Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. L., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas, Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. BK 16 str. 2 d. ir 272 str. 1 d. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, konfiskuojant 1/3 dalį jam priklausančio turto, pagal BK 105 str. 5 p., 8 p., 13 p. paskirta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė, remiantis BK 42 str. 1 d. paskirtosios bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvylikai metų šešiems mėnesiams, konfiskuojant 1/3 dalį jam priklausančio turto, Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 14 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2003 m. kovo 7 d. nuosprendžiu nustatyta veika iš 1961 m. BK 16 str. 2 d. ir 272 str. 1 d. perkvalifikuota į 2000 m. BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. ir nustatyta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, veika iš 1961 m. BK BK 105 str. 5 p., 8 p., 13 p. perkvalifikuota į 2000 m. BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 9 p. ir nustatyta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmė, remiantis BK 63 str. 4 d. bausmės iš dalies sudėtos ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vienuolikai metų šešiems mėnesiams, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. liepos 20 d., apie 3 val., gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl tarpusavio konflikto su L. L. tyčia vieną kartą peiliu dūrė jam į kaklo kairę pusę ir padarė durtinę–pjautinę žaizdą kaklo kairėje, nupjovė bendrąją miego arteriją, sužalojo krūtinplėvę, dėl to subliuško kairysis plautis ir pažeista plaučio viršūnė, išsivystė ūmus kraujavimas į išorę bei kairę krūtinės ląstos pusę, dėl patirtų sužalojimų L. L. įvykio vietoje mirus taip tyčia jį nužudė.

Kaltinamasis P. L. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo neprisipažino, parodė, kad 2014 m. liepos 19 d. po pietų jam būnant namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), paskambino brolio V. L. duktė J. L. ir pakvietė atvykti pas juos į svečius. Į (duomenys neskelbtini) kaimą pas juos dviračiu nuvažiavo apie 18.30 val. Ten rado brolį V., jo žmoną I. K., dukrą J. ir pastarosios draugą L. Šio asmens anksčiau jis nepažinojo, jį matė pirmą kartą. Iš pradžių visi bendraudami laiką leido lauke, vaišinosi ant laužo kepamomis dešrelėmis, gėrė alų ir sidrą. Jis pats vartojo tik sidrą. Pritrūkus gėrimų apie 20 valandą L. važiavo į parduotuvę ir parvežė dar sidro, galbūt ir kitų gėrimų. Toliau juos vartojant tarp jo ir L. kilo konfliktas. Paaiškėjus, kad abu jie atlikinėjo bausmes įkalinimo įstaigose, L. pradėjo girtis ten buvęs kaip išskirtinės kastos nuteistasis. Jis L. atsakė, kad jam tai neįdomu ir nesvarbu. Dėl to L. įsižeidė, labai supyko, grasino su juo susidoroti, draugų padedamas išvežti jį į mišką. Ten jiedu apsistumdė, po to apsiramino. Lauke temstant brolis V. visus pakvietė eiti į namo vidų. Pats V. kažkur išvažiavo. Būdamas virtuvėje su L. ir J. toliau gėrė sidrą. I. su jais nebebuvo, ji buvo savo kambaryje. Kažkuriuo metu į virtuvę trumpam buvo atėjęs pastarosios sūnus R. L. Ten jis su L. daugiau nekonfliktavo, pastarasis tik vienu metu dėl to paties pakartojo grasinimą su juo susidoroti. Vėliau, kai visi ruošėsi eiti miegoti, nes jau buvo gili naktis, jis pakilo eiti namo. Tuo metu, kai buvo prie durų, skiriančių virtuvę ir žemyn vedančius laiptus, L. jam smogė kažkokiu daiktu. Toje vietoje buvo tamsu, nedegė apšvietimo lemputė, todėl jis negalėjo matyti, kokiu daiktu jam L. smogė. Tačiau sprendžiant iš to, kad jam buvo perbrėžtas veidas ir sužalota akis, tas daiktas turėjo būti aštrus. Atsakydamas į tokius L. veiksmus jis pastarąjį pastūmė. Šiam ten pat pargriuvus jis išėjo į lauką. Beeinantį namo jį pasivijo R. L., sakė jį palydėsiąs. Jo raginimų eiti namo R. neklausė, todėl abu parėjo į jo namus. Ten jis persirengė, pasiėmė vandens ir su R. išėjo į mišką. Taip elgėsi ištiktas šoko dėl minėto L. veiksmų prieš jį. Jis pats jokio peilio neturėjo, tokiu daiktu L. nesmūgiavo. Kas L. galėjo padaryti sužalojimą, nuo kurio jis mirė, negali paaiškinti, gali būti, kad jis susižalojo griūdamas ir atsitrenkdamas į kokį baldą, durų rankeną ar aštrų daiktą. Apie tai, kad L. mirė, jis sužinojo tik kitą dieną, kai R. jo mobiliojo ryšio telefonu pakalbėjo su seserimi J. ir kai tą dieną jis su R. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Be šių kaltinamojo parodymų, jo kaltė taip pat įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, bylos rašytiniais duomenimis.

Nukentėjusysis M. L. parodė, kad nužudytasis L. L. buvo jo brolis. Iki mirties L. gyveno pas močiutę (duomenys neskelbtini) kaip ir jis tame pačiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvėje. Brolis nevengdavo alkoholio, tačiau alkoholikas nebuvo, talkininkaudavo aplinkiniams žmonėms, buvo registruotas darbo biržoje. A. L. buvo teistas. 2014 m. liepos 19 d. brolis susiruošė eiti į pasimatymą pas J. L. Apie tą pasimatymą jam L. pats buvo sakęs. J. telefono numerį L. buvo davusi jų kito brolio A. žmona. Iš namų nurodytą dieną L. išėjo apie 15.30 val. Jis matė, kaip brolis nuėjo prie gaisrinės pastato, kur jį pasitiko du L. šeimos vaikai, ir užsuko į parduotuvę. Po to jis su broliu A. automobiliu važiavo į Nemakščius, o grįždami apie 17 valandą L. su tais pačiais vaikais matė (duomenys neskelbtini) kaime, kuriame su šeima ir gyveno J. Su vienu iš L. berniukų dviračiu L. namo buvo grįžęs apie 19 valandą pasiimti pinigų. Kitą dieną sužinojo, kad L. buvo nužudytas L. namuose.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2014 m. liepos 19 d., apie 15.30 val., vykdamas į namus pas brolį M. L. S. prie gaisrinės sutiko R. L. ir kitą L. vaiką. R. pasakė, kad pas juos į svečius atvyks jo – A. G. – brolis L. L. Pastarąjį jis sutiko prie namų. L. taip pat pasakė, kad eina į pasimatymą pas J. L. Jos telefono numerį L. anksčiau buvo davusi jo žmona. Po to jis su broliu M. automobiliu važiavo į Nemakščius, o grįždami apie 17 valandą L. su tais pačiais vaikais matė (duomenys neskelbtini) kaime, todėl buvo aišku, kad jis vyko pas J.

Liudytoja J. L. parodė, kad mobiliojo ryšio telefonu susipažinusi su L. L. iš Skaudvilės miestelio 2014 m. liepos 19 d. pakvietė jį į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini). L. pas ją į namus atėjo apie 15 valandą. Jo pasitikti buvo nuėjęs jos brolis R. L. atsinešė vaišių – šešis dviejų litrų talpos butelius alaus pakuotėje, pakuotę sidro, butelį degtinės ir du butelius jai skirto alkoholinio kokteilio. Iš pradžių su Linu bendravo kieme, kartu buvo ir jos tėvai – V. L. ir I. K.. Vėliau visi keturi nuėjo į netoliese esantį miškelį, ten vartojo svečio atsineštus gėrimus. Apie 17 valandą dviračiu atvažiavo jos dėdė – tėvo brolis P. L. Pastarojo niekas nebuvo kvietęs, jis šiaip atvyko, buvo blaivus. P. taip pat prisijungė vartoti alkoholius gėrimus – gėrė ir alų, ir degtinę, ir sidrą. Iš pradžių visi bendravo ramiai, tačiau vėliau vakare, jau būdami neblaivūs, P. ir L. pradėjo pyktis, ginčytis dėl to, kuris iš jų ilgiau sėdėjo kalėjime, ir dėl kitų su tuo susijusių dalykų. Šį konfliktą pradėjo P., jis ant L. buvo smarkiai įpykęs, grasino susidoroti. Apie 21 valandą jos tėvas išvažiavo į ganyklą, o jinai vėliau, palikusi lauke P. ir L., kartu su mama parėjo namo. Apie 24 valandą į kiemą grįžo tėvas. Ten buvo ir jos brolis R. Tuo metu jinai, būdama kambaryje, išgirdo iš lauko sklindantį triukšmą – P. ir L. šūkavimą. Baimindamasi, kad neįvyktų ko nors blogo, išėjo į lauką. Ten suprato, kad jiedu buvo apsistumdę, o einant į namus L. jai pasakė, kad gavo mušti nuo P. Iš akių matė, kad pastarasis buvo labai supykęs. Tačiau jokių sužalojimų nė pas vieną šių vyrų ji nematė. Paragintas eiti namo P. jos neklausė, paskui ją ir L. atėjo į namus ir atsisėdo prie stalo virtuvėje antrame aukšte. L. paguldžiusi miegoti kambaryje ir pati prigulusi po kiek laiko išėjo pažiūrėti, ar virtuvėje tebebuvo P. Ten jį radusi, matydama, kad jis buvo labai girtas ir toks pat piktas, grėsmingai nusiteikęs, ragino jį eiti namo, bet dėdė į jos žodžius visai nereagavo. Tuomet ji grįžo į kambarį pas L. Pastarasis tuoj prabudęs paprašė cigaretės parūkyti. Tuo metu galėjo būti apie 3 valanda nakties. Kartu su juo išėjo į koridorių, ten L. prideginėjo cigaretę. Tuo metu iš virtuvės prie L. prišoko P. ir, pasakęs „kas tau yra gaidy“, būdamas priešais L., dešinės rankos mostu iš viršaus į apačią smogė jam kažkur ties veidu. Nors toje vietoje nebuvo tamsu, nes šviesa sklido iš virtuvės, ji nepastebėjo, kad P. smogė kokiu nors įrankiu, bet taip galėjo būti, nes L. kakle buvo žaizda, pasipylė daug kraujo. Tai padaręs P. nubėgo laiptais žemyn, o L. tuoj pat susmuko ant grindų. Jis dar sugebėjo paprašyti iškviesti pagalbą. Tuo metu iš kambario išėjo R. ir, pamatęs, kas atsitiko, išbėgo į lauką paskui P. Jinai tuo metu pažadino brolį L. ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Atvykus medikams L. jau buvo miręs. Kitą dieną jinai paskambino P. į mobiliojo ryšio telefoną, sakė, ar jis pamena, ką padarė, kad nužudė žmogų. Bet pastarasis atsakė, kad jam tai nesvarbu. Toliau jinai apie įvykį ir kitus dalykus kalbėjosi su R., pabėgusiu kartu su P., ragino jį eiti namo.

Liudytoja I. K. parodė, kad 2014 m. liepos 19 d. pavakarę į jos šeimos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atvyko dukros J. L. draugas L. L., su kuriuo dukra buvo neseniai susipažinusi. L. atsinešė alaus, sidro, alkoholinio kokteilio, degtinės. Susitikimo proga jie pradėjo vaišintis. Kartu buvo ir jos vyras V. L. Visi išgėrinėjo ir bendravo lauke prie namų. Vėliau dviračiu kartu su jos sūnumi R. L. atvažiavo jos vyro brolis P. L. Pastarasis atvyko be jokios priežasties, buvo blaivus. P. taip pat prisijungė vartoti alkoholius gėrimus. Po to L. važiavo į parduotuvę, atvežė daugiau šių gėrimų. Iš pradžių visi bendravo ramiai. Apie 21 valandą jos vyras V. išvažiavo į ganyklą prie gyvulių. Tuomet P. ir L., kaip ir kiti dalyvavę išgertuvėse jau būdami neblaivūs, pradėjo kažką kalbėtis apie kalėjimą, ginčytis dėl to, kuris iš jų ilgiau sėdėjo, vienas ant kito šaukti. Šio konflikto metu L. galbūt nuo žemės pasiimtu atsuktuvu perbrėžė P. veidą, jiedu apsistumdė. Vėliau L. su J. nuėjo į namus. Namo parėjo ir jinai. P. L. liko lauke su iš darbų vėlai grįžusiu jos sūnumi L. L. Bet ir jiedu vėliau parėjo į namą. Visos gyvenamosios patalpos čia yra antrame aukšte. P. atsisėdo virtuvėje, buvo girtas, turėjo dar alkoholio. Kartu su juo virtuvėje buvo jos sūnus R. L. Tuo metu jinai kartu su L. ir J. buvo kambaryje, kuriame miegojo pastarosios vaikas. L. buvo įpykęs ant P., kambaryje jai girdint sakė, kad kitą dieną organizuos draugus su juo susidoroti, kad nuveš jį į mišką, pririš prie medžio ir panašiai. Vėliau, tuomet galėjo būti apie trečia valanda nakties, L. su J. išėjo į koridorių parūkyti. Netrukus J. atėjusi pas ją pasakė, kad L. bėga kraujas, jog P. jam peiliu dūrė į kaklą. Išėjusi į koridorių L. matė gulintį ant grindų kraujo klane. P. jau nebebuvo. Kartu su pastaruoju iš namų buvo išbėgęs ir R. J. su L. iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Iki šio įvykio ir jo metu jos vyras V. L. buvo lauke, į namus bijojo eiti, ko jis bijojo, ji negali paaiškinti. Vėliau sūnus L. jai pasakė, kad prieš tą įvykį P. L. jo prašė peilio ir jis peilį P. davęs.

Nepilnametis liudytojas R. L., patvirtinęs kaip iš esmės teisingus savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 20–21), parodė, kad 2014 m. liepos 19 d. popietę sesuo J. L. jo prašė su seserimi E. dviračiais nuvažiuoti į Skaudvilės miestelį prie gaisrinės pastato pasitikti pas ją į svečius atvykstančio jos draugo L. Su E. nuvažiavęs į nurodytą vietą su L.susitiko, susipažino. Po to L. netoliese buvusioje parduotuvėje nupirko alaus, sidro, kitų gėrimų, dešrelių ir kitų maisto produktų. Parvažiavus namo apie 15.30 val. L. susitiko su jo namiškiais ­– seserimi J., tėvu ir mama. Palikęs juos prie namų jis dviračiu išvažiavo pas senelius į (duomenys neskelbtini) kaimą parsivežti malkų laužui sukurti. Išvykdamas iš sesers J. telefono jis paskambino dėdei P. L. ir paprašė taip pat atvažiuoti pas minėtus jo senelius, kad po to kartu su juo galėtų grįžti namo. Taip ir įvyko. P. važiavo savo dviračiu. Parvažiavus namo P. prisijungė prie lauke buvusių J., L. ir tėvų. Ten visi vartojo L. atsivežtus alkoholinius gėrimus, vaišinosi ant laužo keptomis dešrelėmis. Vėliau, pritrūkus alkoholinių gėrimų, jis su L. dviračiais važiavo į Skaudvilę šių gėrimų nusipirkti. Visiškai sutemus P. su L. susipyko, pradėjo stipriai dėl kažko ginčytis ir stumdytis. Tuo metu jo mama ir sesuo J. jau buvo kambaryje. Jis bandė P. ir L. išskirti, pastarąjį užstojo. Lauke tuo metu buvo ir jo brolis L., bet jis į konfliktą nesikišo. Išėjus į kiemą kažkieno pakviestai J. L. nuvedė pas ją į kambarį, P. lauke pasiliko su L. Vėliau P. taip pat atėjo į namus, atsisėdo virtuvėje. Pastarasis jo prašė pabūti kartu juo, buvo susinervinęs. Dėdė skambino kažkokiam draugui, bet šiam neatsiliepus metė telefoną į langą. Jis matė, kad dėdės veidas buvo sužalotas – perbrėžtas kairės pusės žandas. Jau pradėję lauke švisti, kai į koridorių prie laiptų parūkyti išėjo L. ir J. Tai pamatęs P. nuėjo prie jų ir tuoj pasigirdo J. šauksmas, kad reikia kviesti greitąją pagalbą. Išėjęs į koridorių jis pamatė suklupusį L., rankomis besilaikantį kruviną kaklą. Jis suprato, kad L. įdūrė P. Pastarasis jau buvo išbėgęs į lauką. Tuomet ir jis išbėgo pas P. Pastarojo prašymu buvo grįžęs į virtuvę paimti jo mobilųjį telefoną. Po to jis su dėdė ėjo į pastarojo namus. Eiti kartu dėdė jo neprašė, jis taip nusprendė dėl draugystės, nes su dėde gerai sutardavo. P. sakė, kad namuose pasiims kitų rūbų ir namo nebegrįš. Pakeliui P. porą kartų buvo išsitraukęs lenktinį peilį, atlenkęs smeigė į žemę ir vėl įsidėjo į kišenę. Jis tą peilį atpažino kaip brolio L. Namuose P. persirengė kitais drabužiais, pasiėmė megztinį, kojines ir pledą. Gali būti, kad šiuose namuose broliui R. P. sakė nudūręs žmogų. Pastarieji trumpam kažko buvo išėję į lauką. Vėliau jis su P. išėjo į mišką. Kitą dieną iš Petro telefono skambino seseriai J., klausė, ar L. gyvas. Sesuo pasakė, kad L. mirė, kad jų ieško policija, sakė eiti namo. Miške jis su dėde slėpėsi apie porą dienų, kol ten juos surado policijos pareigūnai.

Liudytojas L. L. parodė, kad 2014 m. liepos 19 d. vakare, apie 21 valandą, grįžęs namo iš šienapjūtės pas ūkininkus nuėjo į savo kambarį miegoti. Apie 24 valandą prabudo nuo triukšmo, sklindančio iš kiemo. Girdėjo dėdės P. L. balsą. Norėdamas į tualetą atsikėlė, išėjo į lauką. Ten rado minėtą dėdę, kuris buvo girtas, ir savo jaunesnį brolį R. Iš ganyklos buvo grįžęs jo tėvas V. L. Ten P. jo paprašė kokio peilio ar peiliuko, kokiam tikslui, nesakė. Nieko nepagalvojęs jis P. padavė su savimi turėtą lenktinį peiliuką ir nuėjo atgal namo. Užėjęs į sesers J. kambarį matė ten gulintį vyriškį. Sesuo į jo klausimą, kas jis toks, paaiškino, kad tai L. iš Skaudvilės. Eidamas toliau miegoti matė, kad dėdė P. buvo atėjęs į virtuvę. Apie 3 valandą jį pažadinusi J. paprašė iškviesti greitąją pagalbą, pasakė, kad P. nudūrė žmogų. Išėjęs į koridorių pamatė ant grindų klūpantį minėtą L. ir daug kraujo. Tuomet jis iškart paskambino į Pagalbos centrą numeriu 112. P. namuose nebebuvo, su pastaruoju buvo išbėgęs ir jo brolis R. Greitai atvyko policijos pareigūnai ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, bet L. jau buvo miręs. Vėliau sesuo J. apie įvykį jam sakė, kad ji su L. buvo išėjusi į koridorių parūkyti ir tuo metu iš virtuvės atėjęs P. L. smeigęs. Dar sakė, kad jiedu dėl kažko buvo susipykę. Vėliau policijos pareigūnai jam parodė sulenkiamą peiliuką, kurį jis atpažino kaip tą, kurį buvo davęs P. L.

Liudytojas J. Č. parodė, kad gyvena V. L. šeimos kaimynystėje (duomenys neskelbtini). Šioje daugiavaikėje šeimoje piktnaudžiaujama alkoholiu, dažnai triukšmaujama, šeima iš esmės yra išlaikoma valstybės. 2014 m. liepos 19 d. vakare iš šių kaimynų taip pat buvo girdėjosi triukšmas. Apie 24–0.30 val. jį pažadino atėjęs V., prašė iškviesti policiją, paaiškindamas, kad jo neįsileidžia į namus, jog ten vyksta balius, yra atėjęs jo brolis P. su nepažįstamu vyru. Jam pasirodė keista, kad V. į namus neįsileidžia žmona. Pastarosios V. bijodavo. Savo telefone surinkęs pagalbos numerį 112 telefoną padavė V. L. ir toliau kalbėjosi pastarasis. Po to V. L. išėjo. Ryte matė, kad pas L. buvo atvažiavusi policija. Apie 6 valandą pas jį atėjęs V. pasakė, kad jo brolis P. nudūrė žmogų, pakvietė jį eiti kartu, kad jis patvirtintų, jog naktį skambino pagalbos telefonu.

Liudytojas R. L. (miręs 2014 m. spalio 26 d.), kaltinamojo P. L. brolis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. liepos 21 d., parodė, kad 2014 m. liepos 20 d., apie 5 val. ryto, jam būnant tėvų namuose, į mobilųjį telefoną iš savo telefono paskambino brolis P., pasakė esąs netoliese ir paprašė įleisti į namus, dar pasiteiravo, ar namuose nėra „farų“. Ten pat pas jų tėvus tuo metu gyveno ir P. Pažiūrėjęs į savo telefoną matė, kad P. buvo skambinęs ir apie 4 valandą. Maždaug po pusvalandžio P. namo parėjo su jų brolio V. sūnumi R. Būdamas kambaryje P. keletą kartų pakartojo, kad prisidirbo, bet nepasakė, ką tokio. Jis grįžo būdamas apsirengęs šortais, tamsiais marškinėliais, avėjo kroksais. Nusivilkęs šiuos drabužius ir nusiavęs avalynę brolis apsirengė sportiniu kostiumu, apsivilko striukę, apsiavė sportiniais bateliais. Į maišelį jis dar įsidėjo apatinių rūbų, kelnes, kojines, megztinį. Iš namų P. dar pasiėmė du plastikinius butelius vandens ir nepasakęs, kur keliauja, išėjo. R. sakė, kad P. nepaliks, todėl eis su juo kartu. Apie 9 valandą į namus atvyko policijos pareigūnai, iš kurių sužinojo, kad P. nudūrė žmogų. Jis bandė skambinti broliui, tačiau telefonas buvo išjungtas (t. 1, b. l. 78–79). Papildomai apklaustas 2014 m. liepos 23 d. liudytojas R. L. parodė, kad pirmosios apklausos metu nutylėjo, kad minėtą rytą į namus grįžęs P. L., sakydamas, kad yra prisidirbęs, jam padavė sulenkiamą peilį ir paprašė jį paslėpti. Toliau liudytojas R. L. parodė, kad išėjęs į lauką šį peilį jis išmetė į netoliese esantį tvenkinį. Kai apie tai grįžęs namo pasakė P., šis atsakė, „a tai gerai, niekas neras“. Kai vėliau sužinojo, kad P. nužudė žmogų, jis suprato, kad tuo peiliu P. padarė nužudymą. Po poros dienų nuo pirmosios apklausos apie peilį jis pasakė policijos pareigūnams ir jiems parodė vietą, kur išmetė tą peilį (t. 1, b. l. 80).

Iš 2014 m. liepos 20 d. apžiūros, atliktos nuo 5.00 iki 6.25 val., protokolo ir nuotraukų prie šio protokolo nustatyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), antrajame aukšte, aikštelėje prie laiptų ir durų, vedančių į gyvenamąsias patalpas, buvo L. L. lavonas. Lavonas rastas gulintis ant nugaros, jo kaklo kairėje pusėje užfiksuota durtinė žaizda, greta lavono ant grindų užfiksuotos kraujo dėmės (t. 1, b. l. 6–19).

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopijos ir biologinės mirties konstatavimo akto nustatyta, kad greitosios medicinos pagalbos kvietimas VšĮ Tauragės rajono PSPC Greitosios medicinos pagalbos skyriuje buvo gautas 2014 m. liepos 20 d. 3.22 val., į įvykio vietą šios tarnybos darbuotojai atvyko 3.49 val. ir konstatavo L. L. mirtį (t. 1, b. l. 123–126).

Iš 2014 m. liepos 21 d. teismo medicinos eksperto kaip specialisto išvados Nr. M 62/14(11) nustatyta, kad L. L. buvo padaryta durtinė-pjautinė žaizda kaklo kairėje, nupjauta bendroji miego arterija, sužalota krūtinplėvė, dėl to subliuško kairysis plautis ir pažeista plaučio viršūnė, išsivystė ūmus kraujavimas į išorę bei kairę krūtinės ląstos pusę, dėl patirtų sužalojimų L. L. įvykio vietoje mirė 2014 m. liepos 20 d., apie 3 val. L. L. durtinė-pjautinė žaizda kaklo kairėje pusėje galėjo būti padaryta vienašmeniu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kurio ašmenys buvo nukreipti žemyn, kanalo kryptis eina iš priekio atgal, kiek iš viršaus žemyn, įstrižai išilginei kūno ašiai. L. L. lavono kraujyje rasta 2,21 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 1,12 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 128–130).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2014 m. liepos 23 d. R. L., gyv. (duomenys neskelbtini), parodžius, kur jis išmetė peilį į kūdrą, joje buvo rastas ir paimtas sulenkiamas peilis (t. 1, b. l. 95–97).

Iš 2014 m. liepos 31 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo nustatyta, kad liudytojas L. L. tarp parodytų penkių lenktinių peilių atpažino peilį, rastą R. L. nurodytoje vietoje, paaiškindamas, kad šį peilį jis buvo davęs P. L. (t. 1, b. l. 98–99).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad 2014 m. liepos 20 d. 23.25 val. iš kaltinamojo tėvo P. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), buvo paimti kaltinamojo P. L. marškinėliai, bridžiai ir kroksai (t. 1, b. l. 90).

Iš 2014 m. spalio 27 d. specialisto išvados Nr. 140–94131)–IS1–5484 nustatyta, kad ant tirti pateiktų marškinėlių rasta žmogaus kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti, tiriant DNR (t. 1, b. l. 137–138).

Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro informacinės pažymos nustatyta, kad vyro kraujo, rasto ant marškinėlių, paimtų iš P. L., genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti kaip L. L., a. k. (duomenys neskelbtini).

Iš 2014 m. liepos 21 d. tarnybinio šuns panaudojimo nuo 19.20 iki 20.45 val. akto nustatyta, jog kaltinamasis P. L. ir R. L. policijos pareigūnų buvo sulaikyti vietovėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime (t. 1, b. l. 199).

Iš 2014 m. liepos 23 d. apžiūros protokolo ir vaizdo lentelės nustatyta, kad pievoje šalia miško (duomenys neskelbtini) kaime, kur buvo sulaikyti P. L. ir R. L., buvo rastas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“ (t. 1, b. l. 25–27).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokurorės 2014 m. liepos 20 d. nutarimu kaltinamajam P. L. buvo atliekamas jo pokalbių mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), perduodamų elektroninių ryšių tinklais, pasiklausymas, jų įrašų darymas. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. nutartimi buvo patvirtintas šios procesinės priemonės taikymo teisėtumas (t. 1, b. l. 146–147).

Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo pagal anksčiau nurodytą prokurorės nutarimą ir teismo nutartį protokolo ir pokalbio suvestinės nustatyta, kad 2014 m. liepos 21 d., nuo 14.30 val., vykusio pokalbio tarp J. L., tai ji pripažino ir teisiamajame posėdyje, ir R. L. bei P. L. metu J. L. jiems pranešė, jog teisėsaugos pareigūnai jų ieško dėl žmogaus nužudymo, aiškina, kas yra daroma ir kaip jie turėtų elgtis, siekia iš P. L. sužinoti, kodėl jis atėmė žmogui gyvybę, R. L. pasakė, kad L. P. padavė peilį, pastarasis neneigia nužudęs žmogų, J. sako: „nieko nepakeisi, mažiuk, dabar kai yr, taip“ (t. 1, b. l. 160–164).

Išdėstyti duomenys yra pagrindas daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis P. L. peiliu dūrė L. L. į kaklo kairę pusę, padarė sunkų sveikatos sutrikdymo mastą atitinkančius nurodytus sužalojimus, kad tarp šių sužalojimų ir L. L. mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys ­– jis mirė dėl to, kad buvo nupjauta bendroji miego arterija, buvo sužalota krūtinplėvė, subliuško kairysis plautis ir pažeista plaučio viršūnė, išsivystė ūmus kraujavimas į išorę bei kairę krūtinės ląstos pusę. Remdamasis anksčiau išdėstytais L. L., I. K., R. L. parodymais teismas daro išvadą, kad L. L. kaltinamasis nužudė panaudodamas iš L. L. gautą lenktinį peilį. Šiais liudytojų parodymais nėra pagrindo abejoti, o kaltinamasis P. L. neigdamas, kad peilį iš L. L. buvo gavęs, negali nurodyti jokių priežasčių, kodėl nurodyti asmenys, su kuriais jo santykiai nebuvo priešiški, galėtų jį apkalbėti. Pažymėtini liudytojo R. L., lydėjusio P. L., kaip jis pats parodė, iš draugiškumo po nužudymo padarymo, parodymai, kad pakeliui į namus kaltinamasis iš L. L. gautą peilį dviejose vietose smaigstė į žemę. Šias vietas R. L. parodė 2014 m. liepos 23 d. parodymų patikrinimo metu, paaiškindamas, kad P. L. tai darė siekdamas nuvalyti nuo peilio raudonos spalvos dėmes (t. 1, b. l. 9–12). Remiantis R. L. parodymais, kaltinamasis P. L. siekė šio įrankio atsikratyti, perduodamas peilį R. L. prašė jį paslėpti. Tai R. L. ir darė, išmesdamas peilį į vėliau parodytą vietą, kur tas peilis ir buvo surastas.

Kaltinamasis P. L. ne tik neigia išdėstytais įrodymais nustatytą akivaizdų faktą, kad jis turėjo iš L. L. gautą peilį, bet ir tai, kad jis peiliu dūrė L. L. Jo paaiškinimai, kad L. L. nurodytoje vietoje jis tik pastūmė, kad jis griūdamas galėjo susižaloti į kažkokį jo paties turėtą įrankį ar durų rankeną, ar baldą, neabejotinai paneigti liudytojos J. L., kitų liudytojų parodymais, specialisto išvada. Kaip nurodyta anksčiau, liudytoja J. L., buvusi kartu su L. L., parodė, jog kaltinamasis P. L. dešinės rankos mostu iš viršaus į apačią smogė L. L. kažkur ties veidu, dėl to pastarasis tuoj pat susmuko ant grindų, jo kakle atsirado žaizda, pasipylė daug kraujo, o tai padaręs P. L. nubėgo laiptais žemyn. Liudytoja J. L. apie įvykį nedelsdama pranešė savo artimiesiems – broliui L. ir motinai I. K., pastaroji parodė, kad J. jai sakė, jog P. L. dūrė L. L. Liudytojai L. L. ir I. K. parodė netrukus pamatę sužalotą L. L. Neabejotina yra specialisto išvada, kad L. L. buvo padaryta durtinė-pjautinė žaizda kakle, nupjauta bendroji miego arterija, sužalota krūtinplėvė, pažeistas plautis, durtinė-pjautinė žaizda galėjo būti padaryta vienašmeniu duriančiu–pjaunančiu įrankiu, tai rodo dūrio kanalas. Teismo įsitikinimu, visiškai akivaizdu, kad taip susižaloti pats L. L., kaip teigia kaltinamasis, atsitrenkdamas į baldą, durų rankeną ar paties turėtą įrankį, negalėjo. Pažymėtina, kad joks įrankis pas nužudytąjį ar greta jo nurodytoje vietoje rastas nebuvo. Taigi išdėstyti neabejotini ir akivaizdūs duomenys yra pagrindas konstatuoti, kad įvykio vietoje kaltinamasis dūrė L. L. peiliu, padarė jam nurodytus sužalojimus, sukėlusius jo greitą mirtį, kartu yra pagrindas atmesti šiuos akivaizdžius faktus neigiančius kaltinamojo parodymus.

Iš liudytojų J. L., I. K., R. L. parodymų galima nustatyti, kad tarp alkoholį vartojusių ir neblaivių L. L. ir kaltinamojo P. L. 2014 m. liepos 19 d. vakare, jiems būnant lauke, įvyko konfliktas dėl jų ankstesnio buvimo įkalinimo įstaigose aplinkybių. Tai nurodo ir pats kaltinamasis. Pastarasis parodė, kad dėl šio konflikto jiedu apsistumdė. Liudytojas R. L. parodė, kad P. su L. susipyko, pradėjo stipriai dėl kažko ginčytis ir stumdytis, o jis bandė P. ir L. išskirti, pastarąjį užstojo. Liudytoja I. K. taip pat parodė, kad konflikto metu L. ir P. apsistumdė, be to, L. galbūt nuo žemės pasiimtu atsuktuvu perbrėžė P.veidą. Taigi aišku, kad tarp L. L. ir kaltinamojo P. L. įvyko konfliktas, jiedu vienas ant kito buvo pikti, dėl to apsistumdė. Tačiau aišku, kad visa tai įvyko jiems būnant lauke, dar iki 24 valandos. Kaip matyti iš minėtų liudytojų parodymų, jiems parėjus į namą L. L. ir kaltinamasis P. L. ilgą laiką – iki apie 3 valandą įvykusio įvykio – buvo skyrium – pastarasis buvo virtuvėje, o L. L. buvo kambaryje. Kaltinamojo P. L. parodymų, kad jis virtuvėje buvo su J. ir L., ten toliau gėrė sidrą, kad pastarasis vienu metu pakartojo grasinimą su juo susidoroti, o jam pakilus eiti namo, L. smogė kažkokiu daiktu, nepatvirtino liudytojai J. L., I. K. ir R. L. Pastarasis parodė, kad su P. L. virtuvėje buvo dviese, pastarasis buvo susinervinęs. Liudytoja J. L. parodė, kad Lino su P. L. virtuvėje nebuvo, kad pastarais ten buvo labai girtas, piktas, grėsmingai nusiteikęs, ji ragino P. L. eiti namo, bet šis į jos žodžius visai nereagavo. Liudytoja I. K. taip pat parodė, kad grįžęs iš lauko L. L. buvo kambaryje, o P. L. atsisėdo virtuvėje, buvo girtas, turėjo dar alkoholio. Šie duomenys yra pagrindas konstatuoti, kad praėjus kelioms valandoms nuo to laiko, kai L. L. ir P. L. atėjo į namą ir buvo skirtingose patalpose, pastarasis dėl ankstesnio konflikto užpuolė išėjusį parūkyti L. L. ir dūrė jam peiliu. Kaip minėta, nėra jokių duomenų, patvirtinančių kaltinamojo teiginius, kad L. L. toje vietoje jam smogė, o jis L. L. tik pastūmė. Nors iš 2014 m. liepos 23 d. teismo medicinos eksperto kaip specialisto išvados Nr. G217/14(11) nustatyta, kad P. L. buvo padarytos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimai kairiajame skruoste, kairio antakio išoriniame gale, dešiniame skruoste, nugaros dešinėje pusėje, kairės menties projekcijoje, dešinėje mentyje, juosmens kairėje pusėje, šie sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kieku buku daiktu, juo galėjo būti kumštis ar kitas panašias savybes turintis daiktas, nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuos sužalojimus jam padarė L. L. ir toje vietoje, kur jis pats buvo nužudytas. Kaip minėta, tiesiogiai įvykį mačiusi liudytoja J. L. paneigė, kad toje vietoje L. L. P. L. būtų sudavęs bent smūgį. Todėl, teismo manymu, nurodyti sužalojimai P. L. galėjo būti padaryti susistumdymo ar grumtynių su L. L. liepos 19 d. vakare metu. Iš dalies tai patvirtina liudytojos I. K. parodymai, kad tuo metu P. L. L. L. perbrėžė veidą, liudytojo R. L. parodymai, kad iki įvykio jam būnant su P. L. virtuvėje matė, kad buvo perbrėžtas dėdės kairės pusės žandas. Šie duomenys yra pagrindas daryti neabejotiną išvadą, kad praėjus kelioms valandoms po tiesioginio P. L. ir L. L. konflikto, po to jiems buvus atskirai, L. L. 2014 m. liepos 20 d., apie 3 valandą, jokio smurto prieš kaltinamąjį P. L. nevartojo, jokios realios grėsmės P. L. sveikatai ar gyvybei nekėlė. Kartu išdėstyti duomenys yra pagrindas daryti išvadą, jog kaltinamasis P. L. būdamas piktas dėl anksčiau įvykusio nurodyto konflikto su L. L. dūrė jam peiliu ir padarė pastarojo mirtį sukėlusius sužalojimus. Taigi esant tokioms aplinkybėms kaltinamajam nebuvo nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo sąlygų. Kartu iš nustatytų aplinkybių nėra jokio pagrindo manyti, kad P. L. L. L. nužudė staiga labai susijaudinęs.

Sprendžiant apie kaltės formą ir rūšį atsižvelgiama į L. L. padarytų sužalojimų pobūdį, sunkumą, kaltinamojo elgesį iki ir po nurodytų veiksmų padarymo. Kaltinamasis P. L. gyvybei pavojingu įrankiu – peiliu, kurį iš anksto buvo pasiėmęs iš kito asmens – L. L., durdamas L. L. į gyvybei svarbią vietą – kaklą – suprato pavojingą L. L. gyvybei tokių savo veiksmų pobūdį, padarydamas jam nurodytus sužalojimus, numatė, kad L. L. gali mirti. Po to kaltinamasis ne tik nesiėmė jokių priemonių suteikti L. L. pagalbą, bet sunkiai sužalotą L. L. palikęs įvykio vietoje pabėgo. Taigi kaltinamasis ne tik parodė visišką abejingumą nukentėjusiojo gyvybei, numatė, kad jis gali mirti, bet ir tokiu savo elgesiu parodė, kad norėjo L. L. mirties. Todėl teismas daro išvadą, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tokie P. L. veiksmai, kaip tiesiogine tyčia padarytas nužudymas, kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Bausmės skyrimas

Kaltinamojo P. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Remiantis anksčiau išdėstytais duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis iki įvykio ilgą laiką – keletą valandų – vartojo įvairius alkoholinius gėrimus. Liudytoja J. L. parodė, kad iki įvykio kaltinamąjį namo virtuvėje matė kaip labai girtą, liudytoja I. K. taip pat parodė, kad ten kaltinamasis buvo girtas, be to, su savimi turėjo alkoholio. Pažymėtina, kad ir šiai liudytojai po įvykio praėjus daugiau kaip dviem valandoms dar buvo nustatytas 2,03 promilių neblaivumas (t. 1, b. l. 50). Kaip nurodyta anksčiau, L. L. lavono kraujyje rasta 2,21 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 1,12 promilės etilo alkoholio. Atsižvelgiant į tokį liudytojos ir iki mirties L. L. kaip kaltinamojo sugėrovų neblaivumo lygį neabejotina, kad ir kaltinamasis įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog kaltinamasis L. L. peiliu dūrė dėl anksčiau įvykusio konflikto, iš pykčio, yra įsitikinęs, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo P. L. apsvaigimas nuo alkoholio. Todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę.

Kaltinamasis P. L. dėl tarpusavio konflikto tyčia nužudė žmogų, buvusį tik trisdešimt dvejų metų. Šios pasekmės yra negrįžtamos, nusikalstama veika visuomenei padaryta didelė žala. Iki šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis vien tik neigiamai apibūdinamas nebuvo. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Skaudvilės seniūnijos seniūno charakteristikoje nurodyta, kad ir trumpą laikotarpį dirbdamas viešųjų darbų darbininku jis pasižymėjo kaip mandagus, tvarkingas, darbštus, nekonfliktiškas darbuotojas, pavestas užduotis atlikdavo laiku ir gerai (t. 2, b. l. 79). Kartu pažymėtina, kad P. L. buvo baustas už 2013 m. gruodžio 25 d. padarytus administracinius teisės pažeidimus, vienas kurių buvo alkoholio vartojimas su nepilnamečiais M. ir R. L. ir jų nugirdymas (t. 2, b. l. 67). Tačiau labiausiai akcentuotina tai, kad tyčinį nužudymą kaltinamasis padarė būdamas anksčiau teistas už plėšimą ir nužudymą sunkinančiomis aplinkybėmis, būdamas lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos ir neatlikęs visos paskirtos bausmės. Tai rodo didelį kaltinamojo pavojingumą visuomenei. Todėl teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus visus duomenis, kaltinamajam P. L. skiria įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, didesnę už jos vidurkį ir artimą maksimaliai jos ribai. Kartu teismas, atsižvelgdamas į tai, jog P. L., turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą – tyčinį nužudymą, padarė naują labai sunkų nusikaltimą – taip pat tyčinį nužudymą, atsižvelgdamas į jo asmenybę, kaltinamąjį P. L. pripažįsta pavojingu recidyvistu.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. L., nužudytojo L. L. brolis, buvo pareiškęs 3914 litų civilinį ieškinį turtinei ir 80 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, kad dėl brolio L. L. nužudymo patyrė emocinį sukrėtimą ir traumą, kadangi kartu su juo gyveno, vienas kitam padėdavo, juos siejo tamprus tarpusavio ryšys. Turtinę žalą sudaro nužudyto brolio laidojimo išlaidos bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Pripažinus P. L. kaltu dėl L. L. nužudymo, kaltinamajam pagal CK 6.246–6.249 str. atsiranda pareiga atlyginti turtinę žalą, susijusią su nukentėjusiojo M. L. nurodytomis išlaidomis. Nukentėjusiojo M. L. turėtos išlaidos, susijusios brolio laidojimu, bei išlaidos advokato pagalbai apmokėti, sudarančios 3914 litų, yra pagrįstos dokumentais (t. 2, b. l. 145–147) bei realios, todėl nurodytą sumą atitinkanti eurų suma iš kaltinamojo P. L. jam priteistina.

Civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo M. L. tenkintina visiškai. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo P. L. veiksmais, kuriais buvo atimta visuomenės nario gyvybė. Nužudytasis L. L. mirties metu buvo 32 metų amžiaus. Nukentėjusiojo M. L. ieškinyje nurodyta, tai jis patvirtino teisiamajame posėdyje, kad L. L. su juo siejo glaudūs emociniai ryšiai, jie kartu gyveno, vienas kitam padėdavo. Šios aplinkybės leidžia konstatuoti, kad nukentėjusysis dėl beprasmės brolio netekties patyrė didelius dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimą, emocinį stresą, kurie turi būti atlyginti. Įvertinus visas šias aplinkybes, atsižvelgiant į neturtinės žalos dydį, negrįžtamas nusikaltimo pasekmes, turtinę kaltinamojo padėtį (buvo bedarbis, gaudavo nedideles pajamas, žinomų santaupų ir nekilnojamojo turto neturi), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajam M. L. priteistina 80 000 litų atitinkanti eurų suma.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., ir nubausti laisvės atėmimu keturiolikai metų.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šios bausmės pridėti dalį Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. gegužės 14 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės – vienerius metus laisvės atėmimo – ir subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkiolikai metų, pirmuosius penkerius metus bausmės paskirti atlikti kalėjime, likusią bausmės dalį paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti P. L. sulaikymą ir suėmimą nuo 2014 m. liepos 21 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam P. L. palikti kardomąją priemonę – suėmimą.

P. L., remiantis Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. 1 p., 3 d., pripažinti pavojingu recidyvistu.

Priteisti iš nuteistojo P. L. nukentėjusiajam M. L. 1133,57 eurus turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš nuteistojo P. L. nukentėjusiajam M. L. 23 169,60 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, saugomus Tauragės apskrities VPK pagal 2014–09–16 kvitą B, ser. BBB Nr. 0039353, – mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 100“ – grąžinti kaltinamojo P. L. artimiesiems giminaičiams, mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 3310“ grąžinti L. L., indą su cigarečių nuorūkomis, cigarečių nuorūkas, peilį, nuoplovas sunaikinti, daiktus, saugomus Tauragės apskrities VPK pagal 2014–09–16 kvitą B, ser. BBB Nr. 0039354, – kuprinę su menkaverčiais daiktais, maišelį su plastikiniais buteliais, peilį – sunaikinti, daiktus, saugomus Tauragės apskrities VPK pagal 2014–08–18 kvitą B, ser. BBB Nr. 0039329, – dviratį „SECRET“ – grąžinti kaltinamojo P. L. artimiesiems giminaičiams, kroksus ir šortus sunaikinti, daiktus, saugomus Tauragės apskrities VPK pagal 2014–12–08 kvitą B, ser. BBB Nr. 0039451, – marškinėlius ir peilį – sunaikinti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo paskelbimo galima skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.