- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-04
- Bylos Nr.
- 1S-163-634/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- L. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. B. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Kybartų pataisos namų (toliau – Komisija) 2014 m. lapkričio 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam L. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 str. 1 d., 260 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 5 p. paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2013-06-04, bausmės pabaiga – 2016-12-04.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2014-11-17 nutarimu Nr. LK-431 nutarta nuteistajam L. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p., 3 d., nuteistajam neatlikus 2 metų 20 dienų (Nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2014-11-17) paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2014-12-29 nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo L. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nuteistąjį lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos, nebus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 str. 2 d., neįgyvendinta bausmės paskirtis, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, kurie pasireiškia ne tik nusikaltusio asmens nuteisimu, bet ir nukentėjusiųjų asmenų, visuomenės interesų bei teisių gynimu.
Šalies argumentai
Nuteistasis L. B. skundu prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-12-29 nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą Nr. LK-431, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra diskriminacinė, nutarties motyvai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos įsipareigojimams pagal tarptautines sutartis. Mano, jog prokuroro atsiliepime išdėstyti argumentai nepagrįsti bei prieštarauja teismų praktikai. Sprendimai bylose Nr. 1S-1006-478/2012, Nr.1S-806-175/2012, Nr.1S-796- 658/2012 rodo, kad lygtinis paleidimas yra taikomas ir labai sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims. Tai, jog lygtinis paleidimas taikomas 4, 6 kartus teistiems asmenims patvirtina nutartys bylose Nr. 1S-854-133/2012, Nr. 1S-709-133/2012. BVK 157 str. 2, 3 dalys nustato, kokia bausmės dalis, lyginant su visa nuteistajam paskirta bausme, turi būti atlikta (formalieji lygtinio paleidimo pagrindai). Prokurorui nėra suteikta teisė kvestionuoti įstatymų leidėjo išreikštą valią, taigi prokuroras veikė ultra vires. Prokuroro motyvas, kad nuteistasis anksčiau lygtinio paleidimo sąlygų nepažeidė, tačiau iš savo nusikalstamos veikos išvadų nepadarė prieštarauja Komisijos, Psichologinės tarnybos bei Socialinio tyrimo išvadoms. Pirmosios instancijos teismas prokuroro argumentų nevertino kritiškai, dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą. Nuteistasis mano, jog yra diskriminuojamas, kadangi jo atžvilgiu lygtinis paleidimas netaikomas, tačiau taikomas tiems asmenims, kurie turėjo drausminių nuobaudų, bei turintiems didesnį pakartotinio nusikalstamumo balą.
Skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvardijo jokių lygtinio paleidimo kriterijų, kurių, jo nuomone, neatitinka nuteistasis. Būtent Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003-09-24 rekomendacija Rec(2003)22 nustato, kad kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs (18 principas). Be to, lygtinio paleidimo suteikimo kriterijai turi būti taip taikomi, kad lygtinis paleidimas būtų suteikiamas visiems kaliniams, kurie laikomi atitinkančiais minimalius tampančių įstatymus gerbiančiais piliečiais asmenų reikalavimus. Tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad kalinys neatitinka kriterijų (20 principas). Pažymėjo, jog nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika (46 balai pagal OASys), drausminių nuobaudų neturi, yra ne kartą skatintas, atsižvelgiant į tai Komisija priėmė nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino ne tik lygtinio paleidimo kriterijus, kompetencijas bei prerogatyvas, bet ir klaidingai interpretavo paties lygtinio paleidimo instituto esmę. Lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka jam teismo paskirtą bausmę, tačiau kitokiomis režimo sąlygomis.
Skunde taip pat pažymėjo, kad ankstesnio teistumo vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą pažeidžia Konstitucijoje ir EŽT Konvencijoje įtvirtintą teisę nebūti baudžiamam pakartotinai. Lietuvos teisminė praktika eina tuo keliu, kad nei anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas, nei jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Tokios pozicijos laikomasi ir Kauno apygardos teisme (pvz.: bylos Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-854-133/2012, 1S-709-133/2012).
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. B. skundas atmestinas.
Pagal BVK 157 str. laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, faktiškai atlikę minimalią šio straipsnio 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdę individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. To paties straipsnio 3 d. numatyta, kad nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų likus šešiems mėnesiams iki jų galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų vadovaujantis šio straipsnio 2 d. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.
Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, L. B. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną lygtiniam paleidimui su intensyvia priežiūra ir įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, vien formaliojo pagrindo nepakanka, turi būti vertinama visuma aplinkybių, reikšmingų pataisos procesui. Apylinkės teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo iš bausmės atlikimo vietos klausimą, pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, Socialinio ir Psichologinio tyrimo išvadas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, padaryto nusikaltimo pobūdį, veikos pavojingumą, likusią neatliktos bausmės dalį, ankstesnių teistumų skaičių, bei visas kitas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant, nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios pačios nuomonės laikėsi ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė, 2014-12-23 atsiliepimu nepritarusi Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistojo atžvilgiu. Tai, kad apylinkės teismas šalia kitų aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, įvertino ir nuteistojo asmenybę bei jo buvusius teistumus, nereiškia, kad teismas pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus bei teisės principus, kadangi kriminalinė asmens praeitis yra svarbi vertinant jo elgesio teigiamus ar neigiamus pokyčius.
Sutiktina su nuteistuoju, kad yra gana daug jį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių – nuteistasis bausmės atlikimo metu už gerą elgesį buvo skatintas 3 kartus, drausmine tvarka nebaustas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose, aktyviai dalyvauja sportinėse varžybose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jo atžvilgiu nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Be abejonės, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės yra labai svarbios, parodo, jog nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme, tačiau bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, todėl teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai nesudaro visiško pagrindo išvadai, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių. Šiuo atveju, konstatuotina, kad L. B. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau vien tai nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatymo numatytą išimtį – sušvelninti bausmės atlikimo sąlygas.
Skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog L. B. bausmę atlieka už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių vienas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, veikos susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Anksčiau teistas 3 kartus, šis teistumas – 4. Iš ankstesnių jo teistumų matyti, kad nusikalstamų veikų pobūdis kartojasi, pastarasis jau 2 kartus buvo teistas už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kas leidžia daryti išvadą, jog veikos nėra atsitiktinės. Be to, L. B. su teisėsaugos institucijomis susidūrė tik sulaukęs pilnametystės (18 m.), tačiau savo nusikalstamo mąstymo ir veikimo kryptingumo nesugebėjo pakeisti. Sutiktina su apylinkės teismo išvadomis, jog bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas nuteistojo atžvilgiu nebuvo efektyvus, nepaisant to, kad lygtinio paleidimo sąlygos nebuvo pažeistos. Šios aplinkybės bei tai, kad pastarasis vėl nusikalto, o bausmę atlieka už kelias nusikalstamas veikas, rodo, jog nuteistasis teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, teigiamų išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, yra linkęs nepaklūsti įstatymo nustatytiems reikalavimams, o jo įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisė, tėra deklaratyvus.
Nors nuteistajam atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 46 balai – tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, tačiau tai, ar lygtinis paleidimas leis pasiekti bausmės tikslus verčia abejoti ir Socialinio tyrimo bei Psichologinės grupės išvadose išdėstyta pozicija, jog nuteistasis laikosi nusikalstamos subkultūros pažiūrų, žino ryšį tarp savo veikos ir nusikaltimo, tačiau jį menkina manydamas, jog kai kada gyvenime tiesiog neturi kito pasirinkimo. Supranta, kad turi problemų, tačiau tame, ką jis vertina kaip problemą ir tame, kaip jis supranta savo indėlį problemos atsiradime yra prieštaravimų. Linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, ignoruojant ilgalaikes problemas. Savo elgesį analizuoti ir vertinti geba, tačiau stokoja atsakomybės jausmo. Gyvenimiškuose sprendimuose pasireiškia impulsyvus, neapgalvotas ir nepasvertas elgesys, stebima prognostinių įgūdžių stoka. Išskiriami pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai – neigiama draugų įtaka, netinkamai elgesio modelio pasirinkimas, ankstesni nusikalstami veiksmai. Tai rodo, kad L. B. mąstymas dar nėra pasikeitęs, jis nėra linkęs prisiimti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Pažymėtina, kad taikant lygtinį paleidimą negalima atsiriboti nuo bausmės tikslų, nes lygtinis paleidimas yra ne atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, o kita paskirtos bausmės vykdymo forma, siekiant asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę, todėl ir sprendžiant dėl lygtinio paleidimo svarbūs išlieka bausmės tikslai, o tarp jų ir teisingumo užtikrinimo aspektas. Aukštesnysis teismas sutinka su nuteistojo teiginiu, jog neatliktos bausmės laikas įstatyme nėra nurodytas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga, tačiau pažymi, kad likusi neatliktos bausmės dalis priskiriama BVK 157 str. 1 d. nurodytai „kitų reikšmingų aplinkybių“ sąvokai ir turi būti vertinama kartu su kitomis aplinkybėmis, kurias įvertinti teismą įpareigoja įstatymas. Nagrinėjamu atveju neatlikta bausmės dalis – 2 metai 20 dienų (paskirta laisvės atėmimo bausmė – 3 metai 6 mėnesiai) dar yra pakankamai didelė. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už nesunkų ir sunkų nusikaltimą, darytina išvada, kad neatlikta bausmės dalis šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės, paskirtos L. B., tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės. Nors nuteistasis skunde nesutinka su tuo, jog teismas apskritai vertina likusią bausmės dalį, tačiau šie skundo argumentai nepagrįsti. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant dėl jos suvaržymus.
Apelianto paminėta 2012 m. teisminė praktika nagrinėjamu atveju negali būti laikoma precedentu, juolab, kad nuteistasis minėtose bylose išskiria tik jo atžvilgiu palankias aplinkybes, tuo tarpu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinama aplinkybių visuma, neišskiriant esminio prioriteto nei vienai iš jų.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nuteistojo L. B. asmenybė, mąstymas, elgesys bausmės atlikimo metu bei likusi neatlikta bausmės dalis neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų. Paleidus nuteistąjį iš pataisos namų lygtinai šiuo metu, nebus įgyvendinta bausmės paskirtis ir jos tikslai. Dėl to konstatuotina, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014-12-29 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos atsisakymo tvirtinti Komisijos nutarimą priežastys yra pakankamai motyvuotos, todėl nėra pagrindo nutartį keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d., teismas
nutaria:
nuteistojo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.