Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2012-03-22 · Civilinė byla Nr. 2-257/2012

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-22
Bylos Nr.
2-257/2012
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Rasa Gudžiūnienė, Konstantinas Gurinas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Koralita“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“
Kategorijos
  • 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-257/2012Procesinio sprendimo kategorija: 116.8.; 129.13.;(S)Civilinė byla Nr.2-269/
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos Gudžiūnienės ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-115-538/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Koralita“, tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Barklita“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Baltijos grupė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Koralita“, prašydamas priteisti iš jo 412 557,35 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. lapkričio 28 d. ir 2007 m. sausio 5 d. nutartimis areštavo atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo neužtenkant ir sąskaitoje esančias lėšas už ieškinio sumą, o 2007 m. spalio 5 d. nutartimi, patenkinęs atsakovo prašymą, pakeitė nutartimi taikytą UAB „Koralita“ piniginių lėšų areštą į trečiojo asmens UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ 228 683,84 Lt dydžio laidavimą. 2009 m. gruodžio 21 d. įsiteisėjusiu 2008 m. birželio 27 d. sprendimu teismas ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui UAB „Baltijos grupė“ iš atsakovo UAB „Koralita“ 412 557,35 Lt nuostolių atlyginimą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. 2008 m. lapkričio 20 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi UAB „Koralita“ iškelta bankroto byla.

2010 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas UAB „Baltijos grupė“ kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką ir dėl 228 683,84 Lt skolos solidariaisiais skolininkais nurodyti atsakovą BUAB „Koralita“ ir trečiąjį asmenį UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, o likusios - 183 873,51 Lt skolos, palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų dalyje skolininku nurodyti atsakovą BUAB „Koralita“, taip pat prašė išduoti atitinkamus vykdomuosius raštus ir areštuoti UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ lėšas. Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ laidavimo sutartimi įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu atsakovas neįvykdys būsimo teismo sprendimo šioje byloje. Atsakovas sprendimo neįvykdė, todėl laidavimo sutarties pagrindu jį privalo vykdyti trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad šioje byloje 2008 m. birželio 27 d. teismo sprendimu nuostoliai yra priteisti iš atsakovo BUAB „Koralita“, o ne iš trečiojo asmens UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, todėl nuostolių išieškojimas pagal šį sprendimą bei jo vykdymo tvarka galėtų būti keičiama tik BUAB „Koralita“ atžvilgiu. Teismas sprendė, kad, norint išieškoti skolą iš trečiojo asmens UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, kuris pateikė 228 683,84 Lt dalies teismo sprendimo įvykdymo laidavimą, yra būtinas teismo sprendimas; pažymėjo, kad įmonei iškėlus bankroto bylą bet kokie išieškojimai iš įmonės turto yra draudžiami ir klausimus dėl kreditorių ir jų reikalavimų tvirtinimo sprendžia teismo paskirtas įmonės bankroto administratorius. Įvertinęs tai, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi patvirtino UAB „Baltijos grupė“ 465 306,93 Lt reikalavimą UAB „Koralita“ bankroto byloje, teismas atmetė ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą skolininko BUAB „Koralita“ atžvilgiu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB „Baltijos grupė“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir ieškovo prašymą patenkinti. Skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, nes teismas nenurodė ieškovo prašymo netenkinimo motyvų.

2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju būtinas teismo sprendimas trečiojo asmens UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ atžvilgiu. Trečiasis asmuo laidavo ne už atsakovo sutartines prievoles, bet už būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteistos skolos išieškojimas iš laiduotojo turi būti vykdomas pakeičiant teismo sprendimo vykdymo tvarką. Laiduotojas dalyvavo byloje trečiojo asmens teisėmis, todėl turėjo teisę reikšti prieštaravimus, atsiliepimus, be to, savo prievolės ieškovui jis neginčija.

3. Teismas pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, ieškovo teisminės gynybos teisės įgyvendinimą. Byloje ginčas vyksta nuo 2006 metų, todėl ieškovui kreipiantis dėl skolos priteisimo iš laiduotojo, būtų pažeisti proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principai, teismo sprendimo įvykdymas nepagrįstai vilkinamas.

Ieškovo atskirąjį skundą išnagrinėjęs Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. kovo 31 d. nutartimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo sprendimu nuostolius priteisus tik iš atsakovo ir nesant jų priteisimo iš trečiojo asmens, kaip laiduotojo, sprendimo vykdymo tvarka pagal CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatas negali būti pakeista taip, kad priteisti nuostoliai laidavimo sumos ribose būtų išieškomi solidariai ir iš laiduotojo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs ieškovo kasacinį skundą, 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir bylą perdavė apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą (CPK 362 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir vykdomųjų raštų išdavimo klausimas.

Byloje nustatyta, kad ieškovo pareikštam nuostolių atlyginimo ieškiniui užtikrinti buvo taikyta laikinoji apsaugos priemonė – atsakovo piniginių lėšų areštas, kuris teismo nutartimi buvo panaikintas, pakeitus jį atsakovo pateiktu trečiojo asmens laidavimu jame užtikrintai 228 683,84 Lt sumai. Tokiu atveju laiduotojas laidavo už atsakovą ir įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu atsakovas neįvykdys būsimo teismo sprendimo dėl nuostolių atlyginimo, taip prisiimdamas atsakomybę už atsakovo prievolės, kilsiančios teismo sprendimo vykdymo procese, tinkamą įvykdymą. Nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos tuo pagrindu, kad už atsakovą yra laiduojama, tokio laidavimo paskirtis, tikslai bei laiduotojo atsakomybė turi būti aiškinama sistemiškai su proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį bei šių priemonių ryšį su būsimo teismo sprendimo įvykdymu. Pagal CPK 150 straipsnio 4 ir 5 dalis, teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, įvykdymo arba iki sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, įsiteisėjimo. Todėl laidavimas už atsakovą, kai dėl tokio laidavimo yra panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, galioja iki CPK 150 straipsnio 4 ir 5 dalyse teisiškai reikšmingo fakto atsiradimo.

Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje atsižvelgdamas į laiduotojo prievolės procesinius tikslus, pripažino, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės yra vykdytinas dokumentas su teismo sprendimu. Pagal CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdytinais dokumentais yra teismo ir arbitražo sprendimai, nutartys, nutarimai ir įsakymai civilinėse bylose. Vykdymo veiksmai atliekami pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti (CPK 586 str.). Pagal CPK 587 straipsnį vykdomaisiais dokumentais yra vykdomieji raštai, išduoti teismo sprendimų, nuosprendžių, nutarimų, nutarčių pagrindu, taip pat teismo sprendimai ir nutartys, kurie pagal įstatymus laikomi vykdomaisiais dokumentais. CPK 152 straipsnio, reglamentuojančio nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, 5 ir 6 dalys numato, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių nedelsiant nusiunčiama prašymą jas taikyti pareiškusiam asmeniui; kad šias nutartis antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Pagal CPK 675 straipsnio 3 dalies, LR teisingumo ministro 2011 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. IR-265 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punkto 2 dalies, 12 punkto 3 dalies nuostatas teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra vykdomasis dokumentas, todėl pagal ją vykdomasis raštas neišduodamas. Dokumentas gali būti pripažintas vykdomuoju dokumentu tiktai jo vykdymo, CPK vykdymo proceso nustatyta tvarka, tikslu. Todėl vykdomasis dokumentas, be kitų sąlygų, turi turėti vykdytinumo požymį, t. y. teismo procesinis dokumentas savo turiniu gali būti priverstinai vykdomas vykdymo proceso nustatyta tvarka (CPK 646 str. 1 d.). Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis pagal savo turinį, kolegijos nuomone, negali būti vykdoma priverstinai. Be to, trečiojo asmens išduotas laidavimo raštas (bylos kopijos 71 l.), kurio pagrindu buvo panaikintas atsakovo piniginių lėšų areštas, kolegijos nuomone, nėra laidavimo sutartis, kurios reikalauja laidavimo atsiradimo pagrindus reglamentuojančio CK 6.77 straipsnio 1 dalis.

Įsiteisėjusiu sprendimu nuostoliai buvo priteisti tik iš atsakovo. Atmesdamas ieškovo prašymą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, nustatant kad priteisto nuostolių atlyginimo dalyje solidariais skolininkais yra atsakovas ir laiduotojas (trečiasis asmuo), teismas sprendė, kad priteisti nuostoliai gali būti išieškomi tik iš atsakovo, nes dėl laiduotojo nėra priimto teismo sprendimo. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada kolegija sutinka. Bylą nagrinėjęs kasacinės instancijos teismas jos teisingumo taip pat nepaneigė. CPK 284 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tačiau teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuojančios proceso teisės normos negali būti taikomos taip, kad būtų paneigta teismo sprendimo res judicata galia, teismo sprendimo privalomumo bei kiti pamatiniai proceso teisės principai, t. y. keičiant sprendimo vykdymo tvarką, negali būti pakeista sprendimo esmė. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo pagal teismo sprendimą neturi solidariosios prievolės ieškovui, todėl ieškovo prašymo solidariuoju skolininku nustatyti trečiąjį asmenį patenkinimas reikštų teismo sprendimo esmės pakeitimą.

Išdėstytų aplinkybių visuma duoda pagrindą spręsti, kad ieškovo prašymas pakeisti vykdymo tvarką ir išduoti vykdomąjį raštą trečiojo asmens atžvilgiu nebuvo patenkintas pagrįstai.

Teisėjų kolegija neanalizuoja ir nevertina pirmosios instancijos teismo išvadų, kuriomis atmestas ieškovo prašymas išduoti vykdomuosius raštus dėl sprendimu priteistų sumų iš bankrutuojančio atsakovo išieškojimo, nes apeliacija dėl šių išvadų teisėtumo ir pagrįstumo nepareikšta.

Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju konstatuoti CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyto absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo egzistavimą. Nustačius absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, sprendimas naikinamas ir bylą perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl tinkamo proceso joje nebuvimo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.). Pirmiau bylą nagrinėję apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai nekonstatavo joje priimtos ir atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliutaus negaliojimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Danutė GasiūnienėRasa GudžiūnienėKonstantinas Gurinas