Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algirdo Remeikos, Ramūno Antanavičiaus ir Danguolės Šiugždinytės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2015 m. gruodžio 21 d. priimto nutarimo netaikyti A. V. lygtinio paleidimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas 2009 m. kovo 24 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 str. 2d., 149 str. 2 d., 22 str. 1 d. 150 str. 1 d., 149 str. 1 d., ir vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 5 d. paskirta galutinė bausmė – 9 metai laisvės atėmimo. Anksčiau teistas.

Bausmės pradžia: 2007 m. lapkričio 29 d.; bausmės pabaiga: 2016 m. lapkričio 29 d.

2015 m. gruodžio 21 d. nutarimu Komisija nutarė netaikyti nuteistajam A. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.

Šį nutarimą nuteistasis apskundė apylinkės teismui.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 19 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. V. skundą dėl Komisijos 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimo, konstatuodamas, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir teisingas.

Kauno apygardos teismui A. V. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei taikyti lygtinį paleidimą. Nurodo, kad teismas dėstydamas savo motyvus, nuvertino teisingumo ir proporcingumo principus, grįsdamas savo priimtos nutarties motyvus tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais, ko tokio griežto ir nepagrįsto sprendimo pasekmė, teisėtumo principo nebuvimas. Padaryto nusikaltimo sunkumas ar ilgas neatliktos bausmės laikas, kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlygos nenurodyta BVK 158 str., todėl toks teismo motyvas visiškai nepagrįstas ir naikintinas. Nustatyta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau mažėja rizikos veiksniai. Teismo praktika kad kai iki priimamas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nuteistasis jau būna atlikęs didesnę bausmės dalį, nei nustatyta įstatymu, daro negatyvią įtaką nuteistųjų elgesiui. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs 8 metų 1 mėnesio bausmės dalį. Atkreipia dėmesį į tai, kad yra skatintas 8 kartus, dalyvauja renginiuose, dirba ir gyvena už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir analogiškose bylose teismas daro išvadą, kad yra pažanga mažinanti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Nurodo, jog teismų praktikoje anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra veiksniai, įtakojantys lygtinio paleidimo taikymą. Teismas nesivadovavo galiojančiais teismų precedentais ir pažeidė Teismų įstatymo 33 str., diskriminavo nuteistąjį kitų asmenų, kuriems buvo taikomas lygtinis paleidimas, atžvilgiu bei pažeidė ir Konstitucijos 29 str.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti ar netaikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nuostatos (BPK 360 str. 2 d.).

Kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą A. V. nėra pagrindo. Tai teisingai nustatyta Komisijos nutarime ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas, lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. V. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Iš Socialinio tyrimo išvados bei bylos duomenų matyti, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir išimtinai teigiamas. Bylos duomenys rodo, jog nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, padaryti 5 režimo reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo apsiribota svarstymu drausmės komisijoje ir 1 pažeidimas – paskiriant nuobaudą. Tai, kad paskirta nuobauda šiuo metu negalioja, o nuteistasis yra paskatintas 8 kartus, dar nereiškia, kad nuteistojo skundo argumentai apie jo elgesį duoda pagrindą naikinti skundžiamą nutartį. Pažymėtina, kad kiekvienas pataisos įstaigos režimo pažeidimas rodo, jog nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nepaklūsta privalomoms pataisos namų taisyklėms. Tai iš dalies rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atlikus nuteistojo pakartotiną nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. V. priklauso vidutinei rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 43 balai. Be to, socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad pagrindiniais nuteistojo kriminogeniniais veiksniais vis tik išlieka ankstesni nusikaltimai; mąstymas ir elgesys; lėšų tvarkymas ir pajamos bei nuostatos. Nuteistasis apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, būna atvejų kai išgyvena finansinius sunkumus dėl to, kad nesugeba planuoti ir per daug išlaidauja, turi skolų, kurių šiuo metu negali išmokėti, priteistą civilinį ieškinį po truputį apmoka. A. V. nors ir atvirai nereiškia rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų, tačiau apklausos metu išryškėjo diskriminacinės prielaidos, jam nepriimtina jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūra, kas kelia abejonių, kadangi paleistas lygtinai asmuo visuomet yra kontroliuojamas pareigūnų, turi atitinkamų įpareigojimų ar apribojimų. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertintina ar yra pagrindas manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo konkrečiu atveju teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju išvadai, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos A. V. bus pasiekti bausmės tikslai nėra pagrindo.

Apeliantas skunde akcentuoja nutarties negaliojimo pagrindus, tai, kad pažeistos Teismų įstatymo 33 str. ir Konstitucijos 29 str. nuostatos, tačiau atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog apylinkės teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl lygtinio paleidimo netaikymo jo atžvilgiu, priėmė teisingą sprendimą ir abejoti skundžiamos nutarties pagrįstumu ir teisėtumu, pagrindo nėra. Apygardos teismas neįžvelgia minėtų įstatymo bei Konstitucijos nuostatų pažeidimo, kadangi kiekvienu atveju, teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą konkrečiam asmeniui, nagrinėja tik tas bylos aplinkybes, kurios konkrečiai susijusios su nuteistuoju, todėl teigti, kad teismas diskriminavo A. V. kitų nuteistųjų atžvilgiu bei nelaikė jį lygiu prieš įstatymą, kaip to reikalauja pati Konstitucija, nėra pagrindo.

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, nagrinėdamas jo skundą, nesivadovavo galiojančiais teismų precedentais, skundą grindė Kauno apygardos teismo sprendimais bylose Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-854-133/2012 bei 1S-709-133/2012. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad „teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga“. Kita vertus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad „teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nagrinėjama byla negali būti laikoma analogiška apelianto minimoms byloms, nes faktinės aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios. Nagrinėtose bylose buvo sprendžiamas lygtinio paleidimo klausimas, tačiau faktinės aplinkybės (dėl nuteistųjų elgesio pataisos namuose) su nagrinėjamos bylos Nr. 1S-327-485/2016 faktinėmis aplinkybėmis nesutampa, yra skirtingos (pvz. nuteistųjų elgesys, nuobaudos ir paskatinimai bei kt.), nėra tapačios ar panašios. Taigi akivaizdu, kad apelianto rėmimasis nurodytomis nutartimis, kaip teismų precedentais, ginčijant pirmos instancijos teismo sprendimą, nėra pagrįstas ir tinkamas ar aktualus nagrinėjamai bylai.

Apeliantas skunde akcentuoja, jog nors pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau mažėja rizikos veiksniai (įgytas vidurinis išsilavinimas, dvi specialybės, ieškinio mokėjimas, teigiama darbinė motyvacija ir pan.). Teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Komisijai padarius išvadą, kad nėra pagrindo taikyti lygtinio paleidimo institutą A. V. atžvilgiu, o apylinkės teismui atmestus nuteistojo skundą, paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismų neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam A. V. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas.

Skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, o apylinkės teismo nutartimi pagrįstai nustatyta, jog nuteistasis realiai neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti A. V. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo A. V. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.