- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-02
- Bylos Nr.
- eI-3193-484/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01389-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Ina Kirkutienė, Fausta Vitkienė
- Pareiškėjas
- asociacijos Vaikų sergančiu cukriniu diabetu klubas, „Smalsučiai“
- Atsakovas
- Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
dalyvaujant pareiškėjos asociacijos Vaikų sergančiu cukriniu diabetu klubas „Smalsučiai“ atstovams D. J. ir advokato padėjėjui R. K.,
atsakovo Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams J. M., J. Š. ir advokatui V. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos asociacijos Vaikų sergančiu cukriniu diabetu klubas „Smalsučiai“ skundą atsakovui Neįgaliųjų reikalų departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja asociacija Vaikų sergančiu cukriniu diabetu klubas „Smalsučiai“ (toliau – pareiškėja ar Klubas) pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas ar atsakovas) direktoriaus 2019 m. kovo 6 d. įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų paskirstymo 2019 metų Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektams finansuoti patvirtinimo“ (toliau – ginčijamas Įsakymas) 2 punktą tą apimtimi, kuria pareiškėjos projektas „Diabetas. Teisė į sveiką ateitį.“ (toliau – Projektas) patvirtintas kaip 2019 metais nefinansuojamas Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektas, ir įpareigoti atsakovą iš naujo pareiškėjos Projektą vertinti tinkamai taikant tai reglamentuojančius teisės aktus. Taip pat pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (el. byla, I t., 1-5 psl.).
Pareiškėja skunde nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu būdu pateikė paraišką (toliau – Paraiška) dalyvauti atsakovo paskelbtame Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2019 metais projektų atrankos konkurse (toliau – konkursas). Paraiškoje dėl Projekto tvirtinimo ir finansavimo buvo prašoma skirti 140 408 Eur valstybės biudžeto lėšų projekto veikloms įgyvendinti. 17 979 Eur sumą pareiškėja įsipareigojo finansuoti pati iš kitų lėšų šaltinių. Departamento direktorius ginčijamu Įsakymu Projektą įtraukė į 2019 metais nefinansuojamų Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektų sąrašą. Departamentas tokio sprendimo argumentus išdėstė 2019 m. kovo 12 d. rašte Nr. (3.2)-SD-338, kuriame nurodė, kad Paraiška buvo atmesta ir finansavimas Projektui neskirtas atsižvelgiant į Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2019 metais projektų vertinimo komisijos siūlymus (2019 m. kovo 1 d. posėdžio protokolas Nr.PP-1), kadangi Klubo Projektas surinko 37,5 balo. Vadovaujantis Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2019 metais projektų atrankos konkurso nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-33 „Dėl Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2019 metais projektų atrankos konkurso nuostatų patvirtinimo“ 33 punktu, projektai, kurie nesurinko minimalios 40 balų sumos, nefinansuojami. Pareiškėja pažymi, kad jokių kitų argumentų, paaiškinančių, dėl ko Projektas įvertintas būtent tokia balų suma, dėl kokių trūkumų jis nesurinko būtinos gauti finansavimą 40 balų sumos, atsakovas nepateikė. Pastebi ir tai, kad ir Projekto vertinimo metu (2018 m. spalio – 2019 m. vasario mėn.) pareiškėja negavo iš atsakovo jokių paklausimų ar prašymų paaiškinti Projekto veiklų apimtis, Projekto sąmatą ar atskiras jos eilutes, sąmatos įkainių pagrįstumą, t. y. iš esmės nebuvo užtikrinta pareiškėjos teisė būti išklausytai.
Kadangi nei Įsakyme, nei 2019 m. kovo 12 d. rašte atsakovas nenurodė Paraiškos netenkinimo motyvų, pareiškėja, siekdama išsiaiškinti tokio Įsakymo priėmimo priežastis, savo iniciatyva kreipėsi į įvairias viešojo administravimo institucijas. Atsakovas 2019 m. balandžio 2 d. rašte Nr. (3.1)-SD-412, adresuotame pareiškėjai, paaiškino, kad Nuostatų 28 punkto pagrindu pareiškėjos Paraiška buvo pateikta vertinti 2 ekspertams. Kadangi atsirado Projekto administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A1-155 „Dėl projektų administravimo taisyklių patvirtinimo”, 20.2 papunktyje nurodytos aplinkybės (ekspertų to paties projekto vertinimo rezultatai skiriais daugiau kaip 15 balų), Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SPPD) Projekto paraišką perdavė vertinti trečiajam ekspertui. 2018 m. gruodžio 18 d. įvykusiame Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2019 metais projektų vertinimo komisijos posėdyje buvo svarstyti projektų ekspertų vertinimai. Komisija, atsižvelgdama į posėdžio metu išsakytas pastabas ir skirtingą ekspertų vertinimą (dviejų pirmųjų ekspertų ir trečiojo eksperto paraiškos vertinimai žymiai skyrėsi) nepritarė trečiojo eksperto vertinimui ir vadovaujantis Nuostatų 37 punkto 3 pastraipa paskyrė du Komisijos narius pakartotinai vertinti Klubo Paraišką.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (el. byla, I t., 31-39 psl.), atsakydamas į pareiškėjos skundo argumentus dėl galimai pažeistos jos teisės būti išklausytam, Departamentas pažymi, kad principas, įpareigojantis viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai yra svarstomi, galimybę pasisakyti, nėra absoliutus. Kita vertus, pareiškėjos teiginys „būti išklausytam“ suponuoja atsakovui pareigą prieš priimant sprendimą dėl konkurso nugalėtojų, išklausyti ne tik pareiškėją, bet visus konkurso dalyvius, priešingu atveju būtų pažeistos kitų konkurso dalyvių teisės, paneigti konkurso Nuostatai ir Projektų administravimo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A1-155 „Dėl projektų administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublik?s socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. A1-569 redakcija). Pažymi, kad pagal Taisykles ir Nuostatus gali būti prašoma tik tokios informacijos, kuri gali turėti esminės įtakos vertinant projektą. Šiuo atveju manytina, kad ekspertams nekilo jokių neaiškumų vertinant pareiškėjos Paraišką, todėl nei ekspertams nebuvo prievolės prašyti pareiškėjos papildomų paaiškinimų, nei atsakovui informuoti pareiškėją apie papildomos informacijos poreikį. Taip pat akcentuoja, kad pačiai pareiškėjai buvo sudarytos visos sąlygos, kad ji laiku ir visa apimtimi pateiktų informaciją, kuri, jos nuomone, yra būtina Projekto vertinimui. Papildomai šiuo aspektu nurodo, kad teisė būti išklausytam privalo būti įgyvendinta tuo atveju, jei numatomas priimti subjektui nepalankus sprendimas reikšmingai paveiktų to subjekto interesą. Kadangi pareiškėja turi būsimų interesų, bet ne esamų, tai esama padėtis dėl jai nepalankaus sprendimo nefinansuoti Projekto negali reikšmingai paveikti esamos padėties.
Dėl Paraiškos vertinimo procedūros atsakovas pažymi, kad pareiškėja nenurodo, kokios konkrečiai procedūros, kokios konkrečiai Taisyklių nuostatos buvo pažeistos vertinant Projektą. Atsakovas nesutinka su pareiškėjos teiginiais, jog už Paraiškos vertinimo rezultatus yra atsakingas Departamentas. Nurodo, kad pagal Nuostatų 28 punktą ekspertus atrenka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka ne atsakovas, o SPPD. Ekspertų darbas organizuojamas vadovaujantis SPPD direktoriaus patvirtintu ekspertų darbo reglamentu. Vadovaudamasis Taisyklėmis pareiškėjos paraišką ekspertams teikė vertinti būtent SPPD. Ekspertai projektus vertina vadovaudamiesi tik Taisyklėmis ir Nuostatais, t. y. vertina ir skiria balus tik už Nuostatų 32 punkte nurodytas aplinkybes. Ekspertai prieš pradėdami vertinti paraiškas, pasirašo konfidencialumo pasižadėjimus ir nešališkumo deklaracijas (Nuostatų 51 punktas). Iš to matyti, kad ekspertai yra absoliučiai nepriklausomi nuo Departamento, jis negali įtakoti ekspertų vertinimo, t. y. negali būti atsakingas už ekspertų vertinimo rezultatus ir iki galutinio Komisijos sprendimo priėmimo jis negali informuoti nei pareiškėjo, nei kitų konkurso dalyvių apie jų pateiktų projektų privalumus ar trūkumus. Pažymi, kad jokių kitų pažeidimų, kuriuos galimai padarė Departamentas, pareiškėja skunde nenurodo.
Teigia, kad vertinant pareiškėjos Paraišką nebuvo pažeistos imperatyvios procedūrinės normos, kadangi: 1) konkursą inicijavo ir vykdė tinkamas subjektas – Departamentas ; 2) sprendimą dėl konkurso laimėtojų priėmė Taisyklėse ir Nuostatuose nurodyti subjektai. Paaiškina, kad Projektą vertino dvi ekspertės, kurios Projektui atitinkamai skyrė 48 ir 65 balus, vertinimą pagrįsdamos anketoje nurodytomis aplinkybėmis. Abi ekspertės konstatavo, kad pareiškėjos Paraiškoje suplanuota sąmata pažeidžia Konkurso nuostatų 25.11 papunkčio reikalavimą – pagal jį paraiškos atmetamos, nevertinamos ir lėšos projektams neskiriamos, jeigu pareiškėjo prašoma suma yra didesnė nei 170 000 Eur.
Nurodo, kad Taisyklių 20.2 papunktis nustato, jog Konkursą administruojanti įstaiga gali projektą paskirti papildomai įvertinti trečiajam ekspertui, kai ekspertų to paties projekto vertinimo rezultatai skiriasi daugiau kaip 15 balų. Šiuo atveju pareiškėjos Projekto dviejų ekspertų vertinimo rezultatai skyrėsi daugiau kaip 15 balų (65 balai – 48 balus = 17 balų), todėl vadovaujantis Taisyklių 20.2 papunkčiu pareiškėjos paraišką SPPD perdavė vertinti trečiajam ekspertui. Trečioji ekspertė 2018 m. gruodžio 3 d. vertinimo anketoje pareiškėjos Projektui skyrė 77 balus ir siūlė projektą finansuoti tik iš dalies, nurodydama, kad Projekto sąmata sudaro 158 387 Eur. Taip pat siūlė mažinti projekto sąmatą 38 121 Eur, t. y. visą Projekto sumą sumažinti iki 120 266 Eur, kartu pažymėdama, kad pareiškėja nėra įgyvendinusi didesnio projekto, todėl egzistuoja rizika, kad gali būti sudėtinga suvaldyti dideles veiklų apimtis ir gerokai didesnį, nei įprasta projekto biudžetą.
Pagal Nuostatų 37 punktą Komisija, įvertinusi trečiojo eksperto siūlymus, pritaria arba nepritaria jo skirtam balui ir šio eksperto išvadai dėl projekto finansavimo ar nefinansavimo. Nagrinėjamu atveju, vertindama trečiojo eksperto išvadas, Komisija nustatė, kad pastarasis nesumavo visų pareiškėjos paraiškoje nurodytų išlaidų, t. y. nenustatė, kad pareiškėjos Projekto sąmata faktiškai sudaro ne 158 387 Eur, o 186 699 Eur (šios aplinkybės yra nurodytos 2018 m,. gruodžio 18 d. projektų vertinimo komisijos posėdžio protokole Nr.PP-16). Be to, Komisijos posėdyje dalyvavęs trečiasis ekspertas pripažino, kad vertinant pareiškėjos paraišką jis neperskaičiavo sąmatos ir nepastebėjo joje klaidos – paraiškoje nurodytos prašomos sumos yra neteisingos. Taigi, nustačiusi, kad pareiškėjos paraiška neatitinka sąlygų, kurios yra įtvirtintos Nuostatuose, Komisija nepritarė trečiojo eksperto vertinimui ir siūlomai skirti sumai. Vadovaudamasi Nuostatų 37 punkto trečiąja pastraipa, Komisija minėtame posėdyje nutarė paskirti 2 Komisijos narius (I. O. ir D. Z.) pareiškėjos Paraiškai vertinti pakartotinai. Vertinant pakartotinai minėtą paraišką 2019 m. sausio 3 d. komisijos narė-ekspertė D. Z. Pareiškėjos Projektui skyrė 36 balus ir siūlė Projektui finansavimo neskirti, pažymėdama, kad „Paraiškoje darbo užmokesčio skaičiavimai žymiai padidinti, Paraiškos sąmatoje trūksta skaičiavimų planuojamų išlaidų pagrindimo, Projekte nenurodomos konkrečios veiklos tikslui pasiekti, išdidinti atlygiai už darbą, Paraiškos sąmatoje nurodoma prašoma suma yra 140 408 Eurai, tačiau sudėjus visas sumas gaunasi 186 699 Eurai“, o tai reiškia, kad remiantis Nuostatų 25.11 papunkčiu finansavimas projektui neskiriamas (prašoma suma yra didesnė nei 170 000 eurų). Analogiškas išvadas pateikė ir Komisijos narė-ekspertė I. O. 2019 m. sausio 7 d. vertinimo anketoje. Pakartotinio Paraiškos vertinimo išvadoms (37,5 balų vidurkiui) Komisija pritarė 2019 m. sausio 22 d. posėdyje ir nusprendė Pareiškėjo projekto finansavimui lėšų neskirti.
Atsakydamas į skundo teiginius, kad nėra aišku, dėl kokių priežasčių ir motyvų Paraiška buvo įvertinta 37,5 balo, Departamentas nurodo, kad pagal Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2019 metais projektų atrankos konkurso nuostatus kiekvienam vertinimo kriterijui yra patvirtinti galimų skirti balų variantai, todėl projekto vertintojas, susipažinęs su paraiška, įvertina ją atitinkamai pagal kiekvieną vertinimo kriterijų skirdamas jam balus. Dėl to, kad tarp Projektą vertinusių ekspertų išvadų buvo didelis balų skirtumas, paaiškina, kad ekspertų išsilavinimas ir kompetencijos gali skirtis, todėl visuomet yra rizika, kad objektyviai ekspertų vertinimai gali ženkliai skirtis. Dėl šios priežasties Nuostatuose numatyta, kad esant dideliam vertinimo balų skirtumui, galima pateikti projektą vertinti trečiam ekspertui.
Pažymi, kad pareiškėja tik deklaruoja, kad jai nesuprantama ir nėra aišku, kodėl ekspertai jos projektą įvertino nepalankiai, tačiau ir pati pripažįsta, kad vadovaujantis Nuostatais Komisijos nariai pakartotinai vertino jos paraišką, t. y. minėti Komisijos nariai veikė pagal Nuostatus.
Atsakydamas į skundo teiginius, kad galutinį sprendimą dėl Projekto tvirtinimo priėmė Komisijos nariai, neturintys reikiamo išsilavinimo (kompetencijos), todėl kyla abejonės dėl Projekto vertinimo skaidrumo, objektyvumo ir Komisijos nešališkumo, atsakovas remiasi Nuostatų 35 punktu, kuris nustato, jog SPPD apibendrina gautus ekspertų vertinimus ir siūlymus dėl projektų finansavimo, parengdamas sureitinguotą projektų vertinimo suvestinę, ją kartu su ekspertų projekto vertinimo anketomis ir jų vertintais projektais (elektroninėmis jų versijomis) pateikia Komisijai svarstyti. Tai reiškia, kad ne Komisija, o SPPD apibendrina gautus ekspertų vertinimus, kad būtent SPPD parengia sureitinguotą projektų vertinimo suvestinę. Komisija, atsižvelgdama į ekspertų vertinimus bei siūlymus, įvertinusi SPPD projektų vertinimo suvestinėje pateiktus duomenis, pritaria arba nepritaria ekspertų skirtų balų vidurkiui ir jų siūlomų skirti projektams įgyvendinti sumų vidurkiui, priima protokolinį sprendimą ir pateikia Departamento direktoriui siūlymus dėl lėšų skyrimo (Nuostatų 37 punktas). Taigi Komisija projektų nevertino ir ekspertų darbo nedubliavo, ji atliko savo funkcijas, kurias nustato Nuostatai ir Taisyklės. Dėl Komisijos narių, atlikusių pakartotinį vertinimą kompetencijos, paaiškina, kad jų užimamos pareigos nesuteikia atsakovui abejoti jų išsilavinimu ir kompetencija vertinant pareiškėjos Projektą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.
Teismo posėdyje atsakovo atstovai su skundo reikalavimais nesutiko, prašė jų netenkinti remdamiesi atsiliepimo į skundą argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. V-19 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų paskirstymo 2019 metų Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektams finansuoti patvirtinimo“ 2 punkto, kuriuo pareiškėja įtraukta į 2019 metais nefinansuojamų Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektų sąrašą (įsakymo priedas „2019 metais nefinansuojamų Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektų sąrašas“, eil. Nr. 2), teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja 2018 m. rugsėjo 28 d. elektroniniu būdu pateikė projekto „Diabetas. Teisė į sveiką ateitį.” paraišką dalyvauti Departamento paskelbtame Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2019 metais projektų atrankos konkurse finansinei paramai iš valstybės biudžeto gauti.
Atlikus paraiškos vertinimą, Departamento direktorius 2019 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-19 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų paskirstymo 2019 metų Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektams finansuoti patvirtinimo“ 2 punktu patvirtino 2019 metais nefinansuojamų Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektų sąrašą, į kurį eil. Nr. 2 įtrauktas pareiškėjos Projektas (el. byla, I t., 10-14, 88-92 psl.).
Apie priimtą įsakymą Departamentas informavo pareiškėją 2019 m. kovo 12 d. raštu Nr. (3.2)-SD-338 „Dėl Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2019 metais projekto finansavimo“, be kita ko, paaiškindamas, kad lėšos neskirtos atsižvelgiant į Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2019 metais projektų vertinimo komisijos siūlymus (2019 m. kovo 1 d. posėdžio protokolas Nr. PP-10), kadangi Klubo projektas surinko 37,5 balo. Vadovaujantis Nuostatų 33 punktu, projektai, kurie nesurinko minimalios 40 balų sumos, nefinansuojami (el. byla, I t., 15, 87 psl.). Prie šio rašto Departamentas pridėjo skundžiamą Įsakymą.
Pareiškėja 2019 m. kovo 6 d. kreipėsi į Departamentą, prašydama pateikti informaciją, susijusią su Paraiškos vertinimu. Atsakydamas į šį raštą, Departamentas 2019 m. balandžio 2 d. rašte Nr. (3.1)-SD-412 „Dėl projekto „Diabetas. Teisė į sveiką ateitį.“ (toliau – Raštas) dėl prašymo pateikti oficialius ekspertų vertinimus, informavo pareiškėją, jog vadovaujantis Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2019 metais projektų atrankos konkurso nuostatų 28 punktu, SPPD pareiškėjos paraišką pateikė vertinti dviem ekspertams. Kadangi atsirado Taisyklių 20.2 papunktyje nurodytos aplinkybės, t. y. ekspertų to paties projekto vertinimo rezultatai skiriasi daugiau kaip 15 balų, SPPD projekto paraišką perdavė vertinti trečiajam ekspertui. Rašte taip pat nurodoma, kad 2018 m. gruodžio 18 d. įvykusiame Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2019 metais projektų vertinimo komisijos (toliau – Komisija) posėdyje buvo svarstyti projektų ekspertų vertinimai. Komisija, atsižvelgdama į posėdžio metu išsakytas pastabas ir skirtingą ekspertų vertinimą (dviejų ekspertų ir trečiojo eksperto paraiškos vertinimai žymiai skyrėsi), nepritarė trečiojo eksperto vertinimui ir vadovaujantis Nuostatų 37 punkto trečiąja pastraipa, paskyrė 2 Komisijos narius pakartotinai vertinti Klubo paraišką. Taip pat informavo, kad 2018 m. gruodžio 18 d. įvykusiame Komisijos posėdyje buvo svarstyti projektų ekspertų vertinimai. Komisija, gavusi trečiojo eksperto projekto vertinimo rezultatus, priėmė sprendimą nepritarti trečiojo eksperto vertinimui ir vadovaujantis Nuostatų 37 punkto trečiąja pastraipa, paskirti 2 Komisijos narius pakartotinai vertinti klubo paraišką. Paaiškinta, kad šis sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į Komisijos narių išsakytas pastabas ir skirtingą ekspertų vertinimą. Komisijos nariai atkreipė dėmesį, kad dviejų ekspertų ir trečiojo eksperto paraiškos vertinimai žymiai skiriasi. Pažymėjo, kad du ekspertai, vertinę Projektą, nurodė, kad jame trūksta aiškesnio pristatomos problematikos apibendrinimo. Projekto biudžete numatyta nemažai autorinių atlyginimų, kurių sumos nepagrįstai didelės, nurodyta neteisinga prašoma suma. Posėdyje dalyvavęs trečiasis ekspertas informavo, kad vertinant Klubo Paraišką jis neperskaičiavo sąmatos, todėl nepastebėjo, kad padaryta klaida ir Paraiškoje nurodyta neteisinga prašoma suma. Rašte taip pat nurodyta, kad 2019 m. sausio 18 d., vadovaujantis Nuostatų 50 punktu, vyko Komisijos narių apklausa elektroniniu paštu, kurios metu svarstytos Komisijos narių pakartotinio vertinimo išvados. Komisija nutarė pritarti dviejų Komisijos narių Klubo Projektui skirtų balų vidurkiui – 37,5 ir nefinansuoti Klubo Projekto, pareiškėjai nesurinkus Nuostatų 33 punkte nurodytos minimalios 40 balų sumos (el. byla, I t., 93-95 psl.). Departamentas prie Rašto pareiškėjai pridėjo Klubo projektą vertinusių Komisijos narių nuasmenintų vertinimo anketų kopijas, kuriomis vadovaujantis Komisija priėmė sprendimus dėl Klubo Projekto finansavimo, Komisijos posėdžių protokolų išrašus, kuriuose buvo svarstoma Klubo pateikta Projekto paraiška, priimti sprendimai dėl ekspertų ir Komisijos narių vertinimo, Projekto finansavimo.
Pareiškėja ginčijamos Įsakymo dalies neteisėtumą grindžia tuo, kad jai nebuvo suteikta teisė teikti paaiškinimus ar įrodymus dėl Paraiškos trūkumų, sprendimas įtraukti jos Projektą į 2019 metais nefinansuojamų Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektų sąrašą yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Pareiškėjai nėra aišku, kokios aplinkybės lėmė tokį Projekto įvertinimą balais, ji abejoja Komisijos narių, vertinusių Projektą, kompetencija.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Nejgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo 2019 metais projektų atrankos konkurso nuostatais, patvirtintais Departamento direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. V-33 (el. byla, I t., 40-65 psl.) ir Projektų administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. A1-155.
Nuostatų 6 punkte nustatyta, kad didžiausia vienam projektui galima skirti valstybės biudžeto lėšų suma – 170 000 eurų. Pagal Nuostatų 21 punktą, Departamentas per 5 darbo dienas nuo paskutinės paraiškų pateikimo dienos įvertina pareiškėjo ir paraiškos atitiktį formaliesiems kriterijams, kurie nustatyti Nuostatų 21.1 – 21.16 papunkčiuose. Departamentas vertintinus projektus perduoda SPPD ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo Komisijos sprendimo dėl projektų atitikties formaliesiems kriterijams priėmimo dienos. SPPD ne vėliau nei per 5 darbo dienas nuo vertintinų projektų gavimo dienos perduoda juos vertinti ekspertams. Projektai, kuriems siūloma skirti valstybės biudžeto lėšų, atrenkami laikantis Nuostatuose nustatytos tvarkos (Nuostatų 27 punktas). Projektus vertina ekspertai, kuriuos Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka atrenka SPPD. Ekspertu negali būti asmuo, dirbantis Departamente ar SPPD, susijęs su pareiškėju, kurio projektą vertina (pvz., iš pareiškėjo, kurio projektą vertina, ekspertas ar jam artimi asmenys negauna bet kurios rūšies pajamų ar kitokio pobūdžio naudos; ekspertas ar jam artimi asmenys nėra pareiškėjo, kurio paraišką ekspertas vertina, steigėjas, akcininkas ar dalininkas, darbuotojas ar valdymo organo narys). Ekspertų darbas organizuojamas vadovaujantis SPPD direktoriaus patvirtintu ekspertų darbo reglamentu (Nuostatų 28 punktas). Pagal Nuostatų 30-31 punktus, jeigu ekspertams vertinant gautą paraišką ir su ja pateiktus dokumentus kyla neaiškumų, trūksta informacijos, galinčios turėti esminę įtaką vertinant projektą, ekspertai raštu arba elektroniniu paštu kreipiasi į SPPD su prašymu patikslinti pareiškėjo pateiktą informaciją, nurodydami savo prašymo motyvus. SPPD elektroniniu paštu nurodo pareiškėjui per 3 darbo dienas nuo nurodymo išsiuntimo dienos pateikti patikslintą informaciją elektroniniu paštu. Pareiškėjo gali būti prašoma tik tos informacijos, kurios pats SPPD negali gauti. Pareiškėjo negali būti prašoma pateikti nepagrįstai daug informacijos, kuri nebūtų svarbi vertinant projektus. Jeigu pareiškėjas per SPPD nustatytą terminą informacijos nepaaiškina ar nepatikslina, ekspertas vertina paraišką remdamasis turimais duomenimis, o SPPD per 3 darbo dienas nuo pareiškėjui nurodyto termino pabaigos apie tai informuoja Komisijos pirmininką bei nurodo priežastis, kodėl pareiškėjo nepatikslinta ar nepaaiškinta informacija turi esminę įtaką vertinant projektą. Ekspertas projektus vertina pildydamas projekto vertinimo anketą (Nuostatų 3 priedas), vadovaudamasis šioje anketoje nurodytais vertinimo kriterijais. Projekto vertinimo anketoje privalo būti pateikiamas išsamus eksperto kiekvieno skirto balo pagrindimas. Jeigu eksperto siūlymu yra mažinamas pareiškėjo prašomas finansavimas, turi būti išsamiai pagrįstos to siūlymo priežastys. Nuostatų 33 punkte nustatyta, kad galimas didžiausias projektui skirtinų balų skaičius – 85, privaloma surinkti minimali balų suma – 40 balų. Projektai, kurie nesurinko 40 balų sumos, nefinansuojami. Jei skiriant dalinį finansavimą projekto suma tampa mažesnė nei 5 000 (penki tūkstančiai) eurų – projektas nefinansuojamas. SPPD apibendrina gautus ekspertų vertinimus ir siūlymus dėl projektų finansavimo, parengdamas sureitinguotą projektų vertinimo suvestinę, ją kartu su ekspertų projekto vertinimo anketomis ir jų vertintais projektais (elektroninėmis jų versijomis) pateikia Komisijai svarstyti (Nuostatų 35 punktas).
Komisijos posėdžio metu Komisija, atsižvelgdama į ekspertų vertinimus, išvadas bei siūlymus dėl projektų finansavimo ir įvertinusi SPPD projektų vertinimo suvestinėje pateiktus duomenis bei kitą su projektais, jų vertinimu susijusią informaciją, pritaria arba nepritaria ekspertų skirtų balų vidurkiui ir jų siūlomų skirti projektams įgyvendinti sumų vidurkiui, priima protokolinį sprendimą ir pateikia Departamento direktoriui siūlymus dėl lėšų skyrimo. Jeigu Taisyklių 20.1–20.3 papunkčiuose nurodytais atvejais įvertinti projektą paskiriamas trečiasis ekspertas, jo siūlymas dėl projekto įvertinimo pateikiamas Komisijai. Komisija, įvertinusi trečiojo eksperto siūlymus, pritaria arba nepritaria jo skirtam balui ir (ar) šio eksperto išvadai dėl projekto finansavimo ar nefinansavimo. Jeigu Komisija nepritaria dviejų ekspertų skirtų balų vidurkiui ir (ar) siūlomų skirti lėšų sumų vidurkiui, Komisijos sprendimu projektas perduodamas SPPD, kuris projektą skiria vertinti trečiajam ekspertui. Gavusi trečiojo eksperto vertinimą, Komisija pritaria arba nepritaria jo vertinimui ir (ar) siūlomai skirti sumai. Jeigu Komisija priima sprendimą nepritarti trečiojo eksperto vertinimui, ji sprendžia klausimą dėl pakartotinio projekto vertinimo, kurį atlieka Komisijos nariai. Atliekant pakartotinį vertinimą, vieną projektą vertina ne mažiau kaip du Komisijos nariai. Projektus Komisijos nariams vertinti paskirsto Komisijos pirmininkas. Komisijos nariai šį vertinimą atlieka užpildydami projekto vertinimo anketą (Nuostatų 3 priedas), kurią pristato kitame posėdyje (Nuostatų 37 punktas).
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos Projektas vertinti pateiktas dviem ekspertams.
Vadovaudamasi Nuostatų 37 punktu, Komisija, įvertinusi trečiojo eksperto siūlymus, jiems nepritarė. Iš 2018 m. gruodžio 18 d. Komisijos posėdžio 2018 m. gruodžio 27 d. protokolo Nr. PP-16 (1.6 p.), matyti, kad Komisija šį sprendimą priėmė nustačiusi, kad trečiasis ekspertas, vertindamas pareiškėjos paraišką neperskaičiavo sąmatos, todėl nepastebėjo, kad padaryta klaida ir Paraiškoje nurodyta neteisinga prašoma suma, t. y. nenustatė, kad pareiškėjos Projekto sąmata faktiškai sudaro ne 158 387 Eur, o 186 699 Eur. Be to, viena iš komisijos narių pasigedo gilesnio ir detalesnio šio Projekto ekspertų vertinimo, nes pareiškėja nauja, pirmą kartą teikia projektą ir neturi tokio įdirbio, kaip kitos organizacijos. Ji atkreipė dėmesį, kad Projektui skiriamos valstybės biudžeto lėšos ir jos turi būti naudojamos racionaliai. Todėl Komisija, vadovaudamasi Nuostatų 37 punkto trečiąja pastraipa, nutarė paskirti du Komisijos narius (I. O. ir D. Z.) pareiškėjos Paraiškai vertinti pakartotinai (el. byla, I t., 119-125 psl.).
Bylos duomenys rodo, kad Komisija pakartotinio vertinimo ekspertų-Komisijos narių išvadas svarstė 2019 m. sausio 22 d. posėdyje, ir balsų dauguma (7 – už, 0 – prieš) pritarė ekspertų skiriamam 37,5 balų vidurkiui pareiškėjos Projektui ir nusprendė jo finansavimui lėšų neskirti. Šis Komisijos sprendimas patvirtintas ginčijamu Įsakymu, pareiškėjos Projektą įtraukiant į 2019 metais nefinansuojamų projektų sąrašą (el. byla, I t., 136-139).
Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad vertinant pareiškėjos Paraišką buvo atliktos visos būtinos procedūros, numatytos Taisyklėse ir Nuostatuose. Jokių procedūrinių pažeidimų, vertinant pareiškėjos Paraišką nenustatyta. Jų nenurodė ir pareiškėja savo skunde.
Tiek SPPD ekspertų, vertinusių paraišką, tiek Komisijos narių vertinimo išvados yra nurodytos vertinimo anketose, kuriose detaliai pateiktas nustatytų faktinių aplinkybių vertinimas, nurodyti balai pagal atskirus vertinimo kriterijus, jų pagrindimas ir galutinis skiriamų balų skaičius. Pareiškėja su vertinimo anketomis bei Komisijos posėdžių, kuriuose buvo svarstomos ekspertų išvados, protokolų išrašais, kuriuose nurodytas vertinimo pagrindimas, buvo supažindinta, išsiunčiant juos kaip Rašto priedą. Todėl skundo teiginiai, kad jai nėra žinomas vertinimo pagrindimas, neatitinka tikrovės. Ginčijamas įsakymas atitinka Nuostatų 40 punkte nustatytus Departamento direktoriaus sprendimo dėl lėšų skyrimo projektams turinio reikalavimus.
Pareiškėjos paraiškos vertinimą atliko kompetentingi, SPPD paskirti ekspertai ir Komisijos nariai. Pareiškėja skunde nenurodė, kuo pasireiškė jų nekompetencija, nepagrindė jų ir Komisijos narių galimo šališkumo.
Išanalizavus Nuostatų ir Taisyklių normas, reglamentuojančias paraiškų vertinimo tvarką, pareiškėjos teisių pažeidimo, susijusio su teise būti išklausytam, taip pat nenustatyta. Pagal ginčui aktualų teisinį reglamentavimą pareiškėjai nagrinėjamu atveju buvo sudarytos visos galimybės pačiai teikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius Projekto finansavimo būtinumą. Už paraiškoje nurodytų duomenų teisingumą atsako pats paraišką teikiantis subjektas. Jokių aplinkybių, kad paraišką vertinusiems ekspertams buvo kilusi būtinybė iš pareiškėjos gauti papildomų įrodymų, dokumentų, nenustatyta. Paraiška buvo vertinama pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus. Be to, pareiškėja susipažinusi su Raštu pateiktomis vertinimo anketomis ir Komisijos posėdžių protokolais, skunde teismui turėjo galimybę paneigti juose konstatuotas aplinkybes, tačiau jokių konkrečių nesutikimo su Paraiškos vertinimu argumentų nepateikė. Pagal Nuostatų 25.11 papunktį, paraiškos atmetamos, nevertinamos ir lėšos projektams neskiriamos, jeigu pareiškėjo prašoma suma yra didesnė nei 170 000 (vienas šimtas septyniasdešimt tūkstančių) eurų. Pareiškėja nepaneigė įrodymais ekspertų vertinimo anketose nustatytų aplinkybių, kad jos prašoma suma yra didesnė nei 170 000 eurų.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos Projektas ginčijamu Įsakymu pagrįstai įtrauktas į 2019 metais nefinansuojamų Neįgaliųjų asociacijų veiklos rėmimo projektų sąrašą. Pagrindo iš naujo atlikti pareiškėjos Projekto paraiškos vertinimą nėra. Dėl šių priežasčių pareiškėjos skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo priteisti išlaidas advokato pagalbai šioje byloje apmokėti. Atmetus pareiškėjos skundą, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas netenkintinas.
Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė ir atsakovas Departamentas (el. byla, II t, 172). Departamentas prašo priteisti iš pareiškėjos išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro 1066 Eur.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.
Nustatyta, kad atsakovui Departamentui teisines paslaugas teikė advokatas V. B. pagal 2019 m. balandžio 29 d. teisinių paslaugų teikimo-atstovavimo sutartį Nr. S-10 (el. byla, II t., b. l. 145).
Pažymėtina, kad ABTĮ neriboja viešojo administravimo subjekto, esančio bylos šalimi, galimybės būti atstovaujamam advokato, tačiau tai savaime nereiškia, jog kiekvienos šalies samdant advokatus patirtos išlaidos turi būti priteisiamos iš bylą pralaimėjusios kitos šalies, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016, 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4413-552/2017).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P858-104/2014 taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ekonomiškumo principas suponuoja byloje dalyvaujančių asmenų pareigą procesinius veiksmus atlikti racionaliai, taupyti savo ir kitų proceso dalyvių lėšas.
Kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, tačiau šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių. Kita vertus, bylinėjimosi teisme veikla yra specifinė. Nereti atvejai, kai iškilus sudėtingam teisiniam klausimui viešojo administravimo subjekto vidiniai resursai yra nepakankami, todėl tik profesionalus teisinis atstovavimas (advokato dalyvavimas) sudaro sąlygas tinkamai apginti valstybės (savivaldybės) interesus teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1327-552/2015).
Nagrinėjamu atveju atsakovas Departamentas yra viešojo administravimo subjektas, išlaikomas iš valstybės biudžeto. Vertinant Departamento vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, kad pagal viešai pateikiamus duomenis Departamentas turi Teisinio reguliavimo skyrių. Departamentas savo prašyme atlyginti teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas iš esmės nepateikė argumentų apie tai, jog advokato pasitelkimas atstovauti jo interesams teisme buvo būtinas, t. y. kad jo vidiniai resursai buvo nepakankami tinkamai atstovauti Departamentą teisminio proceso metu. Vertindamas bylos pobūdį, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos Departamento administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla nebuvo sudėtinga. Pažymėtina, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016).
Departamentui nepagrindus patirtų išlaidų būtinumo, patenkinti jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos asociacijos Vaikų sergančiu cukriniu diabetu klubas „Smalsučiai“ skundą atmesti.
Pareiškėjos asociacijos Vaikų sergančiu cukriniu diabetu klubas „Smalsučiai“ ir atsakovo Neįgaliųjų reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.