- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-22
- Bylos Nr.
- e2A-1491-480/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04609-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Albina Rimdeikaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- Lietuvos ir Ukrainos uždarosios akcinės bendrovės „LAKMALIT“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Launera“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos ir Ukrainos uždarosios akcinės bendrovės „LAKMALIT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-11383-1110/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Launera“ ieškinį atsakovei Lietuvos ir Ukrainos uždarajai akcinei bendrovei „LAKMALIT“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Launera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos ir Ukrainos UAB „LAKMALIT“ 24 551 Eur skolos, 2 320,30 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (340 Eur žyminis mokestis, 300 Eur advokato paslaugos), ieškinį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. LAK-003, kurios nuostatomis remiantis ieškovė įsipareigojo atlikti vandentiekio bei nuotekų įrengimo darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė – už ieškovės atliktus darbus sumokėti. Ieškovė sutartyje nurodytus darbus vykdė etapais. Ieškovė, atlikusi sutartyje numatyto etapo darbus 2019 m. gruodžio mėnesiui, pateikė atsakovei atliktų darbų aktus. Bendra pagal aktus atliktų darbų vertė 44 551 Eur plius PVM. Atsakovė atliktų darbų aktus pasirašė, tuo patvirtindama, kad priima ieškovės atliktus darbus. Pagal atliktų darbų aktus ieškovė parengė ir pateikė atsakovei pasirašymui pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, kurioje buvo nurodyta, jog ieškovės per ataskaitinį mėnesį atliktų darbų vertė yra 44 551 Eur plius PVM. Atsakovės atstovas, pasirašydamas pažymoje, patvirtino apie savo pareigą apmokėti už ieškovės atliktus ir atsakovės priimtus darbus. Šalims pasirašius atliktų darbų aktus, pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę, ieškovė 2020 m. sausio 2 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą LAUN Nr. 00144 44 551 Eur plius PVM sumai ir pateikė ją apmokėjimui atsakovei. Sąskaitą atsakovė priėmė 2020 m. sausio 2 d. Atsakovė sąskaitą, remiantis sutarties nuostatomis, turėjo apmokėti per 45 dienas nuo sąskaitos išrašymo dienos, t. y. iki 2020 m. vasario 15 d., tačiau sutartyje nustatytais terminais sąskaita nebuvo apmokėta. 2020 m. kovo 2 d. ieškovė išsiuntė atsakovei pranešimą, jog dėl atsakovės vėlavimo atsiskaityti ieškovė stabdo savo prievolių vykdymą pagal sutartį. Atsakovė, gavusi pranešimą, atliko du dalinius mokėjimus: 2020 m. kovo 2 d. pervedė 10 000 Eur; 2020 m. kovo 9 d. – 10 000 Eur. Ieškinio pateikimo dienai atsakovės skola pagal sąskaitą sudaro 24 551 Eur. Vadovaujantis sutartimi, atsakovė privalo mokėti ieškovei 2 320,30 Eur delspinigius už vėlavimą apmokėti sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 25 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 24 551 Eur skolą, 2 320,30 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (26 871,30 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 640 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
4. Atsakovė Lietuvos ir Ukrainos UAB „LAKMALIT“ pateikė prieštaravimus dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. preliminaraus sprendimo, kuriuose prašė ieškinį atmesti, jeigu teismas tenkintų ieškovės ieškinį, nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Prieštaravimuose nurodė, kad atsakovė neginčija fakto, jog ieškovės sąskaitos apmokėjimas buvo atliktas pavėluotai. Atsakovė neturėjo galimybės laiku įvykdyti savo prievolių dėl apyvartinių lėšų trūkumo. Pažymėjo, jog prie atsakovės apyvartinių lėšų stygiaus stipriai prisidėjo pati ieškovė. Dėl ieškovės vėlavimo atlikti darbus ir netinkamo paslėptų darbų perdavimo atsakovė negalėjo laiku perduoti darbų pagrindiniam objekto užsakovui UAB (duomenys neskelbtini), dėl ko atsakovė planuotu laiku negavo lėšų už objekte atliktus darbus. Atsakovė supranta, jog šios aplinkybės neatleidžia nuo pareigos laiku vykdyti sutartinius įsipareigojimus, tačiau yra svarbios vertinant ieškovės (ne)sąžiningumą ir skirstant bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo neteisingą skolos sumą. Atsakovė sąskaitą 44 551 Eur (plius PVM) sumai apmokėjo tokia tvarka: 1) 10 000 Eur sumokėta 2020 m. kovo 2 d.; 2) 10 000 Eur sumokėta 2020 m. kovo 9 d.; 3) 16 180,86 Eur sumokėta 2020 m. kovo 20 d. Neapmokėtą sąskaitos sumą sudaro ne 24 551 Eur, o 8 370,14 Eur. Šią sumą atsakovė yra pagrįstai sulaikiusi ir išskaičiavusi iš ieškovei mokėtinų sumų. Atsakovė neginčija ieškovės ieškinio dalies dėl reikalaujamų delspinigių ir informuoja teismą, jog ieškovės reikalaujami delspinigiai ieškovei yra sumokėti, perskaičiavus juos iki skolos apmokėjimo dienos (2020 m. kovo 20 d.). Atsakovė yra pagrįstai sulaikiusi dalį ieškovei mokėtinos sumos ir pagrįstai išskaičiavusi patirtus nuostolius iš ieškovei mokėtinos sumos, nes: 1) atsakovė dėl ieškovės sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo patyrė 3 000 Eur nuostolių; 2) atsakovė ieškovę 2020 m. vasario 28 d. pranešimu taip pat informavo apie neatliktus vamzdyno praplovimo su dezinfekcinėmis priemonėmis statybinius darbus ir pareikalavo iki 2020 m. kovo 2 d. atlikti šiuos darbus (ieškovė reikalavimo neįvykdė ir savo ruožtu 2020 m. kovo 2 d. sustabdė sutarties vykdymą); 3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, rangovas kartu su rangovo atliktų statybos darbų perdavimo statytojui (užsakovui) aktu turi pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį, kadangi ieškovė nepateikė dokumento, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį, atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.58 straipsnio 1 dalimi sulaikė 5 procentų dydžio sumą nuo sutarties darbų kainos (93 615 Eur * 5 % = 4 680,75 Eur). Taigi atsakovė iš ieškovei mokėtinų sumų yra pagrįstai išskaičiavusi 3 689,39 Eur. Be to, atsakovė yra pagrįstai sulaikiusi 4 680,75 Eur sumą. Dėl to ieškovės ieškinio reikalavimai turi būti mažinami 8 370,14 Eur suma.
Atsiliepimas
5. Ieškovė UAB „Launera“ atsiliepime į atsakovės prieštaravimus prašė: 1) priimti ieškinio reikalavimo dėl 2 320,30 Eur delspinigių, priskaičiuotų už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 16 d. iki 2020 m. kovo 20 d., priteisimo atsisakymą; 2) priimti ieškinio reikalavimo dėl 16 870,25 Eur skolos priteisimo atsisakymą; 3) laikyti, jog ieškinio reikalavimas dėl skolos priteisimo yra sumažintas iki 7 680,75 Eur ir tokią skolos sumą priteisti iš atsakovės; 4) Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. preliminarų sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip: „Priteisti iš atsakovės Lietuvos ir Ukrainos uždarosios akcinės bendrovės „Lakmalit“ (juridinio asmens kodas 110665138) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Launera“ (juridinio asmens kodas 301906542) 7 680,75 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 680,75 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. kovo 25 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo ir 640 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“; 5) papildomai priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurios buvo patirtos po Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. preliminaraus sprendimo priėmimo dienos. Atsiliepime nurodė, kad po ieškinio pateikimo teismui 2020 m. kovo 20 d. 17.40 val. atsakovė sumokėjo ieškovei 16 180,86 Eur pagal sąskaitą (ieškinys teismui buvo pateiktas 2020 m. kovo 20 d. po pietų). Delspinigiai už vėlavimą apmokėti sąskaitą, buvo padengti dar vėliau, t. y. 2020 m. balandžio 9 d. Atsakovės prieštaravimuose nurodyti išskaitymai (3 689,39 Eur) bei sulaikymai (4 680,75 Eur) yra neteisėti. Atsakovė neturi teisės nemokėti 3 000 Eur sumos ieškovei pagal sąskaitą už ieškovės atliktus darbus, kadangi atsakovės atliktas įskaitymas yra neteisėtas ir negaliojantis. Be to, nėra ir privalomų civilinės atsakomybės sąlygų tam, kad ieškovei kiltų pareiga atlyginti atsakovei 3 000 Eur nuostolius. Jokio pranešimo dėl 3 000 Eur nuostolių įskaitymo į ieškovei mokėtinas sumas pagal sąskaitą ieškovė iš atsakovės nėra gavusi. Atsakovės reikalavimas dėl 3 000 Eur sumokėjimo nebuvo galiojantis ir vykdytinas, todėl įskaitymas negalėjo būti atliktas. Pažymėjo, jog jokio pranešimo dėl nuostolių atlyginimo, kuriame ieškovei būtų nustatytas 14 dienų terminas nuostoliams atlyginti, ieškovė iš atsakovės nėra gavusi. Tam, kad atsirastų ieškovės pareiga atlyginti nuostolius atsakovei, turi egzistuoti šių sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, nuostoliai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, kaltė. Esamoje situacijoje nebuvo nurodytų sąlygų tam, kad kiltų ieškovės pareiga atlyginti nuostolius atsakovei. Atsakovė neturi teisės sulaikyti 4 608,75 Eur sumos pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį, kadangi ši norma yra taikoma generalinio rangovo ir užsakovo teisiniams santykiams ir nėra taikoma rangovo ir subrangovo teisiniams santykiams. Atsakovė savo prieštaravimuose visiškai nepagrįstai teigia, kad ieškovė turi pareigą pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Kadangi ieškovė neturi pareigos pateikti atsakovei garantinių įsipareigojimų užtikrinimo dokumentą, tai atsakovė nepagrįstai reikalauja tokio dokumento iš ieškovės ir neteisėtai yra sulaikiusi 4 608,75 Eur sumą, kuri turi būti sumokėta ieškovei pagal sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2020 m. birželio 26 d. galutiniu sprendimu priėmė ieškovės ieškinio dėl 16 870,25 Eur skolos ir 2 320,30 Eur delspinigių priteisimo atsisakymą ir dėl šios ieškinio dalies bylą nutraukė, Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. preliminarų sprendimą pakeitė, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip: „Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Launera“ iš atsakovės Lietuvos ir Ukrainos uždarosios akcinės bendrovės „LAKMALIT“ 7 680,75 Eur (septynių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimties eurų ir 75 ct) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (7 680,75 Eur) (septyni tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt eurų ir 75 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 024,18 Eur (vieno tūkstančio dvidešimt keturių eurų ir 18 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.“, grąžino ieškovei 162 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2020 m. kovo 19 d. dalį.
7. Teismas, nustatęs, kad 2020 m. kovo 18 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, jog pagal sutarties 9.10 papunktį iš ieškovei mokėtinų sumų atsakovė išskaičiuos 3 000 Eur patirtus nuostolius, konstatavo, kad tokia formuluotė, ypač atsižvelgiant į tai, jog raštą atsakovės vardu rengė profesionalus teisininkas – advokato padėjėjas, neleidžia sutikti, kad šiuo raštu ieškovei buvo pranešta apie jau atliktą įskaitymą.
Šalies argumentai
8. Teismas sprendė, kad išvadą dėl įskaitymo nebuvimo patvirtina ir ta aplinkybė, jog po prieštaravimų ir atsiliepimo pateikimo atsakovė pateikė byloje priešieškinį, kuriuo, be kita ko, prašė atsakovei iš ieškovės priteisti 3 000 Eur nuostolių, t. y. tų pačių, kuriuos teigia įskaičiusi.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas pažymėjo, kad pati atsakovė savo veiksmais – savarankiško ieškinio dėl 3 000 Eur priteisimo pateikimu – patvirtina, jog šiuo metu reikalavimas dėl 3 000 Eur nėra galiojantis ir vykdytinas, todėl negalėjo ir nebuvo įskaitytas, be kita ko, reikalavimas yra ginčijamas ir tą patvirtina atsakovės pozicija dėl prašomų nuostolių priteisimo neteisėtumo ir nepagrįstumo.
10. Teismas, nustatęs, kad įskaitymas 3 000 Eur sumai nebuvo atliktas, nepasisakė dėl šalių argumentų, susijusių su 3 000 Eur nuostoliais, nes šios aplinkybės sudaro kitos teisme nagrinėjamos bylos pagrindą ir dalyką, ir nurodė, kad į tai, ar atsakovė turi teisę iš ieškovės reikalauti 3 000 Eur atlyginimo, bus atsakyta išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-13905-1126/2020.
11. Teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog atsakovė aktų pasirašymo metu prašė pateikti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą dokumentą, ir konstatavo, kad tokio dokumento atsakovė pradėjo reikalauti tik po to, kai suėjo skolos pagal sąskaitą mokėjimo terminas, todėl sprendė, kad pati atsakovė nelaikė, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nurodytas dokumentas yra reikalingas, t. y. kad tai yra priešpriešinė tuo pačiu metu vykdytina ieškovės pareiga.
12. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju savigyna nėra protinga ir proporcinga, atsakovės teisė galėjo ir gali būti įgyvendinta kitais būdais (pavyzdžiui, kreipiantis į teismą su savarankiškais reikalavimais dėl netinkamo prievolių vykdymo ir pan.).
13. Teismas sprendė, kad atsakovei įvykdžius dalį ieškinio reikalavimų po ieškinio pateikimo, ieškovei turi būti priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o pagrindą sumažinti prašomų priteisti išlaidų sumą sudaro ta aplinkybė, jog ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 689,39 Eur už darbus priteisimo.
14. Kadangi prieštaravimuose nurodytos nesutikimo su ieškiniu ir preliminariu sprendimu aplinkybės pripažintos pagrįstomis tik dėl reikalavimo dėl nepagrįstai ieškiniu prašytos ieškovei iš atsakovės priteisti sumos už vamzdynų praplovimo darbus ir sudaro 2,57 proc. ieškinio reikalavimų, teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 584,58 Eur, atsakovei iš ieškovės – 26,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
15. Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos ir Ukrainos UAB „LAKMALIT“ prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai priteista apeliantės sulaikyta 4 680,75 Eur suma, pakeisti, šioje dalyje priimant naują sprendimą ir nurodant, jog apeliantė yra teisėtai ir pagrįstai sulaikiusi 4 680,75 Eur sumą iki kol ieškovė pateiks dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį 5 procentų dydžio sumai nuo sutarties darbų kainos, arba iki kol sueis 3 pirmieji statinio garantinio termino metai, likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. (pastaba: apeliantė klaidingai nurodo) sprendimą palikti galioti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Pirmos instancijos teismas sprendė, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis nereguliuoja rangovo ir subrangovo teisinių santykių, kadangi ja neva nėra siekiama apsaugoti subrangovus pasitelkusio rangovo nuo subrangovų nemokumo. Toks pirmos instancijos teismo įstatymo normos išaiškinimas yra ydingas, jis neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies bei rangos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų esmės ir tikslų.
15.2. Ieškovė su apeliantės reikalavimu dėl garantinių įsipareigojimų vykdymo užtikrinimu sutiko, tačiau teisme ieškovė užėmė kitokią poziciją ir atsisakė vykdyti savo priešpriešinę pareigą pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą. Šių aplinkybių pirmos instancijos teismas nevertino.
15.3. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju savigyna neva nėra protinga ir proporcinga, o apeliantės teisė neva galėjo ir gali būti įgyvendinta kitais būdais. Apeliantė su tokia teismo padaryta išvada iš esmės nesutinka. Ieškovė turėjo pareigą apeliantei pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal pasirašytą rangos sutartį 5 procentų dydžio sumai nuo sutarties darbų kainos. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė savo pareigos neįvykdė, apeliantė pagrįstai sulaikė ieškovei mokėtiną 4 680,75 Eur sumą, todėl pirmos instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas.
Atsiliepimas
16. Ieškovė UAB „Launera“ pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriuo prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:
16.1. Pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos ir būtent atsakovė, o ne teismas klaidingai aiškina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies normas. Jei atsakovė norėjo, kad jos atžvilgiu taip pat būtų taikoma Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma, tai dėl jos taikymo šalys turėjo susitarti sutartyje. Kaip pripažįsta pati atsakovė apeliaciniame skunde, tokio susitarimo šalių sudarytoje sutartyje nėra. Taigi prievolė pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumentą ieškovei nėra taikoma ir dėl šios prievolės nevykdymo atsakovė visiškai nepagrįstai sulaiko 4 680,75 Eur sumą.
16.2. Teismo išvados, kad atsakovė taikė neprotingas ir neproporcingas savigynos priemones yra visiškai pagrįstos. Atsakovės pasinaudojimas sulaikymo teise, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas sprendime, neatitinka proporcingumo ir teisingumo principų. Atsakovė neturėjo teisės sustabdyti savo prievolės mokėti skolą vykdymą, kadangi ieškovė neturėjo jokios galimybės pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dėl pačios atsakovės galutinio atliktų darbų akto nepasirašymo.
16.3. Teismas, spręsdamas atsakovės apeliacinio skundo tenkinimo klausimą, turėtų įvertinti ir atsakovės nesąžiningumą. Svarbu pažymėti tai, kad nors atsakovė skundžia tik teismo sprendimo dalį dėl 4 680,75 Eur sumos priteisimo, tačiau dėl visiškai nesuprantamų priežasčių neapmoka teismo priteistos skolos dalies – 3 000 Eur – su kuria atsakovė sutiko. Šios aplinkybės rodo atsakovės nesąžiningumą ir piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Dėl apskųstos sprendimo dalies ieškovė negali išsiieškoti iš atsakovės ir tos skolos dalies, su kuria pati atsakovė sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai
17. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
18. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimą į apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
19. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės UAB „Launera“ (toliau – ieškovė, Sutartyje – subrangovas) ir atsakovės Lietuvos ir Ukrainos UAB „LAKMALIT“ (toliau – atsakovė arba apeliantė, Sutartyje – rangovas) 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudaryta statybos subrangos sutartis Nr. LAK-003 (toliau – Sutartis), kurios nuostatomis remiantis ieškovė įsipareigojo atlikti vandentiekio bei nuotekų įrengimo darbus objekte, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė – už ieškovės atliktus darbus sumokėti.
20. Atsakovė apeliaciniu skundu skundžia tik tą sprendimo dalį, kuria ieškovės naudai priteista apeliantės sulaikyta 4 680,75 Eur suma. Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, kad 4 680,75 Eur sumą ji buvo sulaikiusi teisėtai dėl ieškovės nepateikto garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumento. Teigia, kad šalys Sutartyje neįtvirtino ieškovės pareigos pateikti garantinių įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo dokumento, tačiau tokią pareigą ieškovei nustatė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalis, todėl šią savo pareigą ieškovė privalėjo vykdyti. Pirmosios instancijos teismas klaidingai aiškino minėtą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies normą.
21. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą pateiktais argumentais, kad ne pirmosios instancijos teismas, o būtent apeliantė klaidingai aiškina Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostatas.
22. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta rangovo pareiga pateikti dokumentą, kuriuo užtikrinamas garantinio laikotarpio prievolių įvykdymas pagal sutartį galimiems užsakovo nuostoliams (defektų šalinimo išlaidoms) padengti tais atvejais, kai rangovas tampa nemokus ar jam iškeliama bankroto byla.
23. Remiantis nurodytos (t. y. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies) viešosios normos turiniu ir tikslu, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ši teisės norma skirta apsaugoti užsakovų (statytojų) interesus, tačiau ji nereguliuoja rangovo ir subrangovo teisinių santykių, ja nesiekiama apsaugoti subrangovus pasitelkusio rangovo interesus nuo subrangovo nemokumo. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 2 straipsnio 87 dalies nuostatomis, atsakovė negali būti laikoma užsakovu (statytoju) minėto įstatymo 41 straipsnio 2 dalies prasme ir ieškovei nekyla prievolė pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumentą. Priešingas aiškinimas prieštarautų CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatai, įtvirtinančiai, jog aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pažymėti, kad ir Sutartyje atsakovė įvardijama rangovu, bet ne užsakovu.
24. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad siekiant apsaugoti subrangovus pasitelkusio rangovo interesus nuo subrangovo nemokumo, dėl to rangovas ir subrangovas turėtų susitarti atskirai, tačiau tarp šalių sudaryta Sutartimi nebuvo numatyta, kad ieškovė turi pateikti garantiniam laikotarpiui įsipareigojimų užtikrinimo priemonės – garantijos (garantinių įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimo dokumento) (CK 6.193, 6.200 straipsniai).
25. Kaip žinia, garantija – vienas iš CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytų prievolių užtikrinimo būdų, t. y. garantija, laikomas garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais) (CK 6.90 straipsnis), garantija turi būti rašytinė (CK 6.91 straipsnis). Nesant tarp šalių sudarytoje Sutartyje jokio susitarimo dėl prievolių įsipareigojimo užtikrinimo, ieškovei neatsirado teisinės prielaidos užtikrinti prievolių įvykdymą garantija, o atsakovei teisė jos reikalauti.
26. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė neturėjo vykdytinos prievolės pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumentą, pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai sprendė, kad atsakovė nepagrįstai sulaikė 4 680,75 Eur sumą.
27. Pažymėtina, kad sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas įvykdys prievolę (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013).
28. Kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise ne tik CK 4.229 straipsnyje nurodytais atvejais, bet ir kitais CK nustatytais atvejais. Daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone, todėl sulaikant daiktą turi būti taikomas ir CK 1.139 straipsnis. Siekdamas apginti savo teises asmuo negali imtis tokių teisių gynimo būdų ir priemonių, kurių pagal įstatymą neleidžiama naudoti savigynai. Daikto sulaikymas neturi pažeisti asmens, prieš kurį naudojama savigyna, teisių labiau, negu šis padarytu teisės pažeidimu pažeidė savigyną naudojančio asmens teises. Daikto sulaikymo teisė yra laikino pobūdžio teisė, t. y. kreditorius turi teisę sulaikyti daiktą tik tol, kol skolininkas patenkina kreditoriaus reikalavimą arba pateikia adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimą, arba kreditorius praranda valdymo teisę į daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga Nr. 29).
29. Remiantis Sutarties Bendrosios dalies 9.8 punktu, šalys susitarė, kad rangovas (t. y. atsakovė), mokėdamas subrangovui (t. y. ieškovei) už atliktus darbus, turi teisę savo pasirinkimu sulaikyti Specialiosios dalies 6.5 punkte nustatyto dydžio sumą. Bendra sulaikyta suma negali viršyti Specialiosios dalies 6.5 punkte nurodyto dydžio, skaičiuojant nuo Sutarties kainos. To paties punkto 1 papunktyje numatyta, kad jeigu subrangovas pagal Sutarties sąlygas neprivalo pateikti garantinio laikotarpio prievolių užtikrinimo garantijos, nurodytos Bendrosios dalies 8.6 punkte, pagal šį punktą sulaikyta suma turi būti sumokėta per 14 dienų nuo galutinio perdavimo akto pasirašymo be išlygų. Sutarties Bendrosios dalies 8.6 ir 8.5 punktų, o taip pat Specialiosios dalies 7.2 punkto formuluotės leidžia teigti, kad subrangovas neturi pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymų užtikrinimą (neatšaukiamą banko garantiją arba draudimo bendrovės išduotą laidavimo raštą). Atsižvelgiant į tai, atsakovė sulaikytą sumą turėjo sumokėti per 14 dienų nuo galutinio perdavimo akto pasirašymo be išlygų.
30. Pirmosios instancijos teismas konkrečiu atveju nustatė, kad atliktų darbų aktai, kuriuose nurodyta atliktų darbų vertė 44 551 Eur (be PVM) ir kuriuos pasirašė abiejų šalių atstovai, buvo sudaryti 2019 m. gruodžio 18 d. sąskaita išrašyta 2020 m. sausio 2 d. ir priimta atsakovės. Priimdama sąskaitą, atsakovė įsipareigojo ją apmokėti pagal Sutartyje įtvirtintus terminus. Be to, atsakovė yra pripažinusi savo prievolę mokėti delspinigius už pavėluotą sąskaitos apmokėjimą ir delspinigius yra sumokėjusi. Pažymėtina, kad šių faktinių aplinkybių apeliantė neginčija.
31. Taigi atsakovė sulaikytą sumą turėjo sumokėti per 14 dienų nuo 2019 m. gruodžio 18 d. po darbų priėmimo be išlygų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2020 m. birželio 26 d. sprendimu nepagrįstai priteisė sulaikytą 4 680,75 Eur sumą.
32. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 42 punktas).
33. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisingą sprendimą, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Netenkinus apeliacinio skundo, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš apeliantės ieškovei, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą) – 375 Eur, kurių dydis neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Launera“, juridinio asmens kodas 301906542, iš atsakovės Lietuvos ir Ukrainos uždarosios akcinės bendrovės „LAKMALIT“, juridinio asmens kodas 110665138, 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.