- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-06
- Bylos Nr.
- e2YT-3458-835/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00964-2026-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui
- Kategorijos
- 2.1.3.6Turtinės teisės
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal G. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonei Registrų centrui dėl įstatymų nustatyto praleisto termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama atnaujinti terminą įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. B. patvirtintą 2000 m. balandžio 4 d. sutartį (notarinio registro Nr. 1746) ir 2000 m. gegužės 3 d. sutartį (notarinio registro Nr. 2309). Nurodė, kad minėtomis sutartimis įgijo nekilnojamąjį turtą, tačiau šių sutarčių laiku neįregistravo dėl teisinio neišprusimo, nors turtu naudojasi nuo pat jo įsigijimo, name yra deklaravusi gyvenamąją vietą. Apie tai, kad sutartis pavėlavo įregistruoti sužinojo tik valstybės įmonei Registrų centrui atmetus jos 2026 m. vasario 12 d. prašymą turtą įregistruoti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime nurodė, jog sutartys patvirtintos notariškai, jose nurodyta, kad pinigai pardavėjams sumokėti, todėl pareiškimo tenkinimui neprieštarauja.
Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir valstybės įmonė Registrų centras pateikė atsiliepimus, prieštaravimų pareiškimui nenurodė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad G. Š. su E. M. sudarė dvi sutartis, kurias patvirtino Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarė V. B.. 2000 m. balandžio 4 d. sutartimi (notarinio registro Nr. 1746) pareiškėja pirko, o E. M. pardavė gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr (duomenys neskelbtini), ir kitus inžinerinius kiemo statinius (tvora, šulinys, lauko tualetas), unikalus Nr (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o 2000 m. gegužės 3 d. sutartimi (notarinio registro Nr. 2309) pareiškėja pirko, o E. M. pardavė tris žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini),: 0,2 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,19 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,8 ha dydžio žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad visas minėtas nekilnojamasis turtas vis dar yra registruotas E. M. vardu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo momentu galioję įstatymai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.71–1.76 straipsniuose numatytos normos dėl sandorių formos reikalavimų taikomos tiems sandoriams, kurie buvo sudaryti įsigaliojus šiam kodeksui, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis. Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet sandoris nebuvo įregistruotas ir, įsigaliojus CK, registravimo terminas dar nepasibaigęs, tai tokio sandorio teisinei registracijai taikomos šio kodekso taisyklės (2 dalis). Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas (3 dalis).
Sudarant 1994 m. gegužės 11 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK), kurio 149 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė (operatyviojo tvarkymo teisė) atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; teisinėje situacijoje, kai įstatymų leidėjas, įgyvendindamas valstybei tenkančią pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą, keitė teisinį reglamentavimą taip, kad nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento, CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos vertinant jų tikslus; naujuoju nuosavybės santykių reglamentavimu atsisakyta neproporcingai didelės viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams; teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2013).
Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad nors žemės sklypų ir pastatų pirkimo-pardavimo sandoriai nebuvo įregistruoti, kaip to reikalavo aptartos teisės normos, tačiau jų sudarymas atitiko šalių valią ir prievolės sutarties šalių buvo visiškai įvykdytos. Taigi pareiškėja atliko teisinę reikšmę turinčius veiksmus, siekdama nuosavybės teise įsigyti žemės sklypus ir pastatus: pasirašė sutartis, kurios buvo patvirtintos notaro, bei sumokėjo nurodytą nekilnojamojo turto įsigijimo kainą, nuo turto įsigijimo iki šiol visą laiką naudojosi įgytu turtu, nežinodama sandorio neįregistravimo fakto ir teisinių pasekmių, kurios tapo žinomos tik šiais metais. Vertinant, pareiškėjos nurodytas aplinkybės dėl jos teisinių žinių stokos ir nepakankamos informacijos apie sandorio registravimą gavimo, aktualios 2000 m. balandžio 4 d. sutarties 8 punkto ir 2000 m. gegužės 3 d. 11 punkto nuostatos, kuriose nurodoma, kad sutartis turi būti įregistruota per tris mėnesius. Teismo vertinimu šių punktų formuluotė galėjo būti pareiškėjai nepakankamai aiški, kadangi nenurodytas konkretus subjektas: pirkėjas, pardavėjas ar notaras, kuris turi atlikti teisinę registraciją. Iš pateiktos sakinio konstrukcijos nėra galimybės nustatyti, kuriam subjektui teisinės registracijos pareiga buvo numatyta, todėl tikėtina, kad pareiškėja galėjo nesuprasti sutarties įregistravimo pareigos.
Nors pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido terminą sutartims įregistruoti, iš esmės yra subjektyvaus pobūdžio, o terminas sutartims įregistruoti praleistas gan daug, tačiau nėra pagrindo manyti, jog pareiškėja sąmoningai įstatymo nustatytu terminu neįregistravo sandorių. Taip pat nenustatyta aplinkybių, iš kurių būtų galima manyti, kad termino sutartims įregistruoti atitinkamoje turto registravimo įstaigoje atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus, o draudimas užregistruoti pareiškėjos vardu daugiau nei prieš dvidešimt metų jos įgytą nekilnojamąjį turtą, kurį nuo pat įgijimo ji valdė ir naudojo kaip savo, neatitiktų sandorio šalių teisėtų lūkesčių ir interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo, civilinių teisinių santykių stabilumo principų. Termino pirkimo-pardavimo sutartims įregistruoti atnaujinimas pareiškėjai leis įregistruoti jas Nekilnojamojo turto registre, ir įgyvendinti savo, kaip savininkės teises.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad terminas įregistruoti 2000 m. balandžio 4 d. ir 2000 m. gegužės 3 d. pirkimo-pardavimo sutartis praleistas dėl objektyvių priežasčių, jos, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, laikytinos svarbiomis, todėl pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą terminą įregistruoti sutartis valstybės įmonėje Registrų centre, tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 578 straipsniu,
nutaria:
Pareiškimą tenkinti.
A. G. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą įregistruoti valstybės įmonės Registrų centre Nekilnojamojo turto registre Prienų rajono 1-ojo notarų biuro notarės V. B. patvirtintas 2000 m. balandžio 4 d. (notarinio registro Nr. 1746) ir 2000 m. gegužės 3 d. (notarinio registro Nr. 2309) sutartis, sudarytas tarp G. Š. ir E. M..
Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.