Kauno apygardos teismo nutartis

2010-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-121-317/2010

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2010-06-29Kauno apygardos teismas
  2. N1-205-317/2010Nuosprendis · 2010-09-22Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-29
Bylos Nr.
1-121-317/2010
Teisminio proceso Nr.
20-1-00240-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas
Nukentėjusysis
D. R. Ž.
Kaltinamasis
V. L.
Advokatai
Loreta Kraujutaitienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-121-317/2010Proceso Nr.20-1-00240-09
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 29d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas A. J., sekretoriaujant Vidai Butiškienei, Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai, gynėjui Gintarui Platūkiui, nukentėjusiajai D. R. Ž., jos atstovei-advokatei Loretai Kraujutaitienei, specialistams Jonui Mincevičiui, Sauliui Mekšraičiui, Antanui Algirdui Garmui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

V. L. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, turintis 2 gr. invalidumą, teistas(teistumas išnykęs), gyvenantis (duomenys neskelbtini);

kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. L. kaltinamas tuo, kad tyčia nužudė A. Ž., o būtent: būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2009-03-17 apie 19 val. bute (duomenys neskelbtini), tarpusavio ginčo dėl automobilio pardavimo su A. Ž. metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus šovė iš šaunamųjų ginklų-7,65 mm kalibro „Walther PPK (Nr. 323129) bei 9 mm kalibro „Walther P 99 AS“ (Nr. FAE3425) į A. Ž., padarydamas jam odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, šautinį aklą kairės šlaunies sužalojimą, skeveldrinį kairio šlaunikaulio lūžimą, šlaunies raumenų pažeidimą, šautinį kiaurinį krūtinės bei pilvo ir nugaros sužalojimą, liestinį dešinio širdies skilvelio sienos pažeidimą, kiaurinį skrandžio pažeidimą, ko pasėkoje nuo patirto šautinio kiaurinio krūtinės, pilvo ir nugaros sužalojimo bei liestinio dešinio širdies skilvelio sienos pažeidimo, kiaurinio skrandžio pažeidimo A. Ž. mirė.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, jog 2009-03-17 apie 19 val. bute (duomenys neskelbtini), A. Ž. ir V. L. tarpusavio ginčo metu A. Ž. pradėjus šaudyti į V. L. 7,65 mm kalibro „Walther PPK (Nr. 323129) šaunamuoju ginklu, gindamasis nuo tokio pradėto ir toliau tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi bei neperžengdamas būtinosios ginties ribų, iš šaunamojo ginklo - 9 mm kalibro „Walther P 99 AS“ (Nr. FAE3425) V. L. du kartus šovė į A. Ž., padarydamas jam odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, šautinį aklą kairės šlaunies sužalojimą, skeveldrinį kairio šlaunikaulio lūžimą, šlaunies raumenų pažeidimą, šautinį kiaurinį krūtinės bei pilvo ir nugaros sužalojimą, liestinį dešinio širdies skilvelio sienos pažeidimą, kiaurinį skrandžio pažeidimą, ko pasėkoje nuo patirto šautinio kiaurinio krūtinės, pilvo ir nugaros sužalojimo bei liestinio dešinio širdies skilvelio sienos pažeidimo, kiaurinio skrandžio pažeidimo A. Ž. mirė.

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo padarytos išvados:

Kaltinamasis V. L. pagal tyrimo metu pareikštą kaltinimą kaltu neprisipažino. Jis nurodė, jog prisipažįsta šaudęs į A. Ž., tačiau tai daręs gindamasis nuo A. Ž., nes šis šaudęs į jį.

Šalies argumentai

V. L. teigė, kad 2009-03-17 įvykius jo namuose prisimena nelabai tiksliai, nes tą dieną buvo gerokai girtas. Be to, prieš tai kelias dienas jis buvo vartojęs alkoholį. Todėl, kai kurias tos dienos įvykių detales jis pamena geriau, o kai kurias labai paviršutiniškai. Kai kurių tos dienos įvykių detalių jis negalintis aplamai prisiminti. Ikiteisminio tyrimo metu kiek kitaip jis kalbėjęs dėl to, jog nenorėjęs savęs apkalbėti. Teisme jo duoti parodymai yra teisingi, nes jis, susipažinęs su liudytojų parodymais bei kitais byloje esančiais prokuroro surinktais įrodymais, tiksliau prisiminė daugiau įvykio aplinkybių.

Kaltinamasis parodė, jog dar iki 2009-03-17 jis kelias dienas su draugais vartojo alkoholinius gėrimus. 2009-03-17 ryte jis pabudęs labai pagiringas. Kadangi norėjo pataisyti sveikatą, tai susiskambino su A. Ž., pravarde K., ir pakvietė jį atvažiuoti išgerti. Jam atrodo, kad jis pats turėjęs butelį degtinės „Zelionaja Marka“. Kadangi A. Ž. jam pasakė, jog nežino ar atvažiuos, tai jis paskambino ir G. K. bei pakvietė šį atvažiuoti pas jį į namus išgerti. Jo žmona Z. L. tuo metu taip pat buvo namuose, tačiau blogai jautėsi, todėl gulėjo miegamajame. V. L. paruošęs užkandos, pastatęs butelį degtinės ir laukęs G. K.. Apie 12 val. šis atvažiavęs pas jį į namus (duomenys neskelbtini)ir, jam atrodo, atsivežęs butelį dar vieną butelį degtinės. Jiedu susėdo virtuvėje ir pradėjo vaišintis. Jiems begeriant degtinę, gal apie pietus, atvažiavo ir A. Ž.-K.. Jis taip pat atsivežė degtinės butelį. Tuomet jau trise jie sėdėjo virtuvėje ir kelias valandas gėrė. Išgertuvių metu kalbėjosi įvairiomis temomis apie gyvenimą, kalbėjosi ir apie vaikus. To pokalbio metu tarp A. Ž. ir G. K. įvyko konfliktas dėl jų sūnų, nes kiekvienas gyrėsi savo vaiku. G. K. pradėjo K. prikaišioti, kad šio sūnus eina negerais keliais, kad jis neišlįs iš kalėjimo ir pan. A. Ž. ant jo užpyko ir pradėjo pradžioje ginčytis, o po to ir trenkė G. K. kumščiu į veidą. Pastarajam pradėjo bėgti kraujas, kurio prisitaškė ir ant grindų. V. L. pradėjęs ant jų šaukti bei liepęs eiti aiškintis santykių į kiemą. A. Ž. ir G. K. išėjo. Ar jis ėjo kartu su jais- neatsimena. Po kiek laiko A. Ž. grįžo vienas. Jis buvo piktas ir pasakė „išjungiau G.“. Po kelių minučių į butą sugrįžo ir G. K.. Jis buvo kruvinu veidu, todėl V. L. liepė jam eiti į vonią praustis. Jis kurį laiką girdėjo, kad G. K. vonioje prausiasi, girdėjo kaip jo žmona vonioje su juo kalbėjo, o po to kažką plovė ir barėsi, kas pridaryta vonioje. A. Ž. ją ramino, sakė „nepyk Zita, viskas bus gerai“. Po to jo žmona vėl nuėjo į savo miegamąjį, o jiedu su K. toliau virtuvėje gėrė. Kada G. K. išėjo iš buto, V. L. negirdėjęs.

Begerdami su A. Ž., jiedu pradėjo kalbėtis apie ginklus. Kadangi jis pasakojęs apie savo turimus pistoletus, A. Ž. paprašęs juos parodyti. Jis nuėjo į miegamąjį. Kadangi žmona miegojo, tyliai iš seifo paėmė tris pistoletus-7,65 mm kalibro Walther PPK, kurio apkaboje telpa 7 šoviniai, 9 mm kalibro Walther P 99, kurio apkaboje telpa 15 šovinių, bei garsinį pistoletą „Police“. Kadangi visi šie ginklai buvo vienoje dėžutėje, todėl visus tris ir atsinešė kartu su šoviniais užtaisytomis apkabomis į virtuvę bei padėjo ant stalo. Tada su A. Ž. ėmė apžiūrinėti pistoletus, pasakoti apie juos. Pamena, kad K. jam kalbėjo apie ginklus kažkokias tai nesąmones, todėl jis jam kažką tai aiškinęs apie juos, jie ginčijęsi. Baigus ginčą, pistoletus jis lyg ir padėjęs virtuvėje ant palangės, o juodu toliau gėrę. Išgertuvių metu kalba pakrypo apie vieną jų bendrą pažįstamą, kurio pavardės V. L. nurodyti nenorintis, kadangi tas žmogus gyvena užsienyje ir yra skolingas A. Ž. pinigų. Dalį jo skolos, t.y. 10000 litų šio žmogaus prašymu V. L. yra gražinęs A. Ž., nes tuo metu jis neturėjęs pinigų. Šis, grįžęs į Lietuvą, jam atidavė tuos pinigus, tačiau A. Ž. vis tiek ant to žmogaus pyko, kad jis neatidavė jam visos likusios skolos dalies. K. pokalbio metu pradėjęs reikalauti pas V. L., kad šis gražintų ir likusią to jų bendro pažįstamo skolos dalį. V. L. jam paaiškinęs, kad neturi pinigų tai skolai gražinti. Kadangi A. Ž. žinojo, jog V. L. jau beveik metus laiko nesėkmingai pardavinėja savo automobilį „Nissan Pathfinder“, tai pasiūlė V. L. parduoti jį pigiau, o pinigus, kaip to žmogaus skolą, atiduoti jam. Jis pasakė K., kad už svetimas skolas savo automobilio jis beveik už dyką nepardavinės. Tada A. Ž. pradėjo pykti, šaukti ir pasakė, kad jeigu reikės, tai jis ir veltui tą automobilį turės jam atiduoti bei pavadino jį „senu pydaru“ Po tokių A. Ž. žodžių supyko ir V. L.. Jis paklausė A. Ž.-„o tu ką, jaunas padaras“. Po šių žodžių A. Ž. tiesiog pasiuto-pradėjo šaukti ant jo „tu manęs pydaru nevadinsi, aš tau už tokius žodžius baudą 100 000 eurų uždėsiu, iki gyvenimo pabaigos neišsimokėsi“ ir pan. Po tokių jo žodžių V. L. pradėjęs juoktis. Tada A. Ž. staiga pagriebė nuo palangės pistoletą Walther PPK ir grasinančiai nukreipė jį į V. L.. Taikydamasis ginklu jis pasakė „tuoj aš tave į vietą padėsiu“. Pamatęs į save nukreiptą ginklą, jis pradėjęs raminti A. Ž., sakydamas „K. baik, čia ne lazda, su ginklu nejuokauk“. Tačiau A. Ž. nenurimo ir vis šaukė „aš tave pydare čia tuoj pat užversiu ar nudėsiu“. Pamatęs, jog A. Ž. nenurimsta, jis nusprendė iš virtuvės išeiti. Lėtai eidamas pro langą, nuo palangės paėmė ten gulėjusį kitą pistoletą- 9 mm kalibro „Walther P 99“. Jam išeinant, K. ir toliau grasino. Paėjus kelis žingsnius link vonios kambario durų, jis išgirdo šūvio garsą. Supratęs, kad buvo šauta į jį, jis susigūžė ir šoko į kairę koridoriaus pusę už sienos kampo bei nubėgo link svetainės. Kadangi nebuvo sužeistas, tai stovėdamas ties darbo kabineto ir svetainės durimis, pasakė: „Kukai, tu ką kvailas, baik, nes bus blogai“ t.y. prašė A. Ž. liautis. Jam bestovint prie kabineto durų, jis pamatė, kad A. Ž. ir toliau garsiai balsu grasindamas, iš virtuvės ateina link koridoriaus. Jis sušuko A. Ž.-„Kukai baik, nes ir aš pradėsiu šaudyti“. Tuo metu pamatė iš už kampo beišlendančią A. Ž. ranką su pistoletu. K. dar kartą šovė link jo ir pataikė į šonines sieninės spintos duris. Supratęs, jog A. Ž. nejuokauja, V. L. užtaisė rankoje turėtą pistoletą ir kelis kartus šovė priešais save-į vonios kambario duris. Taikėsi į durų apačią, norėdamas tik pagąsdinti A. Ž., kad šis neitų link jo į koridorių, kuriame stovėjo V. L.. Po jo šūvių A. Ž. lyg tai atsitraukė, bet po to vėl pradėjo artėti prie juos skiriančios sienos kampo šaukdamas, jog tikrai jį nudės. Matydamas jo artėjantį šešėlį, jis dar kelis kartus šovė į vonios durų ar tai sienos apačią. A. Ž. tuo metu stovėjo tarp vonios ir virtuvės durų bei bandė iškišti iš už kampo ranką su ginklu bei iššauti. Kai tik K. iškišdavo ranką su pistoletu, V. L. paleisdavo šūvį link vonios, šaukdamas „nesiartink, neik artyn, nes pašausiu“. K. tuo metu stovėjo už kampo koridoriuke tarp vonios kambario bei virtuvės ir vis bandė išlįsti, nes kaskart buvo matyti išlendanti jo ranka su pistoletu. Kadangi jis išsigando, jog A. Ž. gali jį bei jo žmoną nušauti, nes jis vis bandė išlįsti iš už sienos kampo, todėl šovė ir į darbo kambario sienos kampą ta kryptimi, kur stovėjo A. Ž.. Galvojo, gal K. išsigąs šūvio ir atsitrauks, o jis tuo metu išbėgs pro lauko duris į koridorių. Tačiau A. Ž. to šūvio neišsigando ir toliau bandė išlįsti iš už kampo, rankoje laikydamas ginklą. Pamatęs eilinį kartą iš už sienos kampo išlindusią A. Ž. ranką, V. L. puolė ant jo ir sugriebė už rankos, kurioje šis laikė pistoletą. Bandė pistoletą iš A. Ž. rankų ištraukti. Kadangi iš karto to padaryti nepavyko, nes K. priešinosi, jiedu susigrūmė. Grumtynių metu stumdantis, jis laikė sugriebęs A. Ž. už rankos, bandė užlaužti A. Ž. dešinės rankos riešą bei atimti pistoletą. Tačiau jam to niekaip nesisekė padaryti, kadangi A. Ž. stipriai priešinosi. Jiems taip besistumdant, staiga pasigirdo dar vienas šūvis, tačiau V. L. nesuprato iš kurio pistoleto - jo turimo ar A. Ž. laikyto buvo iššauta, nes grumtynių metu abu rankose turėjo po pistoletą. A. Ž. vis bandė nukreipti rankoje laikytą ginklą į V. L., o šis bandė nusukti jo riešą nuo savęs. Taip jiems besigrumiant ir K. kiek pasukus pistoletą link jo, jis kelis kartus iššovė. Kulkos pataikė į sieną prie lauko durų. Nors V. L. ir toliau lauždamas laikė A. Ž. ranką, tačiau pastarasis ir toliau stengėsi nukreipti pistoletą į jį, o jis to neleido K. padaryti. Tada A. Ž. pistoletą perėmė į kitą ranką. Jis tuomet įsikibo į jo kairę ranką ir bandė laužti jos riešą, tačiau K. vėl šovė į V. L. pusę vieną ar du kartus. Jis nepataikė, nes V. L. laikė ir laužė jo ranką. Taip jiedu grūmėsi kelias minutes-jis visai būdais stengėsi iš A. Ž. atimti ginklą, o pastarasis bandė nukreipti jį į V. L.. V. L. matęs, kad A. Ž. visą grumtynių laiką bandęs nukreipti ginklą į jį bei supratęs, kad šis nori nušauti V. L.. Kadangi jo jėgos išseko, o K. visiškai atsuko ginklą į jį, V. L. atstūmė A. Ž. nuo savęs ir du kartus iššovė į jį. Taikė jam į kojas ir abu šūviai sekė staiga vienas po kito. Po pirmojo šūvio A. Ž. kažkaip tai keistai priklaupė ir pasviro į priekį-matyt pirmoji kulka ir pataikė jam į šlaunį. Po šio šūvio tuoj pat sekęs antras šūvis pataikė A. Ž. į krūtinę, nes po jo K. pasviro į priekį, krisdamas ant V. L.. Griūvantį ant jo A. Ž. jis pastūmė ir šis griuvo atbulas ant grindų.

Tik tuomet, kai A. Ž. nugriuvo atbulas ant nugaros, jis suprato, jog jį sužeidė. Kadangi K. nebejudėjo, jis pradėjo grasiai A. Ž. raginti keltis, tikrinti ar plaka širdis. Širdies plakimo jis neužčiuopė. Tik uždėjęs ranką ant krūtinės, jis pamatė kraują ant A. Ž. maikutės. Tada suprato, jog šaudamas į K., antru šūviu pataikė jam į krūtinę. Pradėjo tikrinti K. pulsą kakle, tačiau pulso neužčiuopė. Kadangi A. Ž. išsižiojo ir pabalo, jis suprato, kad K. mirė. Tuomet jis paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį.

Jis neprisimena, ar buvo išsikruvinęs rankas, tačiau mano, jog galėjo išsikruvinti jas liesdamas A. Ž. krūtinę padarytos žaizdos srityje, nes K. maikutė buvo permirkusi krauju iš žaizdos krūtinėje. Kadangi byloje matė, jog virtuvėje buvo rastas A. Ž. krauju suteptas rankšluostis, tai mano, jog tuo rankšluosčiu jis valėsi kruvinas savo rankas. Jo nuomone, K. kraujas ant rankšluosčio kitokiu būdu patekti negalėjo, nes A. Ž. tą dieną nebuvo sumuštas ar susižalojęs, ir kraujo tuo rankšluosčiu jis nesivalė.

Nors gerai to ir neatsimena, tačiau jam atrodo, jog supratęs, kad A. Ž. tikrai negyvas, būdamas apimtas šoko ir nevilties, jis po to dar kelis kartus iššovė iš Walther P99 pistoleto į grindis. Kurioje vietoje jis dar šaudė, pasakyti negali, tačiau tikrai ne virtuvėje, kadangi virtuvėje į grindis iš jo ginklo prieš kelis metus buvo šaudęs vienas jo pažįstamas. V. L. nuomone, jis galėjo šaudyti prie darbo kambario slenksčio. Supratęs, jog tikrai nušovė A. Ž., jis nuėjo į darbo kambarį, padėjo ant stalo pistoletą ir paskambino į policiją. Po to pasakė žmonai, jog nušovė A. Ž.. Jo žmona Z. L. labai išsigando-tiesiog patyrė šoką, pradėjo drebėti, negalėjo pratarti nė žodžio. Policija į butą atvyko gal po 15 minučių. Jam uždėjo antrankius, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai patvirtino, kad A. Ž. miręs.

Nužudyti A. Ž. jis jokios priežasties tikrai neturėjo. Šaudamas į jį jis norėjo A. Ž. ne nužudyti, o tik sužeisti, kad šis negalėtų šaudyti į jį. Kadangi A. Ž. šaudė į jį, jam buvo visiškai aišku, kad A. Ž. nušaus jį. Jei jis nebūtų šovęs į A. Ž., tai pats būtų gulėjęs jo vietoje. Jam K. labai gaila, kadangi daug metų jie buvo geri draugai.

Su kaltinimu tyčiniu nužudymu jis nesutinka, kadangi tik gynėsi nuo A. Ž.. Apie tai jis kalbėjo nuo pat pirmos minutės-dar būdamas visiškai girtas įvykio vietoje. Tai patvirtino ir apklausti policijos darbuotojai, greitosios pagalbos darbuotojai bei jo žmona. Viską surežisuoti ir sukurti tokią versiją tą vakarą jis nebūtų galėjęs, nes buvo sunkiame girtumo laipsnyje, o be to kelias paras prieš tai gėręs.

Ikiteisminio tyrimo metu tiksliai neatsiminė visų įvykio aplinkybių, kadangi jo atmintyje buvo išlikusios tik kai kurios atskiros tos dienos įvykių detalės. Didžiąją jų dalį jis atgamino tik vėliau ir susipažinęs su bylos medžiaga, kai pamatė visas užfiksuotas įvykio detales, išklausė liudytojų parodymų. Kai kurias įvykio detales jis prokurorui nutylėjo ne dėl to, kad jų neprisiminė, o dėl to, kad savo parodymais bijojo dar labiau viską sugadinti, kadangi jį kaltino tyčiniu nužudymu. Būtent dėl šios priežasties tyrimo metu jis ir aiškino, kad grumtynių metu ne jo laikytas, o K. rankose buvęs ginklas iššovė, po ko K. nukrito. Iš tikro, tai jis šovė į A. Ž. ir tai padarė tik tada, kai jam kilo didelė grėsmė. Kitos išeities jis neturėjęs: jei nebūtų šovęs į K., tai pats būtų nušautas, kadangi K. dar iki jų grumtynių kelis kartus šovė į jį, o po to šaudė ir grumtynių metu, tačiau nepataikė tik dėl to, kad tuo metu jis laužė jo rankos riešą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas tiki ir vadovaujasi kaltinamojo parodymais teisminio nagrinėjimo metu, nes jie neprieštarauja kitiems teisme ištirtiems ir šioje nutartyje aptariamiems įrodymams, o tyrimo metu duotais parodymais tiki ir vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja jo teisme duotiems parodymams bei kitiems ištirtiems įrodymams. Teismas nesivadovauja kaltinamojo tyrimo metu duotais ir teisme ištirtiems įrodymams prieštaraujančiais parodymais(T.2 b.l. 128-131, 133-135, 136, 140-141, 143-144) bei parodymų patikrinimo vietoje pateiktiems duomenimis(T.2 b.l. 137-138 ), kad jis šaudė į A. Ž. ne koridoriuje o jam stovint virtuvėje, kad A. Ž. buvo mirtinai sužalotas ne jo laikytu 9 mm kalibro „Walther“, o nežinia iš kurio ginklo jo grumtynių su A. Ž. metu.

Be V. L. parodymų teisme, teismo nustatytas aplinkybes patvirtina ir kiti įrodymai:

Nukentėjusioji D. R. Ž. parodė, kad kaltinamąjį V. L. pravarde „L.“ ji pažysta iš matymo ir žino, jog L. buvo jos vyro A. Ž. draugas.

2009-03-17 apie 14 val. jai būnant (duomenys neskelbtini) prie „Undinės“, paskambino jos vyras ir pasakė, kad jis atvažiuoja automašina ir prašė jį pavežti iki draugo, pravarde „L.“. A. atvažiavo savo automobiliu, persėdo į priekinę sėdynę, ir ji nuvežė jį iki (duomenys neskelbtini) esančio G. L. buto, kuris randasi prie centrinio knygyno. Vyras ten išlipo ir ji matė, kad užantyje jis turi užsikišęs butelį degtinės. Dar vyro paprašė negerti, o jis pažadėjo išgerti tik 50 gramų. Apie 18:30 val. ji skambino A. Ž., bet šis nekėlė ragelio. Apie 19.30 val. ar 20 val. jai paskambino kažkas iš draugų ir pasakė, kad vyras yra miręs. Ji paskambino į policiją, kad išsiaiškinti vyro mirties aplinkybes, tačiau jai nieko nepaaiškino. Nuvykusi į policiją sužinojo, kad buvo konstatuota A. Ž. mirtis. Iš policijos ji nuvažiavo į L. butą, tačiau ten jos niekas neįleido.

Nukentėjusioji teigia, jog jos vyras buvo dešiniarankis. Jis mažai ką jai pasakodavo apie draugus, bet likus maždaug savaitei iki įvykio, jis sakė, jog jam labai gaila V. L., kadangi šis labai ligotas, yra tik su vienu inkstu. Pasak D.R. Ž.,A. Ž. buvo ramus konfliktinėse situacijose, išgėręs eidavo miegoti ir agresyvus nebuvo. Nors su vyru ji buvo išsituokusi, tačiau jis ją su vaiku išlaikė, dėl jo žūties tiek ji, tiek ir mažametis jų sūnus bei A. Ž. motina, kuriai po sūnaus žūties buvo du insultai, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Po įvykio mažametį sūnų teko vesti pas psichologus. D.R. Ž. prašo priteisti jai 5969 litų atlyginimui turtinės žalos, kurią sudaro laidojimo išlaidos, kapo duobės kasimas, laikinas paminklas, gedulingi pietūs. Be to ji prašanti priteisti 500 000 litų neturtinės žalos.

Byloje nukentėjusiąja bei civiline ieškove 210 000 litų sumai pripažinta ir A. Ž. motina- G. Ž., prašiusi bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. (T.2 b.l. 70- 71, T.3 b.l.79).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius, taip pat prašęs bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui, prašė priteisti iš V. L. 1770,83 Lt bei 622,64 Lt padarytai žalai atlyginti(T.3 b.l. 74-78).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo teisminio nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas D. M.. Jis parodė, kad jam dirbant Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės vyriausiuoju policininku, 2009-03-17 tarnybos metu jis budėjo kartu su patruliu I. T. bei specialistu A. P.. Apie 19.33 val. iš Kauno AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad bute (duomenys neskelbtini) yra nušautas žmogus. Jie visi trys nuvyko nurodytu adresu, kur bute juos pasitiko moteris, kaip vėliau paaiškėjo Z. L.. Bute jautėsi stiprus parako kvapas, ant sienų bei grindų matėsi šūvių žymės, o koridoriuje ant žemės aukštielninkas gulėjo A. Ž.. Kairėje jo rankoje, padėtoje ant krūtinės, buvo 7,65 mm kalibro pistoletas „Walther PPK“, kurio gaidukas buvo atlaužtas t.y. ginklas buvo užtaisytas. Lavono pirštas buvo uždėtas ant pistoleto skliautelio. A. Ž. buvo be gyvybės požymių. Apie tai jie informavo Kauno AVPK budintį. Neužilgo atvyko greitosios pagalbos medikai, kurie patvirtino, kad A. Ž. yra miręs. Kadangi medikams buvo būtina padaryti žuvusiojo širdies kardiogramą bei apžiūrėti kūną, saugumo sumetimais D. M. iš A. Ž. rankos ištraukė užtaisytą ginklą ir padėjo jį ant spintelės virtuvėje. Ginklas iš žuvusiojo rankos išsitraukė gana lengvai. Tuomet įvykio vietos apžiūrai jie iškvietė Kauno AVPK darbuotojų operatyvinę grupę bei papildomas pajėgas įvykio vietos apsaugai. Į įvykio vietą atvyko patruliai A. D. ir R. D..

Liudytojas nurodė, jog dar vieną pistoletą – 9 mm kalibro „Walther P99“ be dėtuvės, jie rado kambaryje, kuriame tuo metu prie stalo sėdėjo buto šeimininkas V. L.. V. L. buvo neblaivus, tačiau paaiškino, kad su buvusiu klasioku - A. Ž., pravarde K., jis išgėrinėjo buto virtuvėje. Begeriant K. paprašė jo parodyti savo legaliai laikomus ginklus. Jis juos atnešė. Po to toliau geriant, tarp jo ir A. Ž. įvyko konfliktas, kurio metu A. Ž. ėmė jį reketuoti - reikalauti sumokėti 100 000 eurų. Kai jis pasakė A. Ž., kad neleis jam mojuoti pirštu palei nosį, A. Ž. ėmė jį smaugti, pagrasino ginklu ir po to ėmė į jį šaudyti. Jis nuo A. Ž. šūvių išsisuko pabėgdamas ir tarp jų įvyko grumtynės. V. L. taip pat pasakė, kad gindamasis nuo K., jis kitu ginklu jį nušovė. V. L. džiaugėsi, kad parodė A. Ž. mažesnio galingumo sportinį ginklą, kad kitas jo ginklas buvo geresnis, todėl jam ir pasisekė nuo K. apsiginti. Kaltinamasis aiškinęs, jog po jo paleistų šūvių A. Ž. parkrito ant žemės ir liko gulėti ten, kur ir buvo rastas.

Iš esmės tokius pat parodymus davė ir liudytojas I. T.. Jis patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, jog dirbdamas Kauno apskrities VPK vyresniuoju patruliu ir patruliuodamas su A. P. ir D. M., 2009-03-17 apie 19.30 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) randasi nušautas žmogus. Jiems visiems trims atvykus į nurodytą įvykio vietą, buto durys buvo pravertos, o juos pasitiko verkianti moteris. Bute jautėsi stiprus parako kvapas, ant sienų bei grindų matėsi šaudymo žymės. Koridoriuje ant grindų jie pamatė A. Ž. kūną, gulintį ant nugaros. Kairėje nestipriai sugniaužtoje A. Ž. rankoje buvo užtaisytas pistoletas Walther PPK“. Ranka buvo sulenkta ir padėta ant krūtinės. Pirštas buvo laisvai, jei jis neklysta-nebuvo ant gaiduko, pirštas buvo truputį palenktas, visiškai tiesus nebuvo. Tačiau to patvirtinti kategoriškai jis negalįs. Ginklą, saugumo sumetimais, iš A. Ž. rankų ištraukė D. M., atvykus greitosios pagalbos darbuotojams. Darbo kambaryje jie rado sėdintį prie stalo V. L.. Priešais jį ant stalo buvo padėtas kitas pistoletas su dėtuve. Kiek pamena liudytojas, V. L. jiems pasakė, kad tai jis šovė į A. Ž. ir tai padarė savigynos sumetimais, kad jis pats paskambino į policiją.

Liudytojas A. P. patvirtino, kad kaip policijos darbuotojas dirbo 2009-03-17 kartu su D. M. ir I. T.. Apie 19.30 val. jiems buvo pranešta, kad bute (duomenys neskelbtini) yra nužudytas žmogus. Budintis D. M. pranešė, kad nužudytasis galimai yra jiems žinomas A. Ž., pravarde „K.“, o jį nužudyti galėjo V. L.. Nuvykę į įvykio vietą, buto duris jie rado praviras. Koridoriuje ant grindų gulėjo A. Ž.. Kairė jo ranka buvo ant krūtinės, o joje buvo užtaisytas pistoletas. Aplink mėtėsi tūtelės, buvo matyti šaudymo žymės ant grindų ir sienų. Kambaryje prie stalo sėdėjo V. L.. Priešais jį ant stalo gulėjo dar vienas ginklas ir dvi dėtuvės. D. M. apžiūrint kitus kambarius, saugumo sumetimais jis surakino V. L. rankas. V. L. buvo smarkiai išgėręs ir sakė, kad A. Ž. reikalavo iš jo pinigų, minėjo 100 000 eurų ar tai litų sumą. V. L. sakė, jog įvyko konfliktas, kad A. Ž. jį puolė, ėmė į jį šaudyti, tada jis besigindamas šovė į „K.“.

Apklaustas liudytoju A. D. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad kaip patrulių rinktinės 1 būrio patrulis 2009-03-17 kartu su R. D. gavo nurodymą vykti į butą (duomenys neskelbtini). Jiems atvykus, kolega I. T. paprašė pasaugoti namo laiptinę, kad niekas į ją neitų. Vėliau, užėjęs į butą Laisvės al. 81-2, jis pamatė A. Ž. pravarde „K.“ kūną, gulintį ant nugaros buto koridoriuje. „K.“ jam žinomas, nes yra jam tekę jį sulaikytą konvojuoti. Kairėje A. Ž. rankoje, kuri gulėjo priglausta ant krūtinės, buvo pistoletas. Dešinė ranka buvo kiek pakelta, lyg ir sustingusi. Buto koridoriuje buvo matyti šaudymo žymės. Jis girdėjo, kaip tuo metu šalimais buvusiame kambaryje V. L. kalbėjo apie tai, kad A. Ž. reikalavo iš jo 100 000 eurų, tačiau už ką, jis neminėjo. V. L. buvo išgėręs. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai konstatavo A. Ž. mirtį.

Liudytojas R. D. patvirtino 2009-03-17 Kauno apskrities VPK budinčiojo nurodymu kartu su A. D. vykęs į (duomenys neskelbtini) esantį butą, kuriame pamatė koridoriuje gulintį vyriškio kūną. Vyriškis gulėjo ant nugaros, ant krūtinės sudėtomis rankomis. Jo kairėje rankoje buvo pistoletas. Buto sienos buvo sušaudytos, matėsi žymės nuo kulkų, tinkas ant grindų. Bute jis pabuvo apie 10 minučių ir buvo nuėjęs į kiemą laukti iškviestų medikų. Atvykusius medikus jis palydėjo į butą. Greitosios pagalbos darbuotojai apžiūrėjo vyriškio kūną, rado jame žaizdas ir konstatavo vyro mirtį. Jie sakė, kad įvykis įvyko daugiau nei prieš pusę valandos. Bute buvo nuo alkoholio apsvaigęs ir nerišliai kalbantis V. L.. Nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas. V. L. pasakė „buvo K. ir nėra K.“. Liudytojas patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, jog nors iš V. L. kalbos ir buvo sunku suprasti kas pradėjo konfliktą, tačiau jis pasakojo, jog būtent nužudytasis jį reketavo, reikalavo 100 000 eurų, kad būtent A. Ž. išsitraukė pistoletą.

Liudytojas D. K. parodė, jog gyvena bute (duomenys neskelbtini), o V. L. yra jo kaimynas. Santykiai su V. L. buvo geri, jie nesusipykę. V. L. jis gali apibūdinti tik teigiamai. Negirdėjo, kad jis būtų kada nors konfliktavęs su kitais kaimynais. 2009-03-17 jis su žmona apie 18 val. 30 min. grįžo į namus po darbo ir susėdo virtuvėje vakarieniauti. Tarp 19 val. ir 19.30 val. jie išgirdo kažkokius garsus, bumbsėjimus. Jis nesupratęs, kad tai šūvių garsas, manęs, jog gal kažkas ką tai remontuoja. Šiuo metu manantis, jog tai galėjo būti ir šūvių garsas. Tyrimo metu gal ir sakęs, kad buvo dvi serijos bumbsėjimų, tarp kurių buvo kelių minučių tarpas. Tačiau šiuo metu nėra tikras, jog tarp bumbsėjimų buvo laiko tarpas. Neužilgo po išgirstų garsų į namą atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba.

Liudytoja J. K. patvirtino tyrimo metu duotus parodymus, kad jį yra V. L. kaimynė ir gyvena su vyru (duomenys neskelbtini). Ji patvirtino, kad 2009-03-17 apie 18.30 val. su vyru grįžo į namus ir po kokių 15-20 minučių virtuvėje išgirdo triukšmą, panašų į kalimą sienon, lyg kas darytų remontą. Po jų galėjo būti 2-3 minučių pertrauka. Po tos pertraukos pasigirdo dar keli tokie pat garsai. Kadangi jie buvo panašūs į kalimą į sieną, todėl jie į tai nekreipė dėmesio. Kai pamatė policiją ir greitosios medicinos pagalbos medikus, pagalvojo, kad tie garsai galėjo būti ir šaudymas.

Liudytojas G. K. parodė, kad su V. L. pažįstamas nuo vaikystės, nes augo viename kieme, ir draugauja iki šiol. 2009-03-17 ryte apie 11 val. V. L. jam paskambino ir pakvietė pas save į namus išgerti. Apie 11.30-12 val. jis nuvažiavo pas V. L. į namus. Namuose buvo tik V. L. ir jo žmona Z. L.. Kadangi ji blogai jautėsi, tai gulėjo miegamajame. V. L. pasakė, jog buvo iš vakaro padauginęs alkoholio, todėl jo sveikata iš po vakar yra bloga. Jie su V. susėdo virtuvėje ir išgėrė 0,7 litro degtinės. Begeriant V. L. paskambino A. Ž. ir pakvietė jį atvažiuoti. Kadangi V. Ž. buvo nuteistas ir turėjo pradėti atlikti bausmę, tai tarsi turėjo būti jų atsisveikinimas. A. Ž. atvažiavo pas V. L. ir atsivežė 0,7 butelį degtinės. Tuomet jie visi trys išgėrinėjo virtuvėje ir kalbėjosi įvairiomis temomis. Išgertuvių metu ėmė visi kalbėtis apie vaikus. To pokalbio metu jis su A. Ž. ėmė ginčytis ir supykęs A. Ž. jam sudavė kumščiu smūgį į nosį. Nuo šio smūgio jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis nutekėjo ant grindų bei stalo. V. L. liepė jiems virtuvėje nesimušti, o išeiti į lauką. Tada jis ir A. Ž. pasigalinėti išėjo į lauką, o V. L. liko bute. Lauke jam A. Ž. sudavė dar vieną smūgį į veidą. Po šio smūgio jis grįžo į V. L. butą ir nuėjo praustis kraują į vonią. Tuo metu atėjo Z. L.. Pamačiusi jo kruviną veidą, Z. padavė jam rankšluostį apsivalyti. Nusiprausus ir nusivalius, Z. L. padavė jam striukę ir liepė eiti į namus. Jis išėjo namo, o A. Ž. liko pas V. L.. Kas įvyko V. L. bute jam išvykus-jis nežinantis.

Liudytoja Z. L. teisme sutikusi duoti parodymus, teigė, kad jos santykiai su sutuoktiniu V. L. buvo ir yra normalūs. Vyras tarpais kartais išgerdavo. 2009-03-15 jis buvo pirtyje, ten išgėrė. 2009-03-16 jis vėl su kažkuo tai gėrė, nes pagiriojo, tačiau nakvojo namuose. 2009-03-17 ryte jie atsikėlė, ji papusryčiavo ir nuėjo į savo miegamą kambarį, o V. L. liko virtuvėje. Kadangi labai skaudėjo galvą, ji atsigulė vėl į lovą ir užmigo. Pabudo apie pietus ir išgirdo, kad pas vyrą kažkas yra atėjęs, nes buvo girdėti virtuvėje kelių vyrų kalba. Ji nėjusi pasižiūrėti, kas yra atėjęs. Tik pavakare, eidama į tualetą, ji rado vonioje stovintį G. K., kuris tuo metu prie kriauklės prausėsi veidą. Jo veidas buvo kruvinas. Kadangi šalia vonios esančios virtuvės durys buvo praviros, ji mate virtuvėje vyrą bei prie šaldytuvo stovintį V. draugą A. Ž. pravarde K.. Dar būdama vonioje ji šūktelėjo, kas čia darosi, tačiau vyras kažką tai burbtelėjo, liepdamas eiti miegoti ir nesijaudinti. Nusipraususiam G. K. ji padavė rankšluostį. Šis nusivalė veidą, pasiėmė striukę ir išėjo iš buto. Ji užrakino lauko duris ir eidama pasisveikino su A. Ž.. Pastarasis atsiprašė už betvarkę ir ji vėl nuėjo į savo kambarį. Kadangi užsidarė kambario duris, jokio triukšmo negirdėjo, be to kambaryje buvo įjungtas televizorius. Jai gulint lovoje, V. L. buvo atėjęs į miegamąjį. Vyras kažką pasiėmė iš seifo esančio dešinėje nuo jų lovos, tačiau ką jis paėmė, ji nemačiusi. Po kurio laiko ji norėjo išleisti katę iš kambario. Pradariusi duris ji išgirdo V. L. balsą, kuris pasakė „atiduok, išprotėjai, durniau“. Gal po sekundės ji išgirdo kitą balsą sakant- „nudėsiu pydare“ ir išgirdo šūvius. Labai išsigando, todėl šoko ant savo lovos bei užsidengė ausis. Šūviai buvo gal vienas ar du. Po kelių sekundžių, vėl pasigirdo šūviai. Tikslaus šūvių skaičiaus ji negali pasakyti. Ji suprato, kad kažkas vyksta negero. Kiek laiko ji išgulėjo lovoje užsidengusi ausis ir nejudėdama, nežino, tačiau po kurio laiko pajuto ranką ant peties ir pamatė vyrą. Ėmusi priekaištauti V. L. dėl šūvių, sakė, kad kaimynai iškvies policiją. Jis pasakė, kad pats iškvies. Tuomet ji išėjusi iš kambario pamatė prie vonios durų gulinčio žmogaus kojas. Visas jo kūnas buvo už sienos kampo, todėl veido nesimatė. Jai buvo šokas, ji išsigandusi pradėjo verkti, o V. L. ją ramino. Ji užėjo į darbo kambarį, nes prie kūno bijojo eiti. V. iš karto paskambino į policiją. Ką paskambinęs sakė, ji neatsimena. Darbo kabinete ant stalo ji pamatė gulintį ginklą. Apie tai kas ir dėl ko įvyko, V. L. nieko jai nepasakojo, jis ją tik ramino. Ji buvo nuėjo į savo miegamąjį, tačiau nepamena, kas vyko toliau. Nepamena, kad persirenginėtų. Negalinti paaiškinti, dėl ko duodama parodymus tyrimo metu, ji nepasakė, jog matė tą dieną savo bute ir G. K.. Ją visą tą laiką tiesiog buvo ištikęs šokas ir atsigavo ji tik po gero mėnesio. Greitosios medicininės pagalbos A. Ž. ji nekvietė, nes buvo visiškai pasimetusi.

Ji yra mačiusi šūvių žymes savo buto virtuvėje po stalu, kurios atsirado gal prieš 3 ar 5 metus. V. L. sakė, jog valydamas ginklą netyčia iššovė.

Apklausta liudytoja L. G. parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini) ir yra V. L. kaimynė. 2009-03-17 namo ji grįžo apie 19 val. Neužilgo ji išgirdo kažkokį tai triukšmą, panašų į trinksėjimą, durų trankymą ar kapojimą kirviu. Pasiklausiusi prie lauko durų, tačiau laiptinėje buvo tylu. Sklidę garsai buvo ritmingi, tačiau iš kur jie sklido, ji negirdėjo. Gal po 5-10 minučių ji vėl išgirdusi panašų triukšmą, trukusį trumpiau nei 1 minutę.

Liudytoja J. J. parodė, jog jai dirbant Kauno greitosios medicinos pagalbos brigadoje, 2009-03-17 apie 19.48 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) esančiame bute galimai peršautas žmogus. Nurodytu adresu su GMP ekipažu ji nuvyko 19.59 val. ir buto koridoriuje rado ant grindų gulintį vyriškį. Vyras gulėjo ant nugaros, buvo be batų, jo viena ranka buvo pakelta, o kita ant krūtinės. Toje-kairėje rankoje buvo pistoletas. Policijos darbuotojas iš rankos išėmė pistoletą. Vyriškio kūną apžiūrėjus, buvo rasta viena šautinė žaizda buvo kojoje, o kita krūtinėje. Kadangi vyras buvo be gyvybės požymių, ji dėjo elektrodus, kad padaryti elektrokardiogramą ir įsitikinti, ar vyras dar gali būti gyvas. Kadangi buvo nustatyta, kad vyriškis miręs, ji su ekipažu išvyko.

Iš įvykio registracijos kortelės (T.1 b.l. 9-11) matyti, kad pranešimas apie įvykį Kauno AVPK buvo gautas 2009-03-17 apie 19 val. 33 min. Apie jį pranešė V. L. nurodęs, kad jis bute (duomenys neskelbtini) šovė į A. Ž. pravarde „K.“. Iš kortelės matyti, jog į įvykio vietą pirmasis policijos darbuotojų ekipažas buvo išsiųstas 19 val. 33 min. ir atvyko – 19 val. 40 min., antrasis ekipažas buvo išsiųstas 19 val. 53 min., atvyko – 19 val. 57 min.

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės(T. 2 b. l. 3) matyti, jog VšĮ Kauno m. GMPS stotyje iš policijos pranešimas apie A. Ž. sužalojimą buvo gautas 19 val. 48 min., perduotas – 19 val. 49 min., o GPS ekipažas į įvykio vietą išvyko 19 val. 51 min. ir atvyko 19 val. 56 min.

Įvykio vietos apžiūros protokolai bei jų priedai-fotonuotraukos, vaizdo įrašai, schemos (T.1 b.l. 13-64, T.3 b.l. 48), patvirtina, kad 2009-03-17 bute (duomenys neskelbtini) buvo rastas A. Ž. kūnas su dviem šautiniais sužalojimais. Įvykio vietos apžiūros metu fiksuota A. Ž. kūno padėtis, šautiniai objektų pažeidimai, jų lokalizacija, rastas ir fiksuotas 9 mm bei 7,65 mm kalibro tūtelių, kulkų išsidėstymas bute, šaunamųjų ginklų „Walther P 99“ bei „Walther PPK“ padėtis, kiti reikšmingi duomenys, paimti reikalingi tyrimui objektai.

2009-03-25 papildomos įvykio vietos apžiūros protokole (T.1 b.l. 74-84) specialių priemonių pagalba fiksuota galima trajektorija šūvių į įvykio vietos apžiūros metu rastus ir šūvių apgadintus objektus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialistas Saulius Mekšraitis 2009-03-18 specialisto išvadoje Nr. M 304/09 (02) konstatavo T.1 b. l. 92-98 ), kad A. Ž. mirties priežastimi buvo šautinis kiaurinis krūtinės, pilvo ir nugaros sužalojimas, liestinis dešinio skilvelio sienos pažeidimas ir kiaurinis skrandžio kūno pažeidimas, kas komplikavosi vidiniu kraujavimu į širdiplėvės ertmę, skrandį ir pilvaplėvės ertmę, nukraujavimu, šoku. Specialistas patvirtino, jog šis sužalojimas buvo padarytas šaunant šaunamuoju ginklu, tikėtina užtaisytu kulka, vieno šūvio pasėkoje. Sužalojimo kanalo kryptis sagitaliai iš priekio atgal ir gana ryškiai iš viršaus žemyn, o A. Ž. mirė 2009-03-17 laikotarpyje tarp 18 val. 50 min. ir 21 val. 20 min.

Specialistas taip pat nurodė, kad A. Ž. kūne rastas ir šautinis aklas kairės šlaunies sužalojimas, skeveldrinis kairio šlaunikaulio lūžis bei šlaunies raumenų pažeidimas. Šautinio kairės šlaunies sužalojimo kanalas prasideda šautine žaizda (įėjimo anga) priekiniame šlaunies paviršiuje, eina per paodę, šlaunies raumenis ir baigiasi ties šlaunikauliu suformuodamas skeveldrinį šlaunikaulio lūžį. Šio kanalo kryptis iš priekio atgal pagal sagitalinę kūno ašį, artima horizontaliai. Šis sužalojimas padarytas šaunant šaunamuoju ginklu, tikėtina užtaisytu kulka, vieno šūvio pasėkoje. Tikėtina, kad šis sužalojimas padarytas šaunant tuo pačiu ginklu kaip ir krūtinės-pilvo sužalojimas.

Išvadoje tvirtinama, kad A. Ž. kūne rastas ir odos nubrozdijimas bei poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje galėjo būti padaryti dinaminio kontakto būdu ir gali būti liestinis šautinis sužalojimas, tačiau kategoriškai tai tvirtinti nepakanka duomenų.

Žemesnės instancijos teismas

Išvadoje nurodyta, jog A. Ž. kraujyje buvo rasta 2,26 promilės etilo alkoholio, o šlapime 3,32 promilės etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį, o ištirtose ir specialisto išvadoje aptartose A. Ž. odos žaizdose iš krūtinės bei kairės šlaunies, artimo šūvio pėdsakų (šūvio suodžių, nesudegusio parako dalelių, terminio poveikio žymių) nerasta.

Apklaustas teisme, specialistas Saulius Mekšraitis patvirtino savo išvadas, duotas tyrimo metu. Jis patvirtino ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu atliktos jo apklausos metu jam buvo pademonstruotas vaizdo įrašas su V. L. pasakojimu apie įvykį. Pagal tame įraše V. L. nurodytas aplinkybes, A. Ž. patirtas krūtinės sužalojimas būtų negalimas. Tačiau, jei ginklas būtų pakreiptas iš viršaus į apačią ir atitiktų specialisto tyrimo metu pridėtoje schemoje pavaizduotą šūvio kanalų kryptį, tokiomis aplinkybėmis A. Ž. sužalojimo atsiradimas būtų įmanomas.

Specialistas konstatavo, kad praktiškai yra neįmanoma, kad dėl šautinio šlaunies sužalojimo skeveldrinį šlaunikaulio lūžį patyręs A. Ž. galėjo stovėti t.y. būti vertikalioje padėtyje už nieko nesilaikydamas, o pilnavertiškos grumtynės su kitu asmeniu, S. Mekšraičio nuomone, nebuvo įmanomos. Specialistas teigė, kad artimo šūvio pėdsakai atsiranda kai šaunama 20 cm nuo vamzdžio iki kūno, nes iš vamzdžio be kulkos išlekia ir papildomi šūvio faktoriai, todėl būtent šių faktorių radimas ir leidžia spręsti šūvio artumą. Šiuo atveju papildomų šūvių faktorių kriminalistai nerado t.y. artimo šūvio pėdsakų ant A. Ž. neužfiksuota.

Žemesnės instancijos teismas

Šis specialistas taip pat konstatavo, kad ginklo radimo rankoje ir lavono sustingimo negalima susieti, nes po mirtino sužalojimo padarymo dar kurį laiką vyko kraujavimas, per tą laiką V. Ž. buvo dar gyvas, todėl kalbėti apie atsipalaidavusius raumenis nereikėtų.

Iš esmės neprieštaraujančius S. Mekšraičio išvadai duomenis konsultacinėje išvadoje pateikė ir specialistas A.Garmus (T.3 b.l. 119-154), nurodęs tokią pat A. Ž. mirties bei mirčiai įtakos neturėjusių sužalojimų kilimo priežastį ir mechanizmą.

Šis specialistas apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, jog dėl A. Ž. mirties priežasties yra tos pat nuomonės kaip ir S. Mekšraitis. Tačiau jis neturi pagrindo sutikti su specialisto S. Mekšraičio teiginiu, kad po šlaunikaulio šautinio sužalojimo A. Ž. turėjo iš karto nugriūti ir negalėjo grumtis su V. L.. A. Garmus nurodė, jog A. Ž. buvo aukštas ir didelės fizinės jėgos, o tokiam žmogui lengviau atsilaikyti prieš įvairaus pobūdžio sužalojimus, tame tarpe ir šlaunikaulio šautinį sužalojimą. A.Garmus atkreipė dėmesį ir į tai, kad nužudytasis buvo išgėręs virš 2 promilių alkoholio, toks alkoholio kiekis buvo didelis antišokinis skiedinys, niveliuojantis skausmą, todėl tai nesudaro pagrindo teismo medicinine prasme teigti, kad A. Ž. būtinai po šautinio šlaunikaulio sužalojimo turėjo kristi ir negalėjo grumtis.

Kaip ir S. Mekšraitis, A. Garmus savo išvadoje ir teisme teigė, jog A. Ž. sužalojimo krūtinėje padarymo metu turėjo būti pasilenkęs maždaug 45 laipsnių kampu, nes pirminio teismo medicininio tyrimo metu S. Mekšraičio nubraižytoje schemoje aiškiai matyti būtent tokia šūvio kanalo krytis. Todėl šis specialistas ir daro išvadą: arba A. Ž. šūvio metu buvo pasilenkęs, arba į jį šovęs asmuo stovėjo gerokai aukščiau jo-kitame aukšte arba, pavyzdžiui, ant spintos. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. L. šūvio metu stovėjo daug aukščiau A. Ž., A. Garmus konstatuoja, kad A. Ž. šūvio metu buvo pasilenkęs.

Tiesa, specialistas nurodė, jog pagal sužalojimo krūtinėje pobūdį sužalojimas galėtų būti padarytas ir nukentėjusiajam gulint nugara ant grindų, o šaunančiajam priėjus prie jo nuo galvos pusės ir šaunant į gulintį 45 laipsnių kampu. Tačiau tokią galimybę A. Garmus atmeta dėl to, jog tokiu atveju sužalojimo vietoje grindyse turėtų būti šūvio pėdsakas, pagal kryptį atliktas iš virtuvės pusės, o ne, iš kaip specialistų išvadoje nurodyta, iš koridoriaus pusės.

Tokį galimą mirtį sukėlusio sužalojimo padarymo mechanizmą atmeta ir teismas, kadangi jis nėra patvirtintas objektyviais duomenimis. Iš įvykio vietos apžiūros protokolų, specialisto išvados, kitų objektyvių įrodymų matyti, jog po A. Ž. kūnu rastas šautinis kiaurinis grindų pažeidimas padarytas šūviu atliktu ne nuo virtuvės pusės, o iš koridoriaus, besiribojančio su V. L. darbo kambariu, pusės 60 laipsnių parketlentės plokštumos atžvilgiu(foto T.1 b.l. 81, specialisto išvada (T.1 b.l. 142)) t.y. būtent V. L. nurodytomis aplinkybėmis.

A. Garmus, kaip ir specialistas S. Mekšraitis, išvadoje patvirtino, jog negalima kategoriškai teigti, kad ginklas mirštančiajam visais atvejais iškrenta iš rankų. Specialistas pažymėjo, kad būna atvejų, kai rastą rankoje ginklą tiesiog negalima ištraukti.

A. Garmus taip pat nurodė, jog iš lavono padėties negalima spręsti, kokioje padėtyje jis buvo iki kritimo ir kaip jis nukrito. Tačiau, specialisto nuomone, prieš mirtį A. Ž. kurį laiką sėdėjo ir tik po to atsigulė, nes iš bylos medžiagos matyti, jog nugaroje nuo kulkos išėjimo žaizdos žemyn yra nutekėjęs ir sudžiūvęs kraujas. Tai, specialisto teigimu, matyti vienoje iš nuotraukų.

Su tokia specialisto išvada dėl A. Ž. sėdėjimo iki jam nukrentant, teismas negali sutikti, nes ji prieštarauja teisme ištirtai bylos medžiagai. Iš įvykio vietos apžiūros metu įvykio vietoje darytų fotonuotraukų bei vaizdo įrašo(T.1 b.l. 60), matyti, jog A. Garmaus minimas kraujas nugaroje yra nutekėjęs ne vertikaliai žemyn, o horizontaliai jo liemeniui iš dešinės į kairę, todėl taip nutekėti A. Ž. būnant stovimoje ar sėdimoje padėtyje-negalėjo. Taigi ir specialisto A. Garmaus išvada, kad nužudytasis po šautinio krūtinės sužalojimo dar turėjo kurį laiką sėdėti, o tik po to nugriūti aukštielninkas, yra nepagrįsta ir atmestina.

2009-07-14 specialisto išvada Nr. 11-1125 (09) patvirtina, kad V. L. bute rastais jo pistoletais Whalter P99 ir Walther PPK po paskutinio jų valymo buvo šaudoma(T.1 b.l. 135-142).

Specialistas išvadoje nurodė, kad jam tirti buvo pateikta įvykio vietoje rastos 12 vnt. iššautų 9 mm kalibro Luger tūtelių, penkios 9 mm kalibro Luger šovinių kulkos ir 3 kulkų liekanos, 6 iššautos 7,65 mm kalibro Brauningo pistoletų šovinių tūtelės ir trylika 7,65 mm kalibro Brauningo pistoleto šovinių kulkų. Jis patvirtino, kad visos jam pateiktos 9 mm kalibro Luger šovinių tūtelės buvo šautos iš tyrimui pateikto pistoleto Walther P99, tačiau negalėjo nustatyti, ar tyrimui pateiktos 9 mm kalibro Luger šovinių kulkos buvo iššautos iš tyrimui pateikti pistoleto Walther P99.

Išvadoje patvirtinama, jog tirti pateiktos 7,65 mm kalibro Brauningo pistoletų šovinių tūtelės buvo iššautos tirti pateiktu pistoletu Walther PPK, bet specialistas negalėjo nustatyti, ar tyrimui pateiktos 7,65 mm kalibro kulkos buvo šautos tirti pateiktame pistolete Walther PPK; negalėjo nustatyti, kokio kalibro kulkomis, iš kokio atstumo ir kokiomis kryptimis šaunant buvo padaryti pažeidimai įvykio vietoje rastose ir tyrimui pateiktose striukėse.

Išvadoje nurodyta, jog tirti pateikti 5 metalo gabaliukai, išimti iš A. Ž. jo skrodimo metu, yra skeveldros apvalkalinės kulkos, turinčios rausvos spalvos metalo apvalkalą ir švininę šerdį, tačiau jos kalibro bei rūšies nustatyti negalima.

Specialistas J. M. 2009-05-05 išvadoje Nr. 11-924 (09) konstatavo (T.1 b.l. 109-111), kad ant lipdukų, paimtų nuo A. Ž. rankų ir galvos, Z. L. rankų ir galvos, V. L. galvos, yra šūvio pėdsakų-švino-stibio-bario dalelių, vienodų su šūvio pėdsakais iš rastų įvykio vietoje bei tirti pateiktų 9 mm Luger ir 7,65 mm RWS tūtelių.

Specialistas ant lipduko nuo A. Ž. rankų aptiko po 20 švino-stibio-bario dalelių ir po keliasdešimt stibio bario, stibio-švino, bario švino dalelių, o ant lipduko nuo jo galvos-šešias švino-stibio-bario ir keliasdešimt(36 vnt.) stibio-bario ir bario-švino dalelių.

Ant lipduko nuo V. L. galvos buvo aptikta 15 švino-stibio- bario ir keliasdešimt(78 vnt.) stibio-bario, stibio-švino ir bario-švino dalelių. Specialistas taip pat nurodė, kad ant lipdukų, paimtų nuo V. L. rankų bei nuo WC durų, šūvių pėdsakų nėra.

Ant lipduko su mikrodalelėmis nuo Z. L. kairės rankos aptiktos keturios, dešinės rankos-trys, o ant galvos keturios švino-stibio-bario ir po kelias stibio-bario, stibio-švino, bario-švino daleles. Ant lipduko su mikrodalelėmis nuo Z. L. kairės rankos aptikta viena švino-stibio-alavo-bario šūvio pėdsako dalelė, kuri, specialisto nuomone, gali būti atsitiktinis užteršimas, arba, šios dalelės kilmės šaltinis yra kito gamintojo šovinys nei pateiktieji tyrimui.

Apklaustas teisme tokią išvadą davęs specialistas J. M. paaiškino, jog šūvio metu aplinkoje nusėda šūvio dalelės ir šovinių kapsulių medžiagos. Pagal šių dalelių kiekį galima spręsti ar jos nusėdo šūvio metu, ar vėliau. Specialistas pagal dalelių kiekį rastą ant abiejų A. Ž. rankų(po dvidešimt švino-stibio-bario ir po keliasdešimt stibio-bario, bario-švino ir stibio-švino) ir galvos(šešios švino-stibio-bario ir 36 stibio-bario ir bario švino) daro prielaidą, kad pats A. Ž. naudojosi ginklu. Specialistas pažymėjo, jog kategoriškai to teigti negali dėl to, jog dalelės galėjo ant A. Ž. kūno nusėsti ir tuo atveju, jei buvo šaudoma šalia A. Ž. ar į jį patį iš labai artimo atstumo. Tačiau jo nuomone, pagal rastų dalelių kiekį labiau tikėtina, kad A. Ž. pats turėjo ginklą ir juo šaudė.

J. M. taip pat nurodė, jog iš jo tyrimų negalima spręsti, kurioje rankoje-vienoje ar abiejose buvo ginklas, nes buvo atlikta daug šūvių ir šūvių dalelės išsisklaidė. Tačiau ant A. Ž. rankų rastas pernelyg didelis dalelių kiekis, kad būtų galima teigti, jog jos galėjo užsiteršti vien iš aplinkos.

Iš specialisto išvados Nr.T-N 152/09(02) matyti, jog tuoj po įvykio paimtame V. L. šlapime rastos 3,22 promilės etilo alkoholio(T.2 b.l. 147).

Iš 2009-05-20 specialisto išvados Nr. S 161/09 (01) matyti (T.1 b.l. 120-124), kad ant įvykio vietoje-V. L. bute rasto ir išimto rankšluosčio su dėmėmis yra A. Ž. kraujas, kas patvirtina V. L. parodymus, jog rankšluostį A. Ž. krauju galėjo ištepti jis, valydamasis savo rankas.

Aptarti įrodymai nepatvirtina kaltinime nurodytų aplinkybių, kad V. L. į A. Ž. šaudė ir mirtinai jį sužalojo iš dviejų šaunamųjų ginklų-7,65 mm kalibro „Walther PPK (Nr. 323129) bei 9 mm kalibro „Walther P 99 AS“ (Nr. FAE3425). Byloje nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog būtent abiem šaunamaisiais ginklais t.y. 7,65 mm kalibro „Walther PPK (Nr. 323129) bei 9 mm kalibro „Walther P 99 AS“ (Nr. FAE3425) šaudė vienas V. L. ir abiem šiais ginklais jis mirtinai sužalojo A. Ž.. Šios aplinkybės nebuvo patvirtintos įrodymais tiek tyrimo metu, tiek ir teisme, kaltinamajame akte buvo grindžiamos ne objektyviais duomenimis, o prielaidomis.

Tiek paties kaltinamojo parodymais, tiek ir kitais šioje nutartyje aptartais objektyviais įrodymais yra patvirtinta, kad V. L. į A. Ž. du kartus šovė ir mirtinai jį sužalojo 9 mm kalibro šaunamuoju ginklu „Walther P 99 AS“ (Nr. FAE3425). Šią aplinkybę patvirtina ne tik V. L., bet ir kiti tyrimo metu surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Nors specialistas savo 2009-07-14 išvadoje Nr.11-1125(09) tiksliai ir neatsakė, kokiu ginklu buvo iššautos iš A. Ž. kojos išimtos kulkos liekanos t.y. penki metalo gabaliukai, tačiau iš specialisto išvados akto tiriamosios dalies(T.1 b.l. 139) matyti, jog iš A. Ž. kūno buvo išimtos skeveldros apvalkalinės kulkos, turinčios rausvos spalvos metalo(vario lydinio-tompako) apvalkalą ir švininę šerdį. Būtent tokios konstrukcijos ir medžiagos bei spalvos yra 9 mm kalibro Lugerio šovinių kulkos, iššautos iš „Walther P 99 AS“ (Nr. FAE3425) ir rastos įvykio vietoje bei pateiktos tirti specialistui, pateikusiam šią išvadą. Gi įvykio vietoje rastų ir iš „Walther PPK (Nr. 323129) iššautų 7,65 mm kalibro Brauningo šovinių kulkų apvalkalo medžiaga skiriasi-yra gelsvos, o ne rausvos spalvos. Kadangi įvykio vietoje buvo rastos tik 7,65 mm kalibro bei 9 mm kalibro kulkos, iššautos tik iš dviejų šaunamųjų ginklų-būtent pistoletų „Walther PPK (Nr. 323129) bei „Walther P 99 AS“ (Nr. FAE3425), tai darytina išvada, kad pasitvirtina V. L. parodymai, jog į A. Ž. jis šaudė ne 7,65 mm kalibro „Walther PPK (Nr. 323129) ginklu, o 9 mm kalibro „Walther P 99 AS“ (Nr. FAE3425).

7,65 mm kalibro „Walther PPK (Nr. 323129) pistoleto apkaboje telpa 7 vnt. šovinių, o Walther P 99 AS“ (Nr. FAE3425) 15 vnt. šovinių. Įvykio vietos apžiūros protokoluose, schemose, fotonuotraukose bei vaizdo įrašuose (T.1 b.l. 13-83) esantys duomenys (t.y. fiksuotas tūtelių, kulkų išsidėstymas bute bei šaudymo žymės sienose) patvirtina, jog iš 7,65 mm kalibro „Walther PPK (Nr. 323129) buvo iššauti 6 šoviniai, o vienas šovinys rastas neiššautas šaunamajame ginkle. Būtent tokie byloje esantys duomenys ir patvirtina V. L. parodymus teisme, kad A. Ž. iš 7,65 mm kalibro „Walther PPK iššovė į jį 6 kartus-du kartus būdamas virtuvėje ir eidamas iš jos, ir 4 kartus koridoriuje.

Įvykio vietos apžiūros metu buvo surasti būtent 6 vnt. 7,65 mm kalibro tūtelių(pavaizduotos schemoje T.1 b.l. 41). Tai, kad virtuvėje buvo surasti ne 2 vnt. o 4 vnt. 7,65 mm tūtelių ir tik 2 vnt. tokių tūtelių rasta koridoriuje, teismas aiškina tuo, kad tiek šaudymo šiuo ginklu metu, tiek ir po šaudymo, koridoriuje tarp V. L. ir A. Ž. vyko grumtynės, buvo vaikščiojama. Todėl iššautos ir ant grindų nukritusios tūtelės šių grumtynių metu galėjo būti tiesiog paspirtos į virtuvės pusę, kur ir buvo surastos. Tokią išvadą teismas daro dėl to, kad 4 vnt. 7,65 mm tūtelių buvo rastos virtuvėje, tačiau faktinių duomenų (kulkų bei jų pėdsakų) patvirtinančių, kad iš 7,65 mm kalibro „Walther PPK“ būtent 4 kartus buvo iššauta šioje patalpoje ar arti jos, o ne 2 kartus, kaip aiškino V. L., byloje nėra. Koridoriuje ties sienine spinta ir spintos veidrodyje esančios kulkų žymės bei tūtelės patvirtina, jog du šūviai „Walther PPK“ ginklu galėjo būti padaryti būtent iš V. L. nurodytų vietų-virtuvės bei koridoriaus ties vonios durimis.

Teismas atmeta kaip įrodymais nepagrįstus prokuroro teiginius, kad stiklo ištrupėjimo nuolaidumas ir jo pobūdis sieninės spintos veidrodinėje dalyje paneigia V. L. parodymus, jog būtent A. Ž. iš virtuvės pusės šovė į jį ir pataikė į šią sieninę spintą. Tokius faktiniais duomenimis nepatvirtintus prokuroro samprotavimus paneigia ne tik V. L. parodymai, bet ir įvykio vietos apžiūros metu šioje sieninėje spintoje rasta 7,65 mm kulka (įvykio vietos apžiūros protokolas T.1 b.l. 13-38, schema-T.1 b.l.39 ir foto Nr.19 T.1 b.l.47). Negalima atmesti ir to, kad stiklo dalelės iš šūvio vietoje padaryto pažeidimo ištrupėjo dar iki įvykio vietos apžiūros, varstant spintos duris ir pan.

Abejoti kaltinamojo parodymais, kad A. Ž. tikrai turėjo ginklą-7,65 mm kalibro „Walther PPK (Nr. 323129) ir juo šaudė, teismas neturi pagrindo ir dėl to, jog juos patvirtina kiti šioje nutartyje aptarti duomenys: būtent specialisto Jonas Mincevičiaus išvada Nr 11-924 (09) (T.1 b.l. 109-111) bei jo parodymai teisme duoda pagrindą teismo išvadai, kad A. Ž. prieš mirtį pats šaudė šaunamuoju ginklu. Nors specialistas ir nurodė, jog panašus kiekis šūvių dalelių ant A. Ž. rankų būtų galėjęs atsirasti ir tuo atveju, jei būtų šaudęs ir ne jis, o kitas labai arti jo abiejų rankų šaudęs asmuo, tokius samprotavimus teismas atmeta, nes šios aplinkybės nepatvirtina įrodymai, be to, nei ant A. Ž. kūno, nei ant jo rūbų nebuvo rasta jokių artimo šūvio pėdsakų.

Gi kaltinamojo parodymus patvirtina ir nutartyje aptarti liudytojai D. M., I. T., A. P., R. D., A. D., nurodę, jog tuoj po įvykio girtas V. L. jiems girdint aiškino, jog jis tik gynėsi nuo į jį šaudžiusio A. Ž.. Negalima atmesti ir netikėti parodymais liudytoja apklaustos Z. L., kuri nurodė, jog girdėjo savo sutuoktinio prašymą atiduoti ginklą bei A. Ž. grasinančius žodžius ir tuoj pat po jų sekusius šūvius. Šie parodymai nėra paneigti, jie neprieštarauja kitiems įrodymams, o juos papildo, todėl teismas ir jais vadovaujasi.

Abejoti V. L. teisme pateikta įvykių seka teismas neturi pagrindo ne tik dėl to, kad juos patvirtino paminėti asmenys, bet ir dėl to, kad jo parodymus patvirtina ir kiti objektyvūs duomenys.

Būtent V. L. parodymuose nurodytomis kryptimis yra fiksuoti šautiniai sienų pažeidimai: vienas jų sienoje prie sieninės spintos priešais virtuvę (užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokoluose bei foto Nr.23, Nr.31 b.l. 82-83 T.1), kitas- šautinis sieninės spintos veidrodyje (užfiksuota įvykio vietos apžiūros protokoluose bei foto Nr.19 b.l. 47 ir foto Nr.39 b.l. 55 T.1), o dar 4 šautiniai sienų pažeidimai fiksuoti koridoriuje ties lauko durimis(įvykio vietos apžiūros protokolai bei foto Nr.20 b.l. 47, foto Nr.29,30 b.l.83 T.1).Visi šie duomenys patvirtina būtent kaltinamojo parodymus, kad A. Ž. šaudė į jį, kėsindamasis jį nužudyti, o nepataikė tik dėl to, kad V. L. laužė ginklą laikančios jo rankos riešą.

Kaltinamojo parodymus, kad šaudė jis ne 7,65 mm pistoletu, o 9 mm kalibro pistoletu Walther P 99 AS, kad siekė tik apsiginti nuo A. Ž., šaudžiusio į jį ir toliau besiartinantį su ginklu rankoje, kad pradžioje šaudė į savo buto sienas, grindis siekdamas A. Ž. pagąsdinti, o į A. Ž. iššovė tik po to, kai jau nebeturėjo kitos išeities-patvirtina įvykio vietoje užfiksuotos 9 mm kalibro šaudmenų kulkų žymės sienose, balduose, paviršinis tūtelių ir kulkų -išsidėstymas, specialistų užfiksuota kulkų judėjimo trajektorija(T.1 b.l. 13-84). Būtent šie duomenys ir patvirtina, kad didžioji dauguma iš 12 šūvių atliktų Walther P 99 AS(Nr. FAE3425) pistoletu buvo nukreipta ne tiesiogiai į A. Ž., o į kitus objektus-grindis, sienas, duris, šaudant pagal kryptį žemyn, žemiau žmogaus kelių lygio. Manyti, jog V. L. į A. Ž. 10 iš 12 iššautų kartų nepataikė dėl nepatyrimo ar kitų objektyvių sąlygų, teismas nemato pagrindo dėl to, kad V. L. yra patyręs šaulys-tarnavęs armijoje specialiuose daliniuose, didžiąją savo gyvenimo dalį buvęs medžiotoju ir ilgą laiką turėjęs medžioklei bei savigynai skirtus ginklus, kuriais sistemingai šaudė. Šios aplinkybės taip pat rodo, jog V. L. iki paskutinių dviejų šūvių į A. Ž. neturėjo tikslo jo nužudyti ar sužaloti, o tai padarė tik paskutiniais dviem šūviais, kuomet neturėjo kitos išeities, nes jam pačiam realiai grėsė pavojus sveikatai ir gyvybei.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, tiek ir teisme ištirti įrodymai nepaneigė V. L. parodymų, kad A. Ž. į jį pavojingai kėsinosi t.y. šaudė į jį šaunamuoju ginklu, o jis tokio jo pavojingo kėsinimosi išvengė tik dėl to, jog pradžioje pasislėpė nuo dviejų į jį paleistų šūvių, o kitų į jį šaunamuoju ginklu paleistų 4 šūvių išvengė dėl to, jog šūvių metu laikė užlaužęs A. Ž. rankos riešą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra apibrėžiamos žmogaus teisės bei laisvės, kurių apsaugą turi garantuoti valstybė. Kadangi ne visais atvejais valstybės institucijų turimomis priemonėmis yra galimybė tas teises bei laisves apginti, todėl įstatymų leidėjai baudžiamuoju įstatymu suteikė teisę asmeniui gintis pačiam.

Baudžiamojo kodekso 28 straipsnis nurodo, kad kiekvienas asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti užpuolimo arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Įstatymų leidėjas pripažino, kad veiksmai, padaryti esant būtinajai ginčiai, yra socialiai vertingi, nes nukreipti prieš pavojingą nusikalstamą kėsinimąsi, todėl nėra baudžiami. Būtent dėl to asmuo neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą, jeigu jis, gindamasis pats ar gindamas kitą asmenį ( nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus) nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi ir neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimą ar nusižengimą formaliai atitinkančią veiką.

Būtinoji gintis visada yra susijusi su žalos padarymu besikėsinančiam asmeniui. Tačiau būtinoji gintis galima ne prieš visus veiksmus, o tik prieš tuos, kurie yra pavojingi, kurie nukreipti prieš asmens gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę, nuosavybę, būsto neliečiamybę, ar kitas teises, valstybės arba visuomenės interesus.

Pavojingas kėsinimasis į besiginantį asmenį, turi būti akivaizdus ir realus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai žala jau daroma arba yra labai aiški jos grėsmė (išsitraukiamas ginklas, atlenkiamas peilis, besiginantysis apsupamas kitų asmenų ir pan.). Kaip ir kokiomis priemonėmis ir būdais galima gintis nuo pavojingo kėsinimosi, nulemia kėsinimosi pobūdis (vertybės į kurias kėsinamasi – gyvybė, sveikata, orumas; kėsinimosi būdas, besikėsinančių asmenų skaičius, jų naudojamos priemonės, ginkluotumas, kėsinimosi vieta, laikas ir t. t.). Tačiau visais atvejais gynyba turi atitikti tris požymius: žala gali būti padaroma tik besikėsinančiam (užpuolikui), žala padaroma atremiant jo pavojingą kėsinimąsi; žala padaroma neperžengiant būtinosios ginties ribų.

Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą, būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma ar sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

Įstatymų leidėjai būtinosios ginties ribų peržengimu nelaiko veiksmus, kuomet ginamasi nuo įsibrovimo į būstą arba būtinosios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumišimo ar didelio išgąsčio, kurį sukėlė užpuolikas. Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės ir jų taikymas visiškai atitiktų kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą. Įstatymas taip pat neriboja ir priemonių nuo pavojingo kėsinimosi. Taigi asmuo, gindamas save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimo, gali prieš užpuoliką panaudoti tiek nešaunamąjį ginklą, tiek ir šaunamąjį ginklą. Priklausomai nuo užpuolimo pobūdžio ir ginamų vertybių, ribojamas yra tik žmogaus sveikatai padaromos žalos dydis.

Taigi, įstatymas suteikia teisę kiekvienam asmeniui įgyvendinti savo teisę į būtinąją gintį, neatsižvelgiant į tai, ar jis gali išvengti kėsinimosi, ar ne.

Teismas A. Ž. veiksmus, sekusius po konflikto tarp jo ir V. L. t.y. du šūvius į kaltinamąjį, šiam pasišalinant iš virtuvės, bei 4 šūvius jų tolimesnių grumtynių metu turint tikslą sužaloti V. L., vertina kaip pavojingą kėsinimąsi į V. L. sveikatą ar net gyvybę. Tas kėsinimasis buvo tikras ir egzistavo objektyviai, o ne besiginančio V. L. vaizduotėje. Jis buvo ne tik realiai labai pavojingas, bet ir realiai pradėtas ir akivaizdus. Kaltinamasis tokį kėsinimąsi į savo sveikatą ir gyvybę jautė realiai, nes jam gresiančios žalos akivaizdumas buvo visiškai aiškus-į jį buvo kėsinamasi šaunamuoju ginklu šaudant tikrais koviniais šaudmenimis. Jei V. L. pirmu atveju nebūtų išvengęs A. Ž. į jį paleistų šūvių slėpdamasis, o paskui nebūtų grūmęsis su fiziškai daug stipresniu A. Ž., užlaužęs šaudančiojo A. Ž. rankos riešą, jis pats būtų sužalotas, o gal būt ir nužudytas. Svarba jo ginamų vertybių - sveikatos bei gyvybės, prieš jas naudojama priemonė(šaunamasis ginklas) ir nulemia kaltinamojo gynybą sudarančių veiksmų bei jų padarinių teisėtumo įvertinimą.

Įstatymai bei teismų praktika nereikalauja, kad besiginančiojo asmens gynybinis atkirtis būtų smulkmeniškai apskaičiuotas ir visiškai adekvatus kėsinimuisi tiek vertinant gynybinius veiksmus, tiek ir jų padarinius. Nei kiekybės, nei kokybės požiūriu V. L. veiksmai neturėjo visiškai prilygti A. Ž. atliktiems veiksmams, o padaryta žala neprivalėjo atitikti V. L. padarytai žalai. Susidariusioje konkrečioje situacijoje tik dėl tam tikros patirties, įgūdžių ir naudojamų gynybos priemonių bei kitų svarbių aplinkybių, V. L. veiksmai buvo efektyvesni-jis teisėtai gynėsi ir sugebėjo apsiginti nuo jam realią grėsmę kėlusių A. Ž. veiksmų. Šiuo atveju nėra svarbu, kad žala, padaryta A. Ž., buvo daug didesnė už žalą, kuri buvo padaryta užpultajam V. L..

Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog V. L. turėjo įstatymo jam suteiktą teisę nedelsdamas atremti jo sveikatai ir gyvybei pavojų keliantį A. Ž. kėsinimąsi. Jo veiksmai nelaikytini aiškiai neatitinkantys prieš jį panaudoto kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo, nes A. Ž. kėsinosi į svarbiausias žmogui vertybes. Žinant, kad baudžiamajame įstatyme net nereikalaujama visiškos kėsinimosi pobūdžio ir intensyvumo bei jam atremti panaudotų gynybos priemonių atitikties, šiuo konkrečiu atveju V. L. šūviai į A. Ž. šaunamuoju ginklu nelaikytini būtinosios ginties ribų peržengimu, o pripažintini būtinąja gintimi.

LR BPK 3 str. 1d. 9p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Būtinoji gintis, kaip viena iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių, yra numatyta ir LR baudžiamojo kodekso V skyriaus 28 str. 2d. Kadangi LR BPK 254 str. 4d. numatyta, jog nagrinėjimo teisme metu nustačius LR BPK 3 str. 1d. 2-9 punktuose numatytas aplinkybes, byla yra nutraukiama teismo nutartimi, o kaltinamasis V. L. veikė būtinosios ginties ribose, baudžiamoji byla jam nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis LR BK 28 str. 2d., LR BPK 3 str. 1d. 9p., 254 str. 4d. teismas

nutarė:

Vadovaujantis LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punktu, V. L. baudžiamąją bylą pagal kaltinimą nusikalstama veika numatyta LR BK 129 str. 1d. (dėl A. Ž. nužudymo) - nutraukti, nustačius LR BK 28 str. numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei-būtinajai ginčiai.

Vadovaujantis LR BPK 309 str. 1 d. 2 p. panaikinti V. L. paskirtą kardomąją priemonę-suėmimą, nedelsiant paleidžiant jį teismo posėdžių salėje.

Vadovaujantis LR BPK 115 str. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus bei nukentėjusiųjų D. R. Ž. ir G. Ž. pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti teisme ir saugomus Kauno apskrities VPK-perduoti Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriui sprendimo dėl šių daiktų priėmimui :

-7,65 mm kalibro šaunamąjį ginklą Walther PPK Nr. 323129;

- dvi šovinių dėtuves šaunamajam ginklui Walther PPK;

- 9 mm kalibro šaunamąjį ginklą Walther P 99 ASNr. FAE3425;

- dvi šovinių dėtuves šaunamajam ginklui Walther P 99 AS;

- dujinį pistoletą „Police kal. 8 mm“ Nr. E205472;

- vieną dėtuvę dujiniam pistoletui „Police kal. 8 mm“;

- vieną dujinį šaudmenį;

-5 šovinius 9 mm Luger su sidabrinės spalvos tūtele;

- 2 šoviniius 9 mm Luger su geltonos spalvos tūtele;

- BM 16*70:16*70 Nr. 5810653/58106;

- BROWNING BAR II, Nr. 311MY02071 bei prie jo viena papildoma dėtuve;

- TOZ 34ER, Nr. TE22653/ŠTN22653;

-dėtuvę (duomenys neskelbtini) Win.30-06 Sprg 7x64 25-06 Rem.;

-dvi dėžutes su užrašais „SAGA 25-12-70 30g.“ po 25 šovinius;

-dėžutę su „Rotveiler“ 23/4 102 12/ 70 - 5 šoviniais.

-5 šovinius „Bikal“.

-„Germanica“ 2 dėžutės po 8 šovinius.

-ELEY ALPAHAMAX – dėžutę su 23 šoviniais;

- dėžutę su 25 šoviniais;

- dėžutę su 21 šoviniu;

-KARTE?? 6,5 – 4 dėžutes po 10 šovinių;

-CTRE?A ? – 2 dėžutės po 10 šovinių;

-P??? 771828. 002 TY – vieną dėžutę – 10 šovinių;

-9 mm LUGER FMJ 8,0 g. – vieną dėžutą – 50 šovinių;.

-7,65 mm . 32 AUTO – 2 dėžutes po 50 šovinių;

- dėžutę su 3 šoviniais;

- dėžutę su 35 šoviniais;

-WINCHESTER – 3 dėžutes po 20 šovinių,

vieną dėžutę su 17 šovinių;.

dvi plastikinės dėžutės su 27 ir 23 šoviniais;

-7,65 Browning 32 AUTO 3 dėžutes po 25 šovinius, vieną dėžutę su 7 šoviniais.

Perduotus teismui su baudžiamąją byla daiktus:

-paketą Nr.1 su Z. L. drabužiais (sportinės kelnės, moteriška bliuzelė)-gražinti Z. L.;

-paketą Nr.2 su V. L. drabužiais (sportinės kelnės; sportinis džemperis; sportiniai marškinėliai)-gražinti V. L.;

-paketą Nr. 3 su juoda striuke, paimta nuo grindų šalia A. Ž. lavono-gražinti D.R. Ž.;

-paketuose Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8, Nr. 9, Nr. 10, Nr.11 esančius daiktus: kulką; kulkos liekanas iš dušo kabinos; kulką iš po grindų prie vonios; kulką iš sienos; 6 kulkas iš grindų virtuvėje; 2 kulkas iš po grindų; kulkos liekaną iš vonios kambario; tūteles; kulkas; kulkos liekanas; metalinius objektus iš A. Ž. kojos; penkis lipdukus su mikrodalelėmis nuo G. K.; lipdukus su mikrodalelėmis nuo A. Ž.; lipdukus su mikrodalelėmis nuo Z. L.; lipdukus su mikrodalelėmis nuo V. L.; diržo sagtį, tris daktiloplokšteles, 4 vnt. užpildytos daktilokortelių; rankšluostį su rusvos spalvos dėmėmis; audinio gabalą su raudonos spalvos dėmėmis;

kempinę su dėmėmis; V. L. kraują; G. K. nagų nuokarpas; voką su G. K. DNR; nuopjovą ant specialaus tampono; dvi nuoskutas nuo paveikslo; rudos spalvos nuoskutas nuo sienos; 12 konteinerių su biologiniais pėdsakais; A. Ž. nagus ir plaukus-sunaikinti.

Ši teismo nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiama Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas