- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-11
- Bylos Nr.
- eI-1815-422/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00710-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. M., G. C.
- Kategorijos
- 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Kukalienės ir Rimanto Giedraičio,
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. M. , G. C. dėl rašto panaikinimo, įpareigojimo iš naujo išnagrinėti skundą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. M. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-08-24 raštą Nr. (15.2)-2D-1249; 2) įpareigoti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių 2015-07-21 R. M. skundą išnagrinėti iš naujo, priimant motyvuotą sprendimą.
Pareiškėjas skunde, patikslintame skunde, jis ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog jam priklausanti namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, ribojasi su nuosavybės teise trečiajam suinteresuotajam asmeniui G. C. priklausančiu žemės sklypu. Šiame sklype stovėjo du pastatai - gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas, pastatytas 1944 m., vieno aukšto, statybinė medžiaga - lentos, užstatytas plotas 26 kv.m., šis pastatas buvo pastatytas daugiau nei 1 m atstumu nuo pareiškėjo sklypo ribos. 2015 m. G. C. nugriovė ūkinį pastatą ir išliejo naujus pamatus arčiau pareiškėjo sklypo ribos, nei buvo seno ūkinio pastato pamatai. 2015 m. birželio 2 d. kreipėsi į atsakovą dėl galimai neteisėtos ūkinio pastato rekonstrukcijos. Atsakovas, atlikęs statybos patikrinimą vietoje, surašė patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą Nr. SPA-1099 ir 2015 m. liepos 2 d. raštu Nr. (15.2)-2D-9709 pranešė pareiškėjui, kad G. C. vykdomam ūkio pastato paprastajam remontui statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas. G. C. tęsiant statybos darbus, akivaizdžiai buvo matyti, jog ji statybai naudojo naujas medžiagas, statomas pastatas yra didesnio nei buvusysis ploto bei kitos paskirties, neišlaikytas atstumas tarp statomo pastato ir pareiškėjo sklypo ribos. Pareiškėjas 2015 m. liepos 21 d. skundu kreipėsi į atsakovą dėl trečiojo suinteresuotojo asmens vykdomų statybų teisėtumo. Atsakovas 2015 m. rugpjūčio 11 d. pakartotinai atliko statomo statinio apžiūrą ir matavimus ir surašė aktą Nr. SPA-1579, kuriame konstatuotos aplinkybės (pastato matmenys bei statybos rūšis) iš esmės skyrėsi nuo ankstesniame atsakovo surašytame akte nurodytų aplinkybių. 2015 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (15.2)-2D-1249 atsakovas pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtą, nurodęs, kad trečiojo suinteresuotojo asmens padarytas pažeidimas yra mažareikšmis. Pareiškėjo nuomone, tokia atsakovo pozicija yra nepagrįsta, nes atsakovas skundžiamame rašte nurodė, jog yra neaktualu, ar išlaikyti leistini atstumai iki sklypo ribų ir jų nematavo. Laikydamas, kad atstumas tarp naujai pastatyto pastato ir pareiškėjo sklypo ribos yra neaktualus, atsakovas neturėjo teisėto pagrindo spręsti, ar nukrypimas nuo reglamentuoto statinio atstumo iki gretimo sklypo ribos yra mažareikšmis teisės aktų pažeidimas. Atsakovas neįvertino naujai pastatyto statinio galimo neleistino poveikio kaimyniniam žemės sklypui ir jame esantiems statiniams, būtinos pareiškėjo sklypo apsaugos nuo naujai statomo pastato stogo lietaus ir kitų oro kritulių nuotekų patekimo į pareiškėjo sklypą. Pažymėjo, kad naujo statinio statyba, nesilaikant reglamentuoto atstumo nuo gretimo sklypo ribos, sukelia pareiškėjui žalingas pasekmes, nes ginčo ūkinio pastato stogo šlaito apatinė dalis pateks į pareiškėjo sklypo teritoriją, dėl to jo priežiūra, remontas bus atliekamas pareiškėjo žemės sklype. Kadangi įrengti ant statomo pastato latakai nenukreipti į nuotekų surinkimo šulinį (tokiam šuliniui pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ginčo sklype nėra pakankamai vietos), nuo stogo vanduo bei sniegas pateks į pareiškėjo sklypą, ant jo tvoros, automatinių vartų bėgio ir blogins tvoros, automatinių vartų ir sklypo kokybę, sukels pareiškėjui nuostolių. Be to, pareiškėjo nuomone, atsakovas netinkamai kvalifikavo ūkinio statinio statybos rūšį, nes G. C. atliekami veiksmai turi būti laikomi ne rekonstrukcija, o naujo statinio statyba. Atsakovas neteisingai traktavo teisės aktus, nepagrįstai netyrė faktinių aplinkybių dėl atstumo tarp statomo pastato ir gretimo sklypo ribos, todėl jo priimtas skundžiamas raštas yra priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 ir 2 d nuostatas, reikalaujančias pagrįsti individualų administracinį aktą objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, Inspekcijos Kauno skyrius) su pareiškėjos skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą, į patikslintą skundą ir teismo posėdžio metu minėtos institucijos atstovė nurodė, kad Inspekcijos Kauno skyrius, gavęs pareiškėjo sutuoktinės R. M. 2015 m. birželio 2 d. skundą dėl G. C. galimai neteisėtai pradėtos statinio rekonstrukcijos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini),, Kaune, 2015 m. birželio 15 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kurio pagrindu 2015 m. birželio 17 d. buvo surašytas Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. SPA-1099-(15.2) . Šiame akte nustatyta, kad yra pradėti ūkinio pastato remonto darbai. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą toks statinys priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Kadangi akte konstatuota, kad atlikti statinio statybos darbai (nuardyta apdaila, apliejami pamatai) priskiriami statinio paprastojo remonto darbams, todėl pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas statinio paprastajam remontui rašytinis pritarimas buvo neprivalomas. R. M. Inspekcijos Kauno skyriaus 2015 m. liepos 2 d. raštu Nr. (15.2)-2D-9709 buvo atsakyta, kad neteisėtų statybų sklype (duomenys neskelbtini),, Kaune, nenustatyta.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotasis asmuo G. C. rašytiniuose paaiškinimuose (b.l. 14-18) ir jos atstovė teismo posėdžio metu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ginčo ūkinis pastatas buvo teisėtai pastatytas 1944 m., t.y. žymiai anksčiau nei buvo suformuotos pareiškėjo sutuoktinei R. M. priklausančio žemės sklypo, (duomenys neskelbtini),, Kaune, ribos. Šis pastatas visada stovėjo mažesniu nei 1 m. atstumu nuo R. M. sklypo ribos. Kadangi ginčo ūkinio pastato rekonstrukcija buvo vykdoma ant teisėtai pastatyto statinio senų pamatų, nemažinant atstumo iki gretimo sklypo ribos, todėl tokiai rekonstrukcijai gretimo sklypo savininko sutikimas nebuvo reikalingas. Tvirtino, kad pradėjus vykdyti ginčo pastato paprastojo remonto darbus, buvo pastebėta, kad pastato būklė yra itin prasta, dėl to remonto darbai buvo pakeisti kita statybos rūšimi – rekonstrukcija. Pastato užstatymo plotas galimai pasikeitė tik dėl matavimo priemonių skirtumo, atstumas iki gretimo sklypo ribos nekito (0,83 m). Nurodė, kad patikrinimo metu rekonstrukcijos darbai dar nebuvo užbaigti, todėl pastato stogo gegnės buvo labiau išsikišusios, tačiau darbų eigoje stogo šlaitas buvo sulygintas su siena, taip pat įrengti sniego gaudytuvai bei lietvamzdis. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėjas neturi reikalavimo teisės nagrinėjamoje byloje, nes gretimo sklypo savininkė yra R. M. , šis sklypas nėra pareiškėjo ir jo sutuoktinės bendra jungtinė nuosavybė.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. prašė skundą tenkinti, nurodė, jog dėl naujo pastato pastatymo gretimame sklype pažeidžiamos jos teisės.
Skundas netenkinamas.
Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-08-24 rašto Nr. (15.2)-2D-1249 teisėtumo ir pagrįstumo.
Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. 2015-07-21 kreipėsi į Inspekcijos Kauno skyrių, nurodydamas, jog gretimame sklype, esančiame (duomenys neskelbtini),, Kaune, statomas naujas ūkinis pastatas prie pat sklypo ribos, nesilaikant 3 metrų atstumo. Prašė atlikti patikrinimą, imtis teisės aktais nustatytų veiksmų.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, ginčijame rašte buvo neteisingai nurodyta statinio statybos rūšis, nes gretimame sklype buvo visiškai nugriautas senas ūkinis pastatas ir vykdomi ne statinio rekonstrukcijos, o naujos statybos darbai.
Nekilnojamojo turto registro centro Centrinio duomenų banko 2015-06-16 išrašo duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini),, Kaune, be gyvenamojo namo, rūsio, kiemo statinių, yra viešame registre registruotas pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ( jo statybos pabaigos metai nurodyti 1944). I- o patikrinimo metu jis buvo rastas vietoje, tai patvirtina liudytojo M. J. parodymai, fotonuotraukos, pridėtos prie I-o akto, Inspekcijos 2015-07-02 rašte Nr. (15.2) -2D-9709, atsakant į R. M. skundą, nurodytos aplinkybės (minėtas raštas įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas). Duomenų, patvirtinančių aplinkybes, kad prieš pradedant statybos darbus trečiojo suinteresuoto asmens G. C. sklype, ūkinis pastatas buvo visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, jog visiškai nebuvo likę jo konstrukcijų, arba likę tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos, pareiškėjas Inspekcijai nepateikė, o pateikti į bylą rašytiniai įrodymai (Inspekcijos patikrinimo aktai, situacijos schemos, fotonuotraukos), UAB „Skena“ atliktas ekspertinis tyrimas, prie jo pateiktos fotonuotraukos, liudytojo M. J. parodymai patvirtina, kad toje vietoje stovėjo registruotas statinys ir yra išlikę senojo statinio pamatai. Pažymėtina, jog pareiškėjas savo paaiškinimus grindė prielaidomis, juos keitė, pirmiausia nurodydamas, jog buvo visiškai nugriautas statinys, o jo atstovė teismo posėdžio metu išreiškė nuomonę, jog greta senų pamatų buvo išlieti nauji, tuo būdu išvengiant papildomų išlaidų, tačiau įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti teismui nepateikė.
Teismo nuomone, net ir pritariant pareiškėjo pozicijai, jog ginčo vietoje buvo pastatytas naujas statinys, nėra pagrindo ginčijamo atsakymo panaikinimui žemiau išdėstytais argumentais. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2015-08-24 rašte Nr. (15.2)-2D-1249 ( toliau – ir Raštas) nurodytos aplinkybės patvirtina, jog 2015-07-21 pareiškėjo skundas buvo iš esmės nenagrinėtas, nustačius, jog padarytas pažeidimas priskiriamas mažareikšmiams teisės aktų pažeidimams Inspekcijos viršininko 2014-01-08 įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo inspekcijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 43.1 punkto pagrindu.
Taisyklėse (nuo 41.1p. iki 41.19p.) yra numatyti skundų pranešimų nenagrinėjimo atvejai, tame tarpe ir 41.5punktas, kuriame įtvirtinta, jog skundas ar pranešimas, paduotas dėl mažareikšmių teisės aktų pažeidimų, nurodytų šių Taisyklių 43 punkte, nenagrinėjamas.
Taisyklių 43.1 punktas prie mažareikšmių pažeidimų priskiria naujo nesudėtingo statinio statybą ar nesudėtingo statinio rekonstravimą neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento, išskyrus atvejus, kai: statyba vykdoma ar įvykdyta valstybinėje žemėje (43.1.1.), kai rašytinį sutikimą privaloma gauti iš valstybinės žemės patikėtinio ( 43.1.2), įvyko ar gresia statinio avarija ( 43.1.3), tokio statinio statyba toje vietoje pagal teisės aktus negalima (pvz., pažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams ir pan.) ( 4.3.1.4). Tokių atvejų šioje byloje nenustatyta, todėl, tam, kad būtų galima pareiškėjo skundo nenagrinėti, konkrečiu atveju buvo būtina nustatyti, kad statomas naujas ar rekonstruojamas buvęs nesudėtingas statinys, neturint Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyto statybą leidžiančio dokumento.
Teismo vertinimu, atsakovas, prieš priimdamas sprendimą, šias aplinkybes nustatė. 2015-08-24 patikrinimo metu Inspekcijos specialistai nustatė ir Akte bei situacijos schemoje užfiksavo ūkinio pastato matmenis ( statinio ilgis apie 6,48 m, plotis apie 4,53 m, aukštis iki cokolio apie 4,07 m., cokolio apie 0,30 m (viso apie 4,37 m). Nors pareiškėjas ir jo atstovė abejojo statinio aukščio rodikliu, tačiau įrodyų, paneigiančių minėtus matmenis per visą bylos nagrinėjimo laiką nebuvo pateikta. Liudytojas M. J. paaiškino, jog atstumai buvo matuoti lazeriniu matavimo prietaisu, ir nors minėtas liudytojas negalėjo įvardinti šio prietaiso matavimo paklaidos, tačiau, teismo vertinimu, akivaizdu, jog ji neviršijo 50 cm. Pažymėtina, jog patikrinimo aktą yra pasirašę 2 Inspekcijos specialistai ( M. J. ir I. T. ).
Nesudėtingų statinių sąrašą ir statinių priskyrimo nesudėtingiems statiniams ypatumus, nesudėtingiems statiniams priskirtų pastatų ir inžinerinių statinių paprastų konstrukcijų požymius ir techninius parametrus nustato LR aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2010 ( 1p., 1.1p., 1.2p.). Nesudėtingi statiniai skirstomi į šias grupes: I grupės nesudėtingi statiniai (6.1p.), II grupės nesudėtingi statiniai ( 6.2p.). Nesudėtingų statinių sąrašas pateikiamas Reglamento priede.
Remiantis STR „Nesudėtingi statiniai“ priedo 1 lentelės 2 punktu, statinys ( pagalbinio ūkio paskirties pastatas) priskiriamas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai, jeigu jo aukštis ne didesnis kaip 5m., o plotas ne didesnis kaip 50 kv.m. Konkrečiu atveju ginčo statinio aukštis yra 4,37 m., o plotas – 29,35 kv. m.). Taigi, pagal šiuos techninius parametrus jis priskirtinas I grupės nesudėtingų statinių kategorijai. Pareiškėjo nurodytai aplinkybei, kad statinys yra gyvenamosios paskirties namas, jokių įrodymų byloje nesurinkta.
Statybą leidžiančių dokumentų išdavimą reglamentuoja Statybos įstatymo ( nuo 2015-06-23 galiojanti redakcija) 23 straipsnio nuostatos, pagal kurias leidimas statyti ir leidimas rekonstruoti statinį I gr. nesudėtingų statinių tiek statybai, tiek rekonstrukcijai nėra reikalingas ( 23 str. 1d. 1p.-3p.). Kitais, negu šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytais, atvejais reikalingas rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas šio Įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytam statinio projektui (kai jis yra privalomas). LR aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 “Statybą leidžiantys dokumentai“ numato, jog šis reglamentas detalizuoja Statybos įstatymo 23 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras ( 1p.). Minėto reglamento 6 priede nurodyti privalomi dokumentai pagal atitinkamas statybos rūšis. Jo 2 punkte nurodoma, jog rašytinis pritarimas supaprastintam statybos projektui privalomas: statant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ( 2.1p.). Taip pat tokio pobūdžio dokumentas privalomas rekonstruojant I grupės nesudėtingą statinį – kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ( 3.1p.). Tokių duomenų byloje nėra, todėl Inspekcijos skyrius pagrįstai ginčijamame rašte nurodė, jog statybą leidžiantis dokumentas konkrečiu atveju nebuvo privalomas.
Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. buvo numatyta, kad tais atvejais, kai šios dalies 1-4 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi, tačiau pagal teisės aktų nuostatas privaloma gauti žemės sklypo ar gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, statybą leidžiantys dokumentai yra šių sklypų savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai. STR „Statybą leidžiantys dokumentai" 33.2 punktas numato, kad besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinis sutikimas (susitarimas) privalomas, kai statinį numatoma rekonstruoti arčiau žemės sklypų ribų, negu numatyta teisės aktuose (tik tuo atveju, jei teisės aktai tokį susitarimą numato); statinio rekonstravimo atveju tokie rašytiniai sutikimai (susitarimai) neprivalomi, jei nemažinamas esamas atstumas nuo rekonstruojamo statinio esamų konstrukcijų (neįskaičiuojant apšiltinamojo sluoksnio storio) iki besiribojančių žemės sklypų ribų ir (ar) naujos konstrukcijos įrengiamos teisės aktų nustatytais atstumais iki besiribojančių žemės sklypų ribų.
Konkrečiu atveju byloje nesurinkta duomenų apie tai, koks buvo atstumas iki gretimo sklypo ribos iki rekonstravimo (statybos) darbų. Byloje nustatyta aplinkybė, jog Ūkio pastatas ginčo sklype buvo pastatytas 1944m. R. M. gyvenamojo pastato ir jo priklausinių, esančių gretimame sklype((duomenys neskelbtini), Kaune) savininke tapo nuo 2004-11-30 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 5-4805 pagrindu. Tai patvirtina VĮ Nekilnojamo turto registro duomenys. R. M. neginčija aplinkybės, jog jai įsigyjant pastatus, ginčo statinys neatitiko 3 metrų atstumo iki jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribos.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, jog riboženkliai R. M. sklype buvo pastatyti jau prasidėjus G. C. sklype statybos darbams, šią aplinkybę įrodo Statybos darbų patikrinimo aktai. I –ame akte nurodyta, jog riboženklių nėra, II –ame akte jie užfiksuoti. Pareiškėjas R. M. ir trečiasis suinteresuotas asmuo R. M. patvirtino, jog jų tvora buvo statoma maždaug tuo pačiu metu kaip ir atliekami statybos darbe ginčo sklype ( vietoj tvoros anksčiau buvo gyvatvorė).
Pažymėtina, jog 2016-03-25 Inspekcijos Kauno skyriaus rašte Nr. (15.2) -2D-4082 nurodyta, jog sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, pastatyta tvora ant atraminės sienutės yra priskiriama II grupės nesudėtingų statinių kategorijai, todėl jos pastatymui reikalingas rašytinis pritarimas, kuris nebuvo išduotas, dėl to R. M. 20106-03-23 buvo surašytas savavališkos statybos aktas. Minėti duomenys įrodo aplinkybių, susijusių su dėl atstumu iki gretimo sklypo ribos, prieštaringumą. Pareiškėjo pateiktu planu iš techninės apskaitos taip pat nėra pagrindo vadovautis, nes jame užfiksuoti 1978 m. duomenys, be to, atstumas iki gretimo žemės sklypo ribos jame taip pat nenurodytas.
Esant prieštaringiems įrodymams dėl atstumo iki gretimo sklypo ribos pasikeitimo (nepasikeitimo), Inspekcijos Kauno skyrius ginčijamame rašte pagrįstai konstatavo, jog galimai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas šio statinio statybai yra LR Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas. Tačiau minėto sutikimo nebuvimas atsakovui netrukdė 2015-08-24 raštu Nr. (15.2)-2D-1249 pareiškėjo skundo iš esmės nenagrinėti, nustačius, jog padarytas pažeidimas priskiriamas mažareikšmiams teisės aktų pažeidimams Taisyklių 43.1 punkto pagrindu. Teismas pritaria atsakovo išdėstytai pozicijai, jog konkrečiu atveju aplinkybė dėl to, ar ginčo statinio rekonstrukcijos ( statybos) metu buvo sumažintas atstumas nuo rekonstruojamo statinio konstrukcijų iki besiribojančio žemės sklypo ribos, neturi reikšmės, vertinant Inspekcijos skundžiamo rašto teisėtumą, nes šis požymis nesusijęs su mažareikšmio pažeidimo sąvoka.
Ginčijamas raštas yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis, atitinka minėto įstatymo 8 straipsnio reikalavimus jo formai ir turiniui. Esminių procedūrinių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą panaikinti minėtą raštą, nagrinėjant bylą nenustatyta.
Skundžiamame Rašte teisingai nurodyta, jog šiuo atveju, jeigu pareiškėjas mano, kad jos teisės ar teisėti interesai yra pažeisti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio nuostatomis gali kreiptis į teismą dėl savo civilinių teisių gynimo. Tokios nuostatos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisminę praktiką šios kategorijos bylose ( žr. pvz. 2014 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1708/2014). Pažymėtina, jog administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjo sutuoktinė R. M. šia teise yra pasinaudojusi (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-22720-924/2015).
Pagal byloje esamus duomenis nustatyta, jog pareiškėjas R. M. yra žemės sklypo ((duomenys neskelbtini), Kaune) savininkės R. M. sutuoktinis, gyvena minėtoje valdoje, todėl teismas nesutinka su trečiojo suinteresuoto asmens G. C. advokatės pozicija, jog jis neturi teisės kreiptis į teismą dėl 2015-08-24 rašto Nr. (15.2)-2D-1249 ginčijimo ( ABTĮ 5 str.).
Pareiškėjas ir jo atstovė patikslintame skunde, remdamiesi Taisyklėse įtvirtinta mažareikšmių teisės pažeidimų sąvoka, akcentavo, jog jo skundas negalėjo būti nenagrinėjamas, nes konkrečiu atveju buvo padaryta žala jo turtui, o Inspekcija šių aplinkybių nenagrinėjo.
Taisyklių 5punkte yra apibrėžta mažareikšmių teisės pažeidimų sąvoka. Jame nurodyta, jog mažareikšmiai teisės aktų pažeidimai – teisės aktų reikalavimų pažeidimai, nepadarę žalos viešajam interesui ir kitiems konkrečia teisės norma saugomiems interesams arba kuriais padaryta žala labai nedidelė, nurodyti Taisyklių 50 punkte (pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 8 dalį).
Byloje nėra duomenų, kad patikrinimą atlikę asmenys būtų nagrinėję mažareikšmio pažeidimo pobūdį šiuo požiūriu. Tačiau, teismo nuomone, tam ir nebuvo teisinio pagrindo, nes R. M. 2015-07-21 skunde, kreipdamasis į Inspekcijos Kauno skyrių, su žalos padarymu, neigiamų pasekmių sukėlimu susijusių aplinkybių nenurodė. Jos nebuvo nurodytos ir 2015-06-05 ankstesniame (2015-06-02) R. M. skunde Inspekcijai. Pažymėtina, jog pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad patikrinimo metu būtų realiai egzistavę žalos požymiai, todėl atsakovas pagrįstai minėtų aplinkybių nevertino ir skundą, paduotą dėl mažareikšmių teisės pažeidimų, paliko nenagrinėtą Taisyklių 41.5 punkto pagrindu.
Kaip jau buvo minėta, pareiškėjui manant, jog buvo padaryta žala dėl ūkinio pastato rekonstrukcijos (statybos) gretimame sklype, netrukdoma kreiptis į bendros kompetencijos teismą.
Remiantis išdėstytais argumentais, skundas kaip nepagrįstas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.