Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-01-23 · Civilinė byla Nr. 2VP-4988-1159/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-01-23
Bylos Nr.
2VP-4988-1159/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00823-2024-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualdas Gylys
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2VP-4988-1159/2024 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00823-2024-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.9.1.3; 3.2.7.1; 3.5.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio Dariaus Stakeliūno prašymą dėl baudos už antstolio reikalavimo nevykdymą skyrimo UAB (duomenys neskelbtini) vadovui V. V., suinteresuoti asmenys skolininkas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. V., išieškotoja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

I. Teismas nustatė:

1. Antstolis Darius Stakeliūnas kreipėsi į teismą, prašydamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovui V. V. skirti 50 Eur baudą už kiekvieną antstolio reikalavimų nevykdymo dieną kol nebus pateikta visa reikalaujama informacija ir įmonės dokumentai.

1.1. Nurodė, kad vykdymo proceso metu skolininkas UAB (duomenys neskelbtini) buvo įpareigotas pateikti antstoliui duomenis apie UAB (duomenys neskelbtini) turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose, įmonės finansinius dokumentus. Antstolio patvarkymas išsiųstas registruota pašto siunta įmonės buveines adresu (duomenys neskelbtini), taip pat juridinių asmenų registre nurodytu elektroniniu paštu, kuris yra ir vardinis įmonės vadovo elektroninis pastas (duomenys neskelbtini). Skolininkas registruotos pašto siuntos nepriėmė, antstolio reikalavimų per nustatytą terminą neįvykdė.

II. Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

2. Antstolio pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims, nes teismas laiko, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis).

3. Taikytinos teisės normos ir teismų praktika:

3.1. Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, privalo aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis, CPK 634 straipsnio 2 dalis).

3.2. Įstatymas neapibrėžia sąlygų, kurioms esant antstolis gali įpareigoti skolininką pranešti duomenis apie turimą turtą, todėl turi būti vadovaujamasi bendrais vykdymo procese taikomais principais. Toks reikalavimas gali būti taikomas, jei tai būtina, kad sprendimas būtų sėkmingai įvykdytas. Įpareigojimo pateikti duomenis apie turimą turtą tikslas – surasti skolininko turtą ir nukreipti į jį išieškojimą.

3.3. Antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį (CPK 585 straipsnio 1 dalis), turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose (CPK 645 straipsnio 1 dalis), susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Jeigu antstolio reikalavimai nevykdomi, tai antstolio arba vykdymo proceso šalių prašymu teismas gali pritaikyti procesinio poveikio priemones – baudas (CPK 585 straipsnio 2 dalis, 616 straipsnis, 645 straipsnio 2 dalis).

3.4. CPK 645 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad skolininkas privalo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, lėšas kredito įstaigose. Būtent tokio turinio prašymas yra išdėstytas 2023 m. rugsėjo 25 d. antstolio patvarkyme Nr. S-23-32-26061. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo, teismas antstolio teikimu be svarbių priežasčių patvarkymo neįvykdžiusiam asmeniui gali skirti iki penkių šimtų eurų baudą arba nubausti areštu iki trisdešimties parų.

3.5 Taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta, ar skolininkas, kuris privalėjo antstolio reikalavimu raštu pateikti duomenis apie turimą turtą, tokio antstolio reikalavimo neįvykdė dėl svarbių priežasčių. Be kita ko, taikant atsakomybę už neteisėtus veiksmus pagal CPK 645 straipsnio 3 dalį, turi būti nustatyta asmens kaltė kaip atsakomybės pagrindas. Asmuo gali būti nepripažintas kaltu, jei atsisakė teikti informaciją dėl svarbių priežasčių, t. y. svarbios priežastys, dėl kurių informacija nebuvo ir negali būti pateikta, gali būti faktinės ar teisinės aplinkybės, dėl kurių informacija objektyviai negali būti pateikta, pvz., asmuo tokios informacijos neturi dėl to, kad nėra įpareigotas ją turėti ir saugoti, informacija nebuvo išsaugota ir pan. Baudų, skiriamų vykdomojo dokumento vykdymo procese, tikslas – skatinti skolininką domėtis vykdymo eiga, apsaugoti nuo antstolio reikalavimų nevykdymo, garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, t. y. skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti vykdomąjį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-916/2017).

3.6. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinių dokumentų įteikimo juridiniams asmenims, įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą, reguliavimas sistemiškai remiasi juridinių asmenų prigimtimi, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) įtvirtintu juridinių asmenų įsisteigimo (išskyrus tam tikrus juridinius asmenis, kurie juridiniais asmenimis tampa įstatymo pagrindu) ir įregistravimo (CK 2.63 straipsnis) Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) bei informacijos atskleidimo principu, reiškiančiu juridinių asmenų pareigą atskleisti informaciją (CK 2.62 straipsnio 3 dalis). Kaip nurodoma teisės doktrinoje, atskleidimo principu siekiama užtikrinti, kad juridiniai asmenys neslėptų esminės informacijos nuo visuomenės ir prisiimtų atsakomybę už informacijos neatskleidimą registrui (ir atitinkamai visuomenei) per nustatytus terminus (Civilinė teisė. Bendroji dalis: vadovėlis. Vilnius: Justitia, 2009, p. 247). CK nustatytas juridinių asmenų registravimo ir JAR reguliavimas tretiesiems asmenims leidžia pasitikėti JAR duomenimis ir teisiniuose santykiuose veikti remiantis šiais duomenimis. Atskleidimo pareigos pažeidimas gali sukelti ir tokias teisines pasekmes kaip juridinio asmens likvidavimas JAR tvarkytojo iniciatyva (CK 2.70 straipsnis). Vienas iš esminių JAR duomenų yra duomuo apie juridinio asmens buveinę (jo adresas) (CK 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Kadangi juridinis asmuo neegzistuoja fiziškai, juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam. Įstatymo įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo reguliavimo sistema (įskaitant ir įteikimą pagal įstatymą) užtikrina kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą ir yra proporcinga priemonė, užkertanti kelią skolininkui piktnaudžiauti teise (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

4. Iš byloje esančių vykdomųjų bylų Nr. 0032/23/01671 ir Nr. 0032/23/02060 duomenų nustatyta, kad:

4.1. Antstolis Darius Stakeliūnas vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sprendimus Nr. (23.31-08)467-173450 ir Nr. (23.31-08)467-214966 dėl 140 981,97 Eur (112 942,50 Eur + 28 039,47 Eur) skolos išieškojimo iš skolininko UAB (duomenys neskelbtini) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai.

4.2. Antstolis 2023 m. rugsėjo 25 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-32-26061, kuriuo skolininką įpareigojo per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos antstoliui raštu pateikti duomenis apie skolininko turimą turtą, jo buvimo vietą, pas trečiuosius asmenis esantį turtą, debitorių sąrašą, lėšas kredito įstaigose bei pateikti kasos knygą ir įmonės pagrindinių priemonių sąrašą. Antstolis išaiškino, kokios sankcijos gresia už jo reikalavimų nevykdymą.

4.3. Nors patvarkymas skolininkui registruotu paštu neįsiteikė, tačiau pažymėtina, jog antstolio procesinių dokumentų įteikimui taikomos bendrosios CPK nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimo vietą ir tvarką (CPK 123 ir 124 straipsniai). CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jei kita tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

4.4. Iš byloje esančių vykdomųjų bylų Nr. 0032/23/01671 ir Nr. 0032/23/02060 duomenų bei iš antstolio išdėstytų aplinkybių nustatyta, kad antstolis patvarkymą skolininkui registruota pašto siunta 2023 m. rugsėjo 25 d. išsiuntė UAB (duomenys neskelbtini) buveinės adresu (duomenys neskelbtini) ir juridinių asmenų registre nurodytu UAB (duomenys neskelbtini) el. paštu (duomenys neskelbtini). Terminas antstolio reikalavimams įvykdyti baigėsi 2023 m. spalio 10 d. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkas įvykdė antstolio reikalavimą, taip pat duomenų, kad skolininkas ar kitas įgaliotas asmuo būtų kreipęsis į antstolį, prašydamas pratęsti terminą antstolio reikalavimams vykdyti ar būtų nurodęs patvarkymų neįvykdymą galinčias pateisinti priežastis (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

4.5. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2021 m. sausio 25 d. yra V. V., todėl jis privalo užtikrinti, kad jo vadovaujamoje bendrovėje būtų vykdomi antstolio reikalavimai. Kadangi byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą atleisti įmonės vadovą nuo pareigos vykdyti antstolio reikalavimus, teismas daro išvadą, kad įmonės vadovas dėl nenustatytų priežasčių vengia vykdyti antstolio reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įstatymų nuostatas, yra pagrindas konstatuoti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. V. pažeidė CPK 645 straipsnio 1 dalies nuostatas ir taip padarė CPK pažeidimą numatytą CPK 645 straipsnio 1 dalyje, t. y. neįvykdė antstolio reikalavimo pateikti informaciją apie įmonės turimą turtą, todėl yra pagrindas iš dalies tenkinti antstolio prašymą.

5. Teismas, įvertinęs padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo trukmę, bei tai, kad jis padarytas pirmą kartą, mano, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovui V. V. teisinga ir pagrįsta skirti 250 Eur baudą, t. y. nesant nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, taikyti baudos medianą nuo CPK 645 straipsnio 3 dalyje nustatytos baudos maksimalaus dydžio. Teismas išaiškina, kad baudos paskyrimas neatleidžia skolininko nuo pareigos įvykdyti antstolio patvarkymą.

6. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Lietuvos valstybei nepriteistinos, nes byloje nebuvo patirtos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis), todėl jos nepriteistinos.

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 593, 645 straipsnių nuostatomis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Antstolio Dariaus Stakeliūno prašymą tenkinti iš dalies ir konstatuoti, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas V. V. padarė CPK pažeidimą numatytą CPK 645 straipsnio 1 dalyje, ir skirti UAB (duomenys neskelbtini) vadovui V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) baudą už antstolio Dariaus Stakeliūno 2023 m. rugsėjo 25 d. antstolio patvarkymo Nr. S-23-32-26061 dėl skolininkui priklausančio turo nurodymo nevykdymą.

Išaiškinti UAB (duomenys neskelbtini) vadovui V. V., kad bauda turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6800. Baudos paskyrimas neatleidžia nuo antstolio reikalavimų įvykdymo.

Nutartį naudojant Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (CPK 175¹ straipsnis) įteikti antstoliui, o UAB (duomenys neskelbtini) vadovui V. V. išsiųsti el. paštu (duomenys neskelbtini).

Grąžinti antstoliui vykdomąsias bylas Nr. 0032/23/01671 ir Nr. 0032/23/02060.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Romualdas Gylys