- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-14
- Bylos Nr.
- A15.-339-795/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00151-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Pažeidėjas
- A. P., Institucijos
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliotai atstovei Jūratei Galginienei
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Šilutės r., dirbančiam VĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalį A. P. surašytas už tai, kad 2019 m. sausio 22 d., 13 val. 25 min., Perkėlos g. 1C, Klaipėdoje, vairavo vilkiką VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir vežė popiermedžio krovinį iš Pėžaičių, Klaipėdos r. į Minijos g. 180, Klaipėdoje. Bendra transporto priemonių su kroviniu masė – 52600 ± 20 kg. Vairuotojas A. P. nebūdamas atsakingas už krovinių vežimo veiklą, pateikė leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite (ar) sunkiasvore transporto priemone Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-01-11 kuriame nurodytas maksimalus transporto priemonės svoris 48000 kg. Pasvėrus transporto priemonę nustatyta, jog bendra masė 52600 ± 20 kg, viršijo Susisiekimo ministro 2014 m. gruodžio 2 įsakymu Nr. 3-468-(E) (nauja įsakymo Nr. 3-66 redakcija) patvirtintą didžiausią (maksimalią) leistiną kelių transporto priemonių masę. A. P. neturėjo su savimi leidimo važiuoti didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Tokiu būdu A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 211 punktą ir padarė numatytą nusižengimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. P. kaltę dėl pažeidimo pripažino. Vežė krovinį į Klaipėdos medieną. Prieš tai vežė pirmą krovinį, nuvežus jį pasvėrė ir nustatė, kad krovinio svoris 46 t. su trupučiu. Po to vėl nuvažiavo į mišką ir pasikrovė antrą kartą popiermedžiu. Vėžė jį į Klaipėdos m., buvo sustabdytas patikrinimui ir nustatytas viršsvoris, nors vežė mažiau popiermedžio nei pirmąjį kartą. Mano, kad svorio viršsvoris atsirado dėl buvusio snygio, atlydžio. Pasikrovęs krovinį neturi galimybės jį pasverti. Svorį skaičiavo pagal kubus. Skaičiavo, kad 24 kubai svers maždaug 24 tonas, jo vilkikas su priekaba sveria apie 21 toną, todėl tikėjosi, kad bendras svoris bus apie 45 tonas ir neviršys turimame leidime nurodyto leistino 48 tonų svorio. Pirmą kartą vežė didesnį krovinį, šis krovinys pasvėrus jį pristatymo vietoje neviršijo leistino, todėl tikėjosi, jog pasikrovęs mažiau popiermedžio neviršys leistino svorio. Girdėjo per raciją, jog muitinė vykdo patikrinimą, galėjo nevažiuoti, palaukt, bet važiavo, nes buvo tikras, kad neviršys svorio. Miške pasisverti krovinį neturi galimybės, vežamą svorį skaičiuoja pagal formulę. Jo turimo vilkiko lankai yra 2,7 m. aukščio, t. y. tiek krovinio gali krauti, o šiuo atveju aukščiausioje vietoje krovinys siekė tik 1,9 m aukštį. Neturėjo tyčios vežti didžiausią leistiną masę viršijantį krovinį. Jo šeimos materialinė padėtis sunki, šeimoje dirba tik jis. Gauna 700-800 Eur darbo užmokestį į rankas. Turi paimtą kreditą būstui. sutuoktinė prižiūri neįgalią dukrą ir negali dirbti. Jai nustatyti spec. poreikiai, skirta 220 Eur neįgalumo išmoka. Prieš tris mėnesius mirė sutuoktinės mama, kuri padėjo prižiūrėti vaiką. Dukra lanko bendro ugdymo mokyklą, reikia ją nevežti į mokyklą, pasiimti iš mokyklos. Dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi ir prašo skirti baudą, mažesnę nei įstatyme numatyta minimali ir leisti baudą mokėti dalimis.
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Klaipėdos teritorinės muitinės įgaliota atstovė Jūratė Galginienė paaiškino, jog Institucija viršsvorį skaičiuoja ne nuo leidime nurodyto svorio, o nuo įstatyme numatyto leistino 40 tonų svorių. Šiuo atveju buvo leidimas vežti maksimalų, didžiausią leistiną svorį - 48 tonas. Pažeidimo faktas šiuo atveju įrodytas. Nurodė, jog neprieštarautų mažesnės nei sankcijoje numatyta nuobaudos skyrimo.
Transporto priemonės svėrimo pažymoje užfiksuota, jog transporto priemonės VOLVO FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba SCHWARZMULLER N-SERIE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), junginio nuosava masė 21333 kg, faktinė pakrautos transporto priemonės (junginio) masė – 52600 kg, krovinio masė – 31267 kg, leistinas svoris įvertinus paklaidą – 40000, perkrova 12600 kg. Vilkiko ašies skaičius – 3 (b. l. 7).
Patikros sertifikatu nustatyta, jog automobilių elektroninių svarstyklių LD 5218, Nr. L07340115, patikros sertifikatas Nr. 0722877, patikra galioja iki 2019-03-07 (b. l. 10).
Medienos gabenimo važtaraštyje Serija V30 Nr. 0232440332 užfiksuota, jog medienos siuntėjas ir vežėjas VĮ (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).
Leidime važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone nustatyta, jog leidimas sunkvežimiui su priekaba SCHWARZMULLER N-SERIE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2019-01-11 ir galioja vieną mėnesį iki 2019-02-09 (b. l. 9).
VĮ „Regitra“ registracijos liudijime užfiksuota, jog transporto priemonės VOLVO FM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekaba SCHWARZMULLER N-SERIE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas VĮ (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
A. P. nusižengimo protokolas surašytas dėl nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 6 dalyje. ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams ir (ar) įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) leidžiamą bendrą svorį daugiau kaip 8 tonomis. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl transporto priemonių ašies (ašių) apkrovų ir (ar) leidžiamo bendro svorio ribojimo reikalavimai yra reglamentuoti kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 18 punktas nustato, kad sunkiasvorė transporto priemonė – transporto priemonė, įskaitant jų junginį, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai važiuoti valstybinės reikšmės keliais išduodami susisiekimo ministro nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių tarybų nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis. Išduodami leidimai vežti tik nedalomus krovinius ir kai tokių krovinių negalima arba netikslinga vežti kitokiomis transporto priemonėmis ir vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių ašies (ašių) apkrova yra ne didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t. Byloje esantis Leidimas važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone Nr. LDS-022367 patvirtina, kad VĮ „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiai transporto priemonei leidžiama važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, taigi šiai transporto priemonei didžiausia leidžiamoji bendroji masė turi būti ne didesnė kaip 48 t (b. l. 9).
Kelių įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta nuostata, kad, jeigu nustatoma, kad transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė bendroji masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 10 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai. Šio įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad jeigu nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: už ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo: 1) transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą. Jeigu leidimas važiuoti tokia transporto priemone negali būti išduotas, turi būti sumokėtas mokestis už nuvažiuotą maršrutą, o toliau transporto priemonei važiuoti turi būti draudžiama iki tol, kol didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone vežamas krovinys nebus nukrautas arba krovinys nebus perkrautas į kitą transporto priemonę, kuriai yra išduotas leidimas vežti tokį krovinį; 2) transporto priemonei leidžiama įvažiuoti į Lietuvos Respublikos teritoriją tik gavus leidimą važiuoti visą maršrutą; 3) transporto priemonė iš Lietuvos Respublikos gali išvažiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir sumokėjus mokestį už nuvažiuotą visą maršrutą.
Nuo 2018-05-19 įsigaliojo Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-04-23 įsakymu Nr. 3-289 (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015-01-16 įsakymo Nr. 3-16-(E) redakcija) (toliau – Aprašas) redakcija (akto pakeitimai Nr. 3-237, 2018-05-18, paskelbta TAR 2018-05-18) ir nuo 2018-05-19 neteko galios 41 punktas, kuriame buvo numatyta, jog kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo ir taikomi Aprašo 40.1-40.3 papunkčių reikalavimai. A. P. administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2019 m. sausio 22 d., t. y. po minėto punkto pakeitimo, todėl vertinant nusižengimą ir jį kvalifikuojant pagal atitinkamą ANK straipsnio dalį, būtina vadovautis Aprašo nauja redakcija.
Teismas pažymi, jog naujausioje Klaipėdos apygardos teismo praktikoje dėl ANK 459 straipsnio taikymo išaiškinta, jog Kelių įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje nėra numatyta, kad jeigu nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: už ilgį daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm ir (ar) ašies (ašių) apkrova su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, yra laikoma, kad vairuotojas neturi leidimo (2019 m. vasario 1 d. nutartis, priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-74-417/2019).
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nusižengimo užfiksavimo metu A. P. turėjo jo vairuotam transporto priemonių junginiui išduotą galiojantį leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad tikrintam transporto priemonių junginiui galima vežti krovinį, kurio bendroji masė yra 48 t. Jis vežė viršsvorį turėdamas galiojantį leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) vežti krovinį, kurio bendroji masė yra 48 tonos, o jo vairuojamos transporto priemonės su kroviniu bendroji masė buvo 52600 kg, t. y. jis viršijo leidžiamą didžiausią bendrąją masę 4600 kg.
Iš A. P. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog A. P. vairavo transporto priemonių junginį su kroviniu, kurių faktinė bendroji masė (įvertinus paklaidą) buvo 52600 kg, kai didžiausia leidžiama bendroji masė yra 40 t, ir tokiu būdu viršijo didžiausią leistiną bendrąją masę 12600 kg, kas atitinka 12.6 t. Nustatyta, kad A. P. turėjo galiojantį leidimą, vežti krovinį, kurio bendroji masė yra 48 t. (b. l. 9). Taigi darytina pagrįsta išvada, jog didžiausia leistina bendroji masė viršyta ne 12,6 t, o 4,6 t. Todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai šiuo atveju protokole kvalifikuoti pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį, atitinka to paties ANK 459 straipsnio 5 dalies sudėtį, nes A. P. važiavo be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), ir bendra junginio masė viršijo didžiausią leidžiamą masę viršijo daugiau kaip 4 tonomis. Važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis. Vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, A. P. veiksmai iš ANK 459 straipsnio 6 dalies perkvalifikuojami pagal ANK 459 straipsnio 5 dalį. Jam skirtina administracinė nuobauda.
A. P. neginčijo padaryto nusižengimo, prašė atsižvelgi į sunkią jo šeimos materialinę padėtį ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, o skirtą nuobaudą leisti mokėti dalimis.
Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Pažymėtina, jog ir Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Šių iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą.
Nagrinėjant šią bylą nustatyta, jog A. P. padarė vieną neatsargų administracinį nusižengimą transporto srityje. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra darbingo amžiaus, dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju. Šeimos gaunamas pajamas sudaro jo darbo užmokestis, kuris yra 700-800 Eur. Sutuoktinė nedirba, nes prižiūri mažametę, neįgalią dukrą (b. l. 13-14). Dukrai skirta 220 Eur neįgalumo išmoka. Šeima turi kreditorinių įsipareigojimų, nes ėmė paskolą būstui įsigyti.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog A. P. turėjo galiojantį leidimą važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone, leidimo Nr. (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės rodo, jog jo padarytas pažeidimas buvo netyčinis. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, jog A. P. vairuotame vilkike nėra įrengtų automatinių svarstyklių. Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso (toliau – KTK) 32 straipsnio 1 dalis numato, kad vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas, tačiau tiesiogiai krovinio vežimo metu tą gali daryti tik vairuotojas, o jo vadovas ar įgaliotas asmuo turi sudaryti visas sąlygas, kad vairuotojas galėtų tai padaryti. Taigi minėta norma įpareigoja įmonės vadovą, ar įgaliotą asmenį, rūpintis krovinio pervežimo sąlygomis, t. y. jis privalo pats ar per kitą įgaliotą asmenį kontroliuoti vairuotojo veiksmus. Šiuo atveju tai nebuvo užtikrinta.
Nustatyta, jog A. P. yra vedęs, kartu su sutuoktine augina mažametę 8 metų dukrą, kuria nustatyta vidutinis neįgalumo lygis (b. l.13-14). Sutuoktinė negali dirbti, nes būtina nuvežti ir parvežti vaiką iš mokyklos, pasirūpinti dukra namuose. Vienintelės šeimos pajamos – A. P. darbo užmokestis, kuris sudaro 700-800 Eur bei dukrai skirta neįgalumo išmoka 220 Eur dydžio. Nustatyta, jog A. P. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo, tai pripažintina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų šešiasdešimt eurų. Taigi, už šį neatsargų nusižengimą numatyta net ir minimali bauda, įvertinus nagrinėjamu atveju A. P. nusižengimo padarymo aplinkybes, yra neproporcinga padaryto pažeidimų pavojingumui ir būtų per griežta ir neteisinga nuobauda.
Teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio nusižengimų pobūdį, A. P. asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje padarymą A. P. paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą - mažesnę baudą, nei minimali numatyta ANK 459 straipsnio 5 dalies sankcijoje.
A. P. prašė skirtą baudą leisti mokėti dalimis. Prašymą motyvavo sunkia finansine padėtimi šeimoje. Teismo posėdyje A. P. nuosekliai paaiškino šeimoje susiklosčiusias aplinkybes dėl mažametės dukros neįgalumo ir sutuoktinės nedarbo. Teismo posėdyje dalyvavusi institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovė J. Galginienė šiam prašymui neprieštaravo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis, leidžiančiomis teismui nutarimo priėmimo metu išdėstyti skirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų, daroma išvada, jog yra pagrindas tenkinti A. P. prašymą, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, baudos mokėjimą išdėstyti trims mėnesiams, nustatant, jog kas mėnesį turi būti sumokėta po 50 Eur baudos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 459 straipsnio 5 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi paskirti jam administracinę nuobaudą – 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 3 mėnesius nuo nutarimo skirti baudą įsiteisėjimo dienos.
Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 19096691449 ir įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.