Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos bankrutavusios Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės „Džeirana“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos bankrutavusios Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės „Džeirana“ prašymas įtraukti į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „DVMS“ kreditorių sąrašą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Pareiškėja bankrutavusi Raseinių rajono žemės ūkio bendrovės (toliau – ir BŽŪB) „Džeirana“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Divingas“, pateikė prašymą įtraukti pareiškėją į BUAB „DVMS“ kreditorių sąrašą su 35 360 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Prašyme nurodė, kad šalys 2016 m. birželio 14 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ŽŪB „Džeirana“ pardavė UAB „DVMS“ nekilnojamąjį turtą – viešbutį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už 260 000 Eur. Už viešbutį UAB „DVMS“ neatsiskaitė. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu pripažino niekiniu ir negaliojančiu sandoriu 2016 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį, taikė restituciją natūra ir grąžino BŽŪB „Džeirana“ nekilnojamąjį turtą – viešbutį. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimą paliko nepakeistą. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.240 straipsnio 1 dalimi, laikosi nuomonės, kad atsakovė privalo sumokėti jai 35 360 Eur palūkanas, kurias pareiškėja skaičiuoja nuo 2016 m. birželio 14 d. iki nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (2019 m. kovo 5 d.): 260 000 Eur x 5 procentai (2 + 264 / 365) / 100.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėja bankrutavusi Raseinių rajono žemės ūkio bendrovė „Džeirana“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Divingas“, prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį, priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės administravimui skirtų lėšų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vadovavosi ir taikė precedento taisyklę bei netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl palūkanų skaičiavimo ir priteisimo. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė priteisti penkių procentų metines palūkanas už tai, kad skolininkė, t. y. BUAB „DVMS“, be teisinio pagrindo įgijo turtą iš apeliantės ir juo naudojosi, o ne pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymą ar CK 6.210 straipsnio nuostatas.

7.2. CK 6.240 straipsnio 1 dalies nuostata dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio ir jų skaičiavimo pradžios momento yra specialioji norma CK nustatytų kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo bendrųjų taisyklių atžvilgiu (CK 6.210 straipsnis, 6.261 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-884-381/2020). UAB „DVMS“ žinojo ir suprato, kad nepagrįstai naudojasi apeliantės turtu nuo jo perdavimo momento. Todėl už laikotarpį nuo 2016 m. |birželio 14 d. (Pirkimo– pardavimo sutarties sudarymo) iki 2019 m. kovo 5 d. (nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo) pagrįstai yra skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

4. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas patvirtinti jos finansinį reikalavimą UAB „DVMS“ bankroto byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

6. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 17 d. nutartimi buvo patvirtintas atsakovės UAB „DVMS“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, tarp jų ir trečiosios eilės kreditorės apeliantės 316 513,60 Eur dydžio finansinis reikalavimas, kildinamas iš šalių sudarytos 2016 m. birželio 14 d. viešbučio Pirkimo–pardavimo sutarties (260 000 Eur skola (viešbučio kaina) bei 56 513,60 Eur palūkanos).

7. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. liepos 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-117-856/2020 pripažino niekine ir negaliojančia apeliantės ir atsakovės sudarytą 2016 m. birželio 14 d. Pirkimo– pardavimo sutartį ir taikė restituciją – natūra grąžino apeliantei nekilnojamąjį turtą (viešbutį), esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutartimi šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

8. Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutartimi bankrutavusi ŽŪB „Džeirana“ išbraukta iš UAB „DVMS“ kreditorių sąrašo su 316 513,60 Eur finansiniu reikalavimu. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 8 d. nutartimi ši teismo nutartis palikta nepakeista.

Dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo

9. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė įtraukti apeliantę į bankrutavusios UAB „DVMS“ kreditorių sąrašą su 35 360 Eur finansiniu reikalavimu, padaręs išvadą, kad apeliantė teikia iš esmės analogišką prašymą, dėl kurio teismai pasisakė spręsdami apeliantės išbraukimo iš atsakovės kreditorių sąrašo klausimą.

10. Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismo precedento taisyklę bei netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl palūkanų skaičiavimo bei priteisimo. Nurodo, kad prašė priteisti penkių procentų metines palūkanas už tai, kad skolininkė bankrutavusi UAB „DVMS“ be teisinio pagrindo įgijo turtą iš apeliantės ir juo naudojosi, o ne pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymą ar CK 6.210 straipsnio nuostatas.

11. Nors, kaip matyti iš atsakovės bankroto bylos medžiagos, apeliantės atskirasis skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2021 m. balandžio 19 d. nutarties taip pat buvo grindžiamas CK 6.240 straipsnio 1 dalies norma, tačiau dėl šio atskirojo skundo priimtos Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. nutarties turinys patvirtina, kad iš esmės teismas sprendė dėl atsakovės prievolės mokėti apeliantei kompensuojamąsias palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymą, o ne pagal CK 6.240 straipsnio 1 dalį. Minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties 22 punkte, kurį skundžiamoje nutartyje cituoja ir pirmosios instancijos teismas, nurodoma, kad „šiuo atveju suinteresuotas asmuo Raseinių rajono BŽŪB „Džeirana“ taikė 8 proc. kompensuojamų palūkanų normą pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymą ir palūkanas suskaičiavo nuo 2016 m. birželio 14 d. (Pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo) iki 2019 m. kovo 5 d. (nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įsiteisėjimo), t. y. 260 000 Eur × 8 proc. (2 + 262 / 365) / 100. Tačiau suinteresuoto asmens Raseinių rajono BŽŪB „Džeirana“ prašymas finansinį reikalavimą sumažinti nuo 316 513,60 Eur iki 56 513,60 Eur atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi Pirkimo–pardavimo sutartis šalims jokių civilinių teisių ir pareigų nesukūrė, nes ji nebuvo įvykdyta (pinigai už viešbutį nesumokėti)“.

12. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad CK 6.240 straipsnio 1 dalies nuostata dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio ir jų skaičiavimo pradžios momento yra specialioji norma CK nustatytų kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo bendrųjų taisyklių atžvilgiu ir joje numatytos palūkanos nėra tapačios toms, kurios mokamos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, prevencijos įstatymą. Todėl pirmosios instancijos teismo nurodyti atsisakymo įtraukti apeliantę į bankrutavusios UAB „DVMS“ kreditorių sąrašą motyvai nėra visiškai tinkami. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad aptartas pirmosios instancijos teismo motyvacijos trūkumas nelėmė neteisingo bylos išnagrinėjimo rezultato.

13. CK 6.240 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos. Šios palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą.

14. Viena vertus, minėtoje teisės normoje kalbama apie be pagrindo įgytą pinigų sumą, o apeliantė nurodo atsakovę be teisinio pagrindo įgijus turtą (viešbutį) ir juo naudojusis.

15. Antra vertus, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nors pripažintas negaliojančiu sandoris paprastai laikomas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 straipsnio 1 dalis), tačiau kol nėra teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, nė viena sandorio šalis neturi pareigos vykdyti restituciją ir grąžinti viena kitai, ką yra gavusi pagal sandorį. Pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją nėra pripažįstama jau praeityje egzistavusi prievolė, o sukuriama nauja restitucijos prievolė, kurios atsiradimo momentas – teismo sprendimo, kuriuo taikoma restitucija, įsiteisėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-611/2019, 43 punktas).

16. Taigi byloje nėra nustatyta būtinųjų CK 6.240 straipsnio 1 dalies (aktualios jos dalies) taikymo sąlygų: nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių buvo kilęs dėl nekilnojamojo turto, o ne pinigų įgijimo; antra, atsakovės prievolė grąžinti apeliantei turtą (viešbutį) atsirado tik įsiteisėjus Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 31 d. sprendimui, t. y. 2021 m. balandžio 6 d., todėl nėra pagrindo spręsti, kad iki to laiko atsakovė žinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą turto gavimą.

17. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.