- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-10
- Bylos Nr.
- 1A-131-579/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03788-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Evaldas Gražys
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Antanas Danielius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. J. pagal BK 170 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad viešai skatino neapykantą, niekino žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos, o būtent: naudodamasis įrodymų tyrimo metu nenustatytu įrenginiu, įrodymų tyrimo metu nenustatytoje vietoje nuo 2016 m. birželio 13 d. iki 2016 m. birželio 14 d., tiksliau įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, socialiniame tinkle Facebook pasivadinęs „A. A.“, šio tinklo viešos paskyros (duomenys neskelbtini) pasisakymų kontekste parašė komentarą „Isnaikinsim“, kuriuo viešai skleidžiama neapykanta, niekinama žmonių grupė, skiriama seksualiniu pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad lakoniško parašymo „Isnaikinsim“ negalima vertinti kaip siekimo kitus asmenis tiesiogiai palenkti prieš kitokios seksualinės orientacijos asmenis, sukelti kitų asmenų neapykantą ar niekinantį požiūrį į šią žmonių grupę. Nors A. J. pasirinko netinkamą saviraiškos būdą, tačiau jo veiksmuose nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio niekinimo, neapykantos, diskriminacijos skatinimo, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui, todėl nėra pagrindo išvadai, kad kaltinamasis, pateikdamas viešą komentarą, veikė suvokdamas savo veikos pavojingumą ir norėdamas paskatinti neigiamą visuomenės reakciją į asmenis dėl jų seksualinės orientacijos bei kurstydamas juos diskriminuoti. Jo veiksmuose nėra BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.
Šalies argumentai
3. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti vadovaujantis BK 37 straipsniu dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, A. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (376,60 eurų) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, ją sumokant per 3 mėnesius nuo tokio sprendimo įsiteisėjimo momento.
3.1. Skunde nurodoma, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2016 m. rugpjūčio 31 d. specialisto išvadoje konstatuota, jog autoriaus „A. A.“ pasisakymas „isnaikinsim“. vertinamas visos grupės „mes prieš p.“ pasisakymų kontekste. Nors siūlomi išnaikinti asmenys neįvardinti, akivaizdu, jog tai homoseksualai ar koks nors jiems priklausantis asmuo. Išvadoje nurodoma, kad šiuo komunikacijos aktu išsakoma asmeninė itin nepalanki nuomonė. Taip pat galima konstatuoti, kad pasirenkamas toks kalbėjimo stilius kuriuo viešai skleidžiama neapykanta, niekinama žmonių grupė, skiriama seksualiniu pagrindu.
3.2. Prokurorės įsitikinimu, A. J., įsitraukus į diskusiją paskyroje, kurios pavadinimas „mes prieš p.“, po vienu iš komentarų pateiktas atsakymas „Isnaikinsim“, rodo jo sąmoningą poelgį skatinti neapykantą dėl seksualinės orientacijos. Teismas, vertindamas kaltininko veiksmų pobūdį, mąstą, esant formaliai nusikalstamos veikos sudėčiai, niekaip neįvertino ir neaptarė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo instituto taikymo. A. J. neapykantos dėl seksualinės orientacijos skatinti veiksmai yra nepriimtini ir formaliai atitinka BK 170 straipsnio 2 dalies įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, tačiau dėl sudėties požymių ypatumo (subjektyviosios pusės - tyčios turinio) jo padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga jį už padarytus veiksmus traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme. Įvertinus šiuos faktinius duomenis, A. J. padaryti veiksmai laikytini mažareikšme veika, ir jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla nutrauktina, o jo elgesys įvertintinas, taikant baudžiamojo poveikio priemonę.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintojo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.
5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės apeliacinis skundas atmetamas.
6. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. J. nepadarė BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir teigiama, kad jo veiksmai formaliai atitinka BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos požymius, tačiau dėl sudėties požymių ypatumo (subjektyviosios pusės – tyčios turinio) jo padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga jį už padarytus veiksmus traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, todėl prokurorės įsitikinimu, A. J. veiksmai turi būti pripažinti mažareikšme veika. Kolegija, neperžengdama apeliacinių skundų ribų, patikrina nuosprendžio teisėtumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, kad A. J. veiksmai viešoje paskyroje (duomenys neskelbtini) parašant komentarą „Isnaikinsim“ neabejotinai rodo, jog komentaras išreiškia neigiamą autoriaus požiūrį į seksualines mažumas, tačiau neatitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, yra teisingos.
Motyvuojamoji dalis
8. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog nusikaltimai – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas).
9. Remiantis BK 11 straipsnio 1 dalies ir 12 straipsnio nuostatomis, nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, kad tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė.
10. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, teismų praktikoje nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl nusikalstamų veikų, kurios aprašytos formaliąja sudėtimi, pasisakyta, jog nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti faktoriai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio buvimą. Padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, kad veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2006, 2K-271/2015).
11. BK 170 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų pagrindinis objektas yra asmens (žmogaus) lygiateisiškumas ir sąžinės laisvė. Papildomu objektu gali būti konkrečiais atvejais – atitinkamai žmonių grupei priklausančio asmens garbė, orumas, sveikata. Visos BK 170 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, įvertinus būtent viso BK 170 straipsnio pavadinimą, pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais, kuriais kurstoma neapykanta prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Būtent ši nusikalstama veika pasireiškia aktyviais kaltinamojo veiksmais tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą, kurstant žmonių grupės ar jai priklausančio asmens diskriminaciją dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Kaltininkas aktyviais veiksmais tyčiodamasis, niekindamas, skatindamas neapykantą ir diskriminaciją kursto aplinkinius savo viešais pareiškimais, kuriuose pateikiamos specialiai, šališkai, neobjektyviai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės, faktai, vertinimai, išvados ir pan., išreiškiančios neigiamą, niekinantį, žeminantį pasisakančio asmens požiūrį į tam tikras įstatyme apibrėžtas žmonių grupes ar joms priklausančius asmenis. Taigi, pasisakantis asmuo nedviprasmiškai ir visiems suprantamai nurodo vieną iš įstatyme apibrėžtų žmonių grupių ir išreiškia jos atžvilgiu savo neigiamą, niekinantį ar žeminantį požiūrį, skatindamas ir kurstydamas kitų visuomenės narių (jo viešų pareiškimų respondentų) neigiamus jausmus, neapykantą nurodytai asmenų grupei ar jos nariui, tokių asmenų diskriminaciją. Nurodyta nusikalstama veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento, t. y. šios nusikalstamos veikos sudėtis formalioji, pasekmių atsiradimas nėra svarbus. Veikos padarymo būdas – būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis – veika turi būti padaroma viešai, tam tikru viešu pareiškimu. Ši nusikalstama veika yra nukreipta prieš nurodytų požymių bendrumu individualizuojamą asmenų grupę ar konkretų jos narį. Kvalifikuojant veiką nebūtina nustatyti konkretaus asmens, prieš kurį buvo padaryta veika, pakanka nustatyti, ar šia nusikalstama veika buvo siekiama pasityčiojant, paniekinant, skatinti neapykantą ar diskriminaciją prieš konkrečių asmenų, pasižyminčių lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų bendrumu, grupę. Subjektyviuosius šios nusikalstamos veikos požymius sudaro kaltė – tiesioginė konkretizuota tyčia, turint tikslą pasityčioti, paniekinti asmenį dėl jo rasės, tautybės bei kitų BK 170 straipsnio 2 dalyje nurodytų požymių. Kaltinamasis suvokia savo daromos veikos pavojingą pobūdį, priešingumą teisei, tačiau nori veikti ir veikia tokiu pavojingu būdu, turėdamas galimybę nukreipti savo valią ir neatlikti priešingų teisei, pavojingų veiksmų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-677/2012).
12. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, padarymą taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojinga veika, dėl kurios padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn. Pripažįstant ar nepripažįstant tam tikrus viešus pareiškimus kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, būtina nustatyti dėl jų kilsiančios (galinčios kilti) grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms realumą. Tai suponuoja išvadą, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo prieš tam tikrą žmonių grupę, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui.
13. Byloje nustatyta, kad A. J. socialiniame tinkle „Facebook“ sukurtoje viešoje paskyroje (duomenys neskelbtini) parašė komentarą „Isnaikinsim“. Sprendžiant ar toks komentaras yra tokio pavojingumo, kad už jo padarymą asmenį reiktų traukti baudžiamojon atsakomybėn, be anksčiau išdėstytų aplinkybių būtina atsižvelgti ir į tai, kad seksualinių mažumų teisių temą Lietuvoje supa tam tikra socialinė įtampa, susijusi, be kita ko, su tam tikru konservatyvesniu (neigiamu) dalies visuomenės požiūriu į seksualines mažumas. Vis dėlto teisėjų kolegijos vertinimu, šis bendras socialinis kontekstas ir konkretus byloje svarstomo komentaro kontekstas nėra toks įtemptas, kad savaime pateisintų griežtesnius su juo susijusio saviraiškos laisvės įgyvendinimo ribojimus ir baudžiamosios atsakomybės kaip ultima ratio taikymą. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio baudžiamąsias bylas, pavyzdžiui nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-86/2016.
14. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad A. J. komentaro turinys yra neigiamo, niekinančio pobūdžio, nukreiptas prieš homoseksualių žmonių grupę. Vis dėlto, teisėjų kolegija sprendžia, kad nors komentaro turinys rodo, jog autorius įgyvendino savo saviraiškos laisvę netinkamai, tačiau tokiu pasisakymu negalėjo sukelti realios grėsmės aptariamo baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. pažeisti homoseksualių žmonių grupės lygiateisiškumo, jos, kaip bendruomenės, orumo (ta apimtimi, kuria orumas ginamas pagal BK 170 straipsnį). Taip pat šis prieštaraujantis moralei pareiškimas negalėjo realiai sukurstyti socialinio tinklo vartotojų smurtauti prieš šią žmonių grupę. Tokios išvados darytinos atsižvelgiant į tai, kad visoje prieš homoseksualius asmenis nukreiptoje diskusijoje A. J. vaidmuo buvo epizodiškas. Aptariama tema jis parašė tik vieną abstraktų lakonišką komentarą „Isnaikinsim“. Neigiamo savo požiūrio nedėstė detaliau, nemotyvavo, siekdamas ir kitus nuteikti prieš atitinkamą grupę. Įvertinus tai, kas nurodyta, internetinėje erdvėje paskelbtas išteisintojo teiginys „Isnaikinsim“ vertintinas kaip nekorektiškas, prasilenkiantis su etišku savo konstitucinės informacijos, nuomonės sklaidos laisvės įgyvendinimu, tačiau savo pavojingumo laipsniu neatitinkantis BK 170 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos – kurstymo aktyviais veiksmais prieš homoseksualius asmenis, tyčiojantis, niekinant, skatinant neapykantą ar diskriminaciją. Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose yra išaiškinta, kad „siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.)“. Kasacinėje praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, kad bet kokia neteisėta veika turi būti vertinama kaip nusikalstama, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (kasacinės nutartys 2K-P-267/2011, 2K-262/2011, 2K-396/2016).
15. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad A. J., pasirinkdamas savo nuomonės apie homoseksualius asmenis išraiškos būdą, pavartojo netinkamą žodį, tačiau vien tik žodžio „Isnaikinsim“ vartojimas, kaip pagrįstai konstatavo ir apylinkės teismas, nėra pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti. Nurodytais aktyviais veiksmais išteisintasis nekurstė kitų visuomenės narių prieš homoseksualius asmenis. Be to, tik dėl vieno lakoniško neetiško pasisakymo viešojoje internetinėje erdvėje nenustatyti ir subjektyvieji veikos požymiai – tiesioginė konkretizuota išteisintojo tyčia kurstyti interneto vartotojus, skaitančius jo komentarą, prieš homoseksualius asmenis, skatinti neapykantą jiems ar diskriminaciją.
16. Pastebėtina, kad net ir prokurorė apeliaciniame skunde sutinka, kad A. J. veiksmai nėra tokio pavojingumo, kad jį reiktų pripažinti kaltu padarius BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, tačiau nežiūrint to, mano, kad jo veiką reiktų pripažinti mažareikšme ir bylą nutraukus skirti baudžiamojo poveikio priemonę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visa tai, kas anksčiau išdėstyta, su tokiu apeliantės argumentu nesutinka. . Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-393/2017). Kadangi A. J. veiksmuose nėra BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių laikytina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas A. J. išteisinti pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, kaip nepadariusį veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių, yra teisingas, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad veika, kurios padarymu jis buvo kaltinamas, turi būti pripažinta mažareikšme.
17. Įvertinus visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Eglės Kirpienės apeliacinį skundą atmesti.