Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

dalyvaujant G. N. ir jos advokatui A. Remeikiui,

išnagrinėjęs G. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nedirbančios, baustos administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. N. 2013 m. rugsėjo 23 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-administracinio teisės pažeidimo protokolas, protokolas) kaltinant padariusiai administracinio teisės pažeidimus, numatytus ATPK 186 str. ir 187² str., t.y. už tai, kad, o būtent:

ji 2013 m. gegužės 13 d., 20.15 val., (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, žinomai melagingai pranešdama bei reikalaudama sustabdyti A. N., kuris, pagal ją, sėdo girtas už vairo, bei būdamas išgėręs atvežė jų bendrą mažametį vaiką, nors vėliau policijos patrulių sustabdytas bei patikrintas A. N. buvo blaivus, t.y. kaip padariusiai administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 186 str.

Taip pat, G. N. 2013 m. birželio 14 d., kreipimosi į Vilniaus r. apylinkės teismą metu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-54-287-2013, žinodama, kad 2013-05-13 patikrintas A. N. buvo blaivus, skunde žinomai melagingai nurodė, kad 2013-05-13 A. N. vėlai vakare parvežė mažametį T. N. į namus būdamas neblaivus, t.y. kaip padariusiai administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187² str.

ATPK 35 str. numatytas 6 mėn. administracinės nuobaudos taikymo terminas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-10-21 nutartimi pratęstas iki 2014-05-13 ir 2014-06-04 (b.l. 47).

G. N. į bylos nagrinėjimą pirmą kartą atvyko, bet iš jos paaiškinimas teisme nebuvo paimtas (b.l. 63). Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką kai vyko kiti teismo posėdžiai teismas ėmėsi visų numatytų administracinio teisės pažeidimo kodekse (toliau-ATPK) numatytų priemonių jai pranešti tinkamai. Ją atstovauja advokatas A. Remeikis. ATPK 272 str. numatyta jos teisė dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti paaiškinimus. Nagrinėjant bylas už administracinio teisės pažeidimus, numatytus ATPK 186 str. ir 187² str. jos dalyvavimas neprivalomas. Iš jos 2014-05-06 prašymo apklausti liudytoją A. V. turinio suprantama, kad ji žino apie kitus teismo posėdžius, todėl teismas jai neskyrė atvesdinimo ir byla išnagrinėjo kitose teismo posėdžiuose jai nedalyvaujant (ATPK 272 str.), (b.l. 95, 99, 101, 113).

atpažino iš jo elgesio, eisenos ir kalbos. 2013-06-13 jį pamačiusi vizualiai tai įvertino - jo judesiai buvo lėti, kalba buvo sulėtinta ir nerišli, jis išlipo iš mašinos svirdinėjant, buvo netvirta eisena, todėl paskambino į policiją. Mano, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog G. N. tyčia žinomai melagingai iškvietė policiją, t.y. kad ji suprato priešingą teisei savo veikimą arba neveikimą, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti (b.l. 106-112).

ATPK 186 straipsnyje numatyta atsakomybė už žinomai melagingą priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas G. N. pareikštas dėl to, kad ji melagingai pranešė, t.y. kad paskambinus telefonu (duomenys neskelbtini) ji pranešė policijai jog jos vyras A. N. sėdo girtas už vairo, bei būdamas išgėręs atvežė jų bendrą mažametį vaiką, dėl ko ir buvo iškviesta policija. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotu kaltinimu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi nustatyti, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra jam inkriminuotojo pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.

Pažeidimo objektyviąją pusę apibrėžia teisės normos dispozicija – žinomai melagingas nurodytų specialiųjų tarnybų iškvietimas. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje nėra inkriminuoto pažeidimo objektyviosios pusės požymių, nes ji kviesdama policiją neturėjo tyčios meluoti, o buvo įsitikinusi, kad tai daro teisėtai, nes pamačiusi vyrą, kuris atvežė sūnų namo, vizualiai suprato, kad jis gali būti neblaivus, nes jo judesiai buvo lėti, kalba buvo sulėtinta ir nerišli, jo išlipimas iš mašinos buvo svirdinėjant, netvirta eisena. Šios bylos nagrinėjimo dalyku yra, ar patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra inkriminuoto pažeidimo sudėtis, būtent, ar ji žinomai melagingai iškvietė priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitas specialiąsias tarnybas. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog G. N. tyčia melagingai iškvietė policiją, t.y. kad ji suprato priešingą teisei savo veikimą arba neveikimą, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo, bet sąmoningai leido joms kilti, todėl pripažintina, kad jos veiksmuose tyčia nenustatyta (ATPK 10 str.). Bendrojo pagalbos centro pateiktoje garso įrašo stenogramoje G. N. išsakyti žodžiai ‚,girtas“ įrodo apie pastarosios subjektyvinį vertinimą, kad A. N. apsvaigęs nuo alkoholio vairavo transporto priemonę. Alkoholio matuoklio panaudojimo A. N. atžvilgiu kvite nurodytas 0,00 promil. alkoholio kiekis neįrodo faktinės aplinkybės, kad G. N. žinomai melagingai iškvietė policiją (b.l. 18-20). Nesant jos veikoje ATPK 186 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, bylos teisena negalima ir byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Taip pat G. N. surašytas protokolas už tai, kad kreipimosi į Vilniaus r. apylinkės teismą metu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-54-298/2013, žinodama, kad

Lietuvos Respublikos ATPK 187² str. nustatyta, kad melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimas, vengimas ar atsisakymas duoti parodymus, melagingas vertimas, įkalčių arba įrodymų naikinimas bei jų slėpimas, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymas administracinio teisės pažeidimo byloje užtraukia administracinę atsakomybę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Lietuvos Respublikos BK 235 str. „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar išvadą, paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, teismas konstatuoja, jog byloje nesurinkta neginčijamų įrodymų, jog G. N. 2013-06-14, kreipimosi į Vilniaus r. apylinkės teismą metu, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), žinodama, kad 2013-05-13 patikrintas A. N. buvo blaivus, skunde žinomai melagingai nurodė, kad A. N. vėlai vakare parvežė mažametį T. N. į namus būdamas neblaivus, suprato, jog daro melagingą pareiškimą. Kaip matyti iš A. N. parodymų, jis nieko nesakė G. N. apie patikrinimą ir ji galėjo nežinoti, kad jį patikrinus buvo nustatyta, kad A. N. buvo blaivus. G. N., pranešdama policijai, kad jos vyras A. N. sėdo girtas už transporto priemonės vairo, buvo įsitikinusi, kad tai daro teisėtai, nes pamačiusi vyrą, kuris atvežė sūnų namo, vizualiai suprato, kad jis gali būti neblaivus. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 187² str. nepakanka nustatyti, kad asmuo melagingai byloje nurodė tam tikras aplinkybes – būtinas šio pažeidimo požymis yra tai, kad melagingai nurodytos aplinkybės turi turėti reikšmės nagrinėjamai bylai. G. N. advokatas A.Remeikis paaiškino, kad G. N. savo kaltę dėl jai inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² str. neprisipažįsta ir prašo bylą nutraukti. Paaiškino, kad rašydami skundą į teismą prašė A. N. nubausti ne už tai, kad jis 2013-05-13 vairavo transporto priemonę neblaivus, o už administracinio teisės pažeidimus, numatytus ATPK 181 str. ir 181 ³ str. ir už kitus teisės pažeidimus. Skunde buvo nurodyta, kad A. N. blogai prižiūri vaikus, nes juos vežioja transporto priemonės ne įrengtoje specialiai skirtoje vaikus vežioti kėdutėje. Kaip nustatyta iš Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-11-08 nutarties administracinio teisės pažeidimų byloje Nr. II-54-298/2013 nėra įrodymų, kad G. N. apklausta kaip liudytoja ir būdama pasirašytinai įspėta dėl atsakomybės už administracinio teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 ² str. davė melagingus parodymus, padarė melagingą pareiškimą ar padarė kitokią apgavystę. Skundas nėra pareiškimas. Jis paduotas šiam teismui pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną dėl administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 181 str. ir 181 ³ str., o ne dėl administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126, 187 ² str. (transporto priemonių vairavimas esant vairuotojui neblaiviam, melagingų parodymų teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje), todėl skunde įrašytas sakinis: ‚, vėlai vakare mažametį Tadą A. N. parvežė į namus būdamas neblaivus“ neįrodo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187 ² str. subjektyviosios pusės sudėties (tyčios). Be to, G. N. negali būti trauktina administracinėn atsakomybėn už pažeidimą, numatytą ATPK 187 ² str., t.y. už melagingą pareikimą apie A. N. transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam jeigu jos veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatytos ATPK 186 str. (žinomai melagingas

4

policijos iškvietimas už A. N. padarytą transporto priemonės vairavimą) subjektyvios pusės sudėties (tyčios) (b.l. 114-119).

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktą medžiagą teismas sprendžia, kad G. N. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 187² str., sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Ši administracinio teisės pažeidimo byla yra tiesiogiai susijusi su šeimos santykiais, kurie reikšmingi ir tebevykstančiame civilinės bylos nagrinėjimo procese (b.l. 49, 106-112).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 str. 1 d. 2 p.

nutarė:

G. N. administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A 2.9.-530-269/2014 nutraukti, nes jos veikoje administracinio teisės pažeidimų, numatytų ATPK 186 str. ir 187² str. sudėties požymių.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.