- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-02-15
- Bylos Nr.
- 1-88-220/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08502-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Nukentėjusysis
- G. P.
- Kaltinamasis
- R. P.
- Advokatai
- Petras Remeika
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
kaltinamosios atstovui advokatui Petrui Remeikai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau- BK)140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamoji R. P. 2018 m. vasario 19 d. apie 08.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose, virtuvėje, kilusio buitinio konflikto metu, tyčia vieną kartą delnu trenkė mamai G. P. per veidą, pargriovė ją ant žemės, rankomis sugriebusi už megztinio pradėjo ją purtyti ir vieną kartą ranka trenkė mamai per dešiniąją ausį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai G. P. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamoji R. P. dėl pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir paaiškino, kad ji gyvena kartu su savo mama ir broliu viename name. Konfliktas dėl blynų su motina įvyko ne 2018 m. vasario 19 d., o to pačio mėnesio 16 d. Ji tada su motina sukonfliktavo, tačiau jos ranka nemušė, o tik pastūmė. O vasario 19 d. konflikto su motina nebuvo, nes mama buvo pas kaimynę. Ji iš namų nebuvo išvariusi savo mamos. Kadangi vasario 16 dieną jai brolis sudavė į veidą ir dantį išmušė, tai ji nuo tos dienos vakaro iki vasario 19 dienos 11 val. miegojo ir negalėjo pati iškviesti policijos. O vasario 19 d. brolis jai sudavė su durimis, todėl ir buvo tada triukšmas. Net nežinojo kas policijos pareigūnus iškvietė į namus, jai tik pasakė, kad ji sumušė su ranka savo motina. Ji šiuo metu gyvendama su motina ją prižiūri, taip pat dėl mamos elgesio būna ir pykčių.
Nukentėjusioji G. P. parodė, kad jie visi trys : ji , jos sūnus ir duktė gyvena viename name. Duktė viskuo rūpinasi, būna su ja visokių konfliktų. Buvo vienas konfliktas ir dėl blynų, kuriuos duktė kepė, ji jai sakė, kad per daug valgo ir gali nelikti broliui. Negali dabar tiksliai pasakyti kaip tas konfliktas vyko ir kada, nes dabar gerai neprisimena, bet biški jai buvo suduota, o daug jos nemušė. Ji yra ligonis, negali be dukters gyventi, nes ji ją prižiūri. Jai ji atleidžia. Negali dabar tiksliai pasakyti ar taip buvo kaip ji aiškino policijos tyrėjai ar ne.
Liudytoja B. Ž. parodė, kad ji prižiūri kitą moterį tame pačiame name, kur gyvena Pūkiai. Jau anksčiau ji per sieną girdėdavo, kad yra triukšmaujama už sienos ir P. mušą savo motiną. Vasario 19 d., apie 10 val., ji atvažiavusi pas moterį ją prižiūrėti išgirdo per sieną P. šaukiant „B. gelbėk“. P. buvo išvaryta iš namų ir atėjo pas juos. Ji pasakė, kad duktė ją muša. Tačiau neprisimena, ar tą dieną kaip ją mušė ar ji sakė jai kaip ji buvo mušama ar ne. Dėl to, kad P. motiną mušė, tai ji paskambino seniūnui, o jis tada iškvietė policiją.
Liudytojas S. P. parodė, kad dėl blynų konfliktas buvo ne vasario 19 d., o anksčiau. Kaip ir kodėl kilo konfliktas dėl blynų jis neatsimena. Didelio konflikto dėl tų blynų nebuvo. Pykčiai tarp jų būdavo dažnai. Buvo toks atvejas, kada motina buvo pastumta ant lovos. Apie ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus kodėl taip buvo užrašyta, nieko daugiau negali paaiškinti. Savo seseriai buvo sudavęs su ranka per veidą, bet tai buvo perbraukimas pirštais per veidą.
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir veiksmų atlikimo protokolo ( b.l. 7-9) matyti, kad iš nukentėjusiosios G. P. buvo priimtas pareiškimas, kuriame nurodo, kad 2018-02-19 apie 8 val. jos dukra delnu sudavė jai per veidą, parvertė ant žemės ir sugriebusi už megztinio pradėjo purtyti.
Iš teismo psichiatrijos, tesimo psichologijos ekspertizės akto ( b.l. 136) matyti, kad atlikus stacionarinę ekspertizę nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu kaltinamoji lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jai nustatytas histrininio tipo asmenybės sutrikimas nesutrukdė suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. Šiuo metu ji neserga psichiniu sutrikimu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kaip matyti kaltinamoji R. P. kalta dėl pareikšto kaltinimo neprisipažįsta ir nurodo, kad ji 2018-02-19 iš vis nebuvo susitikusi su motina, nes nuo savo brolio smūgio į nosį ir dantį ji neteko danties ir gulėjo lovoje iki 2018-02-19 pietų. Nurodo, kad ne 2018-02-19, o 2018-02-16 buvo konfliktas su motina dėl blynų, kurio metu ji tik truputį pastūmė motiną. Aiškina, kad brolis jai dantį išmušė ir sudavė į nosį 2018-02-16, o 2018-02-19 jis jai dar su durimis sudavė dėl to kilo triukšmas. Tačiau šios jos nurodytos aplinkybės nesisieja su jos pačios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose ji tik nurodo, kad 2018-02-19 ji motinos nemušė ir su ja nebuvo susitikusi, nes ji buvo savo kambaryje, o ji savo. Apie tai, kad 2018-02-19 motina buvo išėjusi pas kaimynę tame pačiame name, ji taip pat nenurodo, taip pat nenurodo, kad kažkoks tai konfliktas tarp jos ir motinos buvo užfiksuotas 2018-02-16 ( b.l. 45). Teismas laiko, kad aplinkybės dėl konflikto su motina 2018-02-16, kaltinamajai tapo žinoma tik susipažinus su nukentėjusiosios parodymais ( b.l. 22), kuriuose ji parodė, kad ji dar yra sukonfliktavusi su dukra ir 2018-02-16, kada duktė jai sudavė su kažkokiu tai „ rūbu“ ir jai tai skausmo nesukėlė, o skausmas jai buvo sukeltas tik 2018-02-19 apie 8 val. jos dukrai sudavus jai ranka per žandą ir ausį. Todėl kaltinamoji, suprasdama, kad yra užfiksuotas vienas epizodas jos smurto prieš motiną, kada jai nebuvo sukeltas skausmas, teismo posėdžio metu ir iškėlė versiją, jog buvo pavartotas motinos atžvilgiu smurtas, tačiau tai padaryta ne 2018-02-19, bet 2018-02-16, tai yra tada, kada motinai nebuvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat teismo posėdžio metu kaltinamoji nurodė, kad 2018-02-19 buvo triukšmas namuose su broliu, nes jis jai sudavė durimis. Liudytoja B. Ž. parodė, kad ji apie 11 val. atėjusi prižiūrėti tame pačiame name gyvenančio asmens, už sienos išgirdo triukšmą ir šauksmą. Pas juos buvo atėjusi nukentėjusioji ir ji pasakė, kad ją duktė išvarė lauk ir ją mušė, tačiau kaip mušė ji dabar teisme pasakyti negali, nes neatsimena. Šios aplinkybės paneigia kaltinamosios paaiškinimus, kad ji 2018-02-19 atsikėlė tik apie pietus ir mama buvo savo kambaryje bei nebuvo niekur išėjusi. Kadangi policija atvažiavo 2018-02-19 po pietų ir iš nukentėjusiosios pareiškimą paėmė taip pat tą pačią dieną ( b.l. 7-9), kur ji nurodo, jog duktė jai sudavė ranka į veidą, laikytina, jog byloje yra įrodyta, kad konfliktas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamosios ir nukentėjusiosios atžvilgiu smurtas buvo pavartotas ne 2018-02-16, bet 2018-02-19.
Kaip matyti iš kaltinamosios, nukentėjusiosios, liudytojo S. P. parodymų, seniūnijos rašto ( b.l. 141), santykiai tarp šeimos narių nėra geri, dažnai vyksta įvairūs konfliktai. Motina, duktė ir motinos sūnus gyvena viename name. Vertinant nukentėjusiosios ir kaltinamosios paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, pagrindinė šios šeimos galva yra kaltinamoji, kuri prižiūri savo motiną ir rūpinasi ūkiu. 2018-02-19 apie 8 val. įvykus buitiniam konfliktui, motina, atvykus policijos pareigūnams, parašė pareiškimą dėl jos sumušimo( bl. 7-9). Šiame pareiškime ir vėlesnėje jos apklausoje (b.l. 22-24) nukentėjusioji parodė vienodas aplinkybes apie tai kaip ji buvo sumušta dukters, tai yra, kad duktė jai sudavė vieną kartą ranka į veidą, parvertė ant grindų, paėmusi už drabužių ją purtė ir dar vieną kartą sudavė jai į ausį dėl ko jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Taip pat analogiškai tas pačias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir liudytojas S. P. ( b.l. 30-32), kuris matė šį konfliktą ir smūgio sudavimą į veidą bei jos pastūmimą ir po to jis pats išėjo lauk, o sesuo motiną išvarė lauk. Kad lauke buvo išvaryta nukentėjusioji, kaip jau buvo minėta, patvirtino ir liudytoja B. Ž.. Iš nukentėjusiosios apklausos teisiamojo posėdžio metu matosi, kad ji nenoriai aiškina aplinkybes apie jos sumušima, paklausiant konkrečiai apie fizinio smurto panaudojimą prieš ją, ji atsako abstrakčiai, kad visko būna namuose, būna ir konfliktų bei parodė, kad jai duktė biški ir „užmetė“, tačiau kaip viskas buvo ji nepasako motyvuodama tuo, kad gerai neprisimena, arba iš viso aiškina, kad jos duktė nemušė. Teismas vertindamas nukentėjusiosios parodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu laiko, kad nukentėjusioji vengia duoti parodymus tokius kokius ji davė ikiteisminio tyrimo metu, nes ji yra senyvo amžiaus ir bijo, jog ateityje dukra gali jos ir neprižiūrėti, jeigu ji teismo posėdyje pasakys aplinkybes kokias nurodė ikiteisminio tyrimo metu, nes akivaizdu, kad kaltinamoji valdo šeimą. Taip pat vertinant liudytojo S. P. parodymus teisiamojo posėdžio metu, teismas laiko, jog jis savo paaiškinimais teisme nenori pakenkti savo sesers padėčiai, todėl iš karto pradėjus jo apklausą, jis kaip ir kaltinamoji, iš karto nurodo, jog tas įvykis įvyko ne 2018-02-19 ryte, tačiau 2018-02-16, tai yra tuo metu, kada konfliktas tarp motinos ir sesers buvo, tačiau tada motinai pavartotas fizinis smurtas nesukėlė fizinio skausmo. Paklaustas apie ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus, jis negalėjo tinkamai paaiškinti kodėl jis tuo metu davė parodymus, jog matė kaip sesuo sudavė mamai ranka per veidą ir ją parvertė ant grindų.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013 ir kt.).
Kaip matyti, nors nukentėjusiosios parodymai teisiamojo posėdžio metu neatitiko ikiteisminio tyrimo duotiems parodymams, kad jai ranka į veidą sudavė kaltinamoji, tačiau vis tiek pripažino, jog jai ji „užmetė“, tai yra suprantama, kad prieš ją buvo pavartotas fizinis smurtas. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, akivaizdu, jog nukentėjusioji savo „sušvelnintais“ parodymais teisiamojo posėdžio metu nori taip pat sušvelninti kaltinamosios atsakomybės laipsnį arba iš vis ją panaikinti, nes, vis dėl to, jos gyvena kartu ir kaltinamoji ją prižiūri. Be to, dėl tų pačių priežasčių ir liudytojas S. P., būdamas kaltinamosios brolis ir gyvendamas kartu su ja tame pačiame name, teisiamojo posėdžio metu nedavė tokių parodymų kokius jis davė ikiteisminio tyrimo metu, todėl laikytina, kad ir jis nori palengvinti kaltinamosios atsakomybę. Tačiau teismas, vertindamas kitas byloje nustatytas aplinkybes: kad yra įrodyta, jog įvykis tikrai buvo 2018-02-19 apie 8 val., liudytojos B. Ž. parodymus, jog ji išgirdo triukšmą, pas ją tą dieną buvo atėjusi nukentėjusioji ir pasakojo, kad ją duktė muša, bei tai, kad atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusioji paaiškino, jog dukra ją sumušė suduodama ranka, nukentėjusiosios ir liudytojo S. P. analogiškus vienodus ir nuoseklius parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, be to įvertinant pačios kaltinamosios paaiškinimų prieštaravimus ir naujų aplinkybių iškėlimą teisme, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios ir liudytojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jog kaltinamoji sudavė ranka į veidą ir buvo pargriovusi nukentėjusiąją ant grindų bei dar kartą sudavė jai į ausį, atitinka pateiktą kaltinimą ir visa byloje esanti medžiaga formuoja teismo vadinį įsitikinimą, jog prieš nukentėjusiąją buvo panaudotas kaltinime nurodytas smurtas. Akivaizdu, kad toks smurto pavartojimas senyvo amžiaus moteriai sukėlė fizinį skausmą, nes apie tai ji taip pat parodė ikiteisminio tyrimo metu.
Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, laiko, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kad kaltinamoji prieš nukentėjusiąją vartojo fizinį smurtą ir nusikalstama veika yra kvalifikuotina teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes smurtas, dėl kurio nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, buvo panaudotas prieš artimą šeimos narį, tai yra motiną.
Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajai atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, anksčiau teista nebuvo, yra serganti, pati nukentėjusioji aiškina, jog dukrai atleidžia, nes ji ją prižiūri. Atsižvelgiant į šias aplinkybes jai yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas ( BK 48 straipsnis). Įvertinus aukščiau minėtas aplinkybes, teismas laiko, kad tikslinga būtu skirti kaltinamajai įpareigojimą būti namuose tam tikru laiku, tai yra nuo 23 val. iki 6 val. ryto. ( BPK 48 straipsnio 6 dalies 1 p.). Be to, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji savo dukrai atleidžia ir nori, kad ji gyventų su ja ir jai padėtų, tikslinga kardomąją priemonę- įpareigojimą gyventi skyrium su nukentėjusiąją, adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, iki bausmės pradėjimo vykdyti, panaikinti.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė( b.l. 136-140) ir ji laikotarpyje nuo 2018-10-16 iki 2018-11-7 praleido ekspertizės įstaigoje. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Kardomajam kalinimui (suėmimui) turi būti prilygintas ir į paskirtą bausmę įskaitomas taip pat laikas, praleistas stacionarioje ekspertizės įstaigoje, jei tiriant ar nagrinėjant baudžiamąją bylą prireikia įtariamajam daryti medicininę ar teismo psichiatrijos ekspertizę (BPK 141 straipsnis). Dėl šios priežasties į paskirtą bausmės laiką įskaitomas stacionarioje ekspertizės įstaigoje išbūtas laikas. Taip į bausmės laiką įskaitomas ir laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2018-02-19 iki 2018-02-20 ( viena diena).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301- 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. P. pripažinti kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės apribojimo bausme 4 (ketveriems) mėnesiams, įpareigojant vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto.
Vadovaudamasis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018-02-19 iki 2018-02-20 (1 dieną), stacionarioje psichiatrijos ekspertizės įstaigoje išbūtą laiką nuo 2018-10-16 iki 2018-11-7, prilyginant vienos dienos laikinojo sulaikymo ir stacionarinėje ekspertizės įstaigoje išbūtą laiką dviem laisvės apribojimo dienom.
Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium su nukentėjusiąją, adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja bei nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje, iki bausmės pradėjimo vykdyti, panaikinti.
Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.