Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės BUAB „Remonto bazė“ atstovui bankroto administratoriui Algirdui Stankaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Remonto bazė“ patikslintą ieškinį atsakovei UAB „Investicijų fabrikas“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo V. M..

.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslintą ieškinį jame nurodytais argumentais ir prašė priteisti ieškovės patirtas 40 Eur išlaidas antstolio paslaugoms apmokėti. Papildomai aiškino, kad sandoriai pažeidė kitų ieškovės kreditorių teises. Sandorių šalys buvo nesąžiningos, kadangi abiejų bendrovių direktorius buvo tas pats asmuo V. M.. Atsakovei perleistas turtas (darbo įrankiai, monitorius ir kt.) naudojamas jau daugiau nei metus, jo vertė mažėja, jis dėvisi, todėl turtą grąžinus natūra, ieškovė atsidurtų prastesnėje padėtyje nei turto perdavimo dieną, todėl prašė priteisti pinigus.

Atsakovė nei į pirminį, nei į patikslintą ieškinį atsiliepimo nepateikė, tačiau savo poziciją pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra išreiškęs V. M. atstovas, prašęs ieškinį (dėl 1377, 22 Eur sumos) atmesti.

Teismo posėdžio metu jis samprotavo, jog kasos pajamų orderis yra paprastas dokumentas, PVM sąskaitos faktūros yra ūkinių operacijų dokumentai ir nematąs pagrindų juos pripažinti negaliojančiais. Siūlė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra, kadangi jo atstovaujamo asmens interesai tiesiogiai nebuvo pažeisti. Prašymą priteisti 40 Eur vykdymo išlaidų laikė nepagrįstu, kadangi pirminis ieškinys buvo pareikštas ne tam asmeniui, todėl ir buvo prašymas peržiūrėti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „Remonto bazė“ Panevėžio apygardos teismo 2017-12-20 nutartimi iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Algsta“ direktorius Algirdas Stankaitis. 2017-10-05 ir 2017-10-30 PVM sąskaitos faktūros REBA Nr. (-) ir Nr. (-) patvirtina, kad UAB „Remonto bazė“ pardavė UAB „Investicijų fabrikas“ turto už 1 377,22 Eur. 2017-10-20 pagal kasos išlaidų orderį Nr. (-) direktoriui V. M. buvo išduota 1 563 Eur suma UAB „Investicijų fabrikas“ sumokėjimui. LR Juridinių asmenų registro duomenimis V. M. nuo 2015-01-21 vadovavo UAB „Remonto bazė“ bei buvo UAB „Investicijų fabrikas“ akcininkas.

Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, UAB „Remonto bazė“ 2017-10-31 buvo skolinga 2 216,79 Eur darbuotojams ir 2 241,33 Eur biudžetui. Iš 2017-12-31 UAB „Remonto bazė“ finansinės atskaitomybės matyti, kad ieškovei iškėlus bankroto bylą, jokio turto UAB „Remonto bazė“ jau nebeturėjo. Kitą trumpalaikį turtą 9 641 Eur sumai sudarė įsiskolinimai, nors dar 2016 m. pabaigoje bendrovė turėjo ilgalaikio turto už 837 Eur ir trumpalaikio turto už 49 460 Eur.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ) 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas įpareigoja administratorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Ir esant pagrindui pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, jog yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Ieškovės atstovas prašė pripažinti negaliojančiomis PVM sąskaitas faktūras nuo jų sudarymo momento.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais; PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-06 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-250-469/2015). Todėl sutiktina su trečiojo asmens atstovo argumentu dalyje, kad PVM sąskaita faktūra nėra sandoris, tačiau šiuo atveju nustatyta, kad pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras Nr. (-) (2017-10-05) 815,88 Eur sumai ir Nr. (-) (2017-10-30) 561,34 Eur sumai ieškovė pardavė turto atsakovei už 1 377,22 Eur sumą, bet nėra duomenų, kad atsakovė už įsigytą turtą UAB „Remonto bazė“ būtų sumokėjusi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930 ¹ straipsnyje yra nustatyta, kad skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šiame straipsnyje numatyta tvarka: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviajai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyviojoje teisės normoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-12 nutartis civ. b. Nr.3K-3-394/2009).

Nagrinėjamu atveju išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių pagrindu buvo perduotas turtas UAB „Investicijų fabrikas“ kaip įskaitymas už skolą iki bankroto bylos iškėlimo, pagal eiliškumą yra tolimesnė, nei atsiskaitymas su darbuotojais ir biudžetu. Tokiu būdu buvo pažeisti CK 6.930 ¹ straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai, kadangi buvo atsiskaityta su kreditore UAB „Investicijų fabrikas“, kuri yra penktoje eilėje. Todėl turto (prekių) perleidimu įskaityta 1 377,22 Eur suma turi būti priteista iš atsakovės.

Ieškovė patikslintu ieškiniu pagrįstai ginčijo 2017-10-20 Kasos išlaidų orderį Nr. (-), kurio pagrindu atsakovei išmokėta 1 563 Eur. Pasak V. M. atstovo, tai tėra paprastas dokumentas, tačiau su tuo nesutiktina.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Šiame kontekste ieškovės 2017-10-20 kasos išlaidų orderis atitinka vienašalio sandorio, kuriuo siekiama konkrečių teisinių padarinių – BUAB „Remonto bazė“ prievolės atsiskaityti su UAB „Investicijų fabrikas“ užbaigimo – požymius ir todėl tai gali būti ginčijama sandorių negaliojimo pagrindais.

2017-10-20 išduodant šį Kasos išlaidų orderį V. M. buvo įmonės vadovas. Šiuo atveju, Kasos išlaidų orderio išdavimo pagrindas buvo sumokėti kreditoriui – atsakovei, kurios vadovu buvo tas pats asmuo – V. M., o ne sumokėti skolas darbuotojams ar privalomus mokesčius valstybei. Dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą buvo kreiptasi jau 2017 m. lapkričio mėn. Panevėžio apygardos teismo 2017-12-20 nutartimi ieškovei iškėlus bankroto bylą konstatuota, kad įmonė yra nemoki, kadangi nekilnojamojo turto neturi, mokėtinos sumos yra 60 072 Eur, turi įsiskolinimą darbuotojams ir valstybei. Taigi, išdavus minėtą orderį, ieškovė neteko lėšų, sumažėjo jos mokumas ir kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą. Šiuo orderiu ieškovė, perleidusi lėšas atsakovei, jai kaip kreditorei, be pagrindo suteikė pirmenybę kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu, iš esmės sumažino savo turtą, pablogino kitų kreditorių galimybes nukreipti reikalavimus į skolininką (ieškovę) ir gauti jų patenkinimą. Dėl šių aplinkybių 2017-10-20 išduotas kasos išlaidų orderis pripažintinas negaliojančiu nuo sudarymo momento kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) bei taikytina restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis), t. y. iš atsakovo priteistina negaliojančio sandorio 1 563 Eur suma, o iš viso –2 940,22 Eur.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 40 Eur sumokėtus antstolei už sprendimo už akių vykdymą. Tačiau šis ieškovės prašymas atmestinas, kadangi pati ieškovė pripažino, kad pradinis ieškinys buvo pareikštas ne tam asmeniui, kas ir įtakojo tolimesnį procesą bei šių išlaidų susidarymą.

Byloje susidarė 3,42 Eur dokumentų siuntimo išlaidos, kurios iš atsakovės priteistinos valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti negaliojančiu UAB ,,Remonto bazė“ 2017-10-20 išrašytą Kasos išlaidų orderį Nr. (-). Taikyti restituciją ir iš atsakovės UAB „Investicijų fabrikas“, įmonės kodas 303389346 ieškovei BUAB ,,Remonto bazė“, priteisti 2 940,22 Eur (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt eurų 22 ct), 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 940,22 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018-11-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš UAB „Investicijų fabrikas“ 3,42 Eur (tris eurus 42 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank, LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor Bank, LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.