- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-04
- Bylos Nr.
- I3-1277-816/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03742-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jovita Einikienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- A. N.
- Atsakovas
- Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinei saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovėms Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinei saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir rašto panaikinimo (pakeitimo),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. N. skundu ir jo patikslinimu (b. l. 1, 10) prašo panaikinti (pakeisti) Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. spalio 16 d. raštą Nr. (4)-V3-1297(7.11) ir iš Lietuvos Respublikos priteisti 50 000 eurų turtinę ir neturtinę žalą.
Nurodo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui (duomenys neskelbtini) Telšių r. sav., nepagrįstai uždėti apribojimai. Pažymi, kad jo turimuose dokumentuose nėra numatyti jokie apribojimai. Mano, kad nuslepiant apribojimus, iš pareiškėjo buvo atimta teisė ginti savo pažeistas teises. Dėl įvestų apribojimų reikalauja sudaryti sutartį dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjas nurodo, kad jis turi pirktis malkas, kuolus tvorai ir t. t., nors nuosavybės teise turi savo mišką. Dėl to pablogėjo jo sveikata. Šita neturtinė žala atsirado dėl valstybės valdžios neteisėtų aktų, todėl prašo priteisti iš valstybės 50 000 eurų dydžio turtinę ir neturtinę žalą.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2020 m. sausio 6 d. gauti rašytiniai pareiškėjo paaiškinimai. Nurodo, kad Tarnyba nuslėpė, kad pareiškėjas skundėsi du kartus, dėl ko buvo atakuotas dronu. Mano, kad Tarnyba suklastojo paskutinį rašytą jo dokumentą, teigdama, kad jis reikalauja pakeitimų registre. Tarnyba nuslėpė, kad visi apribojimai įbraižymai, perbraižymai, buvo atlikti slapta.
Atsiliepimas
Atsakovė ir atsakovės Lietuvos Respublikos atstovė Tarnyba atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašo spręsti dėl administracinės bylos nutraukimo. Nurodo, kad pareiškėjo keliami reikalavimai dėl jo nuosavybei taikomų apribojimų yra išnagrinėti ir Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, ir Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinėje byloje Nr. I-674-815/2019 (skundas atmestas), administracinėje byloje Nr. I-436-1063/2019 (skundas paliktas nenagrinėtas, nes keliami klausimai jau buvo išnagrinėti ankstesnėje byloje)), todėl pakartotinai neturėtų būti nagrinėjami. Šioje byloje pareiškėjas kelia tuos pačius klausimus ir nepateikia jokių naujų faktinių aplinkybių, dėl kurių jo prašymą būtų galima svarstyti iš naujo ir priimti kitokį sprendimą. Tarnyba pažymi, kad atsakydama į pirmąjį pareiškėjo raštą, nuo kurio prasidėjo teisminiai ginčai su Tarnyba, Tarnyba pateikė pareiškėjui papildomai informacijos apie galimybes gauti kompensacines išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą, kadangi pareiškėjo miško valda patenka į Natura 2000 teritoriją, kurioje dėl taikomų miškų ūkinės veiklos apribojimų IIA miškų grupei galima gauti kompensacines Natura 2000 išmokas. Mano, kad pareiškėjui buvo suteikta visa informacija, susijusi su situacija jo žemės sklype, nepriimant jokių administracinių sprendimų pareiškėjo atžvilgiu. Tarnyba nepažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, neatliko jokių „slaptų“ pareiškėjo nuosavybės „užgrobimo“ ar suvaržymo veiksmų. Be to, skundžiamas Tarnybos raštas laikytinas informacinio, o ne norminio pobūdžio, kadangi jis nesukėlė pareiškėjui jokių teisinių pasekmių.
Dėl pareiškėjo prašomos priteisti žalos nurodo, kad pareiškėjas nenurodo, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus atliko valstybinės institucijos (ir kokios), kokią konkrečiai žalą šios institucijos jam padarė, kuo pasireiškė institucijų kaltė ir koks priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepateikia jokių finansinių dokumentų, skaičiavimų, pagrindžiančių prašomą 50 000 eurų sumą. Skunde nurodoma tik tiek, kad „šita žala atsirado dėl valstybės valdžios neteisėtų aktų“, neįvardijant, kokie tie „neteisėti“ aktai yra, ir kodėl jie neteisėti. Tuo tarpu pareiškėjas nesiima jokių aktyvių veiksmų (deklaruoti miško naudmenas pateikiant paraišką kompensacijai / išmokoms gauti), kuriuos valstybė yra numačiusi kaip kompensacinį mechanizmą dėl Natura 2000 teritorijose esančių apribojimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos 2019 m. spalio 16 d. rašto Nr. (4)-V3-1297(7.11) bei dėl reikalavimo iš Lietuvos Respublikos priteisti 50 000 eurų turtinę ir neturtinę žalą teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas dar 2018 m. balandžio 30 d. pareiškimu kreipėsi į Varnių regioninio parko direkciją dėl konstitucinių (nuosavybės) teisių pažeidimo, nurodydamas, kad jam draudžiama savo reikmėms pasikirsti malkų (apsirūpinti mediena). Pareiškime pareiškėjas taip pat prieštaravo, kad jo turimuose dokumentuose jokių apribojimų žemės sklypui nėra, todėl tokį jo teisių ribojimą prilygino miško atėmimui.
Direkcija pareiškėjui atsakė 2018 m. gegužės 4 d. sprendimu Nr. V3-1.8.-72, kuriuo pareiškėją informavo, kad, remiantis 1996 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 711, kuriuo patvirtintas Varnių regioninio parko ir jo zonų ribų planas, žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Biržulio botaninį – zoologinį draustinį, o 2004 m. balandžio 8 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 399, Biržulio – Stervo pelkių kompleksas, kuriame yra Biržulio botaninis – zoologinis draustinis, įtrauktas į Natura 2000 teritoriją. Šiuo raštu pareiškėjui paaiškinta deklaracijų teikimo tvarka tuo atveju, jei visa ar dalis teritorijos patenka į Natura 2000 miškų ūkio veiklos apribojimus.
2018 m. gegužės 14 d. pareiškėjas kreipėsi į aplinkos ministrą, kuris pareiškėjo skundą persiuntė Tarnybai, kuri 2018 m. birželio 26 d. raštu Nr. (4)-V3-945(7.13) atsakė pareiškėjui. Pareiškėjas su skundais kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2018 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-370(AG-303/07-2018) skundą atmesti.
Pareiškėjas kreipėsi su skundais į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris administracinėje byloje Nr. I-675-815/2019 išnagrinėjo Varnių regioninio parko direkcijos 2018 m. gegužės 4 d. sprendimo Nr. V3-1.8.-72, Tarnybos 2018 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. (4)-V3-945(7.13) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. 3R-370(AG-303/07-2018) teisėtumą ir pagrįstumą bei reikalavimo panaikinti pareiškėjo miškui uždėtus apribojimus Natura 2000 ir antrą A(2A) kategoriją, pagrįstumą. Teismas 2019 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismo sprendimas apskųstas apeliacine tvarka ir apeliacinės instancijos teisme nėra išnagrinėtas.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, kitoje administracinėje byloje Nr. I-436-1063/2019 teismas pareiškėjo A. N. skundą dėl analogiškų reikalavimų kaip ir administracinėje byloje Nr. I674-815/2019 paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtu Administracinių bylų teisenos įstatymo 104 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu (skundas paliekamas nenagrinėtu, jeigu teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu) visoje apimtyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties ir jo papildymą laikė nepaduotais ir grąžino juos pareiškėjui A. N., nes pareiškėjas nepašalino atskirojo skundo trūkumų.
Šioje administracinėje byloje 2019 m. rugsėjo 18 d. pareiškėjas vėl kreipėsi į Tarnybą, reikalaudamas „pakartotinai išduoti pažymą, kurią skųs teismams“, sudaryti sutartį su pareiškėju dėl kompensavimo už nustatytus žemės sklypui apribojimus mechanizmo, ištirti dronų atakas, kt. (b. l. 23).
Tarnyba skundžiamu raštu 2019 m. spalio 16 d. rašte (b. l. 39-41) iš esmės pakartojo ankstesniais raštais teiktą informaciją, darydama nuorodas į 2018 m. rugpjūčio 2 d., 2018 m. gruodžio 12 d., 2019 m. kovo 12 d. ir 2019 m. gegužės 20 d. raštus. Taip pat nurodė, kad apsaugos sutartys saugomose teritorijose su privačios žemės savininkais sudaromos vadovaujantis Saugomų teritorijų įstatymo 5 str. 3 d. ir 2014 m. gegužės 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 484 tik tais atvejais, kai Saugomų teritorijų įstatymu ir kitais teisės aktais pakankamai neužtikrinama saugomų vertybių apsauga. Tarnybos nuomone, nėra būtinybės sudaryti apsaugos sutartį su pareiškėju, kadangi vertybių apsaugą užtikrina nustatyta IIA miškų grupė. Taip pat pažymėjo, kad ūkinės veiklos apribojimų įtraukimą į Nekilnojamojo turto registrą reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas, Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 379, pagal kuriuos žemės sklypo registro įraše pažymimos žemės sklypui taikomos specialiosios naudojimo sąlygos, kurios nustatytos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343. Rašte taip pat daromos nuorodos į Saugomų teritorijų įstatymo 32 str. 9 d. nuostatas, teismų praktiką dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose pagrindų, kurioje nurodyta, jog veiklos apribojimų turi būti laikomasi nepaisant to, ar į atitinkamus registrus / dokumentus specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos buvo įrašytos.
Tapačiais skundais pripažįstami, kai yra tapatūs trys skundo elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (pvz., LVAT 2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo) pagrindą, o pareiškėjo materialinis-teisinis reikalavimas atsakovui sudaro skundo (prašymo) dalyką (pvz., LVAT 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-323/2009). Bylų tapatumo instituto taikymas užtikrina, kad nebus priimta prieštaringų teismų sprendimų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu tarp tų pačių ginčo šalių, kas neatitinka proceso koncentracijos, ekonomiškumo, teismų sprendimų aiškumo, neprieštaringumo bei vykdymo aiškumo reikalavimų. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nurodytoje administracinėje byloje Nr. I-674-815/2019 išnagrinėti netapatūs reikalavimai (skiriasi suformuluoti materialiniai reikalavimai, skundžiami aktai ir prašomi teisminės gynybos būdai: šioje byloje reikalaujama ir žalos atlyginimo), be to, skiriasi ir byloje dalyvaujančių asmenų ratas. Tai, kad pareiškėjas kelia panašius klausimus keliose administracinėse bylose ir dalis jo nurodomų faktinių aplinkybių yra persipynusios, nesudaro pagrindo konstatuoti administracinių bylų tapatumo ir nenagrinėti iš esmės pareiškėjo skundo.
Nagrinėjant pareiškėjo reikalavimą dėl skundžiamo rašto panaikinimo pažymėtina, kad skunde pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių šio rašto neteisėtumo ir/ar nepagrįstumo argumentų, iškraipo faktinius duomenis ir subjektyviai juos interpretuoja. Skundžiamame rašte iš esmės pateikti apibendrintai faktiniai duomenys, susiję su pareiškėjo žemės sklypais, nurodytas apribojimų pobūdis bei išaiškintos galimybės gauti kompensacijas už taikomus apribojimus privačiai valdai.
Nustatyta, kad 1992 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Aukščiausioji Taryba nutarimu Nr. 1-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ įsteigė saugomą teritoriją – Varnių regioninį parką. Nuo 1996 m. teritorija, kurioje yra pareiškėjo žemės sklypas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 443 „Dėl Asvejos, Aukštadvario, Dubysos, Kauno marių, Labanoro, Neries, Pagramančio, Sartų, Sirvėtos, Tytuvėnų, Varnių, Vištyčio regioninių parkų zonavimo schemų“ pateko į Varnių regioniniame parke esantį Biržulio zoologinį draustinį. Nuo 2001 m., remiantis Vyriausybės 2001 m. lapkričio 78 d. nutarimu Nr. 1314 „Dėl Varnių regioninio parko, jo zonų ir parko apsaugos zonos ribų patvirtinimo“, pareiškėjo žemės sklypas pateko į Biržulio botaninį-zoologinį draustinį. Vyriausybės 2016 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 1055 „Dėl Varnių regioninio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų plano patvirtinimo“ buvo koreguojamos Varnių parko išorinės ribos, funkcinio pariteto zonų ribos, tačiau teritorija, į kurią patenka pareiškėjo žemės sklypas, liko Varnių regioniniame parke, Biržulio botaniniame-zoologiniame draustinyje.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad pareiškėjas žemės sklypą įsigijo Telšių apskrities viršininko sprendimo Nr. 78-9626 ir Telšių apskrities viršininko administracijos 2000 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. 987 pagrindu. Tad pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad skundžiamu raštu jam buvo nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos ir apribojimai. Be to, iš paties pareiškėjo pateikto registro išrašo 8 punkto matyti, kad žemės sklypui taikomi „žemės naudojimo apribojimai – privačių miškų tvarkymas ir naudojimas“, nustatyti Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ (galiojo iki 2020 m. sausio 1 d.) XXVI skyrius „Miško naudojimo apribojimai“ 108-119 p. Šiose specialiosiose sąlygose pažymėta, kad pagal Miškų įstatymą miško naudojimo teisės gali būti apribotos visuomenės, aplinkos bei miško apsaugos interesais (108 p.). Be to, privatūs miškai turi būti tvarkomi pagal Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 825. Šiuo metu galiojantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas taip pat įtvirtina žemės naudojimo saugomose teritorijose, miškuose apribojimus, nustato sąlygas ir t.t.
Varnių regioninio parko Biržulio zoologinio draustinio miškai buvo priskirti IIA miškų grupei – specialios paskirties ekosistemų apsaugos miškams vadovaujantis Miškų ir saugomų teritorijų departamento prie Aplinkos ministerijos 1998 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 10 patvirtintu šalies miškų preliminariu priskyrimu miškų grupėms ir kategorijoms pagal Valstybinio miškotvarkos instituto parengtas schemas. Toje pačioje miškų grupėje pareiškėjo 2000 m. įsigyta miško žemė ir liko.
Pareiškėjo nuosavybės teisių įgijimo metu galiojančios redakcijos Miškų įstatyme (redakcija, galiojusi iki 2001-01-01) 4 straipsnyje buvo numatyta, kad valstybiniuose parkuose esančių zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai buvo priskiriami IIA – specialios paskirties ekosistemų apsaugos miškams. Ūkininkavimo šiuose miškuose tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas. Leidžiami atkuriamieji kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose bei tokie kirtimai atitinkamų saugomų teritorijų nuostatuose numatytais atvejais ir kitos brandos amžiaus medynuose, visų rūšių ugdymo ir sanitariniai kirtimai. Skundžiamo rašto priėmimo metu galiojusios Miškų įstatymo redakcijos 3 str. numatyti iš esmės tie patys miškų pogrupiai, iš kurių II grupė – specialios paskirties miškai; A – ekosistemų apsaugos miškai (kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių, botaninių, zoologinių, botaninių-zoologinių draustinių miškai ar jų dalys, priešeroziniai miškai), tačiau sugriežtintas ūkininkavimo šiuose miškuose tikslas – išsaugoti arba atkurti miško ekosistemas ar atskirus jų komponentus; šios miškų grupės medynuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai.
Nors pareiškėjas skundu iš esmės nesutinka su miško kirtimo apribojimais, tačiau nepateikia jokių argumentų dėl jo miško paskirties žemės sklypo nuo pat jo įsigijimo 2000 metais priskyrimo IIA miškų grupei, su kuo iš esmės ir susiję ūkininkavimo miškuose apribojimai. Tad sutiktina su atsakovo argumentais, kad pareigą laikytis veiklos draustinyje reikalavimų, įskaitant miško kirtimo reikalavimų, dar iki pareiškėjui įsigyjant žemės sklypus nustatė ne Tarnyba skundžiamu raštu, bet aukščiau nustatyti teisės aktai, įsteigę saugomas teritorijas ir numatę jų ribas, zonas (Varnių regioninio parko Biržulio botaninio-zoologinio draustinį). Tai, kad teritorijai suteiktas Natura 2000 statusas, jokių papildomų suvaržymų dėl miško kirtimų nebuvo nustatyta. Priešingai, šio statuso žemės sklypui nustatytas sudaro prielaidas gauti kompensacines išmokas.
Pareiškėjas taip pat reikalavo su juo sudaryti apsaugos sutartį. Apsaugos sutartys Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaromos ir su žemės, nepatenkančios į saugomas teritorijas, savininkais ir valdytojais, jeigu šio Saugomų teritorijų įstatymo 24¹ straipsnio 6 dalyje nurodytame gamtotvarkos plane nuspręsta, kad apsaugos sutartis sudaryti būtina (Įstatymo 5 str. 2 d.). Apsaugos sutartys, kurias Vyriausybės įgaliotos institucijos jos nustatyta tvarka sudaro su žemės savininkais ir valdytojais ir įregistruoja Nekilnojamojo turto registre, kai su žemės savininkais ir valdytojais individualiai susitariama dėl kraštovaizdžio, gamtos vertybių papildomų apsaugos ir naudojimo priemonių nustatymo arba tvarkymo priemonių įgyvendinimo jų valdomoje žemėje, yra priskiriamos prie veiklą reglamentuojančių saugomose teritorijose dokumentų (Saugomų teritorijų įstatymo 5 str. 1 d. 5 p.). Skundžiamame rašte Tarnyba aiškiai pagrindė, kodėl laiko nebūtina su pareiškėju sudaryti sutartį dėl apsaugos, nurodydama, kad esamos pareiškėjo miškui grupės IIA nustatymas pakankamai užtikrina saugomų vertybių apsaugą.
Teismas pažymi, kad Tarnyba, išnagrinėdama pareiškėjo 2019 m. rugsėjo 18 d. skundą, 2019 m. spalio 16 d. rašte Nr. (4)-V3-1297 (7.11) turėjo vadovautis ir vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintomis Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektų taisyklėmis. Teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo rašto turinį, aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog jame tinkamai ir išsamiai bei suprantamai atsakyta pareiškėjui į jo skunde (reikalavime) keltus prašymus ir klausimus, todėl skundžiamo rašto nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.
Dėl žalos atlyginimo
Pareiškėjas antru reikalavimu teismo prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos 50 000 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad „šita žala atsirado dėl valstybės valdžios neteisėtų aktų“.
Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis). Taip viešosios civilinės atsakomybės taikymui pakanka įrodyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, pačią žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti turtinę ir neturtinę žalą yra abstraktus. Pirmiausia, į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Vien tai, kad pareiškėjas teigia patyręs žalos, nesudaro pagrindo teismui nustatyti, kad pareiškėjas įrodė žalos atsiradimo faktą ir tinkamai pagrindė jos dydį (tiek turtinės, tiek ir neturtinės atskirai). Antra, teismas nenustatė neteisėtų atsakovės veiksmų pareiškėjo išdėstytų faktinių aplinkybių kontekste, kadangi pareiškėjas nenurodė (nekonkretizavo) ir neįrodė neteisėtų „valstybės valdžios aktų“. Pareiškėjui neįrodžius visų būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės taikymui sąlygų, reikalavimas priteisti iš valstybės turtinę ir neturtinę žalą netenkintinas.
Pažymėtina, kad teisėtais veiksmais padaryta žala atlyginama įstatymo nustatyta tvarka (CK 6.246 str. 3 d.), todėl, kaip pažymėjo Tarnyba, pareiškėjas, kaip miškų ūkio paskirties žemės sklypo savininkas, turi galimybę pasinaudoti kompensacines išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programą už jo žemės sklypui teisiniu reguliavimu nustatytus miško kirtimų IIA miškų grupei apribojimus (tam būtina pateikti deklaraciją), tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo veiksmų.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, pareiškėjo skundas ir jo reikalavimai netenkinami kaip nepagrįsti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 84 straipsniu, 86–87 straipsniais ir 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
atmesti pareiškėjo A. N. skundą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.