- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-10
- Bylos Nr.
- II-46-1127/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00560-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė (pirm.)
- Nukentėjusysis
- A. S., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Advokatai
- Bronius Varsackis
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui G. G.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi T. N. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. kovo 24 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-5449-2022,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-5449-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) T. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2021 m. gruodžio 21 d. 17.40 val., Karaliaus Mindaugo pr. 49, vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, keičiant važiavimo kryptį nepraleido tiesiai važiavusio automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė ir jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės. Vadovaujantis ANK 417 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta 80 Eur nuobauda, pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį - 11 Eur nuobauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 80 Eur bauda.
2022 m. balandžio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjo T. N. (toliau – ir Pareiškėjas) skundas, kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2022 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-5449-2022 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini). Skunde Pareiškėjas nurodo, kad nutarimu jis yra nubaustas dėl dviejų administracinių nusižengimų, tačiau yra aprašytas tik vienas administracinis nusižengimas, nurodant, kad Pareiškėjas nepraleido tiesiai važiavusio automobilio, susidūrė ir jį apgadino. Keisdamas važiavimo kryptį jis susidūrė su automobiliu „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tačiau Pareiškėjas nemano, kad dėl to kaltas yra jis. Jis įvažiavo į ketvirtąją eismo juostą ir sulėtino greitį, kad galėtų įvažiuoti į penktąją eismo juostą, skirtą apsisukimui, tuo metu niekam netrukdė. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad į penktąją eismo juostą įvažiavo ne staiga ir po įvažiavimo į penktąją eismo juostą iki susidūrimo su kitu automobiliu praėjo nemažai laiko. Automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo pakankamai laiko išvengti susidūrimo. Skunde taip pat nurodoma, kad pareigūnas galėjo neturėti pakankamos kvalifikacijos, kad be papildomos kvalifikuoto specialisto išvados, būtų galėjęs ištirti į bylą pateiktą vaizdo įrašą. Pareigūno padarytas išvadas apie „Subaru“ vairuotojo galimybę išvengti eismo įvykio ir pareiškėjo turėtą matomumą, galėtų patvirtinti arba paneigti tik ekspertai, bet prašymas skirti ekspertizę administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu buvo atmestas. Dėl išvardintų priežasčių, Pareiškėjo nuomone, tyrimas administracinio nusižengimo byloje yra atliktas neobjektyviai, neišsamiai, tendencingai ir galimai nekompetentingai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į T. N. skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir palikti nutarimą nepakeistą. Institucijos nuomone, skundžiamas nutarimas yra išsamus, jame išdėstytos ir motyvuotai įvertintos tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos įvykio aplinkybės. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek administracinio nusižengimo nutarime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 101, 104 punktus. Būtent šių KET punktų pažeidimas buvo būtina sąlyga kilti eismo įvykiui. Tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime yra aiškiai parašyta, kuo Pareiškėjas yra kaltinamas ir tai, kad jis nesupranta kaltinimo esmės, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės. Kiekvienas eismo dalyvis, dalyvaudamas viešajame eisme, juo labiau transporto priemonės vairuotojas privalo žinoti KET, o tai, kad asmuo jas žino, patvirtina turimas vairuotojo pažymėjimas. Pareiškėjas buvo pateikęs prašymą atlikti įvykio ekspertizę, tačiau ekspertizė nebuvo atlikta, nes nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai duomenų, įrodančių Pareiškėjo kaltę dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo ir eismo įvykio ekspertizės paskyrimas buvo netikslingas. Įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis. Įrodymų visumos vertinimas nereiškia, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai proceso metu ištyrus surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagrindinis Pareiškėjo kaltės įrodymas yra administracinio nusižengimo byloje esantis vaizdo įrašas. Pareiškėjo kaltę taip pat įrodo eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, įvykio nuotraukos, eismo įvykio vietos schema ir kita byloje esanti informacija. Tiriant administracinio nusižengimo bylas, susijusias su eismo įvykiais, yra vertinama, kurio vairuotojo veiksmai buvo būtina sąlyga kilti eismo įvykiui. Nagrinėjamu atveju, būtent pareiškėjo padaryti KET pažeidimai buvo būtina sąlyga kilti eismo įvykiui, šioms išvadoms nėra būtinos ekspertinės žinios, taip pat nėra būtina vadovautis eksperto išvada. Šio administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ir faktų apie Pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą.
T. N. teismo posėdžio metu skundą palaikė. Paaiškino, kad su kito automobilio vairuotoju bendravo nedaug, o buvo apgadintas jo automobilio galas iš keleivio pusės. Atsitrenkusio automobilio vairuotojas iš pradžių sutiko, kad yra kaltas dėl eismo įvykio, tačiau vėliau pasiūlė kviesti policijos pareigūnus. Liudytoją jis nurodė policijos pareigūnams prie jo paties pateikto paaiškinimo. Liudytoja Pareiškėjui nurodė, kad automobilio vairuotojas važiavo viršydamas leistiną greitį.
Nukentėjusysis A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad važiuojant Karaliaus Mindaugo pr. tiesiai prieš jį iššoko kitas automobilis. Kaip jis suprato, automobilis išvažiavo iš aikštelės. Iš aikštelės išvažiavo „Toyota Prius“, o jis vairavo „Subaru“. Automobilį „Toyota Prius“ jis pamatė tik tuomet, kai pastarasis išvažiavo priešais jį. Atstumas tarp jo automobilio ir „Toyota Prius“ buvo nedidelis. Jis stabdė, naudojo garsinį signalą, tačiau dėl kelio dangos nespėjo sustoti. Jis važiavo ketvirta eismo juosta, o „Toyota Prius“ rikiavosi iš trečios eismo juostos į ketvirtą eismo juostą ir toliau ketino rikiuotis į penktą eismo juostą. Nematė, kad „Toyota Prius“ vairuotojas naudojo posūkio signalą, nes pastarasis per eismo juostas rikiavosi skersai. Po įvykio kalbėjo su vairuotoju ir jo iniciatyva iškart buvo iškviesti policijos pareigūnai. Automobiliu važiavo vienas. Automobilis atsitrenkė į „Toyota Prius“ galą, o jo automobilis atsitrenkė kairiu kampu. Bandė išvengti susidūrimo, tačiau kitose juostose taip pat buvo automobilių. Važiavimo greitis buvo apie 60 km/h. Pareiškėjas važiavo vienas, taip pat priekyje sustojo vienas automobilis, iš kurio buvo išlipusi moteris.
Liudytoja J. T. teismo posėdžio metu parodė, kad ji su vaiku važiavo iš muzikos mokyklos, užsuko į „Akropolį“ ir išvažiavus iš aikštelės, stovint penktoje juostoje išgirdo cypiantį ir atsitrenkimo garsus. Automobilis važiavo už jų, tačiau, siekdamas išvengti smūgio, atsitrenkė į bortą. Automobilio, buvusio už jos automobilio, galinis dešinysis šonas buvo numuštas. Suprato, kad šviesi mašina trenkėsi į tamsią mašiną, o automobilis, buvęs už jos, stabdė ir atsitrenkė į bortą, kad neatsitrenktų į ją. Pati eismo įvykio nematė, tačiau susidūrimo garsas buvo didelis. Tuo metu, kai stovėjo penktoje juostoje, degė raudonas šviesoforo signalas. Ji tamsaus automobilio vairuotojo klausė, ar viskas gerai, kas nutiko. Vairuotojas paaiškino, kad atsitrenkė. Tamsaus automobilio vairuotojas atrodė pasimetęs, pats nesuprato, kas nutiko. Šviesus automobilis buvo pavažiavęs tolokai nuo jos automobilio, maždaug 4-5 metrai, ar netgi daugiau.
Pareiškėjo T. N. atstovas advokatas Bronius Varsackis teismo posėdžio metu prašė Pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Įvykio metu 2021 m. gruodžio 21 d. jo atstovaujamasis vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, elgėsi pagal Kelių eismo taisykles, rodė kairiojo posūkio signalą, važiavimo juostas keitė palaipsniui ir tik paskutinėje eismo juostoje į jį atsitrenkė kitas automobilis. Ekspertizės akte akivaizdžiai nurodyta, kad dėl susidūrimo yra kaltas „Subaru“ vairuotojas, kuris važiavo per greitai.
Institucijos atstovas G. G. prašė panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, administracinio nusižengimo protokolo perrašymui ir automobilio „Subaru“ vairuotojo atsakomybės klausimui spręsti.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas panaikintinas ir byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą
Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.
ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Teismas, išnagrinėjęs skundo argumentus bei pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas skubotai, išsamiai ir visapusiškai neištyrus visų reikšmingų aplinkybių, nesiėmus visų priemonių pašalinti prieštaravimus ir išsiaiškinti tikrąsias faktines veikos aplinkybes.
Nustatyta, kad T. N. nubaustas už tai, jog 2021 m. gruodžio 21 d. 17.40 val., Karaliaus Mindaugo pr. 49, vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, keičiant važiavimo kryptį nepraleido tiesiai važiavusio automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė ir jį apgadino. Eismo įvykio metu apgadintos dvi transporto priemonės.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą; to paties straipsnio 7 dalyje administracinė atsakomybė numatyta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.
Pareiškėjas ginčija aplinkybę, kad pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to kilo eismo įvykis, nurodė, kad Automobilio „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo pakankamai laiko išvengti susidūrimo.
Nagrinėjant pareiškėjo skundą teisme, 2022 m. birželio 10 d. nutartimi buvo paskirta eismo įvykio ekspertizė, pavedant ją atlikti Lietuvos teismo ekspertizių centro ekspertams. 2022 m. rugpjūčio 26 d. teisme gautas Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. rugpjūčio 22 d. ekspertizės aktas Nr. 11-1490 (22), kuriame nurodyta, kad tiek automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, – rikiavosi į iš paskos apie 70 km/h greičiu važiavusio automobilio „Subaru Justy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo eismo juostą, sudarydamas kliūtį pastarojo vairuotojui – techniniu požiūriu buvo nepriimtini, tiek automobilio „Subaru Justy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo veiksmai, – važiavo apie 70 km/h greičiu, t. y. viršijančiu leistiną maksimalų gyvenvietėje 50 km/h greitį, iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nelėtino greičio, dėl ko jo vairuojamas automobilis susidūrė su automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – techniniu požiūriu buvo nepriimtini.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad eismo įvykis gali kilti ir keliems asmenims padarius KET pažeidimus. Tokiu atveju, kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko (kaltininkų) veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam (jiems) laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2005, Nr. 2K-151/2011, Nr. 2K-402/2012). Tokiu atveju, svarbu nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus, ir ar šie kiekvieno eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-513/2012).
Taigi, tais atvejais, kai byloje nagrinėjamas asmens atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą klausimas, nustatinėjama, kuris asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles, o tuo atveju, jei minėtas taisykles pažeidžia abu eismo dalyviai, nustatoma, kurio iš jų padarytas pažeidimas buvo būtinajame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio (padarinių) kilimu.
Nagrinėjamu atveju, skundo nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje nebuvo vertinamos, nebuvo analizuojamos abiejų vairuotojų galimai padarytų pažeidimų reikšmingumas, dėl ko, teismo vertinimu, yra reikalinga atlikti papildomą aplinkybių tyrimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, T. N. skundas tenkinamas iš dalies ir administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
T. N. skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus vyresniojo tyrėjo G. T. 2022 m. kovo 24 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
Administracinio nusižengimo bylos medžiagą ROIK (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 dienų nuo jos įteikimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.