eur) bauda.
Paskirti R. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones 3 (trims) metams (BK 68 straipsnis).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ikiteisminio tyrimo metu paskirtą R. Ž., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių vykdymo pradžios. Nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
Išaiškinti R. Ž., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų raštinės (Kaišiadorys, Gedimino g. 87. kabinetas Nr. 217) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.